Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-07-05 · Administracinė byla Nr. eI3-48-780/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-07-05
Bylos Nr.
eI3-48-780/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01403-2021-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Ramūnas Šarka, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
UAB „Galinta ir partneriai“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-48-780/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01403-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 16.6; 55.1.1; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 5 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Andriui Antanui Višniakui,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui G. J. ir atstovui R. N.,atsakovės atstovei I. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Galinta ir partneriai“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Galinta ir partneriai“ skundu prašo: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2021 m. gegužės 13 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių priimti sprendimą pradėti rengti pareiškėjui UAB „Galinta ir partneriai“ išnuomoto valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

Pareiškėja 2023 m. birželio 8 d. teismo posėdyje atsisakė antrojo skundo reikalavimo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių priimti sprendimą pradėti rengti pareiškėjui UAB „Galinta ir partneriai“ išnuomoto valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi atsakovė, vykdydama teismo sprendimą kitoje išnagrinėtoje administracinėje byloje, priėmė naują sprendimą dėl to paties pareiškėjos 2021 m. gegužės 5 d. prašymo, kuris nebuvo tenkintas šioje byloje skundžiamu atsakovės sprendimu, o šis naujas atsakovės sprendimas yra apskųstas dar kitoje administracinėje byloje, kurioje ir išsispręs ginčas dėl atsakovės atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Pirmąjį skundo reikalavimą - panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2021 m. gegužės 13 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“) - pareiškėja teismo posėdyje prašė patenkinti, nes jis yra nemotyvuotas, kaip ir atsakovės 2021 m. balandžio 12 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“, kurį kaip nemotyvuotą panaikino Regionų apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-6368-423/2021. Kadangi skundžiamas atsakovės 2021 m. gegužės 13 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ buvo priimtas remiantis teismo panaikintu nemotyvuotu atsakovės 2021-04-12 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), tai akivaizdu, kad ir skundžiamas 2021 m. gegužės 13 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) yra toks pat nemotyvuotas ir neteisėtas, ką pripažino pati atsakovė, priimdama 2023 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo motyvuotai atsakė ir į pareiškėjos 2021 m. gegužės 5 d. prašymą. Pareiškėja teigia, kad šioje byloje skundžiamas atsakovės 2021 m. gegužės 13 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) vis dar sukelia teisines pasekmes, nes jis nėra panaikintas, todėl teismui kitoje, vėliausioje, byloje įpareigojus atsakovę dar kartą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymus, atsakovė galės remtis šiuo nepanaikintu sprendimu.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje teigė, kad šioje byloje ginčijamas administracinis sprendimas nėra naujai priimtas neigiamas sprendimas, šiuo sprendimu nurodoma, kad į pareiškėjos tapatų prašymą jau yra atsakyta, pacituoti pirminio atsakymo motyvai bei papildomai nurodoma, kad pasikonsultavus su atsakovės kitu atsakovės padaliniu, konstatuojama, kad aplinkybės nėra pakitusios ir minėtas padalinys yra tokios pat nuomonės, kaip ir buvo nurodyta pirminiam kitoje byloje ginčijame administraciniame sprendime. Šioje byloje ginčijamas atsakovo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimas negali būti laikomas savarankiškai priimtu nauju administraciniu sprendimu sprendžiant pakartotinį pareiškėjos 2021 m. gegužės 5 d. prašymą, kuris yra identiškas pareiškėjos 2021 m. kovo 29 d. prašymui. Skundžiamu raštu atsakovė nurodė, kad jau yra atsakiusi ir priėmusi neigiamą sprendimą dėl pareiškėjos prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, skundžiamame atsakovės rašte nurodyta: „į Jūsų prašymą esame atsakę“, nurodoma pirminio sprendimo data ir numeris, motyvai yra cituojami, o ne nurodomi naujai. Todėl šioje byloje ginčijamas 2021 m. gegužės 13 d. raštas negali būti vertinamas kaip naujas savarankiškas neigiamas sprendimas ir būti ginčo objektu administracinėje byloje, t. y. nėra administracinis aktas.

Be to, atsakovė teigia, kad skundžiamas 2021 m. gegužės 13 d. sprendimas dabar jau nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes atsakovė, vykdydama 2023 m. kovo 1 d. įsiteisėjusį Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje eI3-6368-423/2021, kuriuo buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. kovo 29 d. prašymą, kompleksiškai išnagrinėjo ir pareiškėjos 2021 m. gegužės 5 d. analogišką prašymą ir priėmė 2023 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Tokiu būdu, vykdant teismo sprendimą, buvo išnagrinėti visi pareiškėjos prašymai dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu, todėl šioje byloje ginčijamo rašto panaikinimas pareiškėjai nesukels jokių teisinių pasekmių, o atsakovei administracine tvarka išnagrinėjus pareiškėjos 2021 m. gegužės 5 d. prašymą iš naujo nelieka teisinio pagrindo nagrinėti bylą dėl to paties pareiškėjos prašymo teismine tvarka. Atsakovė teigia, kad ABTĮ 94 straipsnio prasme jokie pažeisti pareiškėjos interesai nebus atkurti jeigu bus panaikintas senas raštas esant naujam atsakymui į pareiškėjos tą patį prašymą, todėl prašo bylą dėl 2021 m. gegužės 13 d. rašto panaikinimo nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, išnagrinėjęs skundą dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų, teismas pareiškėjos teisių apginti negalėtų (net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų), o pats procesas būtų iš esmės beprasmis, arba atmesti kaip nepagrįstą, neturintį tiesioginės įtakos pažeistoms teisėms ar interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Dėl bylos nutraukimo pareiškėjai atsisakius vieno iš skundo reikalavimų

Pareiškėjos teismo posėdžio metu pareikštas atsisakymas antrojo skundo reikalavimo - įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių priimti sprendimą pradėti rengti pareiškėjui UAB „Galinta ir partneriai“ išnuomoto valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą - pateiktas įstatymo nustatytu terminu (iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį), šios skundo dalies atsisakymas neprieštarauja įstatymui ir viešajam interesui, pareiškėjos atstovams buvo išaiškintos skundo atsisakymo pasekmės, o jas suprasdami atstovai patvirtino, kad atsisako nurodyto skundo reikalavimo, todėl bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių priimti sprendimą pradėti rengti pareiškėjui UAB „Galinta ir partneriai“ išnuomoto valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 103 str. 4 p., 104 str.).

Dėl skundžiamo 2021 m. gegužės 13 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) materialinių teisinių pasekmių ir ginčo aktualumo

Byloje nustatyta:

Pareiškėja 2021 m. kovo 29 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu organizuoti pareiškėjai išnuomoto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – prijungti prie sklypo valstybinės žemės ploto siaurą juostą, įsiterpusią tarp sklypo ir (duomenys neskelbtini) (toliau – 2021 m. kovo 29 d. prašymas).

Atsakovė 2021m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ pareiškėjos 2021 m. kovo 29 d. prašymo netenkino, motyvuodama tuo, jog prijungtinas plotas yra reikalingas Kauno miesto reikmėms, t. y. (duomenys neskelbtini) infrastruktūrai, o be to, kartu su prašymu pateikta planavimo pasiūlymų schema nėra suderinta su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriumi (toliau – ir Sprendimas 1).

Pareiškėja 2021 m. gegužės 5 d. pateikė atsakovei prašymą organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – prijungti įsiterpusį tarp sklypo ir (duomenys neskelbtini) žemės plotą. Su prašymu pateikė planavimo pasiūlymų schemą, suderintą su KPD prie Kultūros ministerijos Kauno skyriumi (toliau - 2021 m. gegužės 5 d. prašymas).

Atsakovė 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ pareiškėjos 2021 m. gegužės 5 d. prašymo netenkino, motyvuodama tuo, jog panašų prašymą yra atsakiusi 2021 m. balandžio 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame rašė, kad „negalime parengti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo (projekto tikslas – prijungti valstybinės žemės plotą prie Nekilnojamojo turto registre registruoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini)), nes Jūsų pageidaujamas prijungti apie 386 kv. m valstybinės žemės plotas yra reikalingas miesto reikmėms, t. y. (duomenys neskelbtini) infrastruktūrai“, papildomai nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyrius informavo, kad prašomas prijungti valstybinės žemės plotas yra reikalingas miesto reikmėms ir negali būti prijungiamas, kaip laisvas valstybinės žemės plotas, prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Sprendimas 2, skundžiamas sprendimas).

Regionų apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-6368-423/2021 (Lietuvos vyriausiajame administracinis teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-220-968/2023 paliko sprendimą nepakeistą) panaikino Sprendimą 1 ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. kovo 29 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Atsakovė 2023 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo ((duomenys neskelbtini))“, vykdydama 2023 m. kovo 1 d. įsiteisėjusį Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-6368-423/2021, kuriuo buvo nuspręsta įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. kovo 29 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, atsisakė organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą dėl to, kad prašoma prijungti teritorija yra reikalinga miesto reikmėms, (duomenys neskelbtini) infrastruktūrai, taip, kaip numatyta Bendrajame plane, todėl netenkino pareiškėjos 2021 m. kovo 29 d. prašymo ir 2021 m. gegužės 5 d. prašymo (toliau – ir Sprendimas 3).

Atsižvelgiant į pareiškėjos teiktų 2021 m. kovo 29 d. ir 2021 m. gegužės 5 d. prašymų organizuoti pareiškėjos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą turinį ir atsakovės Sprendimo 1 bei Sprendimo 2 turinį teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad skundžiamas Sprendimas 2 negali būti vertinamas kaip naujas savarankiškas neigiamas sprendimas ir negali būti ginčo objektu administracinėje byloje, nes jis nėra administracinis sprendimas.

Visų pirma, Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 yra du savarankiški sprendimai, priimti nagrinėjant skirtingus pareiškėjos prašymus, grindžiamus nevienodomis aplinkybėmis, ir savarankiškai sukeliantys teisines pasekmes dėl pareiškėjos inicijuojamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Nors atsakovė teigia, kad skundžiamu Sprendimu 2 tik nurodė, kad jau yra atsakiusi ir priėmusi neigiamą sprendimą dėl pareiškėjos prašymo ir motyvus pacitavo Sprendimo 1, o ne nurodė naujus, kas, atsakovės nuomone, iš esmės reiškia, kad ji atsisakė nagrinėti tapatų prašymą, tačiau teismas sprendžia, kad tai savaime nereiškia, kad Sprendimas 2 nėra naujas savarankiškas administracinis sprendimas, jo priėmimo metu nesukėlęs teisinių pasekmių pareiškėjai.

Teismas pažymi, kad pareiškėjos 2021 m. gegužės 5 d. prašymas buvo grindžiamas nauja faktine aplinkybe, kurios nebuvo teikiant 2021 m. kovo 29 d. prašymą, t. y. pašymo suderinimu su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Taigi, atsakovė Sprendimu 2 sprendė ne tapatų pareiškėjos prašymą. Nors ir sutapo prašymų dalykas, bet skyrėsi 2021 m. gegužės 5 d. prašymo pagrindas (pareiškėja rėmėsi papildoma aplinkybe ir papildomu ją patvirtinančiu dokumentu). Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovė ne atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2021 m. gegužės 5 d. prašymą, o jį atmetė analogišku pagrindu, kaip ir 2021 m. kovo 29 d. prašymą, nepaisant to, kad antrą kartą teikiant prašymą pareiškėja pateikė ir savo siūlymo suderinimą su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Tai matyti ir iš paties Sprendimo 2 teksto, kuriame nurodoma: „<...> išnagrinėtas Jūsų prašymas, gautas 2021 m. gegužės 6 d. Informuojame, kad į panašų Jūsų prašymą esame atsakę Skyriaus 2021 m. balandžio 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) <...>. Papildome, kad Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriuje mus informavo, kad Jūsų prašomas prijungti valstybinės žemės plotas yra reikalingas miesto reikmėms ir negali būti prijungiamas, kaip laisvas valstybinės žemės plotas, prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“. Toks rašto turinys patvirtina, kad atsakovė 2021 m. gegužės 5 d. pareiškėjos prašymą vertino ne kaip visiškai tapatų 2021 m. kovo 29 d. prašymui, o kaip panašų, ir Sprendimu 2 ne atsisakė nagrinėti prašymą, o jį atmetė tokiais pat argumentais, kaip ir 2021 m. kovo 29 d. prašymą, tik Sprendimo 2 argumentus papildė argumentu, kad ir kitas savivaldybės administracijos skyrius laikosi tokios pačios nuomonės dėl žemės poreikio miesto reikmėms.

Atsisakymą nagrinėti tapatų prašymą numato Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas, kuriame numatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.

Nagrinėjamu atveju atsakovė Sprendimu 2 nepranešė pareiškėjai, kad nenagrinėja jos 2021 m. gegužės 5 d. prašymo dėl to, kad jau yra išnagrinėjusi tapatų prašymą Sprendimu 1, o dar kartą atmetė pakartotinį pareiškėjos prašymą, vadovaudamasi tuo pačiu pagrindu kaip ir priimant Sprendimą 1, nepaisant papildomai pareiškėjos pateiktų duomenų, kuriais ji grindė pakartotinį prašymą.

Taigi, viena vertus, teismas konstatuoja, kad Sprendimas 2 yra savarankiškas administracinis sprendimas, kuriuo, nors ir tuo pačiu pagrindu kaip ir Sprendime 1, buvo atmestas pareiškėjos 2021 m. gegužės 5 d. prašymas, o ne atsisakyta jį nagrinėti, kita vertus, net ir atsisakymas nagrinėti prašymą kaip tapatų sukelia teisines pasekmes prašymą pateikusiam asmeniui, nes užkerta kelią norimam rezultatui pasiekti. Todėl atsakovės argumentai, kad Sprendimas 2 nėra administracinis sprendimas, kuris galėtų būti nagrinėjamas teisme, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo bylą nutraukti ar skundą atmesti šiuo pagrindu.

Tačiau teismas pripažįsta, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti Spendimą 2 tapo nenagrinėtinas teisme, kaip nepriskirtinas administraciniams teismams, po to, kai atsakovė pareiškėjos 2021 m. gegužės 5 d. prašymą išsprendė iš naujo ir dėl jo priėmė naują administracinį sprendimą – Sprendimą 3.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė, vykdydama 2023 m. kovo 1 d. įsiteisėjusį Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-6368-423/2021, kuriuo buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. kovo 29 d. prašymą, išnagrinėjo ne tik šį prašymą, bet ir šioje byloje nagrinėjamą pareiškėjos 2021 m. gegužės 5 d. prašymą, ir Sprendimu 3 netenkino tiek pareiškėjos 2021 m. kovo 29 d. prašymo, tiek 2021 m. gegužės 5 d. prašymo bei atsisakė organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Taigi, šios bylos nagrinėjimo metu dėl pareiškėjos 2021 m. gegužės 5 d. prašymo buvo priimtas naujas administracinis sprendimas – Sprendimas 3. Šis administracinis sprendimas sukelia savarankiškas teisines pasekmes, nes juo atsisakoma organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagal abu nurodytus pareiškėjos prašymus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad dėl pareiškėjos 2021 m. gegužės 5 d. prašymo atsakovė 2023 m. kovo 16 d. priėmė naują administracinį sprendimą (Sprendimą 3), kurio priėmimo momentas buvo ginčijamo Sprendimo 2 galiojimo pabaigos momentas. Kadangi ginčijamo Sprendimo 2 pasekmes panaikino 2023 m. kovo 16 d. priimtas Sprendimas 3, tai ginčijamo Sprendimo 2 galiojimas laikomas pasibaigusiu nepriklausomai nuo to, kad formaliai Sprendimas 2 nėra panaikintas. Tai reiškia, kad teisiniai santykiai tarp ginčo šalių pagal Sprendimą 2 yra pasibaigę ir teisminio ginčo dalykas išnyko. Tuo tarpu dėl to paties klausimo priėmus kitą sprendimą (Sprendimą 3) iš esmės susiklostė nauji teisiniai santykiai, kurie jau nėra šios bylos dalykas, nes jie, kaip nurodė pati pareiškėja ir kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, jau nagrinėjami kitoje administracinėje byloje Nr. eI3-5828-505/2023, kurioje ginčijamas Sprendimas 3. Todėl pareiškėjai materialines teisines pasekmes sukelia būtent Sprendimas 3, o ne skundžiamas Sprendimas 2, nes ginčydama Sprendimą 2 pareiškėja negali apginti savo teisų ir interesų, kadangi šis administracinis sprendimas jau nesukelia pareiškėjai tiesioginių materialinių padarinių, todėl jo panaikinimas, kai galioja vėliau priimtas kitas, galutinis, administracinis sprendimas, niekaip nepakeistų esamos teisinės padėties, sukurtos galutiniu Sprendimu 3.

Teismas pažymi, kad formaliai nepanaikintas Sprendimas 2 nesukuria jokių teisinių pasekmių net ir atsakovei ateityje galimai svarstant šį klausimą dar kartą, jeigu, kaip teigia pareiškėja, teismas kitoje byloje panaikintų ir Sprendimą 3 bei dar kartą įpareigotų atsakovę iš naujo nagrinėti abu pareiškėjos prašymus. Tokiu atveju atsakovė, kaip ir minėtos jau išnagrinėtos bylos atveju dėl 2021 m. kovo 29 d. prašymo netenkinimo, turėtų nagrinėti pareiškėjos 2021 m. gegužės 5 d. prašymą vykdant teismo sprendimą byloje dėl Sprendimo 3 teisėtuymo ir priimti naują administracinį sprendimą atsižvelgiant į teismo nustatytus panaikinto (jeigu jis būtų panaikintas) Sprendimo 3 trūkumus, o ne vadovautis Sprendimu 2, kurio galiojimas ir pasekmės pasibaigė Priėmus Sprendimą 3.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau- ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021). Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).

Pagal LVAT praktiką, tuo atveju, kai akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2021 m. spalio 20 d. administracinėje byloje Nr. eAS-581-520/2021 ir kt.).

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką ir į šioje byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad skundžiamas Sprendimas 2 pareiškėjai jokių teisinių pasekmių šiuo metu jau nebesukelia, nes šio sprendimo galiojimas pasibaigė atsakovei priėmus Sprendimą 3. Todėl teismas neturi pagrindo panaikinti pareiškėjai teisinių pasekmių nesukeliantį Sprendimą 2.

Dėl bylos baigties

LVAT yra išaiškinęs, kad konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis, nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialiojo teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-442/2021; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021).

LVAT nurodo, kad išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas nutraukti administracinę bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1328-520/2015; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021; 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2826-789/2021).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra priėmusi Sprendimą 3, kuriuo iš naujo išsprendė pareiškėjos 2021 m. gegužės 5 d. prašymą, ir dėl to skundžiamas Sprendimas 2 jau nesukelia pareiškėjai neigiamų teisinių pasekmių, kurias pareiškėja ginčijo šioje byloje, teismas neturi pagrindo panaikinti pasekmių nesukeliantį Sprendimą 2. Todėl pareiškėjos skundas dėl pirmojo reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti Sprendimą 2, atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Tuo tarpu bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę priimti sprendimą pradėti rengti pareiškėjai išnuomoto valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kaip minėta, nutrauktina pareiškėjai atsisakius šio skundo reikalavimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 103 str. 4 p., 104 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nors pareiškėjos skundas dėl vieno reikalavimo yra atmetamas, o dėl kito reikalavimo byla nutraukiama pareiškėjai atsisakius skundo ir formaliai toks sprendimas nėra laikytinas priimtu pareiškėjos naudai, tačiau ABTĮ 40 straipsnio 2 dalis numato, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui, o šio straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija kai bylos nagrinėjimo metu atsakovė priėmė naują administracinį sprendimą dėl pareiškėjos 2021 m. gegužės 5 d. prašymo, dėl kurio netenkinimo skundžiamu Sprendimu 2 ir vyko ginčas šioje byloje, todėl teismas konstatuoja, kad Sprendimu 3 panaikindama skundžiamo Sprendimo 2 teisines pasekmes ir dėl to paties prašymo priimdama naują sprendimą atsakovė faktiškai iš dalies patenkino pareiškėjos skundo reikalavimus. Tai reiškia, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėja, net ir atsisakiusi skundo dalies dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, turi teisę reikalauti dalies atstovavimo išlaidų atlyginimo, nes skundo dalies atsisakė dėl to, kad atsakovė geruoju iš dalies patenkino skundo reikalavimus ir iš naujo nagrinėjo pareiškėjos 2021 m. gegužės 5 d. prašymą bei priėmė naują administracinį sprendimą dėl jo.

Pažymėtina, kad priežastys, dėl kurių atsakovė panaikino Sprendimo 2 teisines pasekmes ir dėl to paties pareiškėjos 2021 m. gegužės 5 d. prašymo priėmė Sprendimą 3, neturi teisinės reikšmės pareiškėjos teisei susigrąžinti bylinėjimosi išlaidas, nes šios išlaidos susidarė ne dėl pareiškėjos kaltės, o būtent dėl atsakovės veiksmų. Atsakovė priėmė tokį administracinį sprendimą dėl pareiškėjos 2021 m. gegužės 5 d. prašymo, kurį vėliau pati pripažino nepakankamai argumentuotu ir motyvuotu, kas sąlygojo, jog po skundo padavimo teismui atsakovė vietoj šio sprendimo nusprendė priimti naują, išsamesniais argumentais ir motyvais pagrįstą, Sprendimą 3. Taigi, pareiškėja, turėdama ABTĮ reglamentuotą administracinio sprendimo apskundimo terminą, buvo priversta operatyviai kreiptis į teismą ginant savo teises dėl neigiamas pasekmes jai sukėlusio Sprendimo 2 pasekmių, o po skundo padavimo atsakovė pati iš esmės pripažino Sprendimo 2 trūkumus ir priėmė Sprendimą 3. Vadinasi, pareiškėja, siekdama Sprendimo 2 panaikinimo teisiniu keliu, elgėsi sąžiningai ir savo teises gynė įstatymo nustatyta tvarka, todėl jos procesinis elgesys laikomas tinkamu, o dėl pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų susidarymo atsakinga yra atsakovė.

Tačiau vertinant pareiškėjos skundo antrąjį reikalavimą ir atsakovės Sprendimo 3 turinį teismas konstatuoja, kad priimdama Sprendimą 3 atsakovė, nors faktiškai ir panaikino Sprendimą 2, bet Sprendimu 3 nepatenkino pareiškėjos skundo antrojo reikalavimo, nes 2021 m. gegužės 5 d. prašymą atmetė ir Sprendimu 3. Tuo tarpu pareiškėja skundo antruoju reikalavimu prašė priešingo rezultato - įpareigoti atsakovę pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Vadinasi, Sprendimo 3 priėmimu atsakovė tik iš dalies patenkino pareiškėjos skundo reikalavimus, nes, panaikinusi Sprendimo 2 pasekmes ir iš naujo priėmusi sprendimą dėl pareiškėjos 2021 m. gegužės 5 d. prašymo, atsakovė nepatenkino pareiškėjos reikalavimo ir nepradėjo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, o priešingai – atsisakė tą daryti.

Atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią situaciją teismas sprendžia, kad po skundo padavimo teismui atsakovė iš esmės faktiškai geruoju patenkino 50 procentų skundo reikalavimų, nes pati panaikino skundžiamo Sprendimo 2 teisines pasekmes ir iš naujo sprendė pareiškėjos prašymą bei priėmė dėl to paties pareiškėjos prašymo naują administracinį sprendimą. Todėl nepriklausomai nuo formalios bylos baigties pareiškėjai iš atsakovės priteistina 50 procentų bylinėjimosi išlaidų.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).

Taigi, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

2023 m. birželio 7 d. pareiškėjos atstovas advokatas pateikė patikslintą (galutinį) prašymą priteisti iš atsakovės 4 610,10 EUR advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 23,00 EUR žyminį mokestį. Kartu su šiuo prašymu pateikė 4 610,10 EUR sumokėjimą patvirtinančius dokumentus: PVM sąskaitą – faktūrą ADL Nr. 842/2021 dėl 8 332,67 Eur sumos su PVM sumokėjimo, kurioje nurodyta, kad mokama už teisines paslaugas, nurodytas teisinių paslaugų teikimo ataskaitoje; 2) Teisinių paslaugų suvestinę, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad už skundo surašymą sumokėta 2 400 Eur be PVM, už 2021 m. spalio 6 d. rašytinių paaiškinimų parengimą – 720 Eur be PVM, o už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdyje – 690 Eur be PVM, viso – 4 610,1 Eur su PVM, patvirtina, kad klientas UAB „Galinta ir partneriai“ yra atsiskaitęs už suvestinėje nurodytas teisines paslaugas pagal PVM sąskaitą – faktūrą ADL Nr. 474/2021 - 5246,63 Eur, o pagal PVM sąskaitą – faktūrą ADL Nr. 842/2021 - 8332,67; 3) 2021 m. lapkričio 23 d. Mokėjimo nurodymą, kuriuo sumokėta 8 332,67 Eur pagal nurodytą PVM sąskaitą – faktūrą ADL Nr. 842/2021.

Be to, pareiškėjos advokatas 2023 m. birželio 8 d. pateikė: 1) Ataskaitą apie pareiškėjai suteiktas visas teisines paslaugas nuo 2021 m. birželio 2 d. iki 2021 m. birželio 30 d., tarp kurių 2021 m. birželio 9 d. skundo dėl Sprendimo 2 parengimas – 2 400 Eur be PVM, o viso paslaugų už 4 336,06 Eur be PVM, kas sudaro 5 246,63 Eur su PVM; 2) Ataskaitą apie pareiškėjai suteiktas visas teisines paslaugas nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2021 m. spalio 29 d., tarp kurių 2021 m. spalio 6 d. rašytinių paaiškinimų parengimas – 720 Eur be PVM, ir pasirengimas ir atstovavimas 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdyje – 690 Eur be PVM, o viso paslaugų už 6 886,5 Eur be PVM, kas sudaro 8 332,67 Eur su PVM

Taip pat pareiškėjos atstovas advokatas 2021 m. spalio 6 d. buvo pateikęs pirminį prašymą dėl 2 904,00 Eur išlaidų priteisimo ir PVM sąskaita – faktūrą ADL Nr. 474/2021 dėl 5 246,63 Eur sumos su PVM sumokėjimo, kurioje nurodyta, kad mokama už teisines paslaugas, nurodytas teisinių paslaugų teikimo ataskaitoje; Ataskaitą apie pareiškėjai suteiktas teisines paslaugas parengiant 2021 m. birželio 9 d. skundą dėl Sprendimo 2 – 2 400 Eur be PVM; 2021 m. liepos 27 d. Mokėjimo nurodymą, kuriuo sumokėta 5 246,63 Eur pagal PVM sąskaitą – faktūrą ADL474/2021.

Nurodyti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos 2 400 Eur be PVM išlaidos už skundo parengimą šioje byloje buvo apmokėtos advokatų bendrijai 2021 m. liepos 27 d. Mokėjimo nurodymu, kuriuo buvo sumokėta bendra 5 246,63 Eur suma už teisines paslaugas pagal PVM sąskaitą – faktūrą ADL474/2021, suteiktas nuo 2021 m. birželio 2 d. iki 2021 m. birželio 30 d., o 1 410 Eur be PVM (720 Eur + 690 Eur) išlaidos už 2021 m. spalio 6 d. rašytinių paaiškinimų parengimą ir pasirengimą bei atstovavimą 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdyje buvo apmokėtos advokatų bendrijai 2021 m. lapkričio 23 d. Mokėjimo nurodymu, kuriuo buvo sumokėta bendra 8 332,67 Eur suma už teisines paslaugas pagal PVM sąskaitą – faktūrą ADL Nr. 842/2021, suteiktas nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2021 m. spalio 29 d. Todėl teismas konstatuoja, kad nepaisant to, jog atstovavimo išlaidos nebuvo atskirai apmokėtos atsiskaitant tik už šioje byloje patirtas išlaidas, o buvo įtrauktos į bendrą sumą išlaidų, apmokamų už tam tikru laikotarpiu suteiktas ir kitas teisines paslaugas, tačiau pareiškėja tinkamais ir pakankamais įrodymais pagrindė šioje byloje patirtų atstovavimo išlaidų dydį ir jų sumokėjimo kartu su kitomis teisinėmis išlaidomis faktą. Taigi, pareiškėjos atstovavimo išlaidos šioje byloje sudaro 4 610,10 EUR su PVM (2 400 Eur + 720 Eur + 690 Eur + PVM).

Šioje byloje pareiškėjos skundas teisme gautas ir užregistruotas 2021 m. birželio 15 d., t. y. 2021 m. II ketvirtyje, todėl apskaičiuojant pareiškėjos patirtas advokato atstovavimo išlaidas skundui parengti, vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, remiamasi 2020 m. IV ketvirčio mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu, kuris yra 1 524,2 Eur. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 p. (koeficientas už skundo parengimą - 2,5), į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2020 m. IV ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 524,2 Eur, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos prašoma 2 904 Eur suma su PVM (2 400 Eur + PVM) už skundo parengimą neviršija galimos priteisti maksimalios 3 810,5 Eur sumos (1 524,2 Eur x 2,5), sprendžia, jog pareiškėjai priteistina visa prašoma 2 904 Eur su PVM suma už skundo parengimą.

Šioje byloje pareiškėjos 2021 m. spalio 6 d. rašytiniai paaiškinimai parengti ir teismui pateikti 2021 m. IV ketvirtyje, todėl apskaičiuojant pareiškėjos patirtas advokato atstovavimo išlaidas jiems parengti remiamasi 2021 m. II ketvirčio mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu, kuris yra 1 566,4 Eur. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.16 p. (koeficientas už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4), į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2021 m. II ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 566,4 Eur, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos prašoma 871,2 Eur suma su PVM (720 Eur + PVM) už rašytinių paaiškinimų parengimą viršija galimą priteisti maksimalią 626,56 Eur sumą (1 566,4 Eur x 0,4), numatytą Rekomendacijų 8.16 punkte, sprendžia, jog pareiškėjai galima priteisti ne visą prašomą 871,2 Eur sumą su PVM, o tik maksimalią galimą 626,56 Eur sumą su PVM už rašytinių paaiškinimų parengimą.

Teismo posėdis, kuriame pareiškėją atstovavo advokatas ir už kurį prašoma priteisti advokato pasirengimo ir atstovavimo išlaidas, vyko 2021 m. spalio 7 d., t. y. 2021 m. IV ketvirtyje, todėl apskaičiuojant pareiškėjos patirtas advokato atstovavimo išlaidas remiamasi 2021 m. II ketvirčio mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu, kuris yra 1 566,4 Eur. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.19 punktą (koeficientas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1), maksimali galima priteisti suma už vieną advokato atstovavimo teisme ir pasirengimo teismo posėdžiui valandą yra 156,64 Eur (1 566,4 Eur x 0,1). Pareiškėjos advokato pateiktoje ataskaitoje nurodyta, kad pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas teisme iš viso truko 345 minutes, t. y. 5,75 valandos. Pagal Rekomendacijų 9 punktą suapvalinus nurodytą teisinių paslaugų teikimo laiką pareiškėja turi teisę gauti šių atstovavimo išlaidų atlyginimą už 6 valandas, t. y. viso – 939,84 Eur (156,64 Eur x 6 val.). Kadangi pareiškėja už advokato pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. spalio 7 d. teismo posėdyje prašo priteisti 834,9 Eur su PVM (690 Eur + PVM) ir tai neviršija galimos priteisti maksimalios 939,84 Eur sumos, tai pareiškėjai priteistina visa prašoma 834,9 Eur suma su PVM už advokato pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje.

Įvertinus nurodytus maksimalius pagal Rekomendacijas galimus priteisti pareiškėjos atstovavimo išlaidų dydžius teismas konstatuoja, kad pareiškėjai galima priteistina ne visa jos prašoma 4 610,10 EUR su PVM suma, o tik 4 365,46 Eur su PVM (2 904 Eur + 626,56 Eur + 834,9 Eur). Be to, pareiškėjai taip pat priteistinas 23 Eur sumokėtas žyminis mokestis už skundo teismui pateikimą. Bendra priteistina pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 4 388,46 Eur (4 365,46 Eur + 23 Eur). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažįsta, jog po skundo padavimo teismui atsakovė iš esmės faktiškai geruoju patenkino 50 procentų skundo reikalavimų, nepriklausomai nuo formalios bylos baigties pareiškėjai iš atsakovės priteisiama 50 procentų bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 2 194,23 Eur (4 388,46 Eur - 50 procentų).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, 104 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Galinta ir partneriai“ skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2021 m. gegužės 13 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ atmesti kaip nepagrįstą.

Likusią bylos dalį - dėl reikalavimo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių priimti sprendimą pradėti rengti pareiškėjui UAB „Galinta ir partneriai“ išnuomoto valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą - nutraukti.

Priteisti pareiškėjai UAB „Galinta ir partneriai“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2 194,23 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus 23 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Daina KukalienėRamūnas ŠarkaJanina Vitunskienė