Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo F. N. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-10-939-2015 pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui F. N., tretieji asmenys R. N., G. G., V. N., išvadą teikiančios institucija Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu priteisė iš atsakovo F. N. valstybei 187 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 624 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Viso 811 Eur.Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą iš dalies atleisti jį nuo 791 Eur dydžio dalies bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokėjimo. Nurodė, kad 20 Eur (iš 811 Eur), jis į valstybės biudžetą sumokėjo, likusi nesumokėta iš jo priteistų bylinėjimosi išlaidų valstybei dalis yra 791 Eur. Prašymą grindė sunkia savo bei šeimos materialine padėtimi.

Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi atsakovo F. N. prašymą atmetė.Teismas nurodė, kad nors atsakovas F. N. prašyme teigia, kad jo finansinė padėtis yra sunki, jis byloje nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, naudojosi mokamomis advokato paslaugomis, už kurias pirmosios instancijos teisme sumokėjo 434,43 Eur, taip pat už namų valdos įvertinimą byloje sumokėjo UAB ,,Laudomus” 250 Eur, t.y. iš viso byloje turėjo 684,43 Eur proceso išlaidų. Tai teismui leido manyti, jog atsakovas turi nedeklaruotų pajamų ar nedeklaruotų piniginių lėšų, o jo turtinė padėtis nėra itin sunki, dėl to nėra pagrindo jį atleisti beveik nuo visų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali pagerinti savo finansinės padėties bei kad teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimas į valstybės biudžetą yra neįmanomas, o atsakovas neįrodė, kad priverstinis šių išlaidų išieškojimas iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį

Atskirajame skunde atsakovas F. N. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti atsakovą nuo dalies bylinėjimosi išlaidų t. y. 791 Eur sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas formaliai ir netinkamai vertino atsakovo turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, nesirėmė prejudiciniais faktais nustatytais toje pačioje byloje. Aplinkybes, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera konstatavo pirmosios instancijos teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr.2-10-939/2015 nurodydamas, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių turtinė padėtis nėra gera. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turi nedeklaruotų pajamų ar nedeklaruotų piniginių lėšų, o jo turtinė padėtis nėra itin sunki yra visiškai nepagrįsta, neparemta jokiais objektyviais įrodymais bei prieštarauja paties teismo nustatytoms aplinkybėms, kurios yra prejudicinis faktas ir kuriomis teismas turėjo vadovautis. Atsakovo mėnesinės pajamos yra apie 240 Eur. Su trečiuoju asmeniu V. N. atsakovas yra pasiėmęs būsto paskolą butui, kurios mėnesinė įmoka sudaro 145,37 Eur. Būsto draudimas metams sudaro 133 Eur ( po 3,19 Eur/mėn). Nepragyvenant iš gaunamų pajamų atsakovas turi paėmęs vartojimo kreditus, kurių mėnesinės įmokos sudaro po 33,23 Eur ir 83,90 Eur. Komunaliniai mokesčiai kiekvieną mėnesį sudaro apie 130 Eur. Trečiojo asmens V. N. mėnesinės pajamos sudaro 331,85 Eur. Taigi, po visų mokesčių sumokėjimo atsakovo šeimai lieka apie 176 Eur. Iš turimų pajamų nėra galimybės finansiškai pragyventi, todėl finansiškai padeda trečiojo asmens V. N. tėvai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali pagerinti savo finansinės padėties. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas buvo bedarbis, tačiau stengiantis pagerinti savo finansinę padėtį įsidarbino. Nepaisant to, kad atsakovas gauna mažą darbo atlygį, tačiau jis stengiasi ieškoti kito darbo. Dėl turimų nugaros stuburo problemų negali susirasti geriau apmokamo darboNepagrįsti teismo argumentai, kad byloje nėra duomenų, kad teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimas į valstybės biudžetą yra neįmanomas, o atsakovas neįrodė, kad priverstinis šių išlaidų išieškojimas iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį. Iš pajamų, kurios lieka atskaičius visus mokesčius, atsakovas neturi galimybės sumokėti viso teismo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Dėl šios priežasties ieškovė yra kreipusis į antstolius dėl šių lėšų išieškojimo. Sumokėti priteistų sumų į valstybės biudžetą atsakovas neturi galimybės, o priverstinis išieškojimas dar labiau pablogintų atsakovo turtinę padėtį, nukentėtų nepilnamečių vaikų interesai. Nepagrįstas teismo vertinimas, kad atsakovas nepasinaudojo valstybės garantuojama teisine pagalba, o naudojosi mokamomis advokato paslaugomis. Toks vertinimas ir išvados yra nepagrįstos, pažeidžiančios lygiateisiškumo principą. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos buvo kreiptasi, tačiau buvo paaiškinta, kad kadangi atsakovas turi nekilnojamojo turto jam nebus suteikta nemokama teisinė pagalba. Nebuvo kitos išeities kaip kreiptis dėl mokamų teisinių paslaugų už jas apmokant iš paimto kredito. Taupant išlaidas buvo kreiptasi ne į advokatą, o į advokato padėjėją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas iš dalies atleisti jį nuo teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-10-939/2015 ieškinį tenkino dalinai, priešieškinį atmetė. Priteisė iš F. N. į valstybės biudžeto pajamas 187 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 624 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-270-390/2016 atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turi nedeklaruotų pajamų ar nedeklaruotų piniginių lėšų, o jo turtinė padėtis nėra itin sunki yra visiškai nepagrįsta, neparemta jokiais objektyviais įrodymais. Taip pat nurodo, kad po visų mokesčių sumokėjimo atsakovo šeimai lieka apie 176 Eur, iš kurių nėra galimybės finansiškai pragyventi, todėl finansiškai padeda trečiojo asmens V. N. tėvai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apelianto teiginiais nesutinka.Pagal CPK 96 straipsnio 7 dalį, „kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Prašymas iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Šis prašymas gali būti pateiktas iki teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei įvykdymo. Teismas prašymo netenkina, jeigu nustato, kad šalies procesinis elgesys buvo netinkamas. Taigi įstatyme yra numatytos dvi alternatyvios sąlygos, kada teikiamas prašymas atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Viena iš jų – objektyvios priežastys, dėl kurių negalimas išieškojimas. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, kad su trečiuoju asmeniu yra paimtas būsto kreditas, tačiau už bendrai paimtą kreditą prievolės dėl jo įvykdymo kyla abiems asmenims. Nurodytos aplinkybės, kad nepakankant lėšų pragyvenimui yra paimti vartojimo kreditai negali būti vertinamos kaip objektyvios priežastys atleisti atsakovą nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo. Atsakovas nurodydamas, kad vartojimo kreditų mėnesinės įmokos sudaro 33,23 Eur ir 83,90 Eur nepateikė šių mokėjimų vykdymą patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Atsakovas tik pateikė vartojimo kredito sutartį Nr.1536619/96ta bei mokėjimo grafiką prie šios sutarties iš kurių matyti, kad atsakovas turi mokėti 83,98 Eur dydžio mėnesines įmokas, tačiau atsakovas nepateikė vartojimo kredito sutarties, mokėjimo grafiko dėl 33,23 Eur įmokų mokėjimo už minimą vartojimo kreditą. Apeliantas nurodydamas, kad kas mėnesį komunaliniams mokesčiams reikalinga suma apie 130 Eur, taip pat nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus duomenis SoDroje apie asmens gaunamas pajamas nustatyta, kad apelianto vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. sudaro 322,68 Eur, o trečiojo asmens V. N. vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. sudaro 628,91 Eur. Šie duomenys paneigia apelianto nurodytą aplinkybę, kad trečiojo asmens V. N. mėnesinės pajamos sudaro apie 331,85 Eur. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad apelianto tiek jo šeimos turtinė padėtis yra geresnė nei nurodoma atskirajame skunde. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto. Nors apeliantas ir nurodo, kad turi stuburo problemų, tačiau nepateikė duomenų, kad dėl to jam būtų nustatytas neįgalumas, nenurodė priežasčių, kurios jam realiai trukdytų susirasti geriau apmokamą darbą. Šią aplinkybę taip pat konstatavo apeliacinės instancijos teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-270-390/2016 nurodydamas, kad „...nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantas turėtų sveikatos problemų. Apeliantas yra darbingo amžiaus, neįgalumas nenustatytas, todėl turėtų dėti visas pastangas imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas...“. Darytina išvada, kad apelianto teiginiai dėl jo ir jo šeimos blogos turtinės padėties nepagrįsti. Iš esmės apeliantas nurodė tik nuo jo paties valios priklausančias subjektyvias priežastis, t.y. mažos pajamos, paimta būsto paskola, vartojimo kreditai, mokesčių mokėjimas ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia sunki, dėl ko būtų pagrindas jį atleisti beveik nuo visų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali pagerinti savo finansinės padėties.Apeliantas nurodo, kad nepagrįsti teismo argumentai, jog byloje nėra duomenų, kad teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimas į valstybės biudžetą yra neįmanomas, o atsakovas neįrodė, kad priverstinis šių išlaidų išieškojimas iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto teiginiais nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams bei išvadai, kad atsakovo turtinė padėtis nėra itin sunki, dėl to nėra pagrindo jį atleisti beveik nuo visų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo.Kaip minėta, pagal CPK 96 straipsnio 7 dalį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei asmuo gali būti atleistas, jei priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens ar jo šeimos turtinę padėtį. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kad jo padėtis pablogėtų dar labiau nei buvo bylos nagrinėjimo metu. Iš esmės apeliantas ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nurodęs aplinkybes dėl būsto paskolos, draudimo, vartojimo kreditorių. Be to, kaip paminėta aukščiau, atsakovo šeimos pajamos yra didesnės nei nurodoma jo skunde, kadangi trečiojo asmens darbo užmokestis yra didesnis nei nurodė apeliantas. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad dėl jo pareigos teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą ieškovė V. Š. kreipėsi į antstolį dėl šių sumų išieškojimo taip pat negali būti laikoma priežastimi atleisti atsakovą nuo pareigos atlyginti valstybei išlaidas. Nors apelianto teigimu teismas neatsižvelgė į sprendimu nustatytas aplinkybes dėl jo finansinės padėties, tačiau šie teiginiai nėra pakankami pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimas priimtas 2015 m. rugsėjo 25 d., o prašymas pateiktas 2016 m. kovo 31 d., todėl praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas per kurį atsakovo, tiek jo šeimos finansinė padėtis gali būti iš esmės pakitusi.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad ateityje atsakovo finansinė padėtis gali pablogėti. Tai, kad šiuo metu jo finansinė padėtis nėra pakankamai gera, tačiau tai nereiškia, kad per ilgesnį laiko tarpą apeliantas negalėtų įvykdyti teismo sprendimo, t. y. atlyginti bylinėjimosi išlaidų valstybei. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą apeliantas turi teisę kreiptis su prašymu į teismą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 284 str. 1 d.).Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų nepasisako, kadangi jie nepaneigia pirmos instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto F. N. atskirąjį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 10,38 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo F. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10,38 Eur (10 Eur ir 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.