- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-270-390/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00481-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Algimantas Kukalis (pran.), Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- F. N.
- Ieškovas
- V. Š.
- Trečiasis asmuo
- R. N., G. G., V. N.
- Išvadą teikia
- Prienų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (pirmininkaujantis), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo F. N. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10-939/2015 pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui F. N. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, ir pagal atsakovo F. N. priešieškinį ieškovei V. Š. dėl išlaikymo priteisimo ir įpareigojimo teikti ataskaitas apie vaikų išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, tretieji asmenys R. N., G. G., V. N., institucija teikianti išvadą Prienų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 46–50) prašė nustatyti vaikų R. N., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. N., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 116 eurų kas mėnesį periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jų pilnametystės, priteisti išlaikymo skolą, susidariusią nuo 2011-04-24 iki 2014-04-24, atsakovui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi, t. y. sodo pastato, ūkinio pastato bei žemės sklypo, esančių Prienų rajone, (duomenys neskelbtini), kiekvienam vaikui po ¼ dalį sūnui R. N. ir M. N., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ja, atsakovas vaikais nesirūpina, kartu negyvena ir išlaikymo neteikia nuo 2003 metų kai paliko šeimą. Vaikų poreikių tenkinimui kiekvienam vaikui reikia po 250 eurų. Ieškovė viena neišgali tenkinti vaikų poreikių, nes turi dar du išlaikytinius, t. y. sūnų G. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. G., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovės gaunamos pajamos yra 248,49 eurai, iš jų 178,73 eurai socialinė pašalpa ir 60,24 eurai išmoka vaikams, kitų pajamų neturi. Ieškovė nedirba, nes augina sūnų G. Atsakovas tik nuo 2012 metų liepos mėnesio pradėjo mokėti po 200 litų ir iki ieškinio padavimo dienos yra sumokėjęs 4 000 litų. Išlaikymo įsiskolinimas sudaro 24 000 litų (6 950,88 eurai). Išlaikymo įsiskolinimą ieškovė prašė priteisti atsakovui priklausančio turto dalimi.
Atsakovas priešieškiniu (t. 1, b. l. 120–124), patikslintu priešieškiniu (t. 2, b. l. 31–32) su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas nuo 2012 m. liepos mėnesio teikia vaikams išlaikymą po 200 litų (58 eurus), todėl įsiskolinimas gali būti susidaręs nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. liepos mėnesio, t. y. už 14 mėnesių 2 800 litų (810,93 eurai). Atsakovas nesutiko, kad įsiskolinimas būtų priteistas turtu, kadangi įsiskolinimo suma nedidelė, palyginus su jam priklausančio nekilnojamojo turto dalimi. Nepilnamečiai vaikai neturės galimybės išmokėti skirtumo. Be to, nekilnojamam turtui išlaikyti reikalingos lėšos, kurių vaikai neturi. Atsakovas nesutiko su nekilnojamojo turto įvertinimu, kuris buvo atliktas pagal ieškovės užsakymą. Ieškovė nepagrindė savo reikalavimo, kad vaikų išlaikymui reikalinga po 250 eurų, ji pati neturi finansinių galimybių teikti vaikams 500 eurų išlaikymą, nes jos gaunamos pajamos sudaro 248,49 eurus, be to ji augina dar du nepilnamečius vaikus. Atsakovas sutiko vaikų išlaikymui mokėti po 72,41 eurus. Atsakovas augina dukras K., gimusią (duomenys neskelbtini), ir V., gim. (duomenys neskelbtini). Jo turtinė padėtis sunki, gaunamos pajamos yra 240 eurų per mėnesį. Atsakovas su žmona turi įsipareigojimų bankui, per mėnesį moka 145,37 eurus, be to moka 3,19 eurų per mėnesį draudimo įmoką už būsto paskolos draudimą. Be to, moka kas mėnesį po 33,23 eurus įmokų už vartojimo kreditą. Dėl sunkios finansinės padėties atsakovas su žmona buvo priversti paimti dar vieną vartojimo kreditą, todėl moka po 83,90 eurus. Atsakovo žmonos V. N. gaunamos pajamos sudaro 331,85 eurus per mėnesį. Atsakovas prašė įpareigoti ieškovę kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos teikti atsakovui ataskaitą apie visas vaikams R. ir M. N. išlaikymui naudojamas lėšas, įskaitant tiek atsakovo teikiamą, tiek ieškovės administruojamą kasmėnesinį išlaikymą, tiek pačios ieškovės skiriamus pinigus, o būtent iki einamojo mėnesio 15 dienos už praėjusį mėnesį teikti piniginių lėšų ataskaitą su išlaidas patvirtinančiais įrodymais, o tuo atveju, jei mokėjimo kvite nenurodytos prekės ar paslaugos pavadinimas, raštu nurodyti, kokia prekė ar paslauga buvo pirkta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu (t. 2, b. l. 73–82) ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, nustatė nepilnamečių vaikų R. N. ir M. N. gyvenamąją vietą su motina V. Š., priteisė iš atsakovo F. N. išlaikymą nepilnamečiams R. N. ir M. N. kiekvienam po 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2014 m. gegužės 6 d., kol vaikai sulauks pilnametystės, priteistas išlaikymo sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisė iš atsakovo F. N. materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams R. N. ir M. N., atsakovui F. N. priklausančiu nekilnojamuoju turtu - ½ dalį pastato – sodo pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ½ dalį ūkinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ½ dalį kitų statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ½ dalį žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių Prienų rajone, (duomenys neskelbtini), 4 870 eurų vertės, priteisiant R. N. ir M. N. po ¼ dalį pastato – sodo pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ¼ dalį ūkinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ¼ dalį kitų statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ¼ dalį žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių Prienų rajone, (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovo F. N. valstybei 187 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovė yra darbinga, tačiau šiuo metu nedirba, nes augina mažametį vaiką G. G., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovė gauna apie 240 eurų socialinę išmoką. Ieškovė savo būsto neturi, šiuo metu su savo keturiais vaikais ir sugyventiniu G. G. gyvena sugyventinio motinos namuose. Ieškovė neturi savo vardu registruotų transporto priemonių. Ieškovės sugyventinis G. G. dirba (duomenys neskelbtini) gauna minimalias pajamas. Ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklauso po ½ dalį pastatų – sodo pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kitų statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių Prienų rajone, (duomenys neskelbtini). Atsakovas buvo registruotas darbo biržoje nuo 2014-08-01. Šiuo metu atsakovas dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, gauna 228 eurų atlyginimą per mėnesį. Atsakovas turi dukras K. N., gimusią (duomenys neskelbtini), ir V. N., gimusią (duomenys neskelbtini). Atsakovas ir jo sutuoktinė V. N. moka būsto kredito įmokas, 2015-07-31 jie sudarė 3 800 eurų vartojimo kredito sutartį. Atsakovui ir jo sutuoktinei V. N. nuosavybės teise priklauso butas Kaune, (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė Honda Accord (duomenys neskelbtini). V. N. laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki 2014-05-01 gaudavo motinystės pašalpą apie 2 600 litų per mėnesį, jos gaunamos pajamos laikotarpiu nuo 2014-06-20 iki 2014-11-20 sudarė 546,37 eurai per mėnesį. Nuo 2015-04-20 V. N. motinystės išmokos sudaro 331,85 euras per mėnesį. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad šalių turtinė padėtis nėra gera. Ieškovė ir atsakovas turi dar po du nepilnamečius išlaikytinius, šalių gaunamos pajamos nedidelės. Teismas sprendė, kad sunki atsakovo materialinė padėtis negali būti pagrindas sumažinti išlaikymo dydį, kadangi atsakovas yra darbingo amžiaus, neįgalumas nenustatytas, todėl atsakovas turėtų susirasti gerai apmokamą darbą ir tinkamai vykdyti savo pareigą. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į vaikų amžių ir poreikius bei į tai, kad R. ir M. N. neturi specialiųjų poreikių, nepilnamečiams priteisė po 100 eurų dydžio išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2014-05-06, iki jų pilnametystės. Teismas nurodė, kad likusią sumą po 100 eurų turi teikti vaikų motina, o 200 eurų suma per mėnesį kiekvienam vaikui užtikrins nepilnamečių vaikų protingų poreikių patenkinimą. Teismas nustatė, kad atsakovas ilgą laiką, daugiau kaip dešimt metų, neteikė savo dviem sūnums jokio išlaikymo ir buvo nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti vaikus ir tik nuo 2012 metų liepos mėnesio pradėjo mokėti po 200 litų (58 eurus) abiem vaikams. Teismas, atsižvelgęs, kad pati ieškovė labai ilgą laiką nesikreipė dėl išlaikymo, iš atsakovo nepilnamečių vaikų R. N. ir M. N. naudai priteisė po 2 481 eurų išlaikymo įsiskolinimo, skaičiuojant po 85 eurus, susidariusio už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės mėn. iki ieškinio padavimo dienos (2014-05-06), išminusuojant 579,24 eurų sumą, kurią atsakovas buvo sumokėjęs (4 000 litų : 2 = 2 000 litų (579,24 eurai)). Viso įsiskolinimas abiems vaikams – 4 962 eurų ((85 eurai x 36 mėn) x 2 vaikai - 1 158,48 eurų (4 000 litų) sumokėta suma). Teismas tenkino ieškovės prašymą susidariusį įsiskolinimą priteisti turtu. Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovui priklauso po ½ sodo pastato, ūkinio pastato, žemės sklypo, esančių Prienų rajone, (duomenys neskelbtini), kurio vertė, nustatyta atlikus ekspertizę, yra 9 740 eurų. Todėl atsakovui priklausanti turto vertė sudaro 4 870 eurų. Teismas, šalims nesutariant dėl nekilojamojo turto vertės, sprendė, kad nekilnojamojo turto objektų vertė nustatytina remiantis VĮ Registrų centro Kauno filialo atlikta ekspertize, kadangi turtas buvo įvertintas jį individualiai apžiūrėjus, turto vertinimą atliko valstybinės įmonės ekspertas. Iš ekspertizės akto teismas nustatė, kad ekspertas rėmėsi ne tik 2012 m. duomenimis, bet ir 2014 m. bei 2015 m. duomenimis. Teismas sprendė, kad labiausiai vaikų interesus atitiktų išlaikymo skolos priteisimas turtu, kadangi atsakovo turtinė padėtis sunki, nuo bylos iškėlimo teisme atsakovas geranoriškai nepadidino vaikams teikiamo išlaikymo dydžio, pats atsakovas iš dalies pripažįsta susidariusį įsiskolinimą, atsakovas turi ne vieną kreditorinį įsiskolinimą, todėl atsakovui būtų sudėtinga padengti susidariusį įsiskolinimą. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas turi kitą gyvenamąjį būstą, dėl to jo teisės į būstą nebus pažeistos, atsakovas daugiau kaip dešimt metų ne tik negyveno jam ir ieškovei nuosavybės teise priklausančio sodo valdoje, tačiau ja ir nesirūpino, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių. Ilgą laiką ieškovė viena prižiūrėjo ir iki dabar prižiūri šalims priklausančią sodo valdą, ją viena išlaikė ir išlaiko iki šiol. Įvertinto turto vertė – 9 740 eurų, atsakovui priklausančios ½ dalies vertė – 4 870 eurų, išlaikymo įsiskolinimas abiems nepilnamečiams vaikams sudaro – 4 962 eurai. Nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimo suma (4 962 eurų) yra didesnė nei priteistino turto vertė (4 870 eurų), tačiau skirtumo (92 eurai) ieškovė priteisti nereikalavo. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą teikti ataskaitas dėl išlaikymo lėšų panaudojimo, kadangi atsakovas nepateikė duomenų, jog pareikalavus ieškovė nepateikė ar nepateiks ataskaitos apie vaikams skirtų pinigų panaudojimą. Teismas nenustatė, kad ieškovė vaikų išlaikymui gautas lėšas panaudoja ne vaikų interesams. Jeigu paaiškėtų, kad ieškovė vaikų išlaikymui gautas lėšas ar jų dalį naudota ne vaikų interesais, vaikų turtinės teisės galėtų būti ginamos įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atlyginant padarytus nuostolius. Be to, atsakovas teikė 58 eurus per mėnesį dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui, sprendimu priteista po 100 eurų kiekvienam vaikui, kas yra mažiau už Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomenduojamą dydį.
III. Apeliacinio skundo argumentai.
Apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 86–91) atsakovas F. N. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ataskaitų apie nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą teikimą, ieškinį tenkinant iš dalies, priešieškinį tenkinant visiškai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovo F. N. nepilnamečių vaikų R. N. ir M. N. naudai išlaikymą iki jų pilnametystės po 250 litų arba 72,41 eurų periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų ir turto tvarkytoja paskirti ieškovę V. Š., priteisti iš atsakovo F. N. nepilnamečių vaikų R. N. ir M. N. išlaikymo įsiskolinimą 810,93 eurų, įpareigoti V. Š. kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos teikti F. N. ataskaitą apie visas R. N. ir M. N. išlaikymui naudojamas lėšas, įskaitant tiek F. N. teikiamą ir V. Š. administruojamą kasmėnesinį išlaikymą, tiek pačios V. Š. skiriamus pinigus, o būtent iki einamojo mėnesio 15 d. už praėjusį mėnesį teikti piniginių lėšų ataskaitą su išlaidas patvirtinančiais įrodymais, tuo atveju jei mokėjimo kvite nenurodytos prekės ar paslaugos pavadinimas - raštu nurodyti, kokia prekė ar paslauga buvo pirkta.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 100 eurų per mėnesį periodinėmis išmokomis, kadangi priteistas išlaikymo dydis neatitinka nepilnamečių vaikų poreikių dydžio, atsakovo turtinė padėtis neleidžia teikti tokio dydžio išlaikymo, priteistas išlaikymo dydis pažeidžia kitų nepilnamečių vaikų interesus. Per visą bylos nagrinėjimą ieškovė nepagrindė nepilnamečių vaikų poreikių dydžio. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, leidžiančio spręsti dėl nepilnamečių vaikų poreikių dydžio ir būtinumo. Ieškovė neturi jokios finansinės galimybės teikti nepilnamečiams vaikams po 1 600 litų išlaikymo per mėnesį, nes jos pajamos sudaro apie 240 eurų, iš kurių ji išlaiko keturis vaikus ir išsilaiko pati. Todėl nesant byloje įrodymų, kurie galėtų leisti spręsti dėl nepilnamečių vaikų poreikių dydžio, teismas visiškai nepagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 100 eurų per mėnesį periodinėmis išmokomis. Atsakovas priteisto teismo išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams neturi galimybės teikti. Be R. ir M. N., atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus: K. N., gimusią (duomenys neskelbtini), ir V. N., gimusią (duomenys neskelbtini), todėl teismas privalėjo įvertinti atsakovo galimybę teikti išlaikymą visiems keturiems vaikams. Atsakovas su trečiuoju asmeniu V. N. už būsto paskolą kas mėnesį moka po 145,37 eurų ir draudimo įmoką po 3,19 eurus kas mėnesį, moka vartojimo kredito įmokas po 33,23 eurus ir 83,90 eurus per mėnesį. Be to, kiekvieną mėnesi privalo mokėti komunalinius mokesčius, kurie sudaro apie 130 eurų per mėnesį. Trečiojo asmens V. N. mėnesinės pajamos sudaro 331,85 eurą. Atsakovo finansinė padėtis yra sunki, nes po visų mokesčių sumokėjimo atsakovo šeimai lieka apie 176 eurai, iš kurių turi išlaikyti keturis asmenys bei teikti išlaikymą M. ir R. N.. Teismas turėjo įvertinti visas šias aplinkybes bei nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris užtikrintų visų nepilnamečių vaikų interesus. Protingomis vaiko išlaikymo išlaidomis laikytinos 500 litų arba 144,81 eurų išlaidos per mėnesį, todėl atsakovui teikiant išlaikymą po 250 litų arba 72,41 eurų per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o ieškovei teikiant išlaikymą vaikams irgi po 72,41 eurų per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, būtų nepažeisti nepilnamečių vaikų interesai ir poreikiai bei nepažeisti kitų nepilnamečių vaikų interesai. Ieškovė yra sveika, todėl taip pat turi prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo tokia pačia suma, tačiau to nedaro. Atsakovui nepavyksta rasti geriau apmokamo darbo. Be to, jis turi sveikatos problemų dėl praeityje patirtos stuburo traumos, kairio kelio sąnario skausmo, todėl dėl atsakovo sveikatos būklės taip pat nėra galimybių susirasti geriau apmokamo darbo.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė 4 962 eurų išlaikymo įsiskolinimą bei nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimą priteisė nekilnojamuoju turtu. Teismas nesiaiškino, kokio dydžio išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo išleistas prašomu priteisti laikotarpiu nuo 2011-04-24 iki 2014-04-24. Teismas išvis nevertino, kokia pinigų suma buvo išleista nepilnamečiams vaikams išlaikyti ir kokia turėtų būti atsakovo dalis, o formaliai, nenurodant jokių motyvų, nusprendė, kad įsiskolinimas turi būti skaičiuojamas imant po 85 eurus per mėnesį kiekvienam vaikui. Todėl teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. 200 litų išlaikymą atsakovas teikė ilgą laiką (nuo 2012-07-01 iki 2014-04-24) ir dėl išlaikymo sumos ieškovė niekuomet nereiškė jokių pretenzijų, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012-07-01 iki 2014-04-24. Išlaikymo įsiskolinimas galėtų būti susidaręs nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. liepos mėnesio, t. y. už 14 mėnesių, ir skaičiuojant po 200 litų per mėnesį, įsiskolinimo suma turėtų būti apie 2 800 litų arba 810,93 eurų, bet ne 4 962 eurų, kaip nustatė teismas. Tuo labiau, kad ieškovė papildomai prie atsakovo teikiamo išlaikymo 4 962 eurų pinigų sumos neišleido, nes tokių pinigų neuždirbo ir neturėjo. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik tuomet, jeigu ieškovė būtų išleidusi vaikų išlaikymui tokio dydžio sumą, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Atsakovas nesutinka, kad išlaikymo įsiskolinimas būtų priteistas turtu, kadangi susidariusi išlaikymo įsiskolinimo suma 810,93 eurų yra pakankamai nedidelė, lyginant su atsakovui priklausančia nekilnojamojo turto verte – 8 000 eurų, o nepilnamečiai vaikai neturi galimybės atsakovui išmokėti skirtumo, išlaikyti nekilnojamąjį turtą. Išlaikymo įsiskolinimo priteisimas turtu prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams bei grubiai pažeidžia atsakovo teises. Susidariusį išlaikymo įsiskolinimą atsakovas galėtų išmokėti dalimis. R. N. kitais metais bus pilnametis ir atsakovui bus lengviau išmokėti išlaikymo įsiskolinimą. Priteistas nekilnojamasis turtas yra apleistas, nei ieškovė, nei atsakovas neturi finansinių galimybių padėti vaikams išlaikyti/pagerinti nekilnojamąjį turtą. Be to, ieškovei priklausanti turto dalis yra areštuota ir iš jos vykdomas išieškojimas. Teismas nepagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto ekspertizės aktu, kuriame turto vertės skaičiavimai nėra aiškūs. Vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, nekilnojamojo turto vertė 13 606 eurų, nors atlikta masinio vertinimo būdu turto vertė dažniausiai yra mažesnė nei reali rinkos kaina. Todėl nekilnojamojo turto vertė negali būti žemesnė, nei masinio vertinimo būdu nustatyta turto vertė. Nekilnojamasis turtas yra vertas ne mačiau kaip 16 000 eurų. Nekilnojamasis turtas yra vienintelis atsakovo turtas, kuris nėra apsunkintas hipoteka, todėl susidarius situacijai, kuomet atsakovas neturėtų galimybės išsimokėti paskolos už butą ir butas būtų paimtas, atsakovas su šeima persikraustytų į sodo namelį. Teismas, priteisdamas nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimą turtu, grubiai pažeidė tiek atsakovo, tiek ir jo kitų nepilnamečių vaikų interesus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė viena ilgą laiką prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą. Ieškovė jau ilgą laiką negyvena sodo namelyje, kuris yra apleistas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad už namelio išlaikymą moka mokesčius.
Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl įpareigojimo ieškovę kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos teikti atsakovui ataskaitą apie visas vaikams R. ir M. N. išlaikymui naudojamas lėšas, įskaitant tiek atsakovo teikiamą, tiek ieškovės administruojamą kasmėnesinį išlaikymą, tiek pačios ieškovės skiriamus pinigus, o būtent iki einamojo mėnesio 15 dienos už praėjusį mėnesį teikti piniginių lėšų ataskaitą su išlaidas patvirtinančiais įrodymais, o tuo atveju, jei mokėjimo kvite nenurodytos prekės ar paslaugos pavadinimas, raštu nurodyti, kokia prekė ar paslauga buvo pirkta. Atsakovui nėra sudarytos sąlygos kontroliuoti skiriamų sumų panaudojimą. Įrodymai, kad atsakovo skiriami pinigai yra panaudojami nepilnamečių vaikų interesams, byloje nepateikti, nors ieškovė nurodo, kad nepilnamečių vaikų poreikiams skiria po 800 litų per mėnesi ir, kad ši suma yra būtina išlaikyti nepilnamečius vaikus. Ieškovė objektyviai gali skirti per mėnesį po 60 eurų kiekvienam vaikui. Ieškovė be R. ir M. N. augina dar du nepilnamečius vaikus, todėl yra tikimybė, kad iš atsakovo priteisti pinigai nebus panaudoti išimtinai jo nepilnamečių vaikų naudai, todėl atsakovas prašo įpareigoti ieškovę teikti jam ataskaitas apie vaikams skirtų pinigų panaudojimą. Pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ataskaitų neteiks, todėl teismo argumentas, kad „byloje nėra duomenų, kad atsakovui pareikalavus ieškovė nepateikė ar nepateiks ataskaitos apie vaikams skirtų pinigų panaudojimą“ yra nepagrįstas bei prieštarauja pačios ieškovės teiginiams.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Apeliacinės instancijos teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams dydžio priteisimo
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Civilinio kodekso 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai).
Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamu teismo sprendimu iš atsakovo F. N. priteistas išlaikymas nepilnamečiams R. N. ir M. N. kiekvienam po 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2014 m. gegužės 6 d., kol vaikai sulauks pilnametystės. Apeliantas nesutinka su priteistu išlaidymo dydžiu, nurodydamas, kad jo padėtis neleidžia teikti tokio dydžio išlaikymo, priteistas išlaikymo dydis pažeidžia kitų nepilnamečių vaikų interesus. Apeliantas sutinka teikti išlaikymą po 72,41 eurus kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodytas išlaikymo dydis po 72,41 eurus kiekvienam vaikui nedaug skiriasi nuo teismo nustatyto išlaikymo dydžio (100 eurų). Apelianto teiginys, kad nustatyto išlaikymo teikti apeliantas neturi finansinių galimybių, yra abejotinas. Apeliantui skiriant išlaikymą po 72,41 eurus visiems jo keturiems vaikams, pagal apelianto byloje pateiktas gaunamas pajamas, jis neturėtų galimybės teikti ir tokio dydžio išlaikymo. Kaip nurodė apeliantas, po visų mokesčių sumokėjimo apelianto šeimai lieka apie 176 aurai, o išlaikymo suma keturiems vaikams sudarytų 289,64 eurus (72,41 eurai x 4). Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios apelianto turtinės padėties, jo gaunamų pajamų ir pan., kas leidžia vertinti, jog apeliantas turi galimybių teikti priteistą vaikams išlaikymo dydį po 100 eurų. Be to, nagrinėjamuoju atveju nenustatyta, kad apeliantas turėtų sveikatos problemų. Apeliantas yra darbingo amžiaus, neįgalumas nenustatytas, todėl turėtų dėti visas pastangas imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovė nepagrindė vaikų poreikių dydžio ir būtinumo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Išlaikymo dydis teikiamas abiejų tėvų vienam vaikui (200 eurų) yra mažesnis už minimalią mėnesinę algą, kuri nuo 2016 m. sausio 1 d. yra 350 eurų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismo nustatytas išlaikymo dydis yra neproporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė išlaikymo dydžio parinkimą lemiančius kriterijus, išlaikymas nustatytas, atsižvelgus į reikšmingas bylos aplinkybes, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, kad teismas pažeidė išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančias teisės normas (CK 3.192 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turtu
Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė 4 962 eurų išlaikymo įsiskolinimą bei nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimą priteisė nekilnojamuoju turtu.
Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. R. A. v. A. A., bylos 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įsiskolinimo dydį nepilnamečių vaikų išlaikymui ir jį priteisdamas, procesinių teisės normų nepažeidė. Teismas nustatė, kad atsakovas ilgą laiką, daugiau kaip dešimt metų, neteikė savo dviem sūnums jokio išlaikymo ir buvo nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti vaikus ir tik nuo 2012 metų liepos mėnesio pradėjo mokėti po 200 litų (58 eurus) abiem vaikams. Teismas iš atsakovo nepilnamečių vaikų R. N. ir M. N. naudai priteisė po 2 481 Eur išlaikymo įsiskolinimo, skaičiuojant po 85 eurus, susidariusio už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės mėn. iki ieškinio padavimo dienos (2014-05-06), atimant 579,24 eurų sumą, kurią atsakovas buvo sumokėjęs (4 000 litų : 2 = 2 000 litų (579,24 eurai)). Viso įsiskolinimas abiems vaikams – 4 962 eurai ((85 eurai x 36 mėn) x 2 vaikai - 1 158,48 eurai (4 000 litų) sumokėta suma). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžiu, nurodo, kad teismas turėjo skaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą už 14 mėn. ir po 200 litų (58 eurus). Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto teiktas išlaikymo dydis 58 eurai abiem vaikams yra akivaizdžiai per mažas tenkinti vaikų būtinuosius poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Todėl laikytina, kad apeliantas tik iš dalies teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams laikotarpiu nuo 2011-04-24 iki 2014-04-24, o pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo dydis 85 eurai per mėnesį vienam vaikui, kurį atsakovas turėjo teikti, yra pakankamas vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti ir proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad išlaikymo įsiskolinimas galėtų būti priteistas tik tuomet, jeigu ieškovė būtų išleidusi vaikų išlaikymui tokio dydžio sumą. Byloje nėra ginčo, kad nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove, todėl visos vaikų išlaikymo išlaidos tenka ieškovei. Be to, ieškovei tenka nuolatinė vaikų priežiūra ir rūpinimasis vaikų ugdymu, sveikata.
Paprastai išlaikymas yra priteisiamas periodinėmis išmokomis, taip užtikrinant, jog vaikas nuolat gaus jo poreikiams patenkinti nustatytą sumą. Tačiau pažymėtina, kad tėvų (motinos, tėvo) galimybė teikti išlaikymą tokia forma turi būti reali, t. y. jie turi nuolat gauti pajamų, ir, be kita ko, turi objektyviai galėti skirti nustatytą jų dalį nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Šioje byloje nustatyta, kad apelianto turtinė padėtis sunki, pats apeliantas iš dalies pripažįsta susidariusį įsiskolinimą, apeliantas turi ne vieną kreditorinį įsiskolinimą, todėl apeliantui būtų sudėtinga padengti susidariusį įsiskolinimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog labiausiai vaikų interesus atitiktų išlaikymo įsiskolinimo priteisimas vaikams apeliantui priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Apelianto argumentai, jog teismas, priteisdamas nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimą turtu, grubiai pažeidė tiek atsakovo, tiek ir jo kitų nepilnamečių vaikų interesus, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi atsakovas turi kitą gyvenamąjį būstą, atsakovas daugiau kaip dešimt metų ne tik negyveno jam ir ieškovei nuosavybės teise priklausančio sodo valdoje, tačiau ja ir nesirūpino, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių.
Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto ekspertizės aktu, kuriame turto vertės skaičiavimai nėra aiškūs. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-566/2012). Šalims, nesutariant dėl nekilnojamojo turto vertės, byloje buvo paskirta nekilnojamojo turto - namų valdos: 0,0598 ha žemės sklypo, sodo pastato, ūkinio pastato, kitų inžinerinių statinių, esančių Prienų rajone, (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizė, pavedant ekspertizę atlikti VĮ Registrų centro ekspertams. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju reikia vadovautis nekilnojamojo turto objektų verte, nustatyta VĮ Registrų centro Kauno filialo ekspertizės akte, kadangi turtas buvo įvertintas jį individualiai apžiūrėjus, turto vertinimą atliko valstybinės įmonės ekspertas, kuris, nustatydamas namų valdos rinkos vertę, rėmėsi ne tik 2012 m. duomenimis, bet ir 2014 m. bei 2015 m. duomenimis.
Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė išlaikymo formos parinkimą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai sprendė, jog išlaikymo įsiskolinimas šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteistinas jam priklausančia nekilnojamojo turto – ½ sodo pastato, ūkinio pastato bei žemės sklypo, esančių Prienų rajone, (duomenys neskelbtini), kiekvienam vaikui po ¼ dalį sūnui R. N. ir M. N., dalimi.
Dėl įpareigojimo ieškovę teikti ataskaitas apie išlaikymo lėšų panaudojimą
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl įpareigojimo ieškovę kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos teikti atsakovui ataskaitą apie visas vaikams R. ir M. N. išlaikymui naudojamas lėšas, įskaitant tiek atsakovo teikiamą, tiek ieškovės administruojamą kasmėnesinį išlaikymą, tiek pačios ieškovės skiriamus pinigus, o būtent iki einamojo mėnesio 15 dienos už praėjusį mėnesį teikti piniginių lėšų ataskaitą su išlaidas patvirtinančiais įrodymais, o tuo atveju, jei mokėjimo kvite nenurodytos prekės ar paslaugos pavadinimas, raštu nurodyti, kokia prekė ar paslauga buvo pirkta.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo reikalavimo įpareigoti ieškovę teikti ataskaitas apie išlaikymo lėšų panaudojimą, kadangi įpareigojimas teikti piniginių lėšų ataskaitą su išlaidas patvirtinančiais įrodymais kiekvieną mėnesį nepagrįstai suvaržytų ieškovės teises – užkraunant jai papildomus įpareigojimus, susijusius su išlaidų suvestinių rengimu bei su čekių rinkimu. Toks teismo įpareigojimas yra neaiškus ir neracionalus, sunkiai įvykdomas, nesąžiningas, neteisingas, neprotingas ieškovės atžvilgiu ir jai būtų didelė našta, o taip pat prasilenktų su vaikų interesų tenkinimu, nes ieškovė laiką, kurį galėtų skirti vaikų poreikių tenkinimui, turėtų skirti kasdieniam tokių duomenų rinkimui ir suvestinių darymui. Be to, iš atsakovo priteista išlaikymo suma (po 72,41 eurų) nėra tokia didelė, kad būtų galima abejoti, jog bent dalis šių sumų yra panaudojama ne vaiko poreikiams tenkinti
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-11-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013 atmetė ,,kaip nepagrįstą kasatoriaus prašymą įpareigoti ieškovę teikti kasatoriui periodines ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą kartu su lėšų panaudojimą patvirtinančių dokumentų kopijomis“. Nutartyje nurodyta: ,,Byloje nustatyta, kad priteista išlaikymo suma yra skirta išskirtinai vaiko poreikiams tenkinti. CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, o 2 dalyje nurodyta, kad vaikui skirtas išlaikymas, kurį jo tėvai, globėjai (rūpintojai) panaudoja ne vaiko interesams, yra išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto pagal vaiko atstovų, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė iki šiol būtų netinkamai naudojusi tėvų valdžią sūnaus atžvilgiu, sūnus visą laiką augo jos prižiūrimas, ugdomas ir lavinamas, todėl išankstiniai apribojimai ir įpareigojimai pažeistų tiek ieškovės, tiek E. K. (t. y. sūnaus) laisvę spręsti, kas geriausiai atitinka jo interesus“.
CK 3.203 straipsnis, kuriuo vadovaujasi apeliantas, numato tik galimybę išieškoti netinkamai panaudotas lėšas vaiko išlaikymui iš asmens, tą padariusio, tačiau CK III Knygos nuostatos nenumato besąlyginės prievolės periodiškai teikti išlaidų suvestines išlaikymą teikiančiam asmeniui. Apeliantas, teigdamas, jog yra tikimybė, kad iš jo priteisti pinigai nebus panaudoti išimtinai jo nepilnamečių vaikų naudai, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, o savo abejones grindė tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstomis prielaidomis.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisingas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.