- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- 2-1373-790/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00389-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- V. R.
- Ieškovas
- akcinei bendrovei ,,Kauno grūdai“
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. R. ūkio atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria ieškovei akcinei bendrovei ,,Kauno grūdai“ nutarta išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno grūdai“ kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl 333 721,23 Eur skolos ir 10 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pavėluotos sumokėti pinigų sumos, už laikotarpį nuo prievolės atsiradimo iki visiško tos prievolės įvykdymo dienos, kadangi atsakovas V. R. ūkis nevykdo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų ir iki 2017 m. gruodžio 31 d. nesumokėjo ieškovei 183 546,68 Eur sumos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Atsakovas pateikė teismui duomenis, kad pagal Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį sumokėjo 629,75 Eur sumą, argumentų dėl likusios skolos dalies (ne) sumokėjimo nenurodė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi tenkino ieškovės AB „Kauno grūdai“ prašymą ir nutarė išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties likusios dalies – 333 721,23 Eur sumos ir 10 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pavėluotos sumokėti pinigų sumos, už laikotarpį nuo prievolės atsiradimo iki visiško tos prievolės įvykdymo dienos, išieškojimo iš atsakovo V. R. ūkio.
4. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 334 350,97 Eur sumą tokia tvarka ir sąlygomis: 629,75 Eur įmoką – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po šios taikos sutarties įsigaliojimo; 183 546,68 Eur įmoką – ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d.; 150 174,55 Eur įmoką – ne vėliau kaip iki 2018 m. spalio 1 d. (taikos sutarties 2.1, 2.2, 2.3 punktai).
5. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog šalys būtų pakeitę taikos sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo terminų. Nesant tokių susitarimų, atsakovas privalo vykdyti taikos sutartį griežtai laikydamasis joje nurodytų sąlygų.
6. Teismas nustatė, kad atsakovas pagal taikos sutartį yra sumokėjęs tik 629,75 Eur sumą, o 183 546,68 Eur suma nėra sumokėta, nors turėjo būti sumokėta iki 2017 m. gruodžio 31 d.
7. Taikos sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad atsakovui praleidus bet kurį apmokėjimo terminą daugiau kaip 3 darbo dienas, laikoma, kad visi apmokėjimo terminai pagal šią taikos sutartį yra suėję ir ieškovė turi teisę nedelsiant pradėti priverstinį visos pagal šią taikos sutartį likusios nesumokėtos skolos išieškojimą iš atsakovo, tuo tikslu gaunant iš teismo ir pateikiant antstoliui vykdomąjį raštą.
8. Teismas nurodė, kad taikos sutarties 6 punkte numatyta, jog atsakovui pavėlavus sumokėti bet kurią įmoką ar jos dalį, jis privalo mokėti ieškovei 10 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pavėluotos sumokėti pinigų sumos, už laikotarpį nuo prievolės atsiradimo iki visiško tos prievolės įvykdymo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėjo iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas vykdomojo rašto išdavimo klausimą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir neturėjo galimybės išklausyti šalių, todėl teismo išvados skundžiamojoje nutartyje yra formalios.
9.2. Taikos sutarties negalėjo įvykdyti dėl susiklosčiusių objektyvių priežasčių – 2017 metais dėl Lietuvoje siautusių liūčių situacija žemės ūkyje buvo pripažinta ekstremalia, tačiau atsakovas negavo jokių išmokų patirtiems nuostoliams padengti.
9.3. Vykdomojo rašto išdavimas ir priverstinis taikos sutarties įvykdymas yra tapatus civilinės sutarties nutraukimui, kai šalys neketina vykdyti savo prievolių sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Tačiau šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip kraštutinę priemonę. Vienas iš sutarties išsaugojimo būdų yra sutarties pakeitimas.
9.4. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimo nepagrindė, pažeidė proceso koncentracijos ir teisingumo principus, todėl skundžiama nutartis naikintina ir dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9.5. Taikos sutartyje šalys numatė, kad praleidus apmokėjimo terminą, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir priverstinio išieškojimo pradėjimo, tačiau tai, kad šalys sutartyje numatė gana aukštą 10 procentų metinių palūkanų normą už pavėluotą skolos sumokėjimą, įrodo, kad ieškovės reikalavimai yra visiškai užtikrinti.
9.6. Teismas vykdomąjį raštą išdavė dėl likusios neįvykdytos sutarties dalies – 333 721,23 Eur sumos, tačiau ieškovė AB ,,Kauno grūdai” 2018 m. kovo 31 d. tarpusavio skolų suderinimo akte Nr. KG100396 nurodė kitokio dydžio atsakovo skolą (306 931,02 Eur). Teismas nepareikalavo pateikti įrodymų apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, todėl teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.
Atsiliepimas
10. Ieškovė AB ,,Kauno grūdai” atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovas pagal taikos sutarties 2.1 punktą ieškovei sumokėjo 629,75 Eur. Vadovaujantis taikos sutarties 2.2 punktu, atsakovas iki 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo sumokėti 183 546, 68 Eur sumą, tačiau šios sumos nustatytu terminu nesumokėjo ir / ar priešingų įrodymų, patvirtinančių skolos sumokėjimo faktą, teismui nepateikė.
10.2. Dokumentų, įrodymų ir / ar prašymų dėl laiku nesumokėtos skolos ir / ar jos dydžio pagal taikos sutartį atsakovas neginčijo. Tai sudarė pagrindą skundžiama teismo nutartimi išduoti vykdomąjį raštą.
10.3. Atsakovo pateiktame tarpusavio skolų suderinimo akte yra nurodytos tik PVM sąskaitos faktūros, kurių atsakovas nurodytai dienai neapmokėjo, o palūkanos, delspinigiai bei bylinėjimosi išlaidos, nurodytos taikos sutartyje, į tarpusavio skolų suderinimo aktą nebuvo įtrauktos. Taikos sutartyje yra nurodyta 301 223,47 Eur pagrindinė skola (remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais – PVM sąskaitomis faktūromis, kurios yra tapačios skolų suderinimo akte nurodytoms PVM sąskaitoms faktūroms), 20 831,8 Eur palūkanų bei 11 665, 95 Eur delspinigių ir 629,75 Eur (579,75 Eur (25 proc. žyminio mokesčio) bei 50 Eur žyminio mokesčio už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atsakovas sumokėjo 629,75 Eur, todėl prašymo padavimo dieną atsakovas buvo skolingas ieškovei 333 721, 23 Eur. Vadovaujantis taikos sutarties 4 punktu, atsakovas yra įsipareigojęs mokėti palūkanas už negrąžintą ieškovei sumą, kurių sąskaitos ir yra įtrauktos į skolų suderinimo aktą, tačiau palūkanų, kaip ir skolos, atsakovas yra nesumokėjęs ir priešingų įrodymų nėra pareikęs.
10.4. Taikos sutartyje skolos dydis yra aiškiai nurodytas, aiškiai įvardyti įmokų dydžiai ir jų sumokėjimo terminai. Po taikos sutarties sudarymo atsakovas, išskyrus 629,75 Eur, daugiau neatliko jokių mokėjimų ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Teisminio bylos nagrinėjimo metu šalys gali sudaryti taikos sutartį, kuria tarpusavio nuolaidomis įsipareigoja užbaigti teisminį ginčą ir iš dalies įvykdyti vienos kitai pareikštus ieškinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis, CPK 140 straipsnio 3 dalis ). Teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).
14. Taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.
15. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).
16. CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Taigi, vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje.
17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties 2 punkte nustatytas atsakovo įsipareigojimas sumokėti ieškovei 334 350,97 eurų sumą tokia tvarka ir sąlygomis: 629,75 eurų įmoką ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po šios taikos sutarties įsigaliojimo, 183 546,68 eurų įmoką ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d., ir 150 174,55 įmoką ne vėliau kaip iki 2018 m. spalio 1 d. Taikos sutarties 6 punkte nurodyta, kad jeigu atsakovas pavėluoja sumokėti bet kurią nurodytą įmoką ar jos dalį, tai jis privalo mokėti ieškovui 10 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pavėluotos sumokėti pinigų sumos, už laikotarpį nuo prievolės atsiradimo iki visiško tos prievolės įvykdymo dienos. Taikos sutarties 7 punkte apibrėžta, kad atsakovui praleidus bet kurį apmokėjimo terminą laikoma, kad visi apmokėjimo terminai pagal šią taikos sutartį yra suėję ir ieškovė turi teisę nedelsiant pradėti priverstinį visos pagal šią taikos sutartį likusios nesumokėtos skolos išieškojimą iš atsakovo, tuo tikslu gaunant iš teismo ir pateikiant antstoliui vykdomąjį raštą.
18. Iš paminėtų taikos sutarties sąlygų galima spręsti, kad jose aiškiai įvardytas skolos dydis, mokėjimo terminai, teisinės pasekmės, praleidus šiuos terminus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios taikos sutarties sąlygos yra aiškios, nedviprasmiškos, todėl vykdytinos.
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po taikos sutarties sudarymo atsakovas, išskyrus 629,75 Eur, daugiau neatliko jokių mokėjimų ieškovei. Atsakovas jokių įrodymų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir patvirtinančias, kad jis atliko kokius nors kitus mokėjimus pagal taikos sutartį, nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, nesumokėjęs 183 546,68 eurų įmokos iki 2017 m. gruodžio 31 d., pažeidė aptartas taikos sutarties sąlygas ir, remiantis jomis, laikoma, kad visi apmokėjimo terminai pagal šią taikos sutartį yra suėję.
20. Atsakovas atskirajame skunde kelia taikos sutartyje tariamai netinkamai nurodyto skolos dydžio klausimą, remdamasis 2018 m. balandžio 30 d. tarpusavio skolų suderinimo akte ieškovės nurodyta kitokia skolos likučio suma. Tačiau ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė išsamų paaiškinimą, kodėl skiriasi taikos sutartyje ir 2018 m. balandžio 30 d. tarpusavio skolų suderinimo akte nurodyta skolos suma (t. y. kad šiame akte nurodyta ta pati taikos sutartimi įsipareigota sumokėti pagrindinė skolos suma prie jos pridėjus palūkanų sąskaitose nurodytas sumas). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galutinio teismo sprendimo galią šalims turi būtent teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos, o ne skolų suderinimo aktas, kuriame, be kita ko, pažymėta, kad atsakovas atsisako jį suderinti.
21. Atsakovas atskirajame skunde taikos sutarties sąlygų neįvykdymą motyvuoja finansiniais sunkumais, kurie kilo dėl 2017 metais Lietuvoje buvusių liūčių ir paramos nuostoliams atlyginti negavimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios atsakovo nurodytos aplinkybės taikos sutartyje nebuvo nurodytos kaip leidžiančios nevykdyti mokėjimų. Kaip minėta, patvirtinta teismo taikos sutartis įgijo galutinio teismo sprendimo galią, todėl tapo privaloma atsakovui ir turi būti vykdoma be jokių išlygų (CPK 18 straipsnis).
22. Atskirojo skundo argumentai dėl vykdomojo rašto išdavimo tapatumo sutarties nutraukimui, būtinumo išsaugoti sutartį, pakeisti jos sąlygas, nepagrįsti, kadangi vykdomojo rašto išdavimas nereiškia taikos sutarties nutraukimo, o kaip tik yra šalių sudarytos taikos sutarties priverstiniam vykdymui užtikrinti įstatymuose numatyta priemonė. Kita vertus, šalys, būdamos laisvos savo nuožiūra disponuoti joms priklausančioms teisėms, turi galimybę tarpusavio susitarimu pakeisti jau sudarytos taikos sutarties sąlygas. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra matyti, kad atsakovas būtų kreipęsis į ieškovę dėl sudarytos taikos sutarties sąlygų pakeitimo ir tai būtų padaryta.
23. Atskirajame skunde nurodyti procesinės teisės pažeidimai, susiję su klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka, nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo posėdžio formos pasirinkimo galimybė priklauso nuo teismo, jam siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylos aplinkybes (CPK 185 straipsnis, 646 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pasirinko rašytinę posėdžio formą, tačiau kartu sudarė galimybę atsakovui pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtinybės skirti posėdį klausimui nagrinėti žodinio proceso tvarka nebuvo, atsakovas turėjo galimybę išdėstyti savo argumentus teismui atsiliepime į prašymą, o teismas – visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti klausimą. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė pirmosios instancijos teismui jokių nesutikimo su prašymu argumentų.
24. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs taikos sutarties neįvykdymo faktą, tinkamai taikė CPK normas ir pagrįstai ieškovei išdavė vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties priverstinio vykdymo. Atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Atsakovas už atskirąjį skundą sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 2 dalimi, už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Šiuo atveju atskirasis skundas nėra dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl atsakovas už jį neturėjo mokėti 50 Eur žyminio mokesčio. Todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas atsakovui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. birželio 17 d. pagal mokėjimo nurodymą Nr. 1221. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.