Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

AB „Lietuvos draudimas“ draudėjui išmokėjo už butui Nr. (duomenys neskelbtini) padarytus nuostolius 410,83 Eur dydžio draudimo išmoką ( už remonto darbus pagal sąmatą 414,79+25 Eur kilimų valymas – 28,96 frančizė). Įvertinus nusidėvėjimą medžiagoms 11,48 Eur, subrogacinio reikalavimo suma dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuostolių sudaro 399,35 Eur.

Draudimo išmokos paskaičiuotos pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą lokalinę sąmatą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti.

Vanduo išsiliejo iš bute, esančiame (duomenys neskelbtini), esančio bendro šalto vandens stovo. Minėtą aplinkybę patvirtina avarinės tarnybos darbų atlikimo aktas, kuris patvirtina, jog buvo pakeistas šalto vandens vamzdynas nuo bendro stovo iki skaitliuko ir iki klozeto. Avarijos likvidavimo išlaidas pastato administratorius paskirstė visiems gyventojams, proporcingai priklausančiam plotui.

Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 1972 m. statybos, vamzdynų naudojimo trukmės normatyvai yra pasibaigę. Pagal Sistela vidutinius statinių naudojimo trukmės normatyvus (įregistruoti Statybos produkcijos sertifikavimo centre 2008 m. sausio 16 d. Nr. B-002) pastato inžinierinių tinklų vidutinė naudojimo trukmė yra 40 metų. Kadangi ginčo namo vamzdynams šis normatyvas yra pasibaigęs, atsakovai privalėjo vertinti šią riziką ir imtis organizacinių veiksmų šių vamzdynų būklei įvertinti, atnaujinti, renovuoti, atlikti statybinius tyrimus, kaupti lėšas ir kt. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog nors kartą iki įvykio lankėsi bute Nr. (duomenys neskelbtini) ir tikrino tame bute esančių bendrų vamzdynų būklę. Teisės aktai nenumato išlygų, pastato administratorius privalo prižiūrėti ir yra atsakingas už bendrus vamzdynus ne tik pastato bendrose patalpose, bet ir butuose.

Ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovas tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė tikrosios įvykio priežasties, byloje nepateikti jokie objektyvūs ir patikimi tikrąją įvykio priežastį pagrindžiantys įrodymai.

Byloje nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovas būtų pažeidęs teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdęs.

Ieškovui neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nesant priežastinio ryšio, atsakovui neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

Atsakovas, veikdamas kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorius teisės aktų nustatyta tvarka vykdo bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras, siekdama nustatyti jų būklę. Kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 str. 3 d.). Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais.

Atsakovas pabrėžė, kad žala galėjo atsirasti ir bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo, bei, tuo pačiu, žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama namo administratoriui – atsakovui UAB Mano Būstas Sostinė.

Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartimi civilin4je byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-234-343/2015.

Ieškovas nepateikė įrodymų kurioje konkrečioje vietoje yra trūkęs nuotekų vamzdis ar jis buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas, ar atsakovas turėjo galimybę realiai jį patikrinti atliekamos techninės priežiūros metu, nėra duomenų apie tai kaip šis nuotekų vamzdis įtakojo žalos atsiradimą, nepateikti duomenys ir įrodymai apie atsiradusios žalos priežastinį ryšį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų apie netvarkingus vamzdžius, apie būtinumą pakeisti vamzdžius ar apie kitus trūkumų ir kad dėl to būtų galima daryti išvadą, jog administratorius gavęs tokius pranešimus nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią tokių vamzdžių trūkimui (tokios avarijos atsiradimui).

Byloje esanti medžiaga nepagrindžia, aplietam butui padarytos žalos dydžio. Ieškovas privalo pašalinti abejones dėl žalos dydžio ir pateikti objektyvią informaciją apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo.

Byloje atsakovas nepateikė įrodymų, jog iki 2017m. rugsėjo 17 d. užpylimo jo specialistai nors kartą buvo apsilankę bute Nr. (duomenys neskelbtini) ir vertino vamzdyno būklę. (duomenys neskelbtini) buto savininkė S. B. informavo ieškovą, kad namo administratoriaus atstovas iki įvykio niekada nebuvo bute ir įrangos pro butą praeinančios bendros įrangos būklės netikrino. Į bylą yra pateikti žalos dydžio įrodymai: apžiūros protokolas, nuotraukos, sąmatos. Ieškinyje nurodyta, kas sudaro išmokos sumą, paskaičiuotas nusidėvėjimas.

Pateiktame triplike atsakovas pažymėjo, kad ieškovas nenurod4, kokias savo pareigas netinkamai vykdė atsakovas.

Atsakovas veiklą vykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais (toliau – Nuostatai). Remiantis Nuostatų 6 punktu administratoriui nėra suteikiama teisė savo nuožiūra be savininkų sprendimo organizuoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų remontą išskyrus 7.7. punkte nurodytą išimtį, t. y. jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus administratorius turi teisę imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Taigi, iš paminėto akivaizdu, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto tik tuo atveju kai kyla reali grėsmė, t. y. įvyksta avarija arba gaunama iš patalpų savininkų ar techninio prižiūrėtojo duomenų apie tokios grėsmės egzistavimą. Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015, 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 teismo praktika Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013, teigdamas, kad ne jis atsakingas už žalą.

Atsakovas apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, į teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Vadovaujantis CPK 246 straipsniu, byla išnagrinėta be neatvykusio atsakovo.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 17 d. daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), įvyko avarija – trūko šalto vandens vamzdis, kurios metu išsiliejus šaltam vandeniui buvo užlieti butai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ką patvirtina teismui pateiktas pranešimas apie įvykį (t. 1, b.l. 15), Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas (t. 1, b. l. 14), turto sunaikinimo, sugadinimo aktai (b. l. 19-20, 32-33).

Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad 2019 m. birželio 19 d. bute (duomenys neskelbtini), trūko šalto vandens vamzdis, buvo pakeistas šalto vandens vamzdis nuo stovo iki skaitliuko, ir iki klozeto (t. 1, b. l. 14).

Draudiko pateiktoje lokalinėje sąmatoje butui (duomenys neskelbtini), darbų vertė 1182, 17 (t. 1, b. l. 23,24). Apskaičiuota butui nuostolio suma -871 Eur. (t. 1, b.. 25).

Draudiko pateiktoje turto (duomenys neskelbtini) remonto sąmatoje (t. 1, b. l. 34, 37) žalos suma nurodyta 414, 79 Eur, išmokos dydis 386, 83 ir 25 Eur kilimo valymo paslaugos (t. 1, b. l. 35-36) Eur.

Draudiko pateikti pranešimai apie žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 25, 27) ir mokėjimo nurodymai (t. 1, b.l. 26, 38, 39) patvirtina draudiko nurodytas aplinkybes dėl priimto sprendimo išmokėti draudėjams 1285,83 Eur draudimo išmoką pripažinus įvykį draudiminiu pagal su S. B. sudarytą Būsto draudimo liudijimą (duomenys neskelbtini) ir su N. K. sudarytą būsto draudimo liudijimą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 16-18, 28-31).

Byloje nekilo ginčo, kad atsakovas yra daugiabučio namo, kuriame įvyko avarija, bendrojo naudojimo objektų administratorius ir valdytojas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 straipsnis, CK 4.236 straipsnis).

Tarp šalių kilęs ginčas nagrinėjamas vadovaujantis CK 4.83-4.84, 4.236-252, 6.245-6.249, 6.263, 6.1015 straipsnių, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, priežiūrą, žalos atlyginimą, draudiko teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), ir t. t. nuostatas.

Atsakovas neigia prievolę atlyginti draudiko išmokėtą draudimo išmoką dėl atsakovo administruojame name trūkus šalto vandens vamzdžiui prieš apskaitą ir užliejus daugiabučio gyvenamojo namo pas draudiką apdraustus butus.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (įvyksta prievolės asmenų pasikeitimas – subrogacija) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos yra pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą vandentiekio, kanalizacijos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo butų savininkams.

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduojama arba nutraukiama jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju namo adresu (duomenys neskelbtini), savininkai savo teises ir pareigas įgyvendina per administratorių – atsakovą. Ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė namo administratoriui. Prašoma priteisti žala (nuostoliai) atsirado ieškovui išmokėjus draudėjams draudimo išmokas. Taigi, šiuo atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (netaikant CK 6.266 straipsnyje išdėstytų nuostatų), žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).

Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas).

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002).

Atliktų darbų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad trūko šalto vandens vamzdis, buvo pakeistas šalto vandens vamzdis nuo stovo iki skaitliuko, ir iki klozeto. Atsakovas 2020 m. lapkričio 12 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, kad už atliktus darbus sąskaita buvo išrašyta visiems namo gyventojams ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus – išrašą iš elektorinės atsakovo sistemos.

Kaip nurodė ieškovo atstovė, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 1972 m. statybos. Pagal Sistela vidutinius statinių naudojimo trukmės normatyvus (įregistruoti Statybos produkcijos sertifikavimo centre 2008 m. sausio 16 d. Nr. B-002) pastato inžinierinių tinklų vidutinė naudojimo trukmė yra 40 metų. Duomenų, kad vamzdynai buvo keisti, atsakovas nepateikė. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų taip pat matyti, kad avarijos vietoje vamzdyno dalis yra akivaizdžiai nusidėvėjusi. Atsiliepime trečiasis asmuo S. B. nurodė, kad atsakovo (buvęs UAB Karoliniškių būstas) darbuotojai niekada nebuvo jai nuosavybės teise priklausančiame bute ir netikrino, kokia yra bute esančių bendrų vamzdynų būsena.