- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- e2VP-347-995/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00888-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. Š.
- Pareiškėjas
- S. V., K. V.
- Ieškovas
- S. V., K. V.
- Atsakovas
- D. Š.
dalyvaujant suinteresuotam asmeniui D. Š., suinteresuoto asmens D. Š. atstovui advokato padėjėjui L. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. V. ir K. V. prašymą suinteresuotam asmeniui D. Š. dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-160-973/2018 pagal ieškovių S. V. ir K. V. ieškinį atsakovui D. Š. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme gautas pareiškėjų S. V. ir K. V. patikslintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriuo pareiškėjos S. V. ir K. V. prašo išduoti vykdomąjį raštą, pakeičiant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-160-973/2018 patvirtintos taikos sutarties 1.5.4. punkte apibrėžtą vykdymo tvarką, nustatant pareigą suinteresuotam asmeniui D. Š. per 1 mėnesio laikotarpį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos įrengti pertvarą patalpoje 1-3 su į 1-3 (2) patalpą atsidarančiomis durimis pagal taikos sutarties 1.5.2. punkte nustatytą reikalavimą, kad suinteresuotas asmuo D. Š. naudojasi 76/100 dalimis patalpos, pažymėtos 1-3. Pareiškėjos nurodo, kad taikos sutarties 1.5.2. punktas nustatė, kad „D. Š. naudojasi patalpomis: 76/100 1- 3 (76/100 dalimis patalpos, pažymėtos 1-3). Taikos sutarties 1.5.4. punktas nustatė, kad „atsakovas savo lėšomis įrengia pertvarą patalpoje 1- 3, padalijant ją į patalpas 1-3 (1) ir 1-3 (2) pagal pridedamą schemą (sutarties priedas Nr. 1)“. Pareiškėjos nurodo, kad suinteresuotas asmuo D. Š. įrengė pertvarą patalpoje 1-3, padalijant ją į patalpas 1-3 (1) ir 1-3 (2), tačiau įrengdamas pertvarą jis pažeidė taikos sutarties 1.5.2. punkto reikalavimus, kadangi po pertvaros įrengimo jis naudojasi 1-3 (2) patalpos 89/100 dalimis, o taikos sutarties 1.5.2. punktas nustatė, kad „D. Š. naudojasi patalpomis: 76/100, 1-3 (76/100 dalimis patalpos, pažymėtos 1-3). D. Š. neteisėtai užvaldžius didesnį nei taikos sutartyje suderintą 1-3 patalpos plotą, atitinkamai sumažėjo bendro naudojimo laiptų aikštelės 1-3 (1) plotas, kuris sudaro 11/100 1-3 patalpos ploto arba 1,05 kv. m. Šį faktą konstatavo ir antstolė R. V. 2018 m. gruodžio 10 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo akte. Nr. F18-51. Be to, suinteresuoto asmens įrengtos durys atsidaro į laiptų aikštelę, todėl sukelia nepatogumus pareiškėjoms S. V. ir K. V. ir pareiškėjų leidžiamiems poilsiautojams. Taikos sutarties 1.5.4. punktas nustatė, kad „atsakovas savo lėšomis įrengia pertvarą patalpoje 1- 3, padalijant ją į patalpas 1-3 (1) ir 1-3 (2) pagal pridedamą schemą (sutarties priedas Nr. 1)“. Schema parengta be matmenų, negalima nustatyti ar pertvara įrengta tinkamai. Be to akivaizdu, kad įrengiant pertvarą D. Š. negalėjo pažeisti taikos sutarties 1.5.2. punkto dėl jam tenkančios naudotis patalpos 1-3 procentinės dalies -76/100, kadangi esminis taikos sutarties punktas dėl 1-3 patalpos padalijimo yra 1.5.2., o taikos sutarties 1.5.4. punktas tik nustato 1.5.2. punkte nustatytų reikalavimų vykdymo tvarką, t.y. pertvaros įrengimą. Suinteresuotas asmuo D. Š. tokiu būdu įrengdamas pertvarą, estetine ir projektine prasme sudarkė laiptų aikštelę, padarė ją tiek ankštą, kad pareiškėjos negali pranešti didesnių gabaritų daiktų, sukėlė grėsmę į laiptų aikštelės pusę atsidarančiomis durimis užgauti ar sužaloti ten esančius žmones, be to, bus ir pats priverstas kasdien naudotis tokia laiptų aikštele. Taip pat kyla grėsmė dėl sužalojimo pareiškėjų nuomininkams, nes kambariai name yra nuomojami. Prašo nagrinėti prašymą pareiškėjoms ir jų atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. Š. pateikė teismui atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašo pareiškėjų prašymo netenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo nutartimi patvirtintas taikos sutarties 1.5.4 p. numato, kad atsakovas savo lėšomis įrengia pertvarą patalpoje 1-3, padalijant ją į patalpas 1-3 (1) ir 1-3 (2) pagal pridedamą schemą (sutarties priedas Nr. l). Taigi atsakovas teismo nutartį yra įvykdęs joje numatytomis sąlygomis. Pertvarą patalpoje 1-3 atsakovas yra įrengęs savomis lėšomis ir pagal sutarties priedą Nr. 1 (schemą). Schema kaip taikos sutarties priedas yra sudėtinė taikos sutarties dalis, kurioje būtent yra grafiškai atvaizduota (schematiškai) kaip turėjo būti įrengta pertvara. Iš schemos matyti, kad pertvara turėjo būti įrengta ties laiptų pakopos pradžia, su durimis, kurios atsidaro į bendro naudojimo patalpą 1- 3 (l). Tuo tarpu ieškovės prašyme nurodo, kad bendro naudojimo patalpa yra 1-3 (2) ir jos plotas neva sudaro 1,10 kv. m. Taigi, akivaizdu, kad ieškovės nesusivokia, apie ką buvo susitarta taikos sutartimi ir kaip ji yra šiai dienai įgyvendinta. Kad atsakovas būtų pažeidęs schemoje numatytą pertvaros įrengimo tvarką, ieškovės nepateikė jokių įrodymų. Jų pateikta nuotrauka tik patvirtina pertvaros įrengimo faktą pagal teismo patvirtintą schemą. Todėl, nėra jokio teisinio pagrindo reikšti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vykdomasis raštas galėtų būti išduotas, jeigu ieškovės įrodytų, kad pertvara įrengta ne pagal teismo patvirtintą schemą. Atsakovo manymu, ieškovės prašymą pateikė, nesant tam teisinio pagrindo, kerštaudamos dėl nepavykusio atskirojo skundo apeliacinio proceso.
Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo D. Š. prašė pareiškėjų prašymą atmesti, nes jis nepagrįstas. Jis pertvarą įrengė taip kaip numatyta taikos sutartyje. Kai darė pertvarą, pareiškėjos nieko jam nesakė, tik po to pradėjo reikšti pretenzijas. Suinteresuoto asmens D. Š. atstovas advokato padėjėjas L. V. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į prašymą išdėstytą poziciją ir prašė netenkinti prašymo. Atstovas paaiškino, kad pagal pareiškėjų siūlomą variantą pertvara turėtų būti įrengta per pusę įėjimo į suinteresuoto asmens kambarį, t. y. suinteresuotas asmuo negalėtų įeiti kambarį. Suinteresuotas asmuo įrengė pertvarą pagal patvirtintos taikos sutarties schemą. Be to, pareiškėjos prie plano pridėjo paskaičiavimus, kuriuose konstatuota, kad D. Š. valdo didesnę patalpos 1-3 dalį, t. y. ne 7 kv. m., nei nustatyta taikos sutartimi, nors kaip pareiškėjos ir jų atstovas nurodė, jokių paskaičiavimų D. Š. patalpose nebuvo atlikta. Laiptų aikštelė yra bendro naudojimo patalpa, kuria turi teisę naudotis tiek pareiškėjos, tiek suinteresuotas asmuo. Pareiškėjos siekia pakeisti ne taikos sutarties vykdymo sąlygas, o taikos sutartimi nustatytas sąlygas. Pareiškėjos pripažįsta, kad sprendimas įsiteisėjo. Pareiškėjos su antstole atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, išmatavo, kad laiptų aikštelės plotas 1,05 kv. m., ir pačios konstatavo, kad D. Š. neva naudojasi didesne nei nurodyta taikos sutartimi patalpos 1-3 (2) dalimi, t. y. 8,15 kv. m., nors jokių matavimų suinteresuoto asmens patalpoje 1-3 (2) nei pareiškėjos nei antstolė, kuri dalyvavo atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą neatliko. Be kita ko, atstovas trečią kartą suinteresuoto asmens D. Š. paprašė atlikti patalpos 1-3 (2) išmatavimus, ir buvo nustatyta, kad faktiškai patalpa 1-3 (2) yra ne 7 kv. m., kaip numatyta taikos sutartimi, o 6 kv. m., t. y. jam tenka naudotis mažesne nei buvo nustatyta taikos sutartimi patalpa, tačiau suinteresuotas asmuo pretenzijų dėl to nereiškia. Pareiškėjos teigia, kad aikštelė, t. y. patalpa 1-3 (1) yra 1,05 kv. m., o suinteresuoto asmens D. Š. valdoma patalpa 1-3 (2) yra daugiau nei 8 kv. m., nors realiai yra visiškai kitaip. 1.5.4. punktu turi būti įvertinta, ar pertvara yra įrengta pagal taikos sutarties priedo schemą, kuri yra taikos sutarties dalis. Vietoje pagal taikos sutartį turimų patalpos 1-3 (2) 7 kv. m., suinteresuotas asmuo naudojasi 6 kv. m., todėl pareiškėjų teiginys, kad jis naudojasi didesne dalimi, yra nepagrįsti. Dabar pareiškėjos teigia dar ir tai, kad durys turi atsidaryti ne į laiptinę, o į suinteresuoto asmens patalpą. Taikos sutartis buvo derinama labai ilgai ir derinama ne tik su pareiškėjomis, bet ir jų mama ir tik tada buvo pasirašyta. Taikos sutartis yra laisva šalių valia, kuri ir buvo išreikšta taikos sutartimi. Todėl atstovo manymu, pareiškėjos siekdamos dabar pakeisti taikos sutarties sąlygas prašydamos išduoti vykdomąjį raštą, elgiasi nesąžiningai.
Patikslintas prašymas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Vykdomojo rašto išdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnis, kurio 3 dalyje įtvirtinta, jog suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
Priverstine tvarka vykdomi tik vykdytini įsiteisėję teismo sprendimai. Išieškotojui vykdomasis raštas išduodamas įsiteisėjusio vykdytino teismo sprendimo pagrindu (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje nurodyta, kad, ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendime taikytą teisės gynimo būdą. Pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai), dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti dažniausiai sukelia teisinių padarinių patys savaime be jokios specialios jų vykdymo procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Garant“ v. VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, bylos Nr. 3K-3-368/2009).
Rašytine bylos medžiaga šalių bei jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-160-973/2018 pagal ieškovių S. V. ir K. V. patikslintą ieškinį atsakovui D. Š. dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo ir atsakovo D. Š. patikslintą priešieškinį ieškovėms S. V. ir K. V. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu bei žemės sklypu tvarkos nustatymo, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kuria susitarta dėl ginčo išsprendimo.
Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-160-973/2018, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi 2018 m. gegužės 24 d., todėl tapo priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjos S. V. ir K. V. bei jų atstovas prašo išduoti vykdomąjį raštą, pakeičiant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-160-973/2018 patvirtintos taikos sutarties 1.5.4. punkte apibrėžtą vykdymo tvarką, nustatant pareigą suinteresuotam asmeniui D. Š. per vieno mėnesio laikotarpį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos įrengti pertvarą patalpoje 1-3 su į 1-3 (2) patalpą atsidarančiomis durimis pagal taikos sutarties 1.5.2. punkte nustatytą reikalavimą, kad suinteresuotas asmuo D. Š. naudojasi 76/100 dalimis patalpos, pažymėtos 1-3, motyvuodamos tuo, kad suinteresuotas asmuo pažeidė taikos sutarties 1.5.2. ir 1.5.4 punktų nuostatas, kadangi jam įrengus pertvarą, jis naudojasi didesne patalpos 1-3 (2) dalimi, t. y. 8,15 kv. m., nei nustatyta taikos sutartimi (7 kv. m.) taip sumažindamas bendro naudojimo laiptinės aikštelės plotą iki 1,05 kv. m., o durys, kurios suinteresuoto asmens buvo įdėtos atsidaro į bendro naudojimo patalpą 1-3 (1) ir sukelia pareiškėjoms bei jų poilsiautojams nepatogumus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. Š. bei jo atstovas prašo teismo netenkinti pareiškėjų prašymo, motyvuodami tuo, kad taikos sutarties sąlygos buvo derinamos ne tik su pareiškėjomis ir jų mama, ir tik po to buvo pasirašyta taikos sutartis, pagal kurią suinteresuotas asmuo buvo įpareigotas savo lėšomis įrengti pertvarą pagal prie taikos sutarties pridėtą schemą, kurią suinteresuotas ir įrengė taip kaip ir numatyta taikos sutarties schemoje. Be to, pareiškėjos teigia, jog po pertvaros įrengimo suinteresuotas asmuo naudojasi didesne t. y. 8,15 kv. m. ploto 1-3 (2) patalpa nei numatyta taikos sutartimi (76/100), tačiau faktiškai suinteresuotas asmuo naudojasi mažesne, t. y. 6 kv. m. ploto 1-3 (2) patalpa, todėl pareiškėjų nurodyti teiginiai, kad suinteresuotas asmuo naudojasi didesne dalimi patalpos 1-3 (2) laikytini nepagrįsti, todėl išduoti vykdomąjį raštą nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. gegužės 15 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.5.2. punkte nustatyta, kad D. Š. naudojasi patalpomis: 76/100, 1-3; 1-4; 1-5; 1-6; 1-7; 1-8; 1-9; 1-10; 1-11; 1-12; 1-13; 1-14; 1-15; P-4, G-1. Taikos sutarties 1.5.4. punktu nustatyta, kad atsakovas D. Š. savo lėšomis įrengia pertvarą patalpoje 1-3, padalijant ją į patalpas 1-3 (1) ir 1-3 (2) pagal pridedamą schemą (sutarties priedas Nr. 1).
Kaip jau pirmiau minėta, priverstine tvarka yra vykdomi teismo sprendimai dėl priteisimo, kuriuo atsakovas yra įpareigojamas atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus arba ieškovo interesais atsakovas įpareigojamas susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo.
Nagrinėjamu atveju Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi tarp S. V. ir K. V. bei D. Š. patvirtintos taikos sutarties 1.5.2. puntu, jokių įpareigojimų atsakovui D. Š. nenustatyta, o įtvirtintas pareiškimas, jog D. Š. naudojasi patalpomis: 76/100, 1-3; 1-4; 1-5; 1-6; 1-7; 1-8; 1-9; 1-10; 1-11; 1-12; 1-13; 1-14; 1-15; P-4, G-1, dėl to darytina išvada, jog 2018 m. gegužės 15 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarties 1.5.2. punkto nuostata yra dėl pripažinimo, nes juo buvo patvirtintos tam tikros faktinės aplinkybės – bendraturčių naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka. Kad būtų sukeliamos šioje nuostatoje nurodytos teisinės pasekmės, šalys nėra įpareigojamos atlikti kokius nors veiksmus ar susilaikyti nuo kokių nors veiksmų atlikimo, nenumatyta jokių vykdymo terminų ir tvarkos. Kaip jau buvo minėta anksčiau, priverstine tvarka yra vykdomi teismo sprendimai dėl priteisimo, kuriuo atsakovas yra įpareigojamas atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus arba ieškovo interesais atsakovas įpareigojamas susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.5.2. punkto nuostata nėra sprendimas dėl priteisimo, todėl nėra vykdytinas priverstine tvarka. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog taikos sutarties 1.5.2. punkto nuostata negali būti vykdoma priverstine tvarka ir laikytina akivaizdžia kliūtimi apskritai priimti vykdyti jo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą.
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi tarp S. V. ir K. V. bei D. Š. patvirtintos taikos sutarties 1.5.4. puntu nustatyta, kad atsakovas D. Š. savo lėšomis įrengia pertvarą patalpoje 1-3, padalijant ją į patalpas 1-3 (1) ir 1-3 (2) pagal pridedamą schemą (sutarties priedas Nr. 1).
Nustatyta, kad suinteresuotas asmuo D. Š. patvirtintos taikos sutarties 1.5.4. puntu nustatytą įpareigojimą - savo lėšomis įrengti pertvarą patalpoje 1-3, padalijant ją į patalpas 1-3 (1) ir 1-3 (2) pagal pridedamą schemą, kuri buvo taikos sutarties sudėtine dalimi įvykdė, t. y. įrengė pertvarą patalpoje 1-3, padalijant ją į patalpas 1-3 (1) ir 1-3 (2) pagal schemą (b. l. 18). Šią aplinkybę patvirtino ir pačios pareiškėjos 2018 m. gruodžio 28 d. teismo posėdžio metu nurodžiusios, jog suinteresuotas asmuo įrengė pertvarą taip, kaip numatyta schemoje, tačiau aplinkybė, jog durys atsidaro į laiptų aikštelės patalpą 1-3 (1) sukelia joms ir jų poilsiautojams nepatogumų, kadangi atsidarius durims yra užtveriamas praėjimas laiptais. Tai, jog suinteresuotas asmuo įrengė pertvarą pagal taikos sutartimi numatytą schemą patvirtina ir byloje pateiktos pareiškėjų ir antstolės R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo metu padarytos fotonuotraukos (b. l. 3, 4, 22). Pažymėtina ir tai, kad taikos sutarties 1.5.4. punktu bei sudėtine dalimi, esančia schema, suinteresuotas asmuo D. Š. buvo įpareigotas duris įrengti taip, kad jos atsidarytų į patalpos 1-3 (1) pusę, todėl pareiškėjų teiginys, jog suinteresuotas asmuo D. Š. neįvykdė ar netinkamai įvykdė sutarties 1.5.4. punktą, atmestinas kaip nepagrįstas.
Be to, pareiškėjos S. V. ir K. V. nurodo, kad po D. Š. pertvaros įrengimo, jis nepagrįstai naudojasi didesne patalpos 1-3 (2) dalimi nei nustatyta taikos sutarties 1.5.2. punktu, t.y. 76/100 būtų 7 kv. m., o po pertvaros įrengimo D. Š. naudojasi 8,15 kv. m., motyvuodamos tokį teiginį tuo, jog antstolė R. V. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, kuriuo nustatyta, kad laiptinės aikštelės patalpa 1-3 (1) po pertvaros įrengimo yra 1,05 kv. m., todėl konstatavo, jog atitinkamai D. Š. naudojama patalpa 1-3 (2) tapo 8,15 kv. m. Pažymėtina tai, kad nei pareiškėjos, nei antstolė R. V., kuri dalyvavo konstatuojant faktines aplinkybes, jokių matavimų suinteresuoto asmens D. Š. patalpoje 1-3 (2) neatliko, šios aplinkybės neginčijo ir pareiškėjos. Vien fakto, jog laiptinės aikštelės 1-3 (1) plotas yra 1,05 kv. m. konstatavimas, nesudaro pagrindo teiginiui, jog suinteresuoto asmens D. Š. patalpa 1-3 (2) po pertvaros įrengimo yra didesnė, nei numatyta taikos sutartimi. Be to, kaip teismo posėdžio metu nurodė D. Š. atstovas, jau tris kartus buvo atlikti suinteresuoto asmens D. Š. patalpos 1-3 (2) matavimai po pertvaros įrengimo ir nustatyta, jog patalpos plotas yra 6 kv. m., tai yra mažesnis, nei numatyta (7 kv. m.) taikos sutartimi.
Iš pareiškėjų S. V. ir K. V. patikslinto prašymo išduoti vykdomąjį raštą, pakeičiant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.5.4. punkte apibrėžtą vykdymo tvarką, nustatant pareigą suinteresuotam asmeniui D. Š. per vieno mėnesio laikotarpį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos įrengti pertvarą patalpoje 1-3 su į 1-3 (2) patalpą atsidarančiomis durimis pagal taikos sutarties 1.5.2. punkte nustatytą reikalavimą, kad suinteresuotas asmuo D. Š. naudojasi 76/100 dalimis patalpos, pažymėtos 1-3, bei pareiškėjų pateikto plano Nr. 3 (b. l. 36) darytina išvada, jog pareiškėjos siekia ne pakeisti taikos sutarties vykdymo tvarką, o apskritai pakeisti pareiškėjų S. V., K. V. ir suinteresuoto asmens D. Š. civilinėje byloje Nr. e2-160-973/2018 bendra valia ir susitarimu sudarytos taikos sutarties sąlygas. Pagal pareiškėjų pateiktą teismui planą Nr. 3 „ieškovėms tinkantis variantas“ matyti, kad pareiškėjos šiuo metu pageidauja, jog pertvara būtų visai kitoje vietoje, t. y. ją įrengus pagal pareiškėjų pageidaujamą planą, pertvara atsirastų per centrą durų angos į suinteresuoto asmens kambarį 1-9, t. y. suinteresuotas asmuo nebegalėtų patekti į savo kambarį, o durys pagal pareiškėjų pageidaujamą planą turėtų atsidaryti į patalpos 1-3 (2) pusę (b. l. 36). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog pareiškėjų nebetenkina 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos ir jos pageidauja keisti ne taikos sutarties vykdymo sąlygas, o keisti 2018 m. gegužės 15 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi patvirtintos taikos sutarties, kurioje išreikšta sutarties šalių valia, sąlygas. Taip pat atmestini pareiškėjų teiginiai, jog schemos, kuri ir buvo taikos sutarties sudėtinė dalis, jos nematė, ar pamatė per vėlai, ji buvusi ne tokia, kadangi teismui civilinėje byloje Nr. e2-160-973/2018 pateikta taikos sutartis su minėta schema, buvo pasirašyta pareiškėjų atstovo advokato M. U.. Taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjos suinteresuotam asmeniui jokių pretenzijų nereiškė nei patvirtinus taikos sutartį, nei įsiteisėjus nutarčiai, nei suinteresuotam asmeniui įrenginėjant pertvarą, ir tik vėliau, kai pertvara buvo įrengta, jos suinteresuotam asmeniui pradėjo reikšti pretenzijas dėl taikos sutarties nevykdymo.
Dar kartą pažymėtina, jog teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio sprendimo (res judicata) galią, bei yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis), 2018 m. gegužės 15 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatos yra pagrįstos civilinėje byloje priimtu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, kuris turi res judicata galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas), yra įsiteisėjęs, įstatymo nustatyta tvarka nėra panaikintas ir dėl to yra galiojantis.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjų S. V. ir K. V. prašymas išduoti vykdomąjį rašą, pakeičiant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-160-973/2018 patvirtintos taikos sutarties 1.5.4. punkte apibrėžtą vykdymo tvarką, nustatant pareigą suinteresuotam asmeniui D. Š. per vieno mėnesio laikotarpį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos įrengti pertvarą patalpoje 1-3 su į 1-3 (2) patalpą atsidarančiomis durimis pagal taikos sutarties 1.5.2. punkte nustatytą reikalavimą, kad suinteresuotas asmuo D. Š. naudojasi 76/100 dalimis patalpos, pažymėtos 1-3, netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Suinteresuotas asmuo pateikė teismui 450,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagrindžiančius dokumentus. Netenkinus pareiškėjų S. V. ir K. V. prašymo, suinteresuoto asmens D. Š. 450,00 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, kurios neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, laikytinos pagrįstomis, todėl priteistinos iš pareiškėjų S. V. ir K. V..
Išaiškinti pareiškėjoms, jog pažeistas teises jos gali ginti pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu, t. y. atnaujinus procesą išnagrinėtoje byloje Nr. e2-160-973/2018 (esant CPK 366 straipsnyje nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams) arba reiškiant ieškinį CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka dėl naudojimosi tvarkos gyvenamojo namo patalpomis pakeitimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 646 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi,
nutaria:
pareiškėjų S. V. ir K. V. prašymo netenkinti.
Priteisti iš pareiškėjų S. V. ir K. V. po 225,00 Eur (po du šimtus dvidešimt penkis eurus ir 00 ct) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens D. Š. naudai.
Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.