- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2S-1078-459/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05846-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Pareiškėjas
- I. T.
- Ieškovas
- I. T.
- Atsakovas
- J. T.
- Trečiasis asmuo
- BIGBANK AS filialas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. patikslintą ieškinį atsakovui J. T. dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo ir atsakovo J. T. priešieškinį ieškovei I. T. dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys BIGBANK AS filialas, antstolis A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2SP-9276-512/2018 patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; nutraukė santuoką, sudarytą tarp I. T. ir J. T., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei I. T. paliko iki santuokos turėtą pavardę Ž., atsakovui J. T. paliko jo santuokinę pavardę T.; nustatė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2018 m. sausio 24 d.; priteisė ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise automobilį „O. Z.-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog po santuokos nutraukimo ieškovės ir atsakovo prievolė kreditoriams BIGBANK AS filialui ir A. S. yra solidari; įpareigojo ieškovę asmeniškai įvykdyti prievolę (vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/04743 sumokėti skolą bei vykdymo išlaidas) kreditoriui antstoliui A. S. pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-3400-889/2017; priteisė iš atsakovo 75 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Kitas patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.
2. 2019 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeitė ir priteisė J. T. iš ieškovės I. T. 421,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. I. G. (T., Ž.) kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti sprendimo vykdymo tvarką ir įpareigoti J. T. asmeniškai įvykdyti prievolę (vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/04743 sumokėti skolą bei vykdymo išlaidas) kreditoriui antstoliui A. S. pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-3400-889/2017, taikyti priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo tvarką, t. y. (2 825 Eur (sumokėta) – 2 267,50 Eur (tenka ieškovei) = 557,50 Eur (permoka, atsakovas skolingas ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas). Teigia, kad BIGBANK AS paskola paimta, vėliau negu pirktas automobilis, panaudota atsakovo ir ieškovės poreikiams tenkinti, todėl yra solidarioji prievolė (2 825 Eur + 1 710 Eur likutis = 4 535 Eur / 2 = 2 267,50 Eur tenka kiekvienam sutuoktiniui). 2 825 Eur sumokėta ieškovės bei jos sūnaus lėšomis. Duomenų, kad atsakovas dengė prievolę, nėra. Teismo sprendimo dalis – įpareigoti ieškovę asmeniškai įvykdyti prievolę – prieštarauja sąžiningumo, teisingumo, objektyvumo principams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės prašymą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo. Teismo motyvai:
4.1 Nurodė, kad ieškovė pateiktu prašymu siekia iš esmės ne pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, o patį įsiteisėjusį teismo sprendimą. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo prievolė kreditoriams BIGBANK AS filialui ir A. S. yra solidari, ir ieškovė I. T. įpareigota asmeniškai įvykdyti prievolę (vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/04743 sumokėti skolą bei vykdymo išlaidas) kreditoriui antstoliui A. S. pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-3400-889/2017. Tuo tarpu pateiktu prašymu ieškovė prašo įpareigoti prievolę įvykdyti atsakovą asmeniškai.
4.2 Nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo persvarstyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra įvertintos priimant įsiteisėjusį teismo sprendimą. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima. Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir pakeistas tik instancine tvarka arba, esant įstatyme nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui, – atnaujinus civilinės bylos procesą, todėl ieškovės prašymą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo atsisakyta priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja I. G. (T., Ž.) (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą tenkinti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Nurodo, kad 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimas, bei 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis negalioja, nes nebuvo išspręsti visi byloje pareikšti reikalavimai, dėl to netinkamai sudarytas turto balansas ir paskirstytos prievolės. Neteisėtai priimtas sprendimas prieštarauja sąžiningumo, objektyvumo, teisingumo principams, todėl turi būti nevykdomas. Prašo peržiūrėti neteisėtai priimtą sprendimą iš esmės ir pakeisti vykdymo tvarką.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
4. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
5. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės prašymą dėl sprendimo vykdymo pakeitimo, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
6. Civilinio proceso taisyklės reglamentuoja, kad teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą, priimamas galutinis sprendimas; juo ginčas išsprendžiamas visiškai (CPK 260 straipsnis). Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktų ir teisinių santykių (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Be to, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).
7. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmiau nurodytų taisyklių išimtis, pagal kurią teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
8. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu. Tokiais atvejais bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).
9. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsigaliojus, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013; kt.).
10. Kaip matyti iš bylos duomenų, įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2SP-9276-512/2018 patikslintas ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies; teismas nutraukė santuoką, sudarytą tarp I. T. ir J. T., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei I. T. paliko iki santuokos turėtą pavardę Ž., atsakovui J. T. paliko jo santuokinę pavardę T.; nustatė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2018 m. sausio 24 d.; priteisė ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise automobilį „O. Z.-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog po santuokos nutraukimo ieškovės ir atsakovo prievolė kreditoriams BIGBANK AS filialui ir A. S. yra solidari; įpareigojo ieškovę asmeniškai įvykdyti prievolę (vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/04743 sumokėti skolą bei vykdymo išlaidas) kreditoriui antstoliui A. S. pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-3400-889/2017; priteisė iš atsakovo 75 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Kitas patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.
11. Apeliantė pateikė prašymą pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, nors iš prašymo turinio ir atskirojo skundo argumentų matyti, kad prašo peržiūrėti įsiteisėjusį sprendimą, nes, jos nuomone, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimas ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis negalioja, nes nebuvo išspręsti visi byloje pareikšti reikalavimai, dėl to netinkamai sudarytas turto balansas ir paskirstytos prievolės. Neteisėtai priimtas sprendimas prieštarauja sąžiningumo, objektyvumo, teisingumo principams, todėl turi būti nevykdomas.
12. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantės teiginiams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą peržiūrėjo apeliacine tvarka, paliko jį iš esmės nepakeistą, tik perskirstė bylinėjimosi išlaidas. Taip pat apeliantė buvo pateikusi prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakyta atnaujinti procesą, ši nutartis Klaipėdos apygardos teismo buvo peržiūrėta ir 2020 m. liepos 2 d. nutartimi palikta nepakeista. Taigi apeliantė jau pasinaudojo Civilinio proceso kodekso suteiktomis galimybės peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo persvarstyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra įvertintos priimant įsiteisėjusį teismo sprendimą. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima.
14. Įvertinus apeliantės prašymo turinį, nustatyta, kad, patenkinus prašymą, būtų pakeista ne tik sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir įsiteisėjusio bei vykdytino teismo sprendimo esmė. Tai reikštų, kad teismas, taikydamas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutą, turėtų pasisakyti dėl klausimo, kuris nebuvo svarstytas bylą nagrinėjant iš esmės. Jeigu būtų pakeista sprendimo vykdymo tvarka, tai prieštarautų CPK 7, 18, 284 straipsnių nuostatoms ir teismų praktikai, nes apeliantė prašymu siekia pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinę dalį (sprendimo esmę), o ne jo vykdymo tvarką. Ieškovės pateiktas prašymas pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką neatitinka šio instituto paskirties, t. y. juo iš esmės siekiama pakeisti galiojančio (įsiteisėjusio) teismo sprendimo esmę, o tai neatnaujinus proceso pagal civilinio proceso taisykles nėra leidžiama. Apeliantė turėjo objektyvias galimybes savo prašyme nurodytus argumentus pateikti bylą nagrinėjant iš esmės, o ne vykdymo proceso stadijoje, kai teismo sprendimas jau yra įsiteisėjęs. Nepasinaudojimas jomis vertintinas kaip apeliantės veikimas savo rizika. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir pakeistas tik instancine tvarka arba, esant įstatyme nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui – atnaujinus civilinės bylos procesą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės prašymą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo.
15. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
16. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.