- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- eI3-6368-423/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01013-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Asta Urbonienė (pirm.), Rimantas Giedraitis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- UAB Galinta ir partneriai
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Gediminas Juknevičius
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Jolantos Medvedevienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos UAB „Galinta ir partneriai“ atstovui advokatui Gediminui Juknevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Galinta ir partneriai“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Galinta ir partneriai“ skundu prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus (toliau – ir savivaldybė) 2021-04-12 sprendimą Nr. 70-2-1108 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių priimti sprendimą pradėti rengti pareiškėjai UAB „Galinta ir partneriai“ išnuomoto valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas šį žemės sklypą sujungti su tarp šio žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini), prospekto, Kaune įsiterpusiu 386 m² valstybinės žemės plotu.
Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, jog 2021-03-29 pareiškėja kreipėsi į atsakovą su prašymu organizuoti pareiškėjai išnuomoto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Sklypas), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – prijungti prie Sklypo 386 m² valstybinės žemės ploto siaurą juostą, įsiterpusią tarp Sklypo ir (duomenys neskelbtini), prospekto. Ginčijamu sprendimu atsakovė prašymo netenkino, motyvuodama tuo, jog prijungtinas plotas yra reikalingas Kauno miesto reikmėms, t. y. (duomenys neskelbtini), prospekto infrastruktūrai. Taip pat nurodė, jog kartu su prašymu pateikta planavimo pasiūlymų schema nėra suderinta su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriumi (toliau – ir KPD), kadangi Sklypas patenka į Kauno Naujamiestį ir jame saugomų posesijų ribas.
Pareiškėja 2021 m. vasario – kovo mėnesiais taip pat sužinojo, kad Sklype ir prijungtiname plote išsidėsčiusioje pareiškėjai nuosavybės teise priklausančioje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pastatyti transporto įvažiavimą ir statymą draudžiantys/ribojantys kelio ženklai.
Taigi, atsakovė nesutinka su įsiterpusio valstybinės žemės ploto prijungimu prie Sklypo, kadangi prijungtinas plotas neva yra reikalingas Kauno miesto reikmėms, t. y. atsakovė šioje ginčo teritorijoje esančios automobilių stovėjimo aikštelės dalyje siekia neleisti automobilių eismo ir automobilių statymo ir siekia ją paversti pėsčiųjų zona. Šiuo tikslu atsakovė neteisėtai sumontavo automobilių stovėjimo aikštelėje automobilių eismą ribojančius metalinius stulpelius, kad automobilių statymas ginčo teritorijoje esančios automobilių stovėjimo aikštelės dalyje taptų nebeįmanomas.
Pareiškėjos nuomone, egzistuoja visos teisiniame reguliavime įtvirtintos sąlygos įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimui su Sklypu, kadangi prijungtinas plotas atitinka įtvirtintus įsiterpusio valstybinės žemės ploto požymius. Prijungtinas plotas nesiekia 0,5 ha ploto ir jame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Prijungtino sklypo plotis nesiekia 10 metrų, taigi jo plotą sudaro siaura juosta.
Prijungtino ploto teritorija yra užstatyta pagrindinio pastato priklausinio – pareiškėjai nuosavybės teise priklausančios automobilių stovėjimo aikštelės dalimi, kita 147,3 m² dydžio automobilių stovėjimo aikštelės dalis yra Sklypo teritorijoje. Taigi, prijungtinas plotas yra akivaizdžiai netinkamas atskirai funkcionuojančio racionalaus žemės sklypo suformavimui atskiram konkrečiam naudojimui. Visas prijungtinas plotas yra reikalingas automobilių stovėjimo aikštelės eksploatavimui. Nesujungus ginčo ploto su Sklypu viena ir ta pati automobilių stovėjimo aikštelė būtų išsidėsčiusi per du atskirus žemės sklypus ir/ar du plotus. Prijungtinas plotas taip pat objektyviai yra reikalingas Sklypo susisiekimui su (duomenys neskelbtini), prospektu.
Prijungtinas sklypas yra užstatytas pareiškėjai nuosavybės teise priklausančia automobilių stovėjimo aikštele, todėl prijungtinas plotas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.551 straipsnio 2 dalį bei Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą turi būti išnuomojamas ne aukciono būdu pareiškėjai.
Šiuo atveju atsakovės siekis neva miesto reikmėms neleisti automobilių eismo automobilių stovėjimo aikštelės dalyje, kuri apima prijungtiną plotą, yra neteisėtas ir savavališkas. Todėl atsakovė nepagrįstai remiasi šiais motyvais netenkindama pareiškėjos prašymo. Atsakovė, neturėdama pareiškėjos sutikimo, neturi teisės savavališkai nuspręsti neeksploatuoti automobilių stovėjimo aikštelės, trukdyti joje automobilių eismą, sumontuoti metalinius stulpelius aikštelės teritorijoje. Tokiais neteisėtais veiksmais yra pažeidžiamos pareiškėjos nuosavybės teisės į minėtą aikštelę.
Pažymėjo, jog automobilių stovėjimo aikštelė yra konkrečią paskirtį turintis statinys, t. y. atvira automobilių saugykla, kurioje numatyta ne mažiau kaip 13 automobilių stovėjimo vietų, reikalingų Sklype pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam pagrindiniam pastatui, t. y. prekybos paviljonui (ankščiau „Planetos“ kino teatrui) eksploatuoti, kuri ir privalo būti naudojama pagal savo paskirtį. Akivaizdu, jog stovėjimo aikštelė nuo jos įregimo iki šiol yra priklausinys skirtas pagrindinio daikto - prekybos paviljono poreikiams užtikrinti. Atsakovė savavališkai nuspęsti naudoti ją ne automobilių statymui, o kaip pėsčiųjų zoną, neturi teisinio pagrindo.
Priešingai nei nurodoma sprendime, pareiškėja kartu su prašymu pateikė atsakovei 2021-05-03 suderintą su KPD prijungtinio ploto prijungimo prie Sklypo formavimo pertvarkymo schemą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad su skundu nesutinka, kadangi ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėja kreipėsi į atsakovę su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas - prijungti laisvą įsiterpusį žemės sklypą prie savo valdomo sklypo. Šiuo atveju nėra esminės sąlygos - prijungiamas žemės sklypas privalo būti laisvas. Kad ginčo plotas nėra laisvas, byloje ginčo nėra, nes pareiškėja teigia šiame plote esant jos statytą inžinerinį statinį - automobilių stovėjimo aikštelę. Taigi, konstatavus šią faktinę aplinkybę, nėra teisinio pagrindo pradėti organizuoti laisvos valstybinės žemės prijungimo prie suformuoto sklypo planavimo procedūras, nes tokio laisvo valstybinės žemės ploto tiesiog neegzistuoja.
Akcentavo, kad pareiškėja neturi teisinio pagrindo susiformuoti žemės sklypo prie statinio priklausinio dalies. Pagal Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2 punkto nuostatas priklausinių dalies eksploatacijai žemės sklypai nėra formuojami. Be to, pareiškėjos teisių perdavėjai susiformavo tokį sklypą, koks buvo būtinas jų turimų statinių (įskaitant priklausinius) eksploatavimui. Pareiškėjos valdomas žemės sklypas buvo suplanuotas detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto valdybos 1997-01-21 sprendimu Nr. 66. Tai, kad sklypas, prie kurio prašoma prijungti valstybinės žemės plotą, yra suplanuotas detaliuoju planu, o ne žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu yra dar viena aplinkybė, dėl kurios pareiškėjos prašymas negalėjo ir negali būti patenkintas.
Šalies argumentai
Pareiškėja, siekdama vienų planavimo tikslų, į atsakovą kreipėsi su prašymu įgyvendinti kitą planavimo tikslą, kuris yra neįgyvendinamas tiek dėl faktinių aplinkybių (teritorija nėra laisva, o yra užstatyta), tiek dėl netinkamai pasirinktos planavimo procedūros (turėtų būti rengiamas detaliojo plano koregavimas ar keitimas).
Dėl automobilių stovėjimo aikštelės, jos teisinio statuso bei jos naudojimo apribojimų pažymėjo, jog minėto statinio teisinio statuso klausimas ar trukdymas naudotis šiuo statiniu ginčijamu atsakovės sprendimu nebuvo sprendžiamas.
Atsakovė laikosi pozicijos, jog ginčo teritorija yra reikalinga (duomenys neskelbtini), prospekto infrastruktūrai, saugiam pėsčiųjų eismui, platesniam šaligatviui prie itin intensyvaus viešojo transporto eismo ir intensyviai eksploatuojamos stotelės.
Pažymėjo, jog pagal šiuo metu galiojančio teritorijų planavimo dokumento - Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius prašomas prijunti žemės sklypas patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną, t. y. neužstatytą zoną, kuria išskiriami svarbiausių gatvių ir kelių, geležinkelio kelių ir magistralinių inžinerinių tinklų koridoriai ir vandenvietės, ir kuri pažymėta kaip rezervuojama valstybės poreikiams inžinerinės infrastruktūros teritorija. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2021-04-12 sprendimo Nr. 70-2-1108 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“, kuriuo pareiškėjai atsisakyta leisti organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini),, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungiant su besiribojančiu žemės sklypu, kadangi ginčo valstybinės žemės plotas yra reikalingas miesto reikmėms, pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja 2021-03-29 kreipėsi į atsakovą su prašymu organizuoti pareiškėjai išnuomoto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – prijungti prie Sklypo 386 m² valstybinės žemės ploto siaurą juostą, įsiterpusią tarp Sklypo ir (duomenys neskelbtini), prospekto. Ginčijamu sprendimu atsakovė prašymo netenkino, motyvuodama tuo, jog prijungtinas plotas yra reikalingas Kauno miesto reikmėms, t. y., (duomenys neskelbtini), prospekto infrastruktūrai. Taip pat nurodė, jog kartu su prašymu pateikta planavimo pasiūlymų schema nėra suderinta su KPD, kadangi Sklypas patenka į Kauno Naujamiestį ir jame saugomų posesijų ribas
Pareiškėja, prašydama panaikinti skundžiamą sprendimą, teigia, kad jis yra neteisėtas, neaiškus, formalus ir nemotyvuotas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAĮ) reikalavimų.
Sprendžiant pareiškėjos argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuri savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės, išsamumo bei objektyvumo principų. Sprendimas visada turi atitikti imperatyvius individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus.
VAĮ 3 straipsnio 4 punkte (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020-11-01 iki 2021-06-30) įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis išsamumo principu „viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (VAĮ 3 str. 5 p.). Vadovaujantis objektyvumo principu „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (VAĮ 3 str. 9 p.).
Atitinkamai VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 - 8 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012-09-26 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., LVAT 2013-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 56 str. 6 d.). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas.
Taigi, administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovės sprendimas neatitinka ankščiau minėtų VAĮ 3 straipsnio 4, 5 ir 9 punktuose įtvirtintų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principų, taip pat esminių VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pareiškėja 2021-03-29 prašyme prašė atsakovę atlikti konkrečius veiksmus: organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu.
Sprendime atsakovė tik informavo pareiškėją apie tai, jog pageidaujamas prijungti apie 386 kv. m. valstybinės žemės plotas yra reikalingas miesto reikmėms, t. y. (duomenys neskelbtini), pr. infrastruktūrai. Taip pat nurodė, jog kartu su prašymu pateikta planavimo pasiūlymų schema nėra suderinta su KPD, kadangi Sklypas patenka į Kauno Naujamiestį ir jame saugomų posesijų ribas.
Nei sprendime, nei atskirai nėra aiškiai ir argumentuotai išdėstyti motyvai, nenurodytos prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusios konkrečios aplinkybės, nepateiktas teisinis pagrindas, nenurodyti teisės aktai, kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą. Akivaizdu, kad atsakovė iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo, nenurodė konkrečių dokumentų, kuriuos vertino, nenurodė, ar visas ginčo žemės sklypas patenka į miesto infrastruktūrai skirtą teritoriją, ar tik jo dalis, kokiam konkrečiam tikslui (kokios konkrečios infrastruktūros plėtrai) reikalingas ginčo sklypas. Nenurodė Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių, patvirtinančių, jog prašomas prijungti žemės sklypas patenka į rezervuotą teritoriją ir yra reikalingas visuomenės poreikiams.
Minėti skundžiamo sprendimo turinio trūkumai VAĮ 3 straipsnio 4, 5, 9 punktų ir 10 straipsnio 5 dalies prasme yra esminiai, todėl atsakovės 2021-04-12 sprendimas Nr. 70-2-1108 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 3 ir 10 straipsniui (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
Primindama VAĮ 10 straipsnio 2 ir 5 dalių reikalavimus, kad privalomus reikalavimus asmenims nustato tik teisės aktų pagrindu priimti administraciniai sprendimai, kuriuose turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai, teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau, nei priimtas individualus administracinis sprendimas. Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą (sprendimą) priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovės) pozicija, kad ji atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į pareiškėjos skundą, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto (sprendimo) motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes, kaip jau buvo minėta VAĮ 10 straipsnio 2 ir 5 dalies reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį sprendimą. Skundžiamo individualaus akto (sprendimo) priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame sprendime) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto (sprendimo) teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, LVAT 2016-12-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, pareiškėjos skundas tenkintinas, atsakovės 2021-04-12 sprendimas Nr. 70-2-1108 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ panaikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), įpareigojant atsakovę pareiškėjos 2021-03-29 prašymą išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėja prašo priteisti 4077,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokato teiktas teisines paslaugas bei 23,00 Eur žyminį mokestį.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju teismo sprendimas yra priimamas pareiškėjos naudai, ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas pažymi, jog pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti pateiktas kartu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 str.); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 str.); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 str.). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).
Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016-06-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016).
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėją atstovavo Advokatų profesinės bendrijos „ADLEX“ advokatas Gediminas Juknevičius. Pateiktoje teisinių paslaugų ataskaitoje nurodoma, jog prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro: 2760,00 Eur už skundo parengimą teismui, 570,00 Eur už prašymo dėl bylų sujungimo ir papildomų įrodymų prijungimo parengimą ir 40,00 Eur už lydraščio dėl G. P. konsultacinės išvados pateikimo parengimą (iš viso su PVM - 4077,70 Eur).
Prie prašymo pareiškėjos atstovas pateikė PVM sąskaitas – faktūras: 2021-05-31 sąskaitą – faktūrą Nr. 400/2021 pinigų sumai 11103,17 Eur ir 2021-08-31 sąskaitą-faktūrą Nr. 670/2021 pinigų sumai 4313,84 Eur. Prie prašymo taip pat pateikiami pareiškėjos atliktų banko pavedimų išrašai šioms pinigų sumoms, kurių skiltyse „Mokėjimo paskirtis“ nurodomi minėtų PVM sąskaitų - faktūrų numeriai.
Teismas sutinka su atsakovės atstovės teismo posėdžio metu išsakyta abejone, jog šie duomenys nepagrindžia realiai patirtų bylinėjimosi išlaidų būtent šioje administracinėje byloje. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės mėnesio iki 2021 m. lapkričio mėnesio buvo iniciavusi dar keturias administracines bylas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kuriose pareiškėją atstovavo Advokatų profesinės bendrijos „ADLEX“ advokatai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kai advokatų kontora teikia klientui daugiau teisinių paslaugų nei vien atstovavimas konkrečioje byloje, o už visas suteiktas teisines paslaugas klientui išrašoma bendra sąskaita (viena ar kelios), tuo atveju, jei pagal tokią sąskaitą (ar kelias sąskaitas) klientas atsiskaito tik iš dalies, mokėjimą patvirtinančiame dokumente nenurodydamas, už kurias paslaugas atsiskaito, nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar atsiskaityta už konkrečioje byloje suteiktas teisines paslaugas, ar už kitas, su byla nesusijusias teisines paslaugas (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2017-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).
Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos atstovo pateiktų mokėjimo pavedimų ir PVM sąskaitų-faktūrų nėra objektyvios galimybės nustatyti, pagal kurias teisinių paslaugų ataskaitas (ar būtent pagal prie prašymo pateiktą ataskaitą už administracinėje byloje Nr. eI3-6368-423/2021 teiktas teisines paslaugas) yra atsiskaitoma. Mokėjimo pavedimuose pareiškėja nurodė tik PVM sąskaitų-faktūrų numerius, tačiau minėtose sąskaitose nėra nurodyta, už kurias teisines paslaugas (kurią teisinių paslaugų ataskaitą) yra išrašyta sąskaita. Be to, PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos pinigų sumos nesutampa su teisinių paslaugų ataskaitoje nurodyta pinigų suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos pateikti įrodymai nepagrindžia fakto, kad buvo sumokėta būtent už nagrinėjamoje byloje suteiktas teisines paslaugas.
Darytina išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėja už teisines paslaugas, suteiktas nagrinėjant šią administracinę bylą, realiai patyrė prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodytas išlaidas, t. y. už teisines paslaugas sumokėjo tokias sumas, kokias yra prašoma priteisti. Teisėjų kolegijai neturint galimybės nustatyti, kokio dydžio išlaidas nagrinėjant administracinę bylą teisme realiai patyrė pareiškėja, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktas teisines paslaugas priteisimo negali būti tenkinamas.
Pareiškėjai priteistinas 23,00 Eur dydžio žyminis mokestis, sumokėtas 2021-05-05 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 40 – 41 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2021-04-12 sprendimą Nr. 70-2-1108 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021-03-29 prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
Priteisti pareiškėjai UAB „Galinta ir partneriai“ 23 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2021-05-05 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.
Kitoje dalyje prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.