- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-25
- Bylos Nr.
- e2A-1149-640/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03048-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Andrius Ignotas, Jelena Šiškina
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“
- Trečiasis asmuo
- E. S., savivaldybės įmonė „Vilnius miesto būstas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ ieškinį atsakovei A. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys E. S., savivaldybės įmonė „Vilnius miesto būstas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Rasų valda“ patikslintame ieškinyje nurodė, kad ji, vadovaudamasi 2016 m. liepos 29 d. Administravimo ir priežiūros sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) teikia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir priežiūros bei komunalines paslaugas. 2016 m. rugsėjo 13 d. apžiūros metu buvo nustatyta, kad yra užsuktas šalto vandens ventilis ant bendro naudojimo stovo, esančio bute Nr. (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, dėl ko buvo nutrauktas šalto vandens tiekimas viršutiniams butams. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 19 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu buvo įpareigota demontuoti ventilį ir neuždarinėti jo, kad viršutiniai butai turėtų vandenį, tačiau atsakovė ventilio nedemontavo, o 2017 m. sausio 16 d. pasinaudodama šiuo ventiliu užsuko vandenį, tokiu būdu palikdama kitus namo gyventojus be vandens. Viršutiniai butai name yra socialiniai, juose su nepilnamečiais vaikais gyvena SĮ „Vilniaus miesto būstas“ aptarnaujami nuomininkai. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę įsileisti ieškovės atstovus į butus, esančius (duomenys neskelbtini) su tikslu ieškovės lėšomis atlikti ventilio, esančios vonios patalpose, išmontavimo darbus; nurodyti, kad įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą; skirti atsakovei baudą, jeigu atsakovė per teismo nustatytą terminą neįleis ieškovės darbuotojų atlikti ventilio išmontavimo darbų; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė A. K. atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ventilio, kuris yra atsakovės bute ant šalto vandens stovo, atsakovė neįrenginėjo, jis jau buvo, kai atsakovė įsigijo butą. Ventilį atsakovė buvo užsukusi esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, kai iš viršuje esančio buto, kuriame gyvena trečiasis asmuo E. S., į ieškovės butą ėmė sunktis vanduo. Pažymėjo, jog ventilis reikalingas avarijų metu, kurios nuolat atsitinka viršutiniame aukšte, užsukti vandenį, kad užkirsti kelia didesniems nuostoliams. Atsakovė sutiktų, kad ventilis būtų išmontuotas, jei būtų galimybę jį iškelti į bendro naudojimo patalpas ir būtų sutvarkyta techninė-projektinė dokumentacija. Atsakovė prašė patikslintą ieškinį atmesti.
3. Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios Vilniaus miesto savivaldybei, buvo perduotos patikėjimo teise valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Minėti butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. sausio 17 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.39-N11/1159 ir 2016 m. sausio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo išnuomoti E. S.. Vadovaujantis 2016 m. gegužės 13 d. buto patikrinimo aktu Nr. 11342, nustatyta, jog patikrinimo metu vanduo gyventojams jau buvo atsuktas, tačiau pagal 2016 m. gegužės 16 d. buto patikrinimo aktą Nr. 11346, patikrinimo metu vandens tiekimas gyventojams vėl buvo nutrauktas. Trečiojo asmens teigimu, atsakovė, atsisakydama geranoriškai išmontuoti ventilį ir neteisėtai nutraukdama gyventojams vandens tiekimą, pažeidžia šių gyventojų teises ir teisėtus interesus naudotis vandeniu, todėl byloje nustačius neteisėtus atsakovės veiksmus, teismas turėtų įpareigoti atsakovę išmontuoti patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius ventilius, leidžiančius nutraukti vandens tiekimą kitiems namo gyventojams.
4. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2017 m. vasario 13 d. rašte dėl UAB „Rasų valda“ ieškinio Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius neturi duomenų, kad E. S. netinkamai vykdytų motinos pareigas.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo E. S. atsiliepime (pareiškime) nurodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (ventilio užsukinėjimo), yra priversta pirkti vandenį, buvo sugedusi skalbimo mašina taip pat patiria daugelį kitų nepatogumų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovę A. K. įsileisti ieškovės UAB „Rasų valda“ atstovus į butus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), su tikslu ieškovės lėšomis atlikti ventilio, esančio vonios patalpose, išmontavimo darbus. Nustatė, kad atsakovei per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius šio sprendimo, skaičiuojant nuo jo įsiteisėjimo dienos, turi būti skaičiuojama 3,00 Eur bauda už kiekvieną uždelstą dieną iki bus įvykdytas teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 31 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai 7,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Grąžino ieškovei 10 Eur dydžio žyminio mokesčio.
7. Nustatė, kad atsakovei priklausančiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), ant šalto vandens stovo yra sumontuotas ventilis, leidžiantis uždaryti vandens tiekimą viršutiniams butam. Remiantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais bei byloje esančiais buto patikrinimo aktais taip pat nustatyta, jog atsakovė jai priklausančiuose butuose esančiame bendrame stove sumontuotą ventilį kartais uždaro, tokiu būdu nutraukdama šalto vandens tiekimą viršutiniams gyvenamojo namo butams. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai 2016 m. rugsėjo 19 d. priimtu protokolu įpareigojo atsakovę per dvi savaites nuo susirinkimo datos pašalinti ventilį nuo bendrojo naudojimo šalto vandens vamzdžio, esančio atsakovei priklausančiose patalpose. Atsakovė ventilio nedemontavo, o 2017 m. sausio 16 d. buto patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovė šiuo ventilio pagalba užsuko vandens tiekimą. Iš pateiktų Lokalizuotų avarijų sąrašų, ieškovės aktų matyti, kad atsakovės butas buvo kelis kartus užpiltas iš viršaus. Teismui pateikti dokumentai (raštai, mokėjimo nurodymas) patvirtina, jog dėl užpilto iš viršaus buto SĮ „Vilniaus miesto būstas“ išmokėjo atsakovei 1140,07 Eur žalos atlyginimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius 2017 m. kovo 20 d. raštu Nr. A51-16141/17(3.3.10.2-EM4) įpareigojo ieškovę nedelsiant organizuoti atsakovės bute bendro naudojimo vandentiekio stovo įrengto ventilio demontavimo darbus. Šalto vandens stovas, esantis gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), laikytinas bendrosios dalinės nuosavybės objektu, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai išreiškė valią ir susirinkimo protokolu įpareigojo atsakovę pašalinti ventilį nuo bendrojo naudojimo šalto vandens vamzdžio. Įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, jog atsakovė, pasinaudodama jai priklausančiose patalpose esančiu ventiliu, sumontuotu ant bendrojo naudojimo vandens stovo, ir uždarydama šalto vandens tiekimą viršutiniams daugiabučio gyvenamojo namo butams, pažeidžia kitų gyventojų teises ir teisėtus interesus (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog bendro naudojimo objektų priežiūrą (remontą) įstatymų nustatyta tvarka kaip administratorius vykdo ieškovas, o vandens ventilio išmontavimas yra prilyginamas privalomųjų reikalavimų įgyvendinimui (STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarkai. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“). Tuo tarpu ieškovei nesuteikta teisė vienasmeniškai savo nuožiūra įtakoti bendro naudojimo objektų. Teismas sprendė, jog atsakovė, užsukdama ventilį ir nutraukdama vandens tiekimą kaimynams, pažeidė trečiųjų asmenų teises, t.y. piktnaudžiauja subjektine teise, todėl jos teisė neįsileisti ieškovės darbuotojų į jai priklausantį būstą nebus ginama. Aplinkybė, jog atsakovė yra patyrusi kelias vandens tiekimo avarijas, nėra pagrindas savavališkam vandens tiekimo nutraukimui kaimynams. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas – atsakovė įpareigotina įsileisti ieškovės atstovus į butus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), su tikslu ieškovės lėšomis atlikti ventilio, esančios vonios patalpose, išmontavimo darbus. Įpareigojimui įvykdyti atsakovei teismas nustatė 1 mėnesio terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Atsakovei per teismo nustatytą terminą įpareigojimo neįvykdžius skirtina 3,00 Eur bauda už kiekvieną uždelstą dieną iki bus įvykdytas teismo sprendimas.
8. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 31 Eur žyminio mokesčio, o valstybės naudai 7.19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Taip pat, teismas nusprendė grąžinti ieškovei jos permokėto žyminio mokesčio dalį, kurią sudaro 10 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu A. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimą ir ieškinį atmesti arba grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
10. Nurodė, kad priešingai negu sprendime nurodė pirmos instancijos teismas, atsakovė niekada nepiktnaudžiavo savo subjektine teise ir ginčo ventilį buvo užsukusi tik tada, kai iš trečiojo asmens E. S. buto, esančio virš atsakovės buto, pylėsi vanduo. Šios aplinkybės yra įrodytos leistinais rašytiniais įrodymais, todėl teismo išvada, kad atsakovė, užsukdama ginčo ventilį, pažeidė trečiųjų asmenų teises naudotis šaltu vandeniu yra nepagrįstas, nes atvykę avarinių tarnybų darbuotojai pirmoje eilėje taip pat būtų užsukę ventilį ir tik tuomet šalintų vandentiekio avarijos padarinius (pažymėtina, kad kiekvienu užpylimo atveju buvo kviečiama avarinė tarnyba, kurios darbuotojai, šalino vandentiekio gedimą, o po to atsukdavo ginčo ventilį). Savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punktu įpareigojo namo (duomenys neskelbtini), administratorių UAB „Rasų valda“ nedelsiant organizuoti bute Nr. (duomenys neskelbtini) ant bendrojo naudojimo vandentiekio stovo įrengto ventilio demontavimo darbus ir iki 2017 m. balandžio 3 d. raštu informuoti Savivaldybę. Teikdama patikslintą ieškinį, ieškovė peržengė jai administruojamo namo gyventojų 2016 m. rugsėjo 19 d. susirinkimo protokolu suteiktas galias, nes šio namo gyventojai butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu nors ir neteisėtai, bet buvo įpareigoję atsakovę savo lėšomis demontuoti ventilį ir neuždarinėti jo, kad viršutiniai butai turėtų vandenį, o patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad šiuos darbus atliks savo sąskaitą, posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad išlaidos, susijusios su ventilio išmontavimu, greičiausiai bus išsiieškotos iš visų šio namo gyventojų. Todėl ieškovė viršijo savo įgaliojimus, pažeidė CK 4.82 straipsnio, Nuostatų 7.3 punktą, nes prieš tikslindamas ieškinį, turėjo klausimą dėl ventilio išmontavimo išlaidų padengimo suderinti su namo gyventojais. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai pritaikė materialines teisės normas, taip pat nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių, tuo pažeisdamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Esant tokioms aplinkybėms, arba ieškovė turėjo pateikti į bylą naują namo gyventojai butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolą su įpareigojimu išmontuoti ginčo ventilį ieškovės lėšomis, vėliau tas lėšas išskaičiuoti iš visų namo gyventojų, arba pirmos instancijos teismas į bylą trečiaisiais asmenimis privalėjo įtraukti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) būtų (patalpų) savininkus.
Atsiliepimas
11. Ieškovė UAB „Rasų valda“ atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimą.
12. Nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2016 m. rugsėjo 19 d. priimtu protokolu išreiškė valią ir įpareigojo atsakovę per dvi savaites nuo susirinkimo datos pašalinti ventilį nuo bendrojo naudojimo šalto vandens vamzdžio, esančio atsakovei priklausančiose patalpose. Nuosavybė turi būti prižiūrima ir naudojama taip, kad nedarytų žalos ir nekeltų grėsmės kitų asmenų turtiniams ir kitokiems interesams. Taigi bendraturčių nuosavybės teisės į bendrą objektą įgyvendinimas apima ir jų pareigų, susijusių su tuo objektu, vykdymą. Remiantis (duomenys neskelbtini) gyventojų teigimu, atsakovės veiksmai kartojasi nuolatos, periodiškai bei savavališkai. Taigi, remiantis minėtomis aplinkybėmis, atsakovės argumentai dėl ventilio užsukimo vandens tiekimo avarijos metu yra nuginčijami. Pažymėjo, jog remiantis LRV nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 Dėl daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo 4 str. pagrindinis administratoriaus uždavinys - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus - užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, jiems atstovauti. Vykdydamas savo pareigas ir savivaldybės administracijos įgaliojimą, administratorius bandė patekti į butą, tačiau atsakovė nebendradarbiavo - į raštiškus prašymus neatsakė, piktybiškai neįleido ieškovės atstovų į butą. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, 2017 m. birželio 13 d. buvo kreiptasi į Vilniaus apylinkės teismą dėl įpareigojimo įleisti į butą, siekiant atlikti administratoriui skirtus įpareigojimus - demontuot ventilį.
13. Nepriklausomai nuo to, ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas yra visų namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, ar tik dalies jų, bendraturčiai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise toks turtas priklauso, privalo jį prižiūrėti ir remontuoti, kad šis turtas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Ieškovė, remdamasi LRV 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu, administruoja ir kaupia administruojamo namo kaupiamąsias lėšas. Minėto nutarimo 13 str. reglamentuoja, jog visos patalpų savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam patalpų savininkui atskirai. Sukauptos lėšos naudojamos pagal paskirtį - ilgalaikiame plane numatytiems ir nenumatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, finansuoti. Taigi išlaidos, skirtos ventiliaus išmontavimui, bus panaudotos iš kaupiamųjų lėšų fondo.
Atsiliepimas
14. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė teismo dėl apeliacinio skundo patenkinimo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes.
15. Nurodė, kad šalto vandens stovas, esantis gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), laikomas bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Remiantis 2016 m. rugsėjo 19 d. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolu Nr. 16-09-0089 gyvenamojo namo savininkai išreiškė valią ir susirinkimo metu nusprendė įpareigoti atsakovę (dabar apeliantė) pašalinti ventilį nuo bendrojo naudojimo šalto vandens vamzdžio. Pažymėtina, kad tokius sprendimus pagal CK 4.85 straipsnio 8 dalį įgyvendina namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas - šiuo atveju bendrojo naudojimo objektų administratorius (UAB „Rasų valda). Atsakovė neįsileido UAB „Rasų valda“ darbuotojų, kad šie galėtų tinkamai vykdyti savo kaip namo administratoriaus pareigas. Trečiasis asmuo sutiko su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, kad atsakovė užsaukdama ventilį ir nutraukdama vandens tiekimą kaimynams, pažeidė trečiųjų asmenų teises, t. y. ji piktnaudžiauja savo subjektine teise. Vien ta aplinkybė, jog atsakovė yra patyrusi kelias vandens tiekimo avarijas, nėra pagrindas savavališkam vandens tiekimo nutraukimui kaimynams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta įpareigoti atsakovę įsileisti daugiabučio namo administratorių į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas su tikslu atlikti ventilio, esančio vonios patalpose išmontavimo darbus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendimu už akių patenkinto ieškovės UAB „Rasų valda“ ieškinį, tačiau atsižvelgęs į atsakovės pareiškimą, minėtą sprendimą panaikino. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, prašydama įpareigoti atsakovę įsileisti ieškovės atstovus į butus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), su tikslu ieškovės lėšomis atlikti ventilio, esančios vonios patalpose, išmontavimo darbus; nurodyti, kad įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą; skirti atsakovei baudą, jeigu atsakovė per teismo nustatytą terminą neįleis ieškovės darbuotojų atlikti ventilio išmontavimo darbų; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės patikslintą ieškinį patenkino ir įpareigojo atsakovę įsileisti ieškovės UAB „Rasų valda“ atstovus į butus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), su tikslu ieškovės lėšomis atlikti ventilio, esančios vonios patalpose, išmontavimo darbus, nustatė atsakovei vieno mėnesio nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą sprendimui įvykdyti. Taip pat nustatė, kad atsakovei neįvykdžius sprendimo per vieną mėnesį, skaičiuojant nuo jo įsiteisėjimo dienos, bus skaičiuojama 3,00 Eur bauda už kiekvieną uždelstą dieną iki bus įvykdytas teismo sprendimas.
19. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas taipogi negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad esminio bylos nagrinėjimo teisme procesas vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas atlieka tik pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų ištaisymui.
20. Apeliantė teigia, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, taip pat, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių. Apeliantės nuomone, dėl ventilio pašalinimo turėjo būti priimtas gyventojų sprendimas arba jie turėjo būti įtraukti į bylą dalyvaujančiais asmenimis.
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas), vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, katilinės ir kt. Remiantis nurodytu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ventilis esantis ant bendrojo naudojimo šalto vandens vamzdžio yra bendro naudojimo, t.y. bendrosios nuosavybės teise priklauso namo patalpoms.
22. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.
23. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. vyko (duomenys neskelbtini) gyventojų susirinkimas, kurio metu 9 darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl bute Nr. (duomenys neskelbtini) esančio ventilio ant bendrojo naudojimo vandens vamzdyno. Gyventojai nutarė įpareigoti buto Nr. 14 B savininkę pašalinti ventilį iš bendro naudojimo vandens vamzdžio. Taigi, sutikintina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai išreiškė valią ir susirinkimo protokolu įpareigojo atsakovę pašalinti ventilį nuo bendrojo naudojimo šalto vandens vamzdžio, tačiau atsakovė bendraturčių priimto nutarimo nevykdė ir ventilio nepašalino.
24. Apeliantė teigia, kad ieškovė peržengė jai administruojamo namo gyventojų susirinkimo protokolu suteiktas galias spręsdamas dėl išlaidų, atsirasiančių demontuojant ventilį esantį ant šaltojo vandens vamzdžio, paskirstymo gyventojams.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, bendrijos lėšas sudaro tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti. Pajamos, gautos naudojant butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams paskirstomos proporcingai jų turimai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų daliai ir (arba) naudojamos pastatui (pastatams) atnaujinti (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal teisinį reglamentavimą bendrijos sukauptos lėšos yra tikslinės, jos gali būti skiriamos daugiabučio namo administravimo ir bendrojo naudojimo objektų išlaidoms (konkrečiu atveju, šaltojo vandens vamzdžio ventilio šalinimo išlaidoms) apmokėti. Kitą vertus, ieškinyje buvo suformuotas prašymas įpareigoti atsakovę į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas įsileisti ieškovės įgaliotus asmenis su tikslu ieškovo lėšomis atlikti ventilio, esančio vonios patalpose išmontavimo darbus. Taigi, byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl lėšų paskirstymo už atliktus darbus klausimas, nes byloje nėra atlikti jokie realūs ventilio šalinimo darbai ir nėra nuspręsta kas turės pareigą atlyginti ieškovės išlaidas už minėtus šalinimo darbus. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentas, kad ieškovė viršijo jai gyventojų susirinkimo protokolo suteiktas galias yra atmestini kaip neturintys reikšmės byloje nagrinėjamam klausimui.
26. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, bei byloje esančius duomenis, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymų normas reglamentuojančias nuosavybės teisę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas galioti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimą nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.