Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Sujetienės, Agnės Vyliaudaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1445-1191/2024 pagal ieškovo D. J. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir teisės pripažinimo, tretieji asmenys byloje – R. Š., S. Š., L. J., N. J., D. J., S. J., L. O. G., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija ir Kauno miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. J. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu (DOK-71448) teismo prašė – 1) atnaujinti terminą ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovė, NŽT) Kauno miesto skyriaus 2022 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą rekonstruoti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ ir nurodytą sprendimą panaikinti; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą rekonstruoti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“; 3) pripažinti ieškovo teisę be NŽT sutikimo įteisinti 2021 m. vasario 26 d. Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini)ir projektiniuose pasiūlymuose (bylos žymuo (duomenys neskelbtini)) (rengėjas ir projekto vadovas M. Z.) nurodytus rekonstrukcijos darbus (t. y. balkono, kuris išsikiša virš gretimos valstybinės žemės, esančios prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas M(duomenys neskelbtini), įrengimą; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra 0,0480 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypas (toliau – žemės sklypas), kuris iš šiaurinės jo pusės ribojasi su atskiru savarankišku žemės sklypu nesuformuota valstybine žeme, kurioje stovi gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklype yra pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – pastatas), kuriame yra penki nekilnojamojo turto objektai, nuosavybės teise priklausantys skirtingiems fiziniams asmenims. Ieškovas atliko pastato rekonstrukcijos darbus, t. y. pastate įrengė vieną rūsio patalpą ir pastato kiemo fasade įrengė du balkonus, kurie yra įrengti prie buto / patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso N. J. (toliau – butas Nr. 3) ir prie buto / patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso D. J. (toliau – butas Nr. 5). Rekonstrukcijos darbus ieškovas atliko neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, todėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), atlikusi patikrinimą, surašė 2021 m. vasario 26 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Savavališkos statybos aktas) bei du privalomuosius nurodymus, t. y. 2021 m. vasario 26 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. vasario 26 d. Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas turi tikslą pasinaudoti teisės aktų suteikta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą bei tokiu būdu įteisinti pastate atliktus savavališkos pastato rekonstrukcijos darbus. Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 12 d. priimtu sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4887-422/2023 patenkino ieškovo prašymą ir pratęsė terminą įteisinti savavališką statybą iki 2024 m. rugsėjo 14 d. Ieškovas pažymėjo, jog norint gauti statybą leidžiantį dokumentą, būtina parengti projektą, kurio sudėtyje privalo būti parengti projektiniai pasiūlymai, kadangi pastatas yra prekybos paskirties bei yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Ieškovas Kauno miesto savivaldybės administracijai 2021 m. liepos 29 d. ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. pateikė projektinius pasiūlymus kartu su prašymu informuoti visuomenę, tačiau projektiniams pasiūlymams pritarta nebuvo, nurodant, kad ieškovas turi gauti ir pateikti NŽT pritarimą, kadangi vienas iš pastato fasade įrengtų balkonų (jo dalis) yra už žemės sklypo ribų, t. y. virš valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini) bei ieškovas privalo gauti ir pateikti visų pastato bendrasavininkų sutikimus dėl atliktų pastato rekonstrukcijos darbų. Ieškovas, atsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės administracijos pastabas, atliko šiuos veiksmus – pastato bendraturčiams R. Š. ir S. Š. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose pareiškė ieškinį, kadangi susitarti dėl pritarimo pastato rekonstrukcijos darbams gražiuoju nepavyko bei pateikė NŽT Kauno miesto skyriui 2022 m. vasario 8 d. prašymą „Dėl pritarimo rekonstrukcijai“ ir 2023 m. kovo 24 d. prašymą „Dėl pritarimo rekonstrukcijai“, kuriais ieškovas prašė duoti sutikimą / pritarti projektiniuose pasiūlymuose nurodytiems statybos darbams. NŽT Kauno skyrius išnagrinėjęs ieškovo minėtus prašymus priėmė 2022 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą rekonstruoti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ (toliau – Sprendimas 1) ir iš esmės analogišką 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą rekonstruoti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ (toliau – Sprendimas 2), kuriais atsisakė išduoti ieškovo prašomą sutikimą, motyvuojant tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – kadastro nuostatai) 20 punktu, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius bei, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-259 patvirtintų Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 6.3. punktą, sutikimas neišduodamas, kai planuojama statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybine žeme, kuri bus suprojektuota, projektuojama ar jau suprojektuota teritorijų planavimo dokumente kaip grąžinama natūra, perduodama neatlygintinai nuosavybėn, parduodama, išnuomojama, perduodama neatlygintinai naudoti ar valdyti patikėjimo teise arba numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, nurodytiems Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 45 straipsniu arba Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme. Ieškovo įsitikinimu NŽT Kauno skyriaus priimti Sprendimai 1 ir 2 yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti. Ieškovas visų pirma pažymėjo, jog, sprendžiant dėl sutikimo ieškovo atliktiems statybos (rekonstrukcijos) darbams išdavimo / neišdavimo, kadastro nuostatai apskirtai nėra taikomi, kadangi juose nėra numatyta, kad šis norminis teisės aktas reglamentuotų tokio pobūdžio sutikimo išdavimo / neišdavimo atvejus ir tvarką. Antra, remiantis kadastro nuostatų 19 – 20 punktais, taisyklė, kad žemės sklypo riba negali kirsti statinio, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, yra taikoma, kai žemės sklypas formuojamas atidalijimo arba padalijimo būdu, todėl taisyklė nėra taikoma tiems atvejams, kai prie statinio (pastato) yra nesuformuota valstybinė žemė ir ji yra formuojama atskiru savarankišku žemė sklypu tam statiniui (pastatui) eksploatuoti. Ieškovas pažymėjo, kad nors kadastro nuostatų 20 punktas šiuo atveju ir nėra taikomas, tačiau kadastro nuostatų 20 punkte yra ir išimtis, susijusi su inžineriniais statiniais, t. y. nustatyta, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius, todėl ieškovo įsitikinimu, prie pastato pritvirtintas balkonas kadastro nuostatų 20 punkto prasme galėtų būti vertinamas kaip inžinerinis statinys. Ieškovas pažymėjo, kad kadastro nuostatų 20 punktas nedraudžia situacijos kai žemės sklypo riba kerta ne patį statinį (pastatą), o tik tam tikrą išsikišusią konstrukciją (nepriklausomai nuo to, ar balkonas būtų vertinamas kaip inžinerinis statinys ar tik kaip pastato konstrukcija), todėl NŽT Kauno skyrius prieštaraudamas pastato balkono įteisinimui nepagrįstai remiasi kadastro nuostatų 20 punktu. Ieškovas taip pat nurodė, kad NŽT Kauno skyriaus atsisakymas pritarti ginčo balkono įteisinimui Taisyklių 6.3. punkte įtvirtintu pagrindu iš esmės yra grindžiamas vien tik ta faktine aplinkybe, kad šiuo atveju yra priimtas galiojantis Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo yra nutarta organizuoti valstybinės žemės (duomenys neskelbtini) suformavimą kaip atskiro savarankiško žemės sklypo, tačiau žemės sklypo formavimo procesas yra sustojęs jau labai ilgą laiką, todėl ieškovui negali būti užkertamas kelias pasinaudoti įstatymuose įtvirtintomis teisėmis, motyvuojant jau beveik keturis metus neįvykstančiu žemės sklypo suformavimu. NŽT šiuo atveju dėl prašomo sutikimo išdavimo turėjo spręsti pagal STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 punktą, remdamasis išaiškinimais panašaus pobūdžio civilinėse bylose, t. y. remdamasis išaiškinimais, kokiais atvejais pritarimas statinio (pastato) rekonstrukcijai, kuria statytojo yra mažinamas atstumas iki gretimo žemės sklypo (gretimos teritorijos), galėtų būti išduodamas. Ieškovas pažymėjo, kad kaip patvirtina projektiniai pasiūlymai, jog balkonas į valstybinę žemę, esančią (duomenys neskelbtini), yra įsikišęs tik apie 1,4 metro ir yra įrengtas pakankamai aukštai, t. y. maždaug 3 metrų aukštyje. Atsakovė byloje nenurodė, kokius nepatogumas ar neigiamas pasekmes dėl balkono įrengimo pastate patiria / patirs valstybė ir / ar faktiniai valstybinės žemės (duomenys neskelbtini) naudotojai. Tuo labiau, balkonas yra virš išėjimo iš pastato bromo, kuriame yra nustatytas kelio servitutas, todėl ginčo balkonui esant virš išėjimo iš bromo (įėjimo į vidinį pastatų kiemą), kuriame nustatytas kelio servitutas, bet kokiu atveju tos valstybinės žemės, kuri yra balkono apačioje, naudotojai negali užstatyti ar kaip nors kitaip panaudoti nei tik praėjimo tikslu. Balkono įteisinimas nesukurs jokių valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), apribojimų, kurių jau nėra sukėlęs nustatytas kelio servitutas. Ieškovo vertinimu NŽT Kauno skyriaus priimtas Sprendimas 2 turi būti panaikintas atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, o naikinant nepagrįstą ir neteisėtą atsakovės Sprendimą 2 dėl tų pačių priežasčių ir argumentų yra naikintinas ir ankstesnis atsakovės Sprendimas 1, kuris yra priimtas tuo pačiu klausimu ir yra grindžiamas tais pačiais motyvais, tačiau yra priimtas nagrinėjant ankstesnį ieškovo prašymą.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė bylą nutraukti, o teismui nusprendus tęsti civilinės bylos nagrinėjimą, ieškovo ieškinį atmesti pilna apimtimi, kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad iš Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos esančios informacijos matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ pradėtas rengti žemės sklypo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas suformuoti žemės sklypą esamam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Atsakovė nesutinka su ieškovo nurodomais teiginiais, kad žemės sklypas, kuriame yra pastatas buvo suformuotas dar 2020 metais, todėl kadastro nuostatų 20 punktas nėra taikytinas. Pagal formavimo ir pertvarkymo projektą žemės sklypas prie pastato (duomenys neskelbtini), yra formuojamas kartu su žemės sklypo riba, todėl nagrinėjamu atveju susidarytu teisiškai ydinga situacija, jei teismas nuspręstu tenkinti ieškovo patikslintą ieškinį, nes ieškovui suteikus teisę atlikti rekonstrukciją pagal pateiktą projektą, ginčo balkonas kirstų žemės sklypo ribą, kas akivaizdžiai neatitiktų kadastro nuostatų 20 punkto, o žemės sklypo formavimas iš esmės nebegalėtų būti vykdomas pagal numatytą formavimo ir pertvarkymo projektą, nes naujai formuojamo sklypo riba taip pat kirstų statinį. Atsakovė pabrėžė, kad kadastro nuostatų 20 punktas taikomas visais atvejais, tiek rengiant naujo žemės sklypo suformavimo projektą, tiek ir rengiant projektus dėl žemės sklypo padalijimo, atidalijimo ar perdalijimo. Atsakovė nepagrįstais laiko ieškovo argumentus, kad kadastro nuostatų 20 punkto prasme balkonas turi būti laikomas inžineriniu statiniu bei pabrėžia, kad byloje sprendžiama dėl rekonstrukcijos įteisinimo, o ne dėl naujo inžinerinio statinio (balkono) statybos, o ir pačiame ieškovo projekte ginčo balkonai yra nurodomi, kaip savavališkai įrengti pastato elementai. Be to, Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.8 papunktyje taip pat yra įtvirtinta, kad balkonas – tai pastato dalis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo laikyti, kad ieškovo siekiamas įteisinti balkonas yra atskiras inžinerinis statinys. Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad formuojamas žemės sklypas prie pastato (duomenys neskelbtini), ribojasi su žemės sklypu ir atlikus numatytą pastato rekonstrukciją bei įteisinus balkoną, šis patektų į formuojamo žemės sklypo ribas, todėl šiuo atveju yra aktualus Taisyklių 6.3 punktas, kuris draudžia išduoti sutikimą, kai rekonstruojamas statinys patenka į formuojamą žemės sklypą, o Taisyklių 13 punkte įtvirtinta, kad sutikimai dėl statinių rekonstrukcijos išduodami ta pačia tvarka, kaip ir išduodant sutikimus, išskyrus STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 punkte nurodytus atvejus, kai sutikimai nėra privalomi, todėl skirtingai nei teigia ieškovas, Taisyklių 6.3 punktas yra taikytinas sprendžiant ir dėl sutikimo išdavimo atlikti rekonstrukciją. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo procedūros yra vykdomos, šiuo momentu vyksta organizatorių derinimas, o duomenų, kad būtų nutrauktos šio žemės sklypo formavimo procedūros, nėra, todėl vien tai, kad žemės sklypo formavimo procedūros užtruko, nereiškia, kad galima nesivadovauti Taisyklių 6.3. punktu. Atsakovė nurodė, kad pagal STR 1.05.01:2017 besiribojančių žemės sklypų sutikimai yra būtini statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Nagrinėjamu atveju ne tai, kad nėra išlaikomas 3 m atstumas, tačiau yra ir kertama žemės sklypo riba ir užimama 1,4 m valstybinės žemės, o tokie projektiniai sprendimai neatitinka nei STR 1.05.01:2017, nei teismų praktikos, todėl negali būti vertinami kaip mažareikšmiai. Ieškovas nėra valstybinės žemės, kurioje formuojamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), savininkas (bendraturtis) ar naudotojas, o atlikta pastato rekonstrukcija nepatenka į STR 1.05.01:2017 4 priede išvardytus atvejus, todėl ieškovui negali būti suteikta teisė atlikti pastato rekonstrukcijos darbus be atsakovės sutikimo. Atsakovė nurodė, kad Sprendimo 1 apskundimo terminas yra praleistas, o ieškovas jokių objektyvių nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių nenurodė, kurios galėjo lemti praleistą terminą pateikti skundą, todėl yra pagrindas civilinės bylos dalį dėl Sprendimo 1 panaikinimo nutraukti. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad administracinė byla Nr. eI3-48-780/2023 negali būti taikoma kaip precedentas, nes šių bylų aplinkybės yra visiškai skirtingos.

4. Tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ginčo atveju balkonas negali būti traktuojamas kaip atskiras statinys, kadangi tai yra pastato konstrukcijos dalis. Kaip patvirtina bylos medžiaga, vienas iš įrengtų pastato balkonų (jo dalis) yra už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų, t. y. virš valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), o galiojantis teisinis reglamentavimas jokių išlygų asmeniui, pageidaujančiam statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su savivaldybės patikėjimo teise valdomu valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme nenumato, ir statytojui privalomas rašytinis besiribojančio žemės sklypų (teritorijų) valdytojų sutikimas (susitarimas).

5. Tretieji asmenys R. Š. ir S. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė nutraukti civilinę bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 103 straipsnio 1 ir 8 punkto pagrindais, atmesti patikslintą ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, jog šioje konkrečioje situacijoje ieškovui manant, kad NŽT nepagrįstai nedavė sutikimo pastato rekonstrukcijai, jis privalėjo skųsti abu NŽT sprendimus ir tik abiejų sprendimų panaikinimas būtų sukėlęs ieškovui pageidaujamas teises. Sprendimas 1 ieškovui buvo įteiktas ne vėliau kaip 2022 m. vasario 28 d., todėl skundas dėl šio administracinio akto pripažinimo negaliojančiu yra pateiktas praleidus ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje numatytą 1 mėnesio terminą. Šiuo atveju nutraukus civilinę bylą dalyje dėl Sprendimo 1, ginčas dėl Sprendimo 2 netektų prasmės, nes jį panaikinus, liktų galioti Sprendimas 1, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs. Jei teismas bylos dalį dėl Sprendimo 1 panaikinimo nutrauktų, likusi byla taip pat turėtų būti nutraukta, kadangi teismo sprendimas negali sukelti ieškovo siekiamų teisinių pasekmių, todėl ieškinys nenagrinėtinas administracine tvarka (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas). Tretieji asmenys pažymėjo, kad nesant įstatymo normos, ginčo situacijoje įpareigojančios NŽT duoti sutikimą ieškovui statyti / įrengti naujas statinio konstrukcijas gretimoje valstybinėje žemėje, NŽT neturi pareigos tokio sutikimo duoti, neprivalo savo atsisakymo motyvuoti ir toks atsisakymas negali būti ginčo objektas teisme, kadangi tai yra fundamentali sklypo savininko teisė, kuri negali būti kvestionuojama esą dėl to, kad statyba nepažeis jo teisių ir interesų. Ieškovo statomas objektas, kurį ieškovas siekia įteisinti, yra pastatytas ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu, o tiesiog besiribojančiame sklype, todėl tokios apimties pažeidimas, visų pirma turėtų būti laikomas ne atstumo, o besiribojančio sklypo savininko nuosavybės teisės pažeidimu. Negana to, tokia statyba, akivaizdžiai pažeidžia atsakovės nuosavybės teisę, kadangi leidus ieškovui tokią statybą įteisinti, jis galėtų (duomenys neskelbtini), sklypui prašyti nustatyti servitutą, kad galėtų aptarnauti savavališkai svetimame sklype pastatytą balkoną, kas papildomai pažeistų šio sklypo savininko ir naudotojų teises. Tretieji asmenys atsiliepime nurodė, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalis, STR 2.02.01:2004 4.8 papunktis ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalis aiškiai nurodo, kad balkonas yra pastato dalis, o ne atskiras inžinerinis statinys. Tretieji asmenys pažymėjo ir tai, kad ieškovui įteisinus savavališkai įrengtą rūsį ir balkonus, padidės pastato bendrųjų konstrukcijų apimtis, o tai lemtų, kad dėl naujai sukurtų bendrų konstrukcijų pastato bendrasavininkų prievolės dėl bendro turto išlaikymo padidėtų. Tretieji asmenys to nelaikytų problema, jeigu šiais objektais galėtų naudotis visi bendrasavininkai ir tai keltų visų bendrasavininkų turto vertę, tačiau taip nėra. Rūsiu naudosis tik ieškovas, o balkonai yra suformuoti taip, kad įėjimas į juos yra tik iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 3 ir 5 butų, kas lemia, kad šiais balkonais galės naudotis tik šių butų naudotojai.

6. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) pateikė atsiliepimą į patiksliną ieškinį, kuriame prašė ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad VTPSI savavališkos statybos aktu buvo konstatuota, kad ieškovas savavališkai atliko neypatingo statinio kategorijos Pastato rekonstravimo darbus ir atitinkamai privalomuoju nurodymu ieškovas buvo įpareigotas „išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis“.

7. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė patikslinto ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra ir vadovautis 2024 m. vasario 23 d. pateiktu atsiliepimu, kuriame nurodė, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis skyrius 2021 m. liepos 26 d. pritarė projektiniams pasiūlymams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl termino atnaujinimo ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus 2022 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą rekonstruoti statinį žemė sklype, besiribojančiame su valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ ir nurodytą sprendimą panaikinti nutraukė; kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė; priteisė trečiajam asmeniui R. Š. iš ieškovo 7 199,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo 105,46 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas; grąžino ieškovui 109,00 Eur žyminį mokestį.

9. Teismas dėl Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 santykio nurodė, kad pagal ginčijamo administracinio akto (Sprendimo 1) priėmimo dieną galiojusią ABTĮ 29 (aktuali teisės akto redakcija nuo 2022 m. sausio 22 d.) straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

10. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pareiškė prašymą atnaujinti terminą dėl Sprendimo 1 skundui pateikti tik po NŽT atsiliepimo į ieškinį išdėstytų argumentų (DOK-7544), t. y. daugiau nei po 2 metų laiko nuo Sprendimo 1 priėmimo. Ieškovo patikslinto ieškinio argumentus, kad ginčo dalykas yra paskutinis administracinis sprendimas, o ankstesni sprendimai, priimti tuo pačiu klausimu, yra netekę galios ir nesukelia teisinių pasekmių nuo naujo (paskutinio) administracinio sprendimo priėmimo momento laikė nepagrįstais. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo remtis ieškovo nurodytu Regionų apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-48-780/2023, nes administracinėje byloje ir šioje civilinėje byloje faktinės aplinkybės skiriasi. Administracinėje byloje to paties prašymo pagrindu buvo priimti du administraciniai aktai, tuo tarpu nagrinėjamu atveju – du atskiri prašymai, ir du savarankiški administraciniai teisės aktai, sukeliantys ieškovui teisines pasekmes. Teismas nurodė, kad Sprendimu 2 buvo iš naujo išspręstas ieškovo prašymas, kuris nebuvo laikytas tapačiu ieškovo ankstesniam prašymui. Be to, pats ieškovas nurodė, kad kreipėsi į NŽT po metų laiko nurodydamas naują aplinkybę – tai, kad žemės sklypas nesuformuojamas jau ilgiau nei vienerius metus – t. y. nurodydamas naują faktinį pagrindą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas remdamasis išimtinai subjektyviomis aplinkybėmis pareiškė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo 1 pateikti, nors buvo atstovaujamas advokato, todėl turėjo visas galimybes ginti savo teises, ieškovo prašymą dėl termino skundui dėl Sprendimo 1 pateikti atnaujinimo atmetė (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis), o civilinę bylą šioje dalyje nutraukė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023 43 punktas).

11. Teismas pažymėjo, kad nors tretieji asmenys R. Š. ir S. Š. nurodė, kad atmetus ieškovo prašymą dėl termino skundui pateikti dėl Sprendimo 1 atnaujinimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukus, Sprendimo 2 pagrįstumo nagrinėjimas neturi prasmės, kadangi panaikinus Sprendimą 2 liktų galioti Sprendimas 1, tačiau teismas nurodė, kad tiek Sprendimas 1, tiek Sprendimas 2 yra savarankiški administraciniai aktai, sukeliantys ieškovui teisines pasekmes, todėl teismas turi pasisakyti dėl Sprendimo 2 teisėtumo ir dėl patikslinto ieškinio 3 reikalavimo – leisti įteisinti rekonstrukcijos darbus be NŽT sutikimo.

12. Teismas dėl balkono, kaip inžinerinio statinio, kvalifikavimo atkreipė dėmesį, kad pats ieškovas projektiniuose pasiūlymuose (duomenys neskelbtini) nurodė, kad savavališkai pastatyti balkonai yra pastato elementai. Pagal teismų praktikos nuostatas, balkonas laikytinas buto priklausiniu, todėl asmuo, turintis nuosavybės teisę į butą, įgyja nuosavybės teisę ir į balkoną, balkonas yra skirtas tarnauti konkrečiam butui ir pagal savo savybes jis yra nuolat susijęs su pagrindiniu daiktu – butu, o balkonas laikytinas antraeiliu daiktu – buto priklausiniu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju balkonas, kurio statybą siekia įteisinti ieškovas, yra pritvirtintas prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir yra skirtas išimtinai buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko/valdytojo poreikiams tenkinti, todėl teismas vertino, kad ieškovo pastatytas balkonas, kurį siekia įteisinti ieškovas, yra fasado elementas ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys, tačiau nėra atskiras inžinerinis statinys. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo nurodytu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1886-656/2016, kur balkonas buvo pripažintas inžineriniu statiniu, šioje civilinėje byloje nesivadovavo, nes precedento galią turi tik tokie ankstesni sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose.

13. Teismas pasisakydamas dėl kadastro nuostatų taikymo srities pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo procedūra yra pradėta. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad balkonas yra įsikišęs į valstybinę žemę 1,40 metro. Nors žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), dar nėra suformuotas, tačiau NŽT, remdamasi kadastro nuostatų 20 punktu, kuris nustato, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, numatė, kad prašomo sutikimo davimas ieškovui, prieštarautų kadastro nuostatų 20 punktui ir apsunkintų NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinio, nekilnojamojo turto kadastro objekto – žemės sklypo ribų įregistravimą nekilnojamo turto kadastre. Nors ieškovas nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), dar nėra suformuotas, tačiau teismas pažymėjo, kad yra parengtas projektas, kuris, kaip pagrįstai nurodė NŽT Sprendime 2, šiuo metu organizatorių yra derinamas.

14. Teismas nurodė, kad Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami šiais atvejais, kai suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka, o kadastro nuostatų 26 punktas nustato pareigas vykdytojui dėl nekilnojamojo daikto kadastro įrašo elektronine forma suformavimo ir pateikimo, kai naujas nekilnojamasis daiktas formuojamas pirmą kartą (kadastro nuostatų 26.1–26.3). Teismas sprendė, kad nurodyta teisės aktų sisteminė analizė, leido prieiti prie išvados, kad kadastro nuostatai taikomi ne tik suformuotiems, tačiau ir formuojamiems žemės sklypams, todėl teismas ieškovo patikslinto ieškinio argumentus, kad kadastro nuostatai pagal savo taikymo sritį nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomi, atmetė.

15. Teismas pažymėjo, kad ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad Taisyklių 6.3 papunktis taikomas tokiam atvejui, kai žemės sklype, kuris ribojasi su valstybine žeme, yra statomas statinys. Balkonas, dėl kurio yra prašomas pritarimas, VTPSI yra kvalifikuotas, kaip esamo pastato, pastatyto dar 1800 metais, rekonstrukcijos darbai. Ieškovas neprašė NŽT pritarimo statinio statybai, bet prašė pritarimo esamo pastato rekonstrukcijai.

16. Teismas nurodė, kad Taisyklių 6.3 papunktis Sprendimo 2 priėmimo metu nustatė, kad taikymo pagrįstumo sutikimas neišduodamas, kai žemės sklype, besiribojančiame su valstybine žeme, kuri bus suprojektuota, projektuojama ar jau suprojektuota teritorijų planavimo dokumente kaip grąžinama natūra, perduodama neatlygintinai nuosavybėn, parduodama, išnuomojama, perduodama neatlygintinai naudoti ar valdyti patikėjimo teise arba numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, nurodytiems Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnyje arba Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme. Taisyklių 13 punktas Sprendimo 2 priėmimo metu nustatė, kad sutikimai dėl statinių rekonstrukcijos išduodami ta pačia tvarka, kaip ir išduodant sutikimus, išskyrus STR 7 priedo 8 punkte nurodytus atvejus, kai sutikimai nėra privalomi. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė nepagrįstais ieškovo argumentus, kad Taisyklių 6.3 papunktis yra taikomas tik naujai statomiems statiniams.

17. Teismas vertino, kad Sprendimas 2 yra aiškus, motyvai pakankami, o Sprendimo 2 turinys atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl sprendė, kad Sprendimas 2 yra teisėtas, o jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

18. Teismas pažymėjo, kad ieškovas siekia įteisinti savavališkai atliktą rekonstrukciją, kurią statant yra ne tik kad neišlaikytas atstumas tarp žemės sklypų ribų, bet ir konstrukcija yra 1,40 cm užėmusi valstybinę žemę.

19. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pastato rekonstrukcija kerta ne tik žemės sklypo ribą, bet balkono konstrukcija 1,40 m yra įsikišusi ant valstybinės žemės, laikė, kad ieškovas pažeidė besiribojančio sklypo savininko nuosavybės teises. Teismas darė išvadą, kad ieškovo atlikti savavališkos statybos rekonstrukcijos darbai nėra gretimo sklypo savininko teisių mažareikšmis pažeidimas, o leidimas įteisinti rekonstrukciją apsunkintų NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinio, nekilnojamojo turto kadastro objekto – žemės sklypo ribų įregistravimą nekilnojamo turto kadastre, žemės sklypas privalėtų būti formuojamas aplink ieškovui priklausantį balkoną, o tai būtų nesuderinama su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors ieškovas nurodo, kad toje vietoje, kur yra įsikišęs balkonas, niekas negalės būti statoma, nes apačioje yra bromas ir praėjimas, tačiau teismas vertino, kad šie ieškovo atstovo argumentai stokoja faktinio pagrįstumo, kadangi pagal CK 4.112 straipsnio 5 dalies nuostatas servitutas gali būti keičiamas, kai iš esmės pasikeičia aplinkybės arba atsiranda naujų, ir dėl to tampa neįmanoma arba labai sudėtinga įgyvendinti servituto suteikiamas teises. Teismas darė išvadą, kad ieškovo prašomos rekonstrukcijos įteisinimas, neabejotinai, įtakotų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas ir pažeistų atsakovės nuosavybės teises.

20. Teismas ieškovo argumentus, kad žemės sklypo formavimo procedūros sustojusios nuo 2022 m. vasario 2 d., o esant tokiai neapibrėžtai situacijai, neaišku, ar žemės sklypas prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bus baigtas formuoti ir apskritai, ar bus suformuotas, laiko nepagrįstai, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo procedūra yra vykdoma, projekto rengimo darbų termino pabaiga planuojama 2025 m. III ketvirtį, todėl teismas sprendė, kad pagrindo daryti išvadą, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo procedūra nevyksta, ar žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nebus suformuotas ateityje nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo.

21. Teismas sutiko su trečiųjų asmenų R. Š. ir S. Š. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytais argumentais, kad įteisinus ieškovo prašomą konstrukciją, padidės pastato bendrų konstrukcijų apimtis. Balkonu, kurį siekia įteisinti ieškovas, išimtinai naudosis tik (duomenys neskelbtini) savininkas/valdytojas, įėjimas į balkoną yra tik iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys R. Š. ir S. Š. šiuo balkonu negalės naudotis, tačiau turės pareigą prisidėti prie šių objektų priežiūros ir išlaikymo kaštų, todėl tenkinus ieškovo patikslinto ieškinio trečią reikalavimą būtų įgyvendinti ieškovo interesai kitų bendraturčių teisių ir interesų pažeidimo sąskaita.

22. Teismas atmetė ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą, kaip pažeidžiantį atsakovės ir trečiųjų asmenų R. Š. ir S. Š. interesus.

23. Teismas bylą dėl reikalavimo dėl termino skundui dėl Sprendimo 1 pateikti atnaujinimo nutraukęs CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindu, ieškovui grąžino 109,00 Eur žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

24. Teismas civilinę bylą dalyje nutraukęs ir patikslintą ieškovo ieškinį atmetęs trečiajam asmeniui R. Š. iš ieškovo priteisė 7 199,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš ieškovo priteisė 105,46 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo, pareiškimo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

25. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba netekinus prašymo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą (ieškinį tenkinti) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimą, pašalinant iš sprendimo motyvuojamosios dalies 109 pastraipoje išdėstytus motyvus ir ženkliai sumažinti iš ieškovo trečiojo asmens R. Š. naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Vien tai, kad atitinkamą sprendimą yra priėmusi valstybinė institucija, kuriai yra priskirta vykdyti viešojo administravimo funkcija, nereiškia, kad tos institucijos priimtas sprendimas turi būti vertinamas, kaip administracinis sprendimas, kurio apskundimui yra taikomi ABTĮ nustatyti vieno mėnesio terminai. Šiuo atveju Sprendimai 1 ir 2 negali būti kvalifikuojami administraciniais sprendimais, nes sprendimų priėmimu neatsirado jokie administraciniai teisiniai santykiai. Netinkamas byloje ginčijamų atsakovės Sprendimų 1 ir 2 kvalifikavimas administraciniais sprendimais, nulėmė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad Sprendimas 1 turėjo būti apskųstas per 1 mėnesio terminą ir šis terminas ieškovo yra praleistas. Šiuo atveju atsakovės Sprendimams 1 ir 2 ginčyti taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris ieškovo nėra praleistas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nutrauktas bylos procesas dėl Sprendimo 1 panaikinimo yra priimta netinkamai aiškinus ir taikius materialinės ir procesinės teisės normas, todėl naikintina.

25.2. Apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl Sprendimo 1 nutraukė neteisingų motyvų pagrindu, t. y. procesas dėl Sprendimo 1 nutrauktinas ne dėl to, kad buvo praleistas 1 mėnesio terminas ginčyti šį atsakovės sprendimą bei, kad nėra pagrindo praleistą terminą ieškovui atnaujinti, o dėl to, kad ginčo objektas šiuo konkrečiu atveju yra pats paskutinis ginčo klausimu atsakovės priimtas Sprendimas 2, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. eI3-48-780/2023.

25.3. Apeliantas nuo nagrinėjamos bylos iniciavimo laikėsi pozicijos, kad ginčo objektas byloje yra pats paskutinis ginčo klausimu priimtas atsakovės Sprendimas 2, todėl ir nereiškė materialinio teisinio reikalavimo dėl atsakovės Sprendimo 1 panaikinimo bei nereiškė prašymo susijusio su termino ginčyti atsakovės Sprendimą 1, atnaujinimu. Apeliantas tik atsižvelgęs į bylos šalių, po nagrinėjamos bylos inicijavimo, išsakytus gynybinius argumentus, bylos eigoje, patikslino pareikštą ieškinį ir pareiškė papildomą reikalavimą dėl Sprendimo 1 panaikinimo ir termino ginčyti šį sprendimą atnaujinimo. Šiuo atveju negalima spręsti, kad ieškovas savo teises gynė pasyviai, todėl apelianto įsitikinimu pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimo dalį, kuria yra spręsta neatnaujinti ieškovui termino ginčyti atsakovės Sprendimą 1 ir bylą dėl šio sprendimo panaikinimo visiškai nutraukti, buvo priimtas netinkamai aiškinus ir taikius materialines bei procesines teisės normas.

25.4. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nuo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ šiai dienai yra praėję jau daugiau nei 4 metai – žemės sklypas nesuformuotas ir neaišku kada bei, ar apskritai bus suformuotas. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas, kad žemės sklypo prie Namo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas yra derinamas su organizatoriais remiasi neaišku kokiais duomenimis, nes tokių duomenų byloje nėra. Tuo tarpu Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistemoje esantys duomenys patvirtina, kad niekas iki šiol nuo 2022 m. vasario 2 d. taip ir nepasikeitė, t. y. formavimo procedūra yra visiškai sustojusi. Todėl teismo sprendimo motyvai dėl su organizatoriais derinamo formavimo ir pertvarkymo projekto yra niekuo nepagrįsti.

25.5. Apeliantas pažymėjo, kad aptariamo sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūra, to sklypo ribų nustatymas ir kiti klausimai, susiję su nurodyto sklypo formavimu, nėra bylos nagrinėjimo dalykas, todėl sprendžiant dėl tokio pobūdžio sutikimo, kokio yra prašoma byloje davimo / nedavimo kadastro nuostatai, kuriais šiuo atveju rėmėsi atsakovė atsisakydama pritarti ginčo balkonui, nėra taikomi.

25.6. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas atsakovės pozicijai, kad ateityje atsakovė susidurs su apsunkinimais įregistruojant sklypą Nekilnojamojo turto registre, kadastro nuostatų 20 punktą taip pat aiškina „išimdamas“ šiame punkte įtvirtintas normines taisykles iš konteksto, kadangi kadastro nuostatuose yra numatyta taisyklė, kad žemės sklypo riba negali kirsti statinio, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, taikoma, kai žemės sklypas yra formuojamas atidalijimo arba padalijimo būdu. Taigi Valstybinė žemė prie Namo (duomenys neskelbtini), jeigu kada ir bus suformuota atskiru savarankišku žemės sklypu, šis žemės sklypas bus formuojamas ir suformuotas kaip naujas savarankiškas sklypas prie namo (duomenys neskelbtini), t. y. šis sklypas nebus suformuotas nei atidalijimo, nei padalijimo būdu, todėl nepagrįsti yra pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kuriais buvo pritarta atsakovėms nuogąstavimams, jog davus sutikimą įteisinti ginčo balkoną pagal kadastro nuostatų 20 punktą, teks žemės sklypą prie namo (duomenys neskelbtini) ateityje suformuoti aplink ginčo balkoną.

25.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčo balkonas „užima“ valstybinę žemę, nes kaip apeliantas pažymėjo, jokios balkono rekonstrukcijos nėra užėmusios pačios valstybinės žemės, t. y. ta žemė, esanti ginčo balkono apačioje, nėra užimta nei pačiu ginčo balkonu, nei kokiomis nors balkono konstrukcijomis. Balkonas yra įrengtas išskirtinai ant pastato, kuris, nuosavybės teise priklauso ir ieškovui, bei šis pastatas yra išskirtinai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Namas (duomenys neskelbtini) yra priblokuotas prie pastato, bet pats ginčo balkonas yra išskirtinai pastato ribose, todėl bylos duomenys patvirtina, kad įrengiant ginčo balkoną, ieškovas neužėmė gretimą valstybinę žemę, bet rekonstruojant pastatą neišlaikė norminių atstumų gretimos teritorijos atžvilgiu.

25.8. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pastato bromas yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorija bei atitinkamai pro šią teritoriją į pastato vidinį kiemą patenka ir pastato (duomenys neskelbtini) savininkai, todėl ši aplinkybė patvirtina, kad tos žemės, kuri yra ginčo balkono apačioje, niekada nebus galima panaudoti kokiu nors kitu tikslu nei praėjimo tikslu.

25.9. Pirmosios instancijos teismas išėjo iš nagrinėjamos bylos ribų, t. y. pasisakė tais klausimais, kurie nagrinėjami visiškai kitoje byloje ir sudaro tos bylos įrodinėjimo dalyką, t. y. civilinėje byloje Nr. e2-741-1085/2024, kurioje ieškovas siekia teisės įteisinti visus pastato rekonstrukcijos darbus, t. y. abu balkonus ir rūsį, be pastato bendraturčių R. Š. ir S. Š. sutikimo pripažinimo, todėl tos aplinkybės, susijusios su tuo, ar šiuo atveju R. Š. ir S. Š. pagrįstai atsisako pritarti atliktiems pastato rekonstrukcijos darbams yra visiškai kitos civilinės bylos dalykas. Pirmosios instancijos teismas turėjo išskirtinai vertinti tik ginčo balkono poveikį gretimoje teritorijoje esančio namo (duomenys neskelbtini) savininkų teisėms ir interesams. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sudarė galimybę, įsiteisėjus skundžiamam sprendimui, trečiajam asmeniui R. Š., kitoje civilinėje byloje Nr. e2-741-1085/2024, remtis šiame sprendime nustatytais faktais ir padarytomis išvadomis kaip prejudiciniais, todėl apeliantas prašo aptariamus sprendimo motyvus pašalinti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies.

25.10. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nenustatė jokio pagrindo sumažinti trečiojo asmens R. Š. bylinėjimosi išlaidų, tačiau ši išvada padaryta neįvertinus pateiktose sąskaitose nurodytų sumų pagrįstumo ir būtinumo. Apeliantas pažymėjo, kad 544,50 Eur suma nurodyta kaip trečiojo asmens atsiliepimo į ieškovo paduotą 2023 m. liepos 26 atskirąjį skundą parengimo išlaidos yra paties trečiojo asmens rizika patirtos išlaidos ir apskirtai netgi nebuvo būtinos, nes R. Š., atsižvelgiant į jo procesinį statusą, neturėjo procesinės pareigos rengti atsiliepimo į atskirąjį skundą. 968,00 Eur suma nurodyta, kaip į bylą trečiojo asmens kartu su atsiliepimu į ieškovo pareikštą pirminį ieškinį pateiktos 2023 m. kovo 23 d. konsultacinės išvados Nr. 23-21 parengimo išlaidos, tačiau šią konsultaciją trečiasis asmuo yra pateikęs kitoje civilinėje byloje Nr. e2-741-1085/2024 ir ja yra įrodinėjamas tariamas jo, kaip pastato bendraturčio, teisių ir interesų pažeidimas, ieškovui atlikus rekonstrukcijos darbus, tačiau šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl rekonstrukcijų darbų įtakos pastato bendraturčių teisėms bei pareigoms. 302,50 Eur suma nurodyta, kaip pasirengimo ir atstovavimo 2024 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje išlaidos, tačiau nors yra nurodyta, kad laiko sąnaudos yra 1 val., bet aptariamoje sąskaitoje yra nepagrįstai išdidintas valandinis įkainis, nes visose kitose sąskaitose valandinis įkainis yra 100,00 Eur. Galiausiai, už pirmojo atsiliepimo į ieškovo pareikštą ieškinį parengimą yra išrašyta 1 210,00 Eur dydžio sąskaita, nurodant, kad parengti atsiliepimą truko 10 val., tačiau už kitus du atsiliepimus į patikslintus ieškovo ieškinius yra išrašytos dar dvi sąskaitos po 968,00 Eur sumas, nors įvertinus jų turinį, akivaizdu, kad šie atsiliepimai yra pirmojo atsiliepimo teksto perrašymas, o ir nemaža dalis atsiliepimo ir rašytinių paaiškinimų yra perkelta iš kitos civilinės bylos Nr. e2-741-1085/2024 teksto, kurie parašyti dar iki šios bylos iniciavimo. Atsižvelgiant į tai, apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens naudai priteisė nepagrįstai per dideles bylinėjimosi išlaidas.

26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti apelianto apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

26.1. Nagrinėjamoje byloje privalomai galioja administracinio teisės akto teisėtumo prezumpcija, todėl Sprendimas 1, kuriuo buvo atsisakyta pritarti pastato rekonstrukcijai, laikomas teisėtu ir privalomai taikytinu.

26.2. Šioje byloje yra nagrinėjami tapatūs ieškovo 2022 m. vasario 9 d. ir 2023 m. kovo 24 d. prašymai, o ieškovo nurodomoje Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendime Nr. eI3-48-780/2023 buvo nagrinėjami netapatūs prašymai, todėl šiame ginče jokios įtakos ieškovo nurodomas Regionų apygardos administracinio sprendimas neturi, nes faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos.

26.3. Ieškovo reikalavimų patenkinimas iš esmės nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes jeigu ir būtų leista ieškovui vykdyti pastato rekonstrukciją pagal pateiktą projektą, tai tokia rekonstrukcija vis tiek negalėtų būti užbaigta, nes rekonstruotas pastatas kirstų žemės sklypo ribą, kas yra draudžiama pagal kadastro nuostatus.

26.4. Ieškovui suteikiant teisė įteisinti tokią pastato rekonstrukciją, kokia yra numatyta projekte, būtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnis, apribojant Lietuvos Respublikos nuosavybę, nesant tam jokio teisėto pagrindo.

27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmens R. Š. ir S. Š. prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą bei priteisti trečiųjų asmenų naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

27.1. Ieškovas ieškiniu pats prašė panaikinti ginčui aktualius NŽT sprendimus kaip administracinius aktus, tame tarpe, laikėsi ABTĮ nustatytų jų apskundimo terminų, o praleistą apskundimo terminą prašė atnaujinti, tačiau apeliaciniame skunde pakeitė poziciją, argumentuodamas, kad NŽT sprendimai nėra individualūs administraciniai aktai, o ginčas tarp ieškovo ir NŽT yra reguliuojamas civilinės teisės normomis. Tretieji asmenys, pažymi, kad aplinkybė, ar NŽT sprendimai turi administracinių aktų statusą, neturi esminės reikšmės, tačiau jeigu apeliacinės instancijos teismas laikytų, kad NŽT sprendimai nėra administraciniai aktai ir nebuvo pagrindo jų teisėtumo vertinti šiuo aspektu, ieškovui palankios ginčo baigties atveju, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pažymi, kad turėtų būti įvertinta, jog du iš trijų ieškinio reikalavimų – dėl NŽT sprendimų kaip administracinių aktų panaikinimo – yra nepagrįsti.

27.2. Tretieji asmenys dėl 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pažymėjo, jog jie turėjo procesines teises rengti atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą ir dalyvauti procese, kadangi tretieji asmenys yra suinteresuoti, kad ieškovo reikalavimas būtų atmestas, nes ieškovo siekiamos įteisinti savavališkos statybos pažeistų jų teises ir interesus. Konsultacinė išvada Nr. 23-21 turi ryšį su bylos dalyku, ji buvo reikšminga tretiesiems asmenims siekiant užtikrinti savo teisių ir teisėtų interesų apsaugą, todėl trečiųjų asmenų išlaidos Konsultacinei išvadai Nr. 23-21 apmokėti buvo pagrįstai pripažintos bylinėjimosi išlaidomis ir priteistos iš ieškovo. Civilinėje byloje Nr. e2-741-1085/2024 šiai dienai nėra priteistos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su Konsultacinės išvados parengimu. Tretieji asmenys pažymėjo, kad advokatas rengdamasis 2024 m. gegužės 9 d. teismo posėdžiui ir atstovaudamas byloje sugaišo 2 valandas. Tai lemia, kad maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už šias paslaugas sudaro 422,00 Eur be PVM. Šiuo atveju, teisinių paslaugų kaina be PVM sudarė 250,00 Eur, todėl jos neviršijo maksimalaus rekomenduotino priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio ir buvo priteistos pagrįstai. Tretieji asmenys sutiko, kad atsiliepimuose į ieškovo patikslintus skundus dalis teksto išliko tokia pati kaip ir pirminiame atsiliepime, tačiau tai nereiškia, kad atstovo sugaištas laikas atsiliepimas į patikslintus ieškinius parengti yra nepagrįstas. Trečiųjų asmenų atstovui reikėjo susipažinti su patikslintu ieškiniu, įvertinti naujus argumentus, pakomentuoti pokyčius klientui ir įvertinti kliento poziciją pokyčių atžvilgiu, parengti atsiliepimą papildant naujais argumentais. Tretieji asmenys pažymėjo, kad teisinių paslaugų kaina už atsiliepimų parengimą neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl šios išlaidos pirmos instancijos teismo buvo priteistos pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

Dėl apeliacinio skundo ribų ir naujų įrodymų bei rašytinių paaiškinimų priėmimo

28. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundų ribų.

29. Ieškovas prašo apeliacinėje instancijoje priimti naujai teikiamą įrodymą – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1581-492/2024. Pasisakant dėl ieškovo apeliacinėje instancijoje pateiktos nutarties priėmimo pažymėtina, kad kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai nelaikytini naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties kopijos priėmimo į bylą klausimas nesprendžiamas, esant poreikiui, su kitose bylose priimtais procesiniais dokumentais teismas gali susipažinti teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

30. 2025 m. sausio 20 d., t. y. dieną prieš paskirtą posėdį į bylą buvo gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad tokia situacija, kai pastato balkonas kerta pastatui eksploatuoti suformuoto žemės sklypo ribą ir tokiu būdu išsikiša virš gretimos teritorijos / gretimo žemės sklypo, vertinama kaip norminio atstumo neišlaikymas bei, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, tokiai situacijai spręsti taikomos STR 1.05.01:2017 7 priedo nuostatos, kurios numato atvejus, kada norminio atstumo neišlaikymui yra reikalingi gretimų teritorijų valdytojų / savininkų sutikimai bei, kada tokie sutikimai nebūtini (STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 p., 8 p. arba 9.3. p., 9.3.1. – 9.3.2. p.). Rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad vadovaujantis STR 1.05.01:2017 7 priedo 9 p., 9.3. p., rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi statybos darbams atliekamiems – teritorijose, kur istoriškai yra susiklostęs perimetrinis užstatymas ir (ar) statybos linija yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, kai į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją patenka tik pastatų balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų projekcijos, jeigu planuojama statyba atitinka visus šiuos reikalavimus: (a) tokių balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus vertikalioje plokštumoje, yra ne mažesnis nei 2,5 metrai (STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.1. p.); (b) pastatų balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų projekcijos į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją gali išsikišti ne daugiau kaip 2 metrus. Atstumas nuo tokių balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško iki kelio (gatvės) važiuojamosios dalies horizontalioje plokštumoje yra ne mažesnis nei 1 metras (STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2. p.). Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas nėra grindžiamas argumentais, jog ginčo balkonui nėra būtinas gretimos valstybinės žemės valdytojo sutikimas, šiais argumentais nebuvo grindžiamas ir ieškinys. Aplinkybės, sudarančios pagrindą STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3 punkto taikymui (t. y., kad istoriškai yra susiklostęs perimetrinis užstatymas, kad balkono projekcija patenka į viešųjų erdvių teritoriją ir kt.) nebuvo šios bylos įrodinėjimo dalykas. Be to, šiais paaiškinimais iš esmės yra keičiama ieškovo pozicija nagrinėjamoje byloje būdu, paneigiančiu paties ieškovo byloje pareikšto reikalavimo patenkinimo galimybę, t. y. ieškovui teigiant, kad balkono įteisinimui apskritai nėra reikalingas gretimo žemės sklypo savininko (valdytojo) sutikimas, byloje pareikšto reikalavimo – pripažinti ieškovo teisę įteisinti savavališką statybą be gretimo žemės sklypo valdytojo sutikimo nagrinėjimas nėra galimas. Teismas nenagrinėja materialinių teisinių pasekmių nesukeliančių reikalavimų, nes tokiu būdu nėra realizuojamas teisminės gynybos tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms.

31. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja apeliantą apeliaciniame skunde nurodyti išsamius apeliacinio skundo teisinius ir faktinius argumentus, kurie pagal CPK 230 straipsnį apibrėžia apeliacijos ribas, o CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Šia nuostata, be kita ko, užtikrinamas šalių procesinis lygiateisiškumas, taip pat proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimas atsižvelgiant į rašytinę bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese formą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, jog šalies pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriais pateikiami nauji teisiniai ir/ar faktiniai argumentai, pagrindžiantys skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą, pagal savo prigimtį yra ne kas kita kaip apeliacinio skundo papildymas, rašytinių paaiškinimų teikimas apeliacinės instancijos teisme pagal bendrąją taisyklę yra negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-374-823/2016). Sutikus, kad šalys turi neribotą teisę teikti rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį, ne tik būtų ignoruojamos CPK 323 straipsnio nuostatos, tačiau ir procesas apeliacinės instancijos teisme užtruktų neribotą laiką, kadangi kiekvienu atveju, teismui prijungus prie bylos naujai pateiktus šalies rašytinius paaiškinimus, šalių procesinio lygiateisiškumo principas reikalautų sudaryti kitai proceso šaliai galimybę į juos atsikirsti, dėl šios priežasties atidedant bylos nagrinėjimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1208-823/2016). Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaudamasi CPK 323 straipsnyje įtvirtinu draudimu keisti bei papildyti apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovo atstovo pateiktus rašytinius paaiškinimus. Atsisakius priimti rašytinius paaiškinimus, nėra pagrindo spręsti trečiųjų asmenų į bylą pateikto prašymo dėl galimybės atsikirsti į pateiktus rašytinius paaiškinimus suteikimo.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

32. Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), iš šiaurinės pusės ribojasi su nesuformuota valstybine žeme, kurioje stovi gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 14–19). Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ pradėtas žemės sklypo prie pastato (2A2p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos byla Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. 1 t., b. l. 184-187). Šis projektas skirtas suformuoti žemės sklypą, esamam pastatui (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį (el. b. 2 t., b. l. 177).

33. Balkonai yra įrengti prie patalpos-buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso N. J. (el. b. 1 t., b. l. 18-19) ir prie patalpos-buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso D. J. (el. b. 1 t., b. l. 22-23). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad pastato rekonstrukcija buvo atlikta be statybą leidžiančio dokumento, dėl ko D. J. 2021 m. vasario 26 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 26-27), kuriame nustatyti šie pažeidimai: įrengta rūsio patalpa, ties pamato apačia atlikti betonavimo darbai, atlikti balkonų (2 vnt), kurių matmenys apie 1,3 m. pločio ir apie 2,6 m. ilgio, įrengimo darbai vidinio kiemo fasade bei išardyti 2 tūriniai stoglangiai. 2021 m. vasario 26 d. surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) „Išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę pašalinti perstatytą prekybos paskirties pastato, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmo aukšto patalpos Nr. 1-4 dalimi įrengtą rūsio patalpą, kurios išmatavimai (apie 2,10 m x 4,90 m, gylis apie 2,00 m) ir išardyti ties pamato apačia išbetonuotą sustiprinimą, pagal 1999-12-23 Nekilnojamojo kadastro registro bylos duomenis, išardyti balkonus (2 vnt.), kurių matmenys (apie 1,3 m pločio ir apie 2,6 m ilgio) esančius vidinio kiemo fasade ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę“ ir 2021 m. vasario 26 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 28-31). Ieškovas parengė projektinius pasiūlymus (el. b. 1 t., b. l. 36-46) ir pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai derinimui. Kauno miesto savivaldybės administracija projektiniams pasiūlymams nepritarė kaip vieną iš priežasčių nurodydama, kad nepateiktas NŽT, kaip tuometinio valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valdytojo, sutikimas (el. b. 1 t., b. l. 47-48). Ieškovas pateikė NŽT 2022 m. vasario 8 d. prašymą „Dėl pritarimo rekonstrukcijai“, prašydamas NŽT duoti sutikimą / pritarti projektiniuose pasiūlymuose nurodytiems statybos (rekonstrukcijos) darbams (el. b. 1 t., b. l. 152-153). NŽT 2022 m. kovo 10 d. priėmė Sprendimą 1 (el. b. 1 t., b. l. 174-177), kuriuo atsisakė išduoti sutikimą rekonstruoti statinį. Ieškovas pateikė NŽT 2023 m. kovo 24 d. prašymą „Dėl pritarimo rekonstrukcijai“, prašydamas NŽT duoti sutikimą / pritarti projektiniuose pasiūlymuose nurodytiems statybos (rekonstrukcijos) darbams (el. b. 1 t., b. l. 178-180). NŽT 2024 m. balandžio 24 d. priėmė Sprendimą 2 (el. b. 1 t., b. l. 181-183), kuriuo atsisakė išduoti sutikimą rekonstruoti statinį. 2023 m. gegužės 24 d. ieškovas kreipėsi į teismą dėl NŽT sprendimo panaikinimo ir teisės be NŽT sutikimo įsiteisinti savavališkos rekonstrukcijos darbus (t. y. balkono, kuris išsikiša virš gretimos valstybinės žemės, įrengimą) pripažinimo.

34. Pirmosios instancijos teismas civilinės bylos dalį dėl termino atnaujinimo ginčyti NŽT 2022 m. kovo 10 d. sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą rekonstruoti statinį žemė sklype, besiribojančiame su valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ ir nurodytą sprendimą panaikinti nutraukė ieškovui praleidus 1 mėnesio terminą skundui dėl administracinio akto pateikti ir nesant pagrindų jo atnaujinti, kitus patikslinto ieškinio reikalavimus atmetė. Nesutikdamas su šiuo sprendimu apeliacinį skundą pateikė ieškovas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai NŽT atsisakymus kvalifikavo kaip administracinius aktus, ne tuo pagrindu nutraukė bylos dalį, nepagrįstai rėmėsi kadastro nuostatų 20 punktu, netinkamai aiškino bei taikė STR 1.05.01:2017 7 priedo nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, sprendime pasisakė dėl tų aplinkybių, kurios yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas, trečiajam asmeniui priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas.

Dėl NŽT atsisakymų kvalifikavimo

35. Apeliacine tvarka nagrinėdama bylą teisėjų kolegija pirmiausiai pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo 2022-03-10 Sprendimą administraciniu sprendimu (individualiu administraciniu aktu) ir atitinkamai nepagrįstai sprendė, kad ieškovas yra praradęs teisę ginčyti nurodytą sprendimą, nes nepateikė ieškinio dėl 2022-03-10 Sprendimo panaikinimo per 1 (vieno) mėnesio terminą, įstatyme nustatytą administraciniams sprendimams (individualiems administraciniams aktams) apskųsti. Ieškovas savo poziciją grindžia tuo, kad valstybinė institucija, kuri įgyvendina atitinkamas turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu (šiuo atveju – valstybine žeme), neatlieka viešojo administravimo funkcijų, ir tokie institucijos sprendimai sukuria ne administracinius teisinius santykius, bet yra vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys asmenims atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.

36. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į NŽT su prašymu išduoti sutikimą dėl rekonstrukcijos įteisinimo žemės sklype, besiribojančiame su valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. NŽT, vadovaudamasi taisyklėmis ir spręsdama dėl sutikimo išdavimo/neišdavimo, įgyvendino turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu – valstybine žeme. Todėl šiuo atveju NŽT veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip valstybės žemės patikėtinis, dalyvaujantis civiliniuose santykiuose.

37. Pagal specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktiką, be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose savo pobūdžiu nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2019, 2018 m. kovo 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2018, 2018 m. sausio 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-9/2018, 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-74/2016 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas bylos rūšinio teismingumo klausimą kuomet buvo ginčijamas NŽT atsisakymas duoti sutikimą statyti statinius, yra pateikęs išaiškinimą, jog NŽT, spręsdama dėl sutikimo statyti statinius žemės sklype, įgyvendino turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Taigi NŽT veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip valstybės žemės patikėtinis, dalyvaujantis civiliniuose santykiuose. Todėl ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių (žr., pvz. 2019 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. T-33/2019, 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-13-822/2023).

38. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-259 „Dėl Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (akto redakcija galiojusi Sprendimų priėmimo metu) 15 punkte yra įtvirtinta, kad teritorinio skyriaus veiksmai (neveikimas) išduodant sutikimą arba atsisakant išduoti sutikimą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. O teritorinio skyriaus priimtas sprendimas išduoti sutikimą arba neišduoti sutikimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismui.

39. Nagrinėjamoje byloje ieškovo kreipimasis į teismą sąlygotas tikslo įteisinti savavališkai atliktą rekonstrukciją, gretimo nesuformuoto valstybinio žemės sklypo tuometiniam patikėtiniui atsisakius duoti sutikimą. Kadangi NŽT atsisakymai duoti ieškovui sutikimą rekonstrukcijos įteisinimui nėra individualūs administraciniai sprendimai, jų teisėtumas ir / ar pagrįstumas nevertintinas pagal ABTĮ nuostatas. NŽT atsisakymai duoti sutikimą, pagal šios bylos aplinkybes, yra tik prielaida ieškovui kreiptis į teismą – reiškiant reikalavimą pripažinti ieškovo teisę be NŽT sutikimo įteisinti 2021 m. vasario 26 d. savavališkos statybos akte ir projektiniuose pasiūlymuose nurodytus rekonstrukcijos darbus.

Dėl NŽT atsisakymų duoti sutikimą (ne) pagrįstumo

40. NŽT atsisakymus duoti sutikimą rekonstrukcijai (įteisinti vieną iš balkonų, kurio projekcija apie 1,4 metro patenka į valstybinę žemę) grindė 2 pagrindais: 1) kadastro nuostatų 20 punktu, numatančiu, kad žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ar kiti teisės aktai, ir tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalingas žemės plotas būtų suformuotas kaip vienas žemės sklypas. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), taip pat tuos atvejus, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.); 2) Taisyklių 6.3 papunkčiu, numatančiu, jog sutikimas neišduodamas, kai planuojama statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybine žeme, kuri bus suprojektuota, projektuojama ar jau suprojektuota teritorijų planavimo dokumente kaip grąžinama natūra, perduodama neatlygintinai nuosavybėn, parduodama, išnuomojama, perduodama neatlygintinai naudoti ar valdyti patikėjimo teise arba numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, nurodytiems Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnyje arba Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme.

41. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad NŽT priimdama sprendimą rėmėsi ir Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktu, STR 1.05.01:2017 7 priedu, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, šiomis teisės normomis atsisakymas duoti sutikimą nebuvo grindžiamas. Atsisakymas duoti sutikimą buvo grindžiamas tik aukščiau minėtų kadastro nuostatų ir Taisyklių atitinkamomis nuostatomis, dėl ko teisėjų kolegija vertindama NŽT atsisakymo pagrįstumą analizuoja tik tų teisės normų, kuriomis buvo grindžiamas atsisakymas aspektu.

42. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kadastro nuostatai taikomi ne tik suformuotiems, tačiau ir formuojamiems žemės sklypams ir nustatęs, kad šiuo metu vyksta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo procedūra, atmetė ieškovo argumentus, jog kadastro nuostatų 20 punktas nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomas. Teisėjų kolegija pažymi, jog išvada, kad kadastro nuostatai taikomi ir naujai formuojamiems sklypams niekaip nepagrindžia išvados, jog šiuo atveju atsisakydama duoti sutikimą NŽT pagrįstai vadovavosi kadastro nuostatų 20 punktu. Kaip visiškai teisingai nurodo apeliantas, kadastro nuostatų 20 punkte nustatyta taisyklė, kad žemės sklypo riba negali kirsti statinio, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, taikoma, kai žemės sklypas yra formuojamas atidalijimo arba padalijimo būdu. Kitaip tariant, šis punktas skirtas reglamentuoti žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo atvejus. Šis punktas nereglamentuoja klausimų, kai prie statinio (pastato) yra nesuformuota valstybinė žemė ir ji yra formuojama atskiru savarankišku žemės sklypu tam konkrečiam statiniui (pastatui) eksploatuoti. Valstybinė žemė prie Namo (duomenys neskelbtini), bus suformuota kaip naujas savarankiškas sklypas prie Namo (duomenys neskelbtini), t. y. šis sklypas nebus suformuotas nei atidalijimo, nei padalijimo būdu. Taigi NŽT atsisakymas duoti sutikimą remiantis kadastro nuostatų 20 punktu yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pripažinus, kad nagrinėjamu atveju kadastro nuostatų 20 punktas netaikytinas, nėra tikslinga analizuoti aptariame punkte numatytą išimtį inžineriniams įrenginiams vertinant ar balkonas gali būti priskirtas inžinierinių įrenginių kategorijai, kadangi tai nebeturi jokios teisinės reikšmės.

43. Atsiliepime į apeliacinį skundą NŽT nurodo, kad kadastro nuostatų 76.1.6 papunktyje, įtvirtinta, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas turi patikrinti, ar žemės sklypo ribos nekerta statinių, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Nustatęs, kad žemės sklypo planas atitinka kadastro nuostatų 76.1 papunktyje išdėstytas sąlygas, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas deda spaudą ir padaro žymą Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje (kadastro nuostatų 76.2 papunktis). Kitu atveju, t. y. nustatęs, kad žemės sklypo planas neatitinka kadastro nuostatų 76.1 papunktyje išdėstytų sąlygų, pateiktus dokumentus grąžina juos pateikusiam matininkui raštu nurodęs trūkumus (kadastro nuostatų 76.3 papunktis). Tačiau NŽT atsisakydama duoti sutikimą pastato rekonstrukcijai, nesirėmė šiame nutarties punkte aptariamais kadastro nuostatų reikalavimais, dėl ko pastaruosiuose numatytos taisyklės niekaip nepagrindžia NŽT atsisakymo duoti sutikimą teisėtumo. Atitinkamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu, kuriais nebuvo remtasi priimant sprendimą, neįtakoja priimto sprendimo teisėtumo ir dėl to teisėjų kolegija nevertina šių argumentų pagrįstumo.

44. Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-259 „Dėl Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (redakcija nuo 2023-01-04 iki 2024-01-16), reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos išduodamų sutikimų statyti statinius ir įrenginius statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“, 7 priede nurodytais atvejais žemės sklypuose, besiribojančiuose su Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomais valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, sutikimų išdavimo tvarką, išskyrus STR 7 priedo 6–9 punktuose nurodytus atvejus, kai sutikimas nėra privalomas. Taisyklių 6.3 punkte nurodyta, jog sutikimas neišduodamas, kai planuojama statyti statinį: žemės sklype, besiribojančiame su valstybine žeme, kuri bus suprojektuota, projektuojama ar jau suprojektuota teritorijų planavimo dokumente kaip grąžinama natūra, perduodama neatlygintinai nuosavybėn, parduodama, išnuomojama, perduodama neatlygintinai naudoti ar valdyti patikėjimo teise arba numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, nurodytiems Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnyje arba Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme. Vadovaujantis Taisyklių 13 punktu sutikimai dėl statinių rekonstrukcijos išduodami ta pačia tvarka, kaip ir išduodant sutikimus.

45. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020-09-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ pradėta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo procedūra (el. b.1 t., b.l. 55-56). Žemės sklypas formuojamas esamam pastatui (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį (el. b. 2 t., b. l. 177). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 24 punktu organizatorius per 5 darbo dienas nuo sprendimo pradėti rengti Projektą priėmimo dienos, atsižvelgdamas į Projekto tikslus ir vadovaudamasis Taisyklių 25 punktu, per ŽPDRIS parengia Projekto rengimo reikalavimus. Pateikti reikalavimai galioja visų Projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūrų metu ir iki kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, žemės valdos projektams, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Jei per reikalavimų galiojimo terminą Projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros dėl objektyvių priežasčių nebaigtos ir turi būti tęsiamos, reikalavimų galiojimo terminas gali būti pratęsiamas ne daugiau kaip 2 kartus, kiekvieną kartą – ne ilgiau kaip 2 metams ( 26¹ punktas). 2020 rugsėjo 9 d. NŽT išdavė projekto rengimo reikalavimus, galiojančius 5 metus nuo jų išdavimo dienos (el. b. 2 t., b. l. 177). Byloje nėra duomenų, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo procedūra būtų pasibaigusi. Priešingai, byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad procedūra yra pradėta, parengti brėžiniai (el. b., 1 t., b. l. 184-187), formavimo procedūra yra vykdoma, projekto rengimo darbų termino pabaiga planuojama 2025 m. III ketvirtį (el. b. 2 t., b.l 159). Iš viešai prieinamos informacijos Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (Nr. ZSFP-78208) matyti, kad teritorija, esanti (duomenys neskelbtini) vis dar yra projektuojama jame esančiam statiniui eksploatuoti. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad nuo 2022 m. vasario 2 d., kuomet buvo atsisakyta derinti projektą, procedūra yra sustojusi, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nevyksta žemės sklypo projektavimo darbai.

46. Egzistuojant Taisyklių 6.3 punkte įtvirtintai sąlygai, jog sutikimas neišduodamas, kai planuojama statyti statinį: žemės sklype, besiribojančiame su valstybine žeme, kuri bus suprojektuota, projektuojama ar jau suprojektuota teritorijų planavimo dokumente kaip grąžinama natūra, perduodama neatlygintinai nuosavybėn, parduodama, išnuomojama, perduodama neatlygintinai naudoti ar valdyti patikėjimo teise, NŽT pagrįstai atsisakė duoti sutikimą rekonstrukcijai.

47. Pirmosios instancijos teismas, bylos dalį dėl 2022-03-10 NŽT atsisakymo išduoti sutikimą, nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu konstatavęs, kad yra praleistas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 1 mėnesio apskundimo terminas nesant pagrindo jo atnaujinti (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis). Kaip jau buvo minėta, NŽT atsisakymai duoti sutikimą nėra individualūs administraciniai sprendimai, todėl ABTĮ nustatyti jų apskundimo terminai netaikytini. Nagrinėjamu atveju NŽT tuo pačiu klausimu priėmė du Sprendimus, kuriais atsisakė duoti pritarimą savavališkos rekonstrukcijos įteisinimui. Iš sprendimų turinio matyti, kad jie yra identiški, grindžiami tais pačiais argumentais ir tomis pačiomis teisės normomis. Teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog NŽT Sprendime 2 papildomai nurodžius, kad „prašymo metu pagal Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ŽPDRIS) esančią informaciją (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)) būsena – Organizatorių derinama, atsisako išduoti sutikimą rekonstruoti statinį (įrengiant balkoną už žemės sklypo ribos) žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), besiribojančiame su valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ (el. b., 1 t., b.l . 181-182), lemia, kad buvo priimti savo esme skirtingi Sprendimai. Tai, kad ieškovas antrą kartą kreipdamasis į NŽT nurodė, jog žemės sklypas nesuformuojamas jau ilgiau nei vienerius metus nėra jokia nauja teisiškai reikšminga aplinkybė. Žemės sklypo formavimo procedūra tiek pirmojo prašymo, tiek antrojo prašymo pateikimo metu nebuvo pasibaigusi, o pagrindų jai pasibaigti taip pat nebuvo. Kadangi abu NŽT Sprendimai savo turiniu ir esme yra identiški, teisines pasekmes ieškovui – negalėjimą įteisinti savavališkos rekonstrukcijos darbų negavus gretimo žemės sklypo valdytojo sutikimo ir kartu teisines prielaidas kreiptis į teismą dėl tokios teisės suteikimo be NŽT sutikimo sukelia paskutinis priimtas sprendimas NŽT atsisakant duoti sutikimą. Dėl šios priežasties nebuvo jokio poreikio nagrinėjamoje byloje ginčyti pirmąją NŽT atsisakymą. Taigi sutiktina su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai nurodė bylos dalies nutraukimo pagrindo motyvus – termino skųsti administracinį aktą praleidimą. Šiuo atveju bylos dalis turėjo būti nutraukta vadovaujantis tuo pačiu CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, tačiau dėl to, kad Sprendimas 1 nesukelia ieškovui teisinių pasekmių.

Dėl leidimo be NŽT sutikimo įteisinti rekonstrukcijos darbus

48. Nagrinėjamu atveju savavališkai atlikus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus buvo įrengtas balkonas (apie 1,4 m pločio ir apie 2,8 m ilgio), kurio projekcija į valstybinę žemę, esančią (duomenys neskelbtini), patenka apie 1,4 metro. Atstumas nuo žemės paviršiaus iki balkono apačios 2,90 m (el. b. 1 t., b. l. 42, 44, 120). Ieškovas reiškia reikalavimą leisti įteisinti šiuos darbus be NŽT sutikimo.

49. Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

50. Ieškovas ieškinio reikalavimus dėl pritarimo ginčo balkono įteisinimui byloje grindė STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo nuostatomis, kurios reglamentuoja gretimos teritorijos savininko ir (ar) valdytojo sutikimo gavimo atvejus, bei suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika.

51. STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punktas numato, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. To paties priedo 8 punkte yra nustatyta, kad statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.

52. Kaip visiškai teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, vadovaujantis STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 ir 8 punktų nuostatomis, kai yra rekonstruojamas esamas statinys (pastatas) ir rekonstrukcijos metu yra mažinamas norminis atstumas iki besiribojančio sklypo / teritorijos ribos, reikalinga gauti to žemės sklypo / teritorijos savininko arba valdytojo pritarimą ketinamai atlikti rekonstrukcijai (arba atliktos rekonstrukcijos įteisinimui, jeigu siekiama įteisinti atliktus savavališkos statybos darbus).

53. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkto nuostatos apskritai šioje byloje nėra taikytinos, kadangi ginčo balkonas kerta žemės sklypo ribą ir į gretimą valstybinę žemę išsikiša apie 1,4 metro. Teismo vertinimu, ieškovas siekė įteisinti savavališkai atliktą rekonstrukciją, kurią statant yra ne tik kad neišlaikytas atstumas tarp žemės sklypų ribų, bet ir konstrukcija yra 1,40 cm užėmusi valstybinę žemę. Su šia išvada nesutinka apeliantas, teigdamas, kad jokios balkono rekonstrukcijos, nėra užėmusios pačios valstybinės žemės, t. y. ta žemė, esanti ginčo balkono apačioje, nėra užimta nei pačiu ginčo balkonu, nei kokiomis nors balkono konstrukcijomis. Balkonas yra įrengtas išskirtinai ant pastato, kuris nuosavybės teise priklauso ir ieškovui, pastatas yra išskirtinai žemės sklype ((duomenys neskelbtini)).

54. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems apeliacinio skundo argumentams. Paties apelianto cituojamas STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punktas aiškiai numato, jog norminis atstumas skaičiuojamas horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų, kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Taigi, kaip visiškai teisingai nurodoma trečiųjų asmenų atsiliepime į apeliacinį skundą, statytojo teisės įgyvendinimas svetimoje žemėje be žemės savininko sutikimo ribojamas ne tik statomo/rekonstruojamo statinio laikančiųjų konstrukcijų atžvilgiu, kurios remiasi į žemę, tačiau apima ir draudimą įrengti bet kokias statinio konstrukcijas, tame tarpe, ir tas, kurios apima ir stogo ar fasado elementus. Tai, kad konstrukcija (jos dalis) neturi atramos taško gretimame žemės sklype, tai nepakeičia teisinio vertinimo, jog ginčo konstrukcija patenka į gretimo žemės sklypo ribas. Balkonas įrengtas ant ieškovui su kitais asmenimis priklausančio namo sienos, stovinčios ant sklypų ribos, tačiau patenka į virš valstybinio žemės sklypo esančią oro erdvę. Žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, žemės sklypo savininkas į virš jo sklypo esančią oro erdvę tokias teises, kiek jos neprieštarauja įstatymams ir kiek būtina naudoti žemės sklypą pagal paskirtį (CK 4.40 straipsnio1, 2 dalys). Taigi nors įrengtas balkonas tiesiogiai nestovi ant valstybinės žemės sklypo, tačiau yra virš šio sklypo. Dėl ko pirmosios instancijos teismo išvada, priešingai nei teigia apeliantas, jog savavališkai įrengta konstrukcija patenka į valstybinį žemės sklypą yra teisiškai ir faktiškai pagrįsta. STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 punktas numato, kad statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų. Šiuo atveju įrengiant balkoną buvo ne tik nesilaikyta nustatytų atstumų, kaip teigia ieškovas, bet savavališkai atlikus pastato rekonstrukciją, jos rezultatas – statinio konstrukcinis elementas pateko į gretimo sklypo ribas.

55. Ieškovas nėra valstybinės žemės, kurioje formuojamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), savininkas (bendraturtis) ar teisėtas naudotojas. Kaip visiškai teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atlikta pastato rekonstrukcija taip pat nepatenka į STR 1.05.01:2017 4 priede numatytus atvejus, kuomet statant naujus statinius arba rekonstruojant statinius valstybinėje žemėje, statytojo teisei įgyvendinti nereikia žemės valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir (ar) naudoti kitais įstatymuose nustatytais pagrindais, bet reikia gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, statytojo teisė įgyvendinama tik tada, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise ar naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalis imperatyviai numato, kad savavališkai valstybinėje žemėje statomus ir pastatytus naujus statinius įteisinti draudžiama, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai Statybos įstatyme nustatyta tvarka statytojo teisei įgyvendinti nereikia žemės sklypo valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais pagrindais ir gaunamas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas. Ieškovas neturi jokių teisių į valstybinę žemę, todėl neturi ir teisės įteisinti savavališkai rekonstruoto pastato užimant valstybinės žemės dalį.

56. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas, kadangi viena vertus teismas konstatavo, jog STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkto nuostatos apskritai šioje byloje nėra taikytinos, kadangi ginčo balkonas kerta Žemės sklypo ribą ir į gretimą Valstybinę žemę išsikiša apie 1,4 metro, kita vertus vertino ar norminio atstumo pažeidimas šiuo atveju galėtų būti laikomas mažareikšmiu ir nagrinėjo ieškinio argumentus, kuriais buvo įrodinėjama, kad nukrypimas nuo norminio atstumo nepažeidžia nei atsakovės, nei gretimo namo (duomenys neskelbtini) savininkų teisių ir interesų. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais. STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkto nuostatos reglamentuoja atstumus nuo pastato (jo konstrukcijų) iki gretimo žemės klypo ribos. Todėl pirmosios instancijos teismas nevisiškai pagrįstai nurodė, kad STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkto nuostatos apskritai šioje byloje nėra taikytinos. Sprendžiant dėl ieškovo byloje pareikšto reikalavimo – pripažinti ieškovo teisę be NŽT sutikimo įteisinti savavališką rekonstrukciją yra būtina įvertinti STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkte įtvirtintą reglamentavimą, t. y. ar atlikta savavališka statyba nepažeidžia aptariamame reglamente imperatyviai nustatytų reikalavimų. Byloje esančiais duomenimis nustatyta aplinkybė, kad naujai įrengta pastato konstrukcija – balkonas įsikiša į gretimą sklypą. Taigi pastato rekonstrukcija atlikta nesilaikant STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 ir 8 punktuose įtvirtintų atstumų.

57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl būtinumo laikytis norminiuose teisės aktuose nustatytų atstumų iki gretimo sklypo ribos yra aiški ir išplėtota. Kasacinio teismo konstatuota, kad teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę asmeniui sutikti, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius mažesniu nei nustatytu atstumu iki jo sklypo ribos, rodo, jog atstumų iki kaimyninių žemės sklypų nustatymas, siekiant viešųjų statybos proceso teisėtumo tikslų, visų pirma siejamas su trečiųjų asmenų interesų apsauga. Taigi sutikti ar nesutikti su tuo, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius arčiau, nei nustatyta iki sklypo ribos, yra asmens teisė, kurios jis, suprantama, gali atsisakyti, tačiau niekas kitas to negali padaryti už jį. Jokiam kitam asmeniui, taip pat teismui, tokios teisės nesuteikta. Tais atvejais, kai statytojas siekia statyti statinį ženkliai nukrypdamas nuo teisės normų, nustatančių privalomus statomo statinio atstumus iki kaimyninių žemės sklypų ribų, reikalavimų, teismas neturi kompetencijos duoti sutikimą vietoje gretimų žemės sklypų savininkų, nes tik jie patys turi teisę spręsti, kaip jiems įgyvendinti savo nuosavybės teises: atsisakyti dalies savo teisių apsaugos ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2011).

58. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, lyginant su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo. Tokia kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad tik išimtiniais atvejais teismas gali pripažinti, jog statinio rekonstrukcija mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki sklypo ribos galėtų būti pripažinta nepažeidžiančia gretimo sklypo savininko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017, 28 punktas).

59. Nagrinėjamu atveju, ieškovas savo reikalavimus grindė Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais kuomet statinio rekonstrukcija mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki sklypo ribos galėtų būti pripažinta nepažeidžiančia gretimo sklypo savininko teisių. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pasisakydamas, kad tik išimtiniais atvejais teismas gali pripažinti, jog statinio rekonstrukcija mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki sklypo ribos galėtų būti pripažinta nepažeidžiančia gretimo sklypo savininko teisių, pasisakė dėl ieškinio pagrindą sudarančių argumentų, t. y. nors ir konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju atlikti rekonstrukcijos darbai negali būti vertinami tik kaip norminių atstumų nesilaikymas, pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jeigu laikyti, kad būtų pagrindas vertinti ar norminių atstumų nesilaikymo pažeidimai nėra tokio pobūdžio, kad nebūtų galima įteisinti savavališkai atliktų darbų, pripažino, kad rekonstruojant pastatą padarytų pažeidimų negalima laikyti mažareikšmiais gretimo savininko sklypo teisių pažeidimais. Teisėjų kolegija pažymi, kad STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkto nuostatos nesuteikia teisės, net ir turint gretimo žemės sklypo savininko (patikėtinio) sutikimą, statyti mažesniu nei 1 metro atstumu nuo gretimo sklypo ribos. Nustatęs, kad balkono konstrukcija 1,40 m yra įsikišusi virš valstybinės žemės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas pažeidė besiribojančio sklypo savininko nuosavybės teises ir šis pažeidimas nėra mažareikšmis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariamame Statybos reglamento punkte yra įtvirtintas minimalus 1 m atstumas nuo statinio bet kurios konstrukcijos iki gretimo sklypo ribos. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą pripažinti jam teisę be NŽT sutikimo įteisinti rekonstrukciją – prašo pripažinti jam teisę pažeisti imperatyviąsias teisės normas. Statytojo teisė – tai teisė statyti laikantis įstatymų reikalavimų. Atlikta savavališka pastato rekonstrukcija įrengiant balkoną nebuvo reikalinga nei pastatui, nei jo naudingosioms savybėms išsaugoti. Ieškovo dėstomi argumentai, kad balkonas yra virš išėjimo iš pastato bromo, kuriame yra nustatytas kelio servitutas, kad tos valstybinės žemės, kuri yra balkono apačioje, valstybinės žemės (duomenys neskelbtini) naudotojai negali užstatyti ar kaip nors kitaip panaudoti ne praėjimo tikslu, t. y. teigiant, kad žemės klypo savininkas / naudotojai žemės sklypo dalies negalės kaip nors racionaliai išnaudoti, nepaisant to bus ar ne ginčo balkonas, jokiu būdu nesukuria ieškovui kokių nors papildomų teisių į svetimą žemės sklypą ir nepašalina gretimo žemės sklypo savininko teisų pažeidimo savavališkos rekonstrukcijos darbo rezultatu. Teismas negina asmens teisės, kai šis siekia ją įgyvendinti pažeisdamas įstatymus ir kitų asmenų teisėtus interesus (CK 1.137 straipsnio 3, 5 dalys).

60. Apeliaciniame skunde taip pat gausiai cituojami Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kuomet buvo pripažinta, jog nustatyti reikalavimai dėl statinio ir sklypo ribos atstumų neišlaikymo nelaikytini savaime pažeidžiančiais gretimo sklypo savininko teises. Tačiau nei vienoje iš apelianto cituojamų nutarčių nebuvo susiklosčiusi situacija, kuomet statybos darbų rezultatas peržengė gretimo sklypo ribas.

61. Apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti ieškovo teisę be NŽT sutikimo įteisinti savavališkos rekonstrukcijos darbus.

Dėl motyvų pašalinimo

62. Apeliaciniu skundu ieškovas taip pat reiškia reikalavimą dėl motyvų pašalinimo nurodydamas, kad teismas, pasisakydamas dėl abiejų pastato balkonų įteisinimo poveikio trečiųjų asmenų R. Š. ir S. Š., kaip pastato bendraturčių, teisėms ir pareigoms išėjo iš nagrinėjamos bylos ribų, t. y. pasisakė tas klausimais, kurie nagrinėjami visiškai kitoje byloje ir sudaro tos bylos įrodinėjimo dalyką, t. y. civilinėje byloje Nr. e2-741-1085/2024, kurioje ieškovas siekia teisės įteisinti visus pastato rekonstrukcijos darbus (t. y. abu balkonus ir rūsį) be pastato bendraturčių R. Š. ir S. Š. sutikimo pripažinimo. Tad tos aplinkybės, susijusios su tuo, ar šiuo atveju R. Š. ir S. Š. pagrįstai atsisako pritarti atliktiems pastato rekonstrukcijos darbams, t. y. ar šie darbai pažeidžia ar nepažeidžia šių asmenų, kaip pastato bendraturčių teises ir teisėtus interesus, yra visiškai kitos civilinės bylos dalykas.

63. Tais atvejais, kai teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui yra suteikiama galimybė apeliaciniu skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus).

64. Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl galimybės pašalinti savavališkos rekonstrukcijos – balkono įrengimo – padarinius, juo įteisinant be valstybinės žemės sklypo patikėtinio sutikimo. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus pačiame įstatyme nustatytas išimtis). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas ir dėl trečiųjų asmenų interesų pažeidimo abiejų balkonų įteisinimu, pasisakė dėl aplinkybių, kurios nesudaro šios bylos įrodinėjimo dalyko ir išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog yra pagrindas pašalinti minėtus teismo sprendimo motyvus – sprendimo 109 punktą, nes jie įsiteisėjusiame teismo sprendime įgytų prejudicinę galią.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų

65. CPK 93 straipsnio 1–2 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą.

66. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas iš ieškovo trečiajam asmeniui R. Š. priteisė nepagrįstai dideles, net 7 199,50 Eur dydžio, bylinėjimosi išlaidas, todėl yra pagrindas sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.

67. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 544,50 Eur sumą už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Kadangi atskiruoju skundu ieškovas skundė nutartį dėl bylos sustabdymo, atsiliepimo į atskirąjį skundą išlaidos yra paties trečiojo asmens R. Š. rizika patirtos išlaidos ir apskritai netgi nebuvo būtinos. Trečiasis asmuo neturėjo procesinės pareigos rengti atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą, o bylos nagrinėjimo sustabdymas / nesustabdymas nėra tiesiogiai susijęs su trečiojo asmens R. Š. teisių ir interesų gynyba.

68. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įtvirtinta CPK 47 straipsnio 2 dalyje. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, yra bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai. Tretieji asmenys visais atvejais turi tik procesinę teisę, o ne pareigą teikti procesinius dokumentus. Pritarus apelianto pozicijai būtų paneigta įstatyme įtvirtinta teisė tretiesiems asmenis gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju byla buvo išnagrinėta iš esmės priimant sprendimą – ieškovo ieškinio reikalavimų netenkinti, o išnagrinėjus bylą iš esmės, turėjo būti taikomi CPK 93 straipsnyje įtvirtinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai. Ieškovas teikė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria trečiųjų asmenų prašymu buvo sustabdyta byla, atitinkamai tretieji asmenys turėjo procesinę teisę pateikti atsiliepimą į jį. Taigi bylinėjimosi išlaidos dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo buvo sąlygotos paties ieškovo pasirinkto procesinio elgesio byloje. O pastarajam pralaimėjus bylą – šios išlaidos visiškai pagrįstai buvo priteistos iš ieškovo.

69. Apeliantas nesutinka su iš jo priteista 968,00 Eur dydžio suma (el. b. 3 t., b. l. 5) už 2023-03-23 Konsultacinės išvados Nr. 23-21 parengimą, kadangi šioje išvadoje nėra jokių bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių. Šią konsultaciją trečiasis asmuo R. Š. yra pateikęs kitoje civilinėje byloje Nr. e2-741-1085/2024 ir ja yra įrodinėjamas jo, kaip pastato bendraturčio, teisių ir interesų pažeidimas, ieškovui atlikus rekonstrukcijos darbus (t. y. įrengus du balkonus ir rūsį). Šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl rekonstrukcijos darbų įtakos pastato bendraturčių teisėms bei pareigoms. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji asmenys patvirtina, kad ta pati konsultacinė išvada yra pateikta ir kitoje nagrinėjamoje byloje, tačiau nesutinka, kad šios išlaidos neturėtų būti priteistos, kadangi ir šioje ir kitoje byloje ta pačia išvada tretieji asmenys (kitoje byloje atsakovai) grindžia, kad atlikta rekonstrukcija pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės nėra draudžiama tą patį įrodymą, šiuo atveju konsultacinę išvadą, teikti keliose bylose. Tačiau sprendžiant kurioje byloje turėtų būti atlyginamos už šios išvados parengimą patirtos išlaidos yra reikšminga kiek teikiamas įrodymas yra aktualus bylos įrodinėjimo dalykui. Nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios turėjo būti nustatinėjamos, yra susijusios su gretimos žemės sklypo savininko interesais ir jų pažeidimu ar nepažeidimu atlikus rekonstrukciją, t. y. vieno balkono, kurio projekcija patenka į valstybinį žemės sklypą, įrengimu ir galimybėmis jį įteisinti. Taigi teisėjų kolegija vertina, jog ši konsultacinė išvada nagrinėjamoje byloje nėra reikšminga, pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su trečiųjų asmenų teisių ir interesų pažeidimu, pašalinti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies. Šių argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje 968,00 Eur išlaidos už konsultacinės išvados parengimą neturėjo būti priteisiamos, dėl ko šia suma sumažina iš ieškovo trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.

70. Apeliantas taip pat nesutinka ir su 302,50 Eur dydžio suma (el. b., 3 t., b.l. 192), kuri paskaičiuota už pasirengimą ir atstovavimą 2024-04-09 teismo posėdyje. Teigdamas, kad nors nurodyta, jog laiko sąnaudos yra 1 val., bet sąskaitoje, išrašytoje už teisines paslaugas, yra nepagrįstai išdidintas valandinis įkainis (t. y. nurodyta, kad įkainis yra 250,00 Eur, kai tuo tarpu visose kitose sąskaitose valandinis įkainis yra 100,00 Eur). Atsiliepime į apeliacinį skundą, tretieji asmenys pažymi, kad 2024-05-03 PVM sąskaita faktūra Nr. APV 000123/2024 yra išrašyta už pasirengimą bylą ir trečiųjų asmenų atstovavimą 2024-05-09 teismo posėdyje, tik suklysta nurodant posėdžio datą, nes tą dieną šioje byloje posėdis nevyko. Sąskaita išrašyta 2024-05-03 ir 2024-05-09 vyko teismo posėdis, tad ji buvo išrašyta už pasirengimą ir atstovavimą 2024-05-09 teismo posėdyje. Atsakydama į apelianto argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, kad sąskaita išrašyta už 1 advokato darbo valandą. 2024-05-03 sąskaitoje yra nurodyta, jog sąskaita išrašyta už vieną paslaugą, kuri apima ir dalyvavimą teismo posėdyje ir pasirengimą jam. Bylos duomenys patvirtina trečiųjų asmenų atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad 2024 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio byloje nebuvo. Sąskaita išrašyta 2024 m. gegužės 3 d., posėdis byloje įvyko 2024 m. gegužės 9 d., kuris truko 1 val. 15 min. Trečiųjų asmenų atstovo valandinis pasirengimo ir atstovavimo byloje įkainis 100 Eur (be PVM) (žr. pvz. 2024-03-13 PVM sąskaitą faktūrą, el. b. 3 t., b.l. 169). Teisėjų kolegijos vertinimu pateikta sąskaita atitinka suteiktas paslaugas - viena valanda pasirengimui ir viena valanda kliento atstovavimui teismo posėdyje. Dėl šios priežasties apelianto argumentai, kad sąskaitoje nurodyta suma yra nepagrįstai didelė dėl to, kad joje numatytas ženkliai didesnis valandinis įkainis yra nepagrįsta.

71. Apeliantas taip pat kvestionuoja bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimų į ieškinį ir patikslintus ieškinius dydžio pagrįstumą, teigdamas, kad kiti du atsiliepimai, už kuriuos išrašytos net dvi sąskaitos po 968 Eur (el. b. 3 t., b. l. 121, 4 t., b. l. 185), yra pirmojo atsiliepimo teksto (argumentų) perrašymas, o už pirmąjį atsiliepimą išrašyta 1 210,00 Eur dydžio sąskaita (el. b. 1 t., b.l. 130). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, nei numatyta teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Taigi Rekomendacijose yra nustatytas maksimaliai galimas priteisti užmokestis už advokato pagalbą (Rekomendacijų 1 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad bendra suma už visų atsiliepimų parengimą yra mažesnė nei Rekomendacijose nustatytas maksimalus dydis už tokio procesinio dokumento parengimą. Vertinant patirtų ir prašomų atlyginti išlaidų dydį atsižvelgtina į tai, kad ieškovo teikiami procesiniai dokumentai buvo didelės apimties, pasižymintys gausa įvairaus pobūdžio argumentų į kuriuos teikiant atsikirtimus neabejotinai buvo reikalingos pakankamai didelės bylas teikiančio atstovo darbo laiko sąnaudos. Bendra suma – 3 146 Eur pagal šios bylos apimtį, keliamų klausimų įvairovę bei sudėtingumą nelaikytina nei neprotingai didele, nei neatitinkančia suteiktų paslaugų pobūdžio. Dėl ko nėra pagrindų pastarųjų išlaidų mažinimui.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

72. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išsiaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 ir (ar) 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir (ar) materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), iš motyvuojamosios teismo sprendimo dalies pašalinant visą sprendimo 109 pastraipą ir sumažinant iš ieškovo trečiam asmeniui priteistas bylinėjimosi išlaidas 968,00 Eur suma už konsultacinės išvados parengimą.

73. Kiti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios nuostatos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. v. Netherlands, Serija A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland, Pranešimas 1997-VIII, p. 2930, par. 59, 60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

74. Spręsdama dėl ieškovo patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų apimties teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovas, inicijuodamas apeliacinį procesą siekė jo materialinių reikalavimų patenkinimo – tai yra galimybės įteisinti savavališką statybą. Šis reikalavimas nebuvo pripažintas pagrįstu. Apeliacinėje instancijoje buvo pagrįstais pripažinti apelianto argumentai tik dėl bylos nutraukimo motyvų (bet ne pagrindo), pritarus apelianto pozicijai nuspręsta pašalinti iš motyvuojamosios teismo sprendimo dalies motyvus, toje apimtyje, kurioje teismas, peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas, pasisakė ir dėl trečiųjų asmenų teisių ir interesų, pažeidimo, bei sumažinta priteista bylinėjimosi išlaidų suma, iš jos minusuojant išlaidas už konsultacinės išvados parengimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aspektu laikytina, kad apeliacinis skundas buvo patenkintas 10 procentų. Ši patenkintų reikalavimų proporcija taikytina tik skirstant apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Bet netaikoma sumokėtam žyminiam mokesčiui, nes už tokio pobūdžio klausimus žyminis mokestis nebuvo mokėtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos, nes bylos išnagrinėjimo materialinis teisinis rezultatas lieka nepakitęs.

75. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje sudaro tik žyminis mokestis, kuris ieškovui nepriteistinas dėl aukščiau išdėstytų motyvų.

76. Trečiasis asmuo R. Š. pateikė prašymą priteisti 1 815 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, kartu su patirtas išlaidas pagrindžiančiais įrodymais (el. b. 5 t., b. l. 86-87). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo dydžio, kuris pagal sąskaitos apmokėjimo datą yra 2 855,32 Eur, atitinka byloje suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, keltų klausimų sudėtingumą, todėl trečiajam asmeniui iš apelianto priteisiama 90 procentų apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 634 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus: „Pažymėtina ir tai, kad <....> tenkinus ieškovo patikslinto ieškinio trečią reikalavimą būtų įgyvendinti ieškovo interesai kitų bendraturčių teisių ir interesų pažeidimo sąskaita.“ (visą sprendimo 109 punktą).

Sumažinti trečiajam asmeniui R. Š. iš ieškovo D. J. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 7 199,50 (septynių tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt devynių eurų 50 ct) iki 6 231,50 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt vieno euro 50 ct).

Priteisti trečiajam asmeniui R. Š. iš ieškovo D. J. 1 634 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt keturis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Jurgita Sujetienė.