Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2-65-922/2023

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-01-11
Bylos Nr.: e2-65-922/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-00243-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Janiulytė
Ieškovas: G. R.
Atsakovas: A. M.
Advokatai: Giedrė Gabrielė Stepankevičienė

Kategorijos

2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinė byla Nr. e2-65-922/2023Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00243-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1; 3.1.7.8; 3.2.6.1. (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 11 d.Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,sekretoriaujant Rasai Osinskienei,

dalyvaujant ieškovei G. R., jos atstovei advokatei Giedrei Gabrielei Stepankevičienei, atsakovui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. patikslintą ieškinį atsakovui A. M. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo (padidinimo), išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Varėnos rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė G. R. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašo: 1) nustatyti P. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su mama G. R. jos gyvenamojoje vietoje, 2) pakeisti 2020-07-23 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2- 2279-922/2020 dalyje dėl išlaikymo P. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisimo, ir iš atsakovo A. M. priteisti išlaikymą kiekvienam po 226,50 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise vaikų motiną G. R., 3) nustatyti, kad atsakovas A. M. su nepilnamečiais P. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir A. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauja susitikimo su vaikais laiką suderinęs su ieškove likus ne mažiau, kaip 2 dienoms iki planuojamo susitikimo su vaikais, 4) priteisti iš atsakovo A. M. ieškovės G. R. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad šalys susilaukė trijų vaikų - dukros D. M., gimusios (duomenys neskelbtini), sūnaus P. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. M., gimusio (duomenys neskelbtini). Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2020-07-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2279- 922/2020 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas A. M. įsipareigojo teikti išlaikymą visiems vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis po 130 Eur kas mėnesį kiekvienam. Pradiniame ieškinyje nurodė, kad šiuo metu šalių dukra D. M. jau yra pilnametė, nors dar mokosi vidurinėje mokykloje ir yra pilnai išlaikoma ieškovės, kadangi pati nedirba ir pajamų negauna. Sūnūs P. M. ir A. M. yra nepilnamečiai. Nurodė, kad po to, kai ieškovė su atsakovu pasirašė Sutartį bei Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2020-07-23 nutartimi ją patvirtino, iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, į kurias šalys atsižvelgė, sudarydamos Sutartį bei susitardamos dėl konkrečių jos sąlygų, šios aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti Sutarties sąlygas bei res judicata galios neįgijusias nutarties dalis. Mediacija tarp šalių pasibaigė be rezultato, todėl ieškovė yra priversta ginčo teisena prašyti pakeisti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020-07-23 nutartimi patvirtintos Sutarties sąlygas, nustatančias išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams dydį. Nuo to laiko, kai buvo susitarta dėl išlaikymo dydžio, padidėjo berniukų poreikiai dėl papildomos užklasinės veiklos: A. lanko plaukimo treniruotes (duomenys neskelbtini) sporto centre, o P. lanko neformaliojo vaikų švietimo akordeono programą (duomenys neskelbtini) menų mokykloje. Be to, dėl vaikų amžiaus padidėjo išlaidos maistui, aprangai ir pan. Taip pat, visuotiniai žinoma, kad per tą laikotarpį ženkliai didėjo kainų lygis. Dėl šių priežasčių 2020 m. teismo nutartimi priteistos sumos vaikų išlaikymui nebepakanka net būtiniems vaikų poreikiams patenkinti. Taip pat ieškovė susilaukė dar vieno vaiko, taigi atsirado dar vienas išlaikytinis. Ieškovė ne kartą geranoriškai prašė atsakovo vaikams mokėti didesnį išlaikymą, juo labiau, kad dukrai sulaukus pilnametystės atsakovo išlaikymo jai teikimo pareiga baigėsi, tačiau atsakovas prisidėti prie padidėjusių vaikų poreikių patenkinimo prisidėti atsisakė, su vaikais faktiškai nebendrauja. Nurodė, kad įvertinus faktines patiriamas išlaidas, berniukų maitinimui vidutiniškai reikia skirti po 160 Eur per mėnesį. Vaikams tenkanti būsto išlaidų dalis sudaro vidutiniškai apie 60 Eur kiekvienam. Nurodė, kad sezonui reikalingi rūbai: striukė (rudeniui ir pavasariui), striukė žiemai, kiti šilti rūbai, vasariniai ir lengvi rūbai, apatinis trikotažas, kojinės ir pan., batų pora kiekvienam sezonui. Vaikų aprangai ir avalynei per mėnesį vidutiniškai išleidžiama po 80 Eur per mėnesį kiekvienam. Nurodė, kad sūnus P. mokosi (duomenys neskelbtini) menų mokykloje pradinio ugdymo akordeono programos 3 klasėje. Mokestis už pasirinktą neformaliojo švietimo programą sudaro 10 Eur. A. nuo 2019 m. rugsėjo lanko plaukimo treniruotes (duomenys neskelbtini) sporto centre. Šis būrelis yra nemokamas iki 5 klasės. Nuo 5 klasės mokama 20 Eur. Išlaidos kanceliarinėms prekėms, pratyboms, vadovėliams bei kitoms mokyklai reikalingoms priemonėms vidutiniškai sudaro apie 60 Eur per mėnesį kiekvienam. P. lanko (duomenys neskelbtini) progimnazijos mokyklos 5 klasę, o A. – 3 klasę. Vaikų laisvalaikiui ir šventėms vidutiniškai skiriama po 50 Eur per mėnesį kiekvienam. Taip pat vaikams yra būtina nuolat pirkti vaistus, vitaminus, imunitetą stiprinančius medikamentus, lankytis profilaktiškai pas medikus, kam per mėnesį išleidžiama vidutiniškai po 40 Eur kiekvienam. Vaikų higienos prekėms (muilui, šampūnui, dantų priežiūros reikmenims, skalbimo priemonėms, kremams nuo saulės, kirpyklai ir pan.) per mėnesį išleidžiama vidutiniškai po 15 Eur kiekvienam. Nurodė, kad periodiškai tenka pirkti didesnės vertės daiktus (vaikui skirti baldai, patalynė, kompiuteris, telefonas, dviračiai pan.), taip pat būna nenumatytų išlaidų (remontas ir pan.), jiems planuojama mažiausiai per mėnesį skirti po 30 Eur. Mobiliojo ryšio paslaugoms išleidžiama apie 8 Eur kiekvienam. Taigi, įvertinus įprastus būtinus ir specialiuosius nepilnamečių vaikų poreikius, jie sudaro vidutiniškai apie 540 Eur per mėnesį kiekvienam. Nuo 2022-01-01 ieškovės šeimai, kaip auginančiai tris vaikus, mokama išmoka vaikui sudaro 73,50 Eur kiekvienam iš vaikų bei 43,26 Eur papildomai skiriama išmoka kiekvienam iš vaikų. Taigi ieškovės iš savivaldybės gaunamos pajamos sudaro 350,28 Eur arba po 116,76 Eur kiekvienam vaikui. Todėl minimali išlaikymo suma sudaro 416,89 Eur (533,65 - 116,76 = 416,89), o kiekvieno iš tėvų mokama suma yra 208,45 Eur (416,89 : 2 = 208,45) dydžio, kurio nereikia įrodinėti. Ieškovės pajamas sudaro (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus paskirtos išmokos vaikams bendroje 444,80 Eur per mėnesį sumoje, nuo 2021-08-22 gaudavo vaiko priežiūros išmoka 291,91 Eur sumoje ir 350,28 Eur gaunami pinigai už vaikus iš savivaldybės. Šiuo metu ieškovė įsidarbino, jos pajamos sudaro 822,82 Eur. Atsakovas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020-07-23 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2279-922/2020 tinkamai nevykdo, yra susidaręs išlaikymo vaikams įsiskolinimas, todėl ieškovei su vaikais pragyventi padeda giminaičių ir draugų parama. Nurodė, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl turi visas galimybes tinkamai įgyvendinti pareigą rūpintis vaikais. Be to, atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas ir dvi transporto priemonės, tuo tarpu ieškovė savo vardu jokio registruotino turto neturi. Taigi šiuo metu susiklosčiusi situacija, kai ieškovė ne tik pilnai rūpinasi vaikų buitimi, kasdiene priežiūra, bet iš esmės viena išlaiko vaikus.

Patikslintame ieškinyje nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams 2020-07-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2279-922/2020 nebuvo išspręstas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas. Kadangi nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyvena su ieškove, vaikams sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, todėl ieškovė prašo P. M. ir A. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Tokiu būdu bus geriausiai užtikrinti vaikų interesai, kadangi motina tinkamai rūpinasi vaikais, užtikrina visus jų poreikius. Papildomai nurodė, kad nuo to laiko, kai buvo susitarta dėl išlaikymo dydžio, padidėjo berniukų poreikiai dėl vaikų amžiaus bei šalyje ženkliai išaugusių kainų. Be to, ieškovė iš vaikų ugdymo įstaigos gavo pranešimą apie tai, kad rekomenduojama iki 2022-08-15 vaikams užsakyti uniformas. Vadovaujantis rekomendacijomis, ieškovė internetiniame puslapyje unicornuniform.lt sudarė uniformos krepšelį vienam vaikui, kuris sudaro 168,01 Eur. Atitinkamai dėl to galutinė mėnesinė poreikių suma vienam vaikui sudaro 580,21 Eur. Atsižvelgiant į tai, dalį vaiko poreikių kompensuoja savivaldybės mokama 127 Eur išmoka vienam vaikui, vaiko poreikių suma, nuo kurios skaičiuojamas išlaikymas yra 453 Eur (580-127). Nurodo, kad tėvai vaikus privalo išlaikyti lygiomis dalimis. Nurodė, kad ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais nėra, todėl detali bendravimo tvarka nėra reikalinga.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir aplinkybes nurodytas ieškinyje ir patikslintame ieškinyje.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su pradiniu ieškiniu nesutiko, atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad ieškovė, teikdama ieškinį nepraėjus nė dviem metams po 2020-07-23 priimtos teismo nutarties, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Nutarties priėmimo metu P. buvo beveik 10 metų, o A. - 8 metai, šiuo metu P. yra beveik 12 metų, o A. - 10 metų. Tokio amžiaus vaikams poreikiai beveik nesikeičia iki jų paauglystės. Be to, nelogiška, kad per du metus jų poreikiai padidėjo beveik dvigubai – nutartimi buvo nustatytas išlaikymo dydis kiekvienam vaikui po 130 Eur, o dabar ieškovė reikalauja net po 208,45 Eur kiekvienam. Ieškovė teikdama ieškinį dar 2020-02-04, taip pat reikalavo kiekvienam vaikui po 200 Eur, nurodydama iš esmės tuos pačius motyvus. Ieškovės nurodomos aplinkybės - padidėję vaikų poreikiai dėl užklasinės veiklos ir papildomo išlaikytinio jau egzistavo nagrinėjant ieškovės ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-2279-922/2020. Iš ieškovės teismui pateiktų pažymų matyti, kad sūnus A. plaukimo treniruotes lanko nuo 2019 m., o P. menų mokykloje mokosi jau 3 klasėje, t. y., šioje užklasinėje veikloje vaikai dalyvavo ir bylą nagrinėjant 2020 metais, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo keisti išlaikymo dydžio. Taip pat bylos nagrinėjimo metu 2020-02-05 jau buvo gimęs jai sūnus T. R., tačiau ieškovė ieškinio dėl atsiradusio išlaikytinio ieškinio netikslino. Tokiu būdu ieškovė dar 2020 m. bandė teismą įtikinti, kad kiekvieno vaiko poreikiai yra tokie, kad jis turi kiekvienam vaikui teikti po 200 Eur. Praėjus dviem metams po 2020-02-04 ieškinio, ieškovė iš esmės reikalauja priteisti beveik tą pačią sumą, kokios reikalavo ir prieš du metus, kas leidžia daryti išvadą, kad vaikų poreikiai nuo 2020 iki 2022 metų iš esmės nepasikeitė. Visų pirma, ieškinyje skaičiuodama vaiko poreikius, ieškovė aritmetiškai neteisingai paskaičiavo bendrą poreikių sumą kiekvienam vaikui. Ieškovė nurodo, kad kiekvieno vaiko poreikiams tenkinti reikia po 540 Eur, tačiau iš ieškovės poreikių detalizacijos matyti, kad į mėnesį kiekvienam vaikui reikia 160 Eur, būsto išlaidoms – 60 Eur, aprangai – 80 Eur, kanceliarinėms prekėms, mokslams – 60 Eur, laisvalaikiui ir šventėms – 50 Eur, medicininėms prekėms – 40 Eur, higienos prekėms – 15 Eur, didesnės vertės daiktams – 30 Eur, mobiliojo ryšio paslaugoms – 8 Eur, todėl bendra suma turi būti 503 Eur, o ne 540 Eur kaip nurodo ieškovė. Ieškovė nurodo, kad vienas sūnus lanko akordeono klasę, o kitas – plaukimo treniruotes, už ką yra mokama, tačiau šios sumos turi būti jau įtrauktos į laisvalaikio išlaidas. Be to, ieškovė nurodo, kad kiekvienam vaikui Socialinės paramos skyriaus mokamą išmoką sudaro 73,50 ir papildomai 43,26 Eur, kas vienam vaikui sudaro 116,76 Eur. Tokiu būdu iš ieškovės nurodytų vaiko būtinųjų poreikių minusavus šią sumą, būtinieji poreikiai sudarytų 386,24 Eur (540-116,76). Tuo tarpu ieškovė nepagrįstai nurodo, kad vaiko poreikiai, minusavus šias išmokas, sudaro 416,89 Eur, nepagrįstai 116,76 Eur sumą minusuodama ne iš vaiko ieškovės nurodytos bendro poreikio sumos, o iš vieno mėnesio išlaikymo vertės pagal CK 6.461 straipsnio 2 dalį, kuri šiuo metu yra 533,65 Eur. Ieškovė netinkamai remiasi kasacinio teismo praktika, kad vaiko būtiniesiems poreikio tenkinimui per mėnesį reikalinga suma – vienos minimalios algos dydžio. Pažymėjo, kad tai tik orientacinis kriterijus ir pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką išlaikymą vaikui teikti privalo abu tėvai, ir kad nustatant išlaikymo dydį, be vaiko būtinų poreikių turi būti atsižvelgiama ir į tėvų turtinę padėtį. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką išlaikymo dydis negali būti didesnis nei objektyviai leidžia tėvų materialinės galimybės. Nustačius aritmetinę klaidą ir nepagrįstai taikant vieno mėnesio išlaikymo vertę, būtinieji poreikiai pagal ieškovę turėjo būti ne 540 Eur, o 503 Eur., ir minusavus vaiko išmokas gautųsi 386,24 Eur (503-116,76), o ne 416,89 Eur, kas yra 30,65 Eur mažiau, negu nurodo ieškovė. Tačiau net ir šiuo atveju vieno vaiko būtinųjų poreikių 386,24 Eur suma yra nepagrįsta jokiais leistinais įrodymais, neproporcinga tėvų turtinei padėčiai, be to yra neprotinga ir nelogiška. Nustačius, kad sūnų poreikiai dėl užklasinės veiklos ir atsiradusio dar vieno išlaikytinio nuo 2020 m. iki šio ieškinio pateikimo dienos, beliko tik vienas ieškovės motyvas didinti vaikų išlaikymą tik dėl vaikų amžiaus padidėjo išlaidos maistui, aprangai ir pan. Ieškovė nurodo, kad ji iš esmės išlaiko visus vaikus. Sekant tokia logika, neprotinga ieškovės nurodoma suma, kad kiekvieno vaiko maitinimui reikalinga po 160 Eur, nes tuomet tokia suma turėtų būti skirta ir ieškovės, jos pilnametės dukros ir maždaug kito išlaikytinio maitinimui, o tai jau sudarytų 640 Eur per mėnesį, kas sudaro beveik visą ieškovės darbo užmokestį, kai tuo tarpu ji nurodo, kad būtiniems kitiems kiekvieno sūnaus poreikiams dar reiktų po 343 Eur, jau nekalbant apie tai, kad ji dar turi išlaikyti dukrą ir ne atsakovo sūnų. Tai viršija visas jos gaunamas pajamas kartu su gaunamomis pašalpomis. Analogiškai pasakytina ir apie kitas ieškovės nurodomas sumas vaiko poreikių tenkinimui. Ieškovė nurodo, kad yra būtina pirkti vaistus, vitaminus, papildus imunitetui stiprinti, kas sudaro 40 Eur į mėnesį, tačiau ji nepateikia jokių įrodymų, kad vaikai sirgtų kažkokiomis ligomis, dėl kurių kiekvieną mėnesį jiems reiktų pirkti vaistus. Perkamų papildų pakuočių dozių įprastai pakanka trims mėnesiams, todėl jos nurodoma 40 Eur suma kiekvienam mėnesiui yra neprotinga ir nelogiška. Be to, ieškovė net nepateikė jokių įrodymų apie jos kas mėnesį patiriamas išlaidas už šias medicinines prekes. Neprotingos ir jos nurodomos sumos, kad vieno vaiko rūbams ir avalynei kiekvieną mėnesį reikia 80 Eur, kas per metus sudarytų 960 Eur, kanceliarinėms prekėms – 60 Eur, kas per metus sudarytų 720 Eur, nes tai nėra kasdienio poreikio prekės ir neperkamos kiekvieną mėnesį. Ieškovė taip pat nepateikia jokių įrodymų, kad už kiekvieno vaiko telefoną ji moka po 8 Eur/mėn. Šios paslaugos yra apmokamos pagal pateiktas sąskaitas, todėl ieškovė privalėjo pateikti tokius įrodymus. Ieškovė nurodo, kad kultūriniam ugdymui ir laisvalaikiui vienam vaikui reikia 50 Eur. Atsakovas mano, kad iš šeimos biudžeto kiekvieną mėnesį skirti visiems trims vaikams 150 Eur pagal esamas tėvų turtines padėtis yra neprotinga ir neracionalu. Į vaikų poreikius ieškovė taip pat įtraukia būsto išlaikymo ir komunalinių mokesčių dalį, tenkančią kiekvienam vaikui – 60 Eur. Pagal šią ieškovės nurodomą sumą, esant ieškovės šeimos sudėčiai iš 4 asmenų, ieškovė tuomet turėtų mokėti 240 Eur, tačiau iš prašomos prijungti bylos matyti, kad ieškovė 2019 m. lapkričio mėnesį mokėjo apie 90 Eur, gruodžio – apie 119 Eur, kai šildymo sezonu yra patys didžiausi mokesčiai. Net ir įvertinus paslaugų pabrangimą, tai niekaip negali pateisinti ir įrodyti, kad ieškovė patiria 240 Eur išlaidų už nuomojamą būstą ir teikiamas jam paslaugas, nes ši suma turėtų būti bent jau perpus mažesnė. Tuo pačiu Ieškovė nepateikia teismui jokių įrodymų, kiek ieškovė kiekvieną mėnesį moka už visas paslaugas - grįsdama savo nurodomą aplinkybę, kiek ji realiai moka už komunalinius mokesčius, ji privalėjo pateikti sąskaitas už visus metus ir išvesti vidurkį, todėl laikytina, kad ji neįrodė būsto išlaikymo ir komunalinių mokesčių dalį, tenkančią kiekvienam vaikui - 60 Eur. Akivaizdu, kad ieškovė perdėtai išdidino kiekvieno vaiko poreikius, todėl vaikų išlaikymui reikalinga ženkliai mažesnės sumos. Darytina išvada, kad ieškovė neįrodė būtinųjų vaiko poreikių. Be to, kaip jau buvo minėta aukščiau, panašias sumas vaiko poreikiams ieškovė nurodė dar 2020 m., kas tik dar kartą patvirtina, kad vaikų poreikiai per du metus taip kardinaliai negalėjo pasikeisti ir ieškovei pakako mano teikiamo išlaikymo kiekvienam vaikui po 130 Eur, kuris nuo 2022 m. vasario 1 d. indeksuotas ir sudaro 144 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad Taikos sutartimi šalių sutartas ir atsakovo mokamas 130 Eur išlaikymo dydis kiekvienam vaikui, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, yra pakankamas ir šiai dienai, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės gimusiam sūnui T. tėvystė nenustatyta, todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kad atsakovo vaikų poreikiai nepasikeitė, ieškovė nesąžiningai siekia išlaikymo dydį didinti tam, kad jo sąskaita galėtų išlaikyti ir T. Duomenų, kad atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) ieškovė teismui nepateikė. Tai sudaro savarankišką pagrindą netenkinti ieškovės ieškinio. Nurodo, kad ieškovė pateikto ieškinio negrindžia tuo, kad iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis, todėl laikytina, kad tėvų turtinė padėtis nėra pasikeitusi, kad būtų pagrindas keisti išlaikymo dydį. Šalių turtinė padėtis nuo 2020-02-04 ieškovės pareikšto ieškinio iki dabar iš esmės nepasikeitė, o ieškovės - net ir pagerėjo. Iš prašomos prijungti bylos duomenų matyti, kad ieškovės 2020 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudarė 738 Eur, išmokant į rankas 626 Eur, ir 210,90 Eur socialinė išmoka, t.y. 840 Eur per mėnesį. Šioje byloje ieškovės gaunamas pajamas, kaip nurodo pati ieškovė sudaro (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus paskirtos išmokos vaikams bendroje sumoje 448,80 Eur ir nuo 2021-08-22 gaunamos vaiko priežiūros išmokos sumoje 291,91 Eur, plius 350,00 Eur vaiko pinigai. Iš darbo užmokesčio pažymos matyti, kad ieškovės priskaičiuotas darbo užmokestis yra 780 Eur, o į rankas gaunama 592 Eur. Tokiu būdu ieškovė per mėnesį vidutiniškai gauna 1682,71 Eur. nurodo, kad atsakovo priskaičiuotas mėnesinis darbo užmokestis 2020 m. buvo vidutiniškai 1670 Eur, į rankas – 1100 Eur per mėnesį, o šiuo metu priskaičiuota mėnesinis darbo užmokestis – 1730 Eur (6971,61 Eur: 4), į rankas – 1165 Eur ((3410,78 + 1251,04) : 4) (pastaba – 1251,04 Eur darbo užmokesčio dalis pervedama vaikų išlaikymui), tai gi, iš esmės atsakovo gaunamas darbo užmokestis nepasikeitė. Be to, dėl darbo specifikos, atsakovas dirba Vilniuje, tam, kad gautų darbo užmokestį, jis kiekvieną dieną privalo važinėti į darbą automobiliu apie 200 km. Atsakovo automobilis yra senas – 1998 metų, sunaudoja daug degalų, todėl per mėnesį jis patiria apie 520 Eur privalomų išlaidų už kurą (7 litrai/100 km, 14 litrų/200 km., vienos dienos kelionės išlaidos 14 1 xl,859 Eur sudaro 26 Eur, vidutiniškai 20 darbo dienų – 520 Eurų. Tokiu būdu realiai iš gaunamo atlyginimo atsakovui lieka 645 Eur. Be to, atsakovas yra sudaręs universalų gyvybės draudimo sutartį, kuriuo yra apdraudęs ne tik save, bet ir visus savo vaikus, todėl kiekvieną mėnesį privalo mokėti 50 Eur, todėl likusiems poreikiams tenkinti lieka 595 Eur. Jeigu iš jo būtų priteista ieškovės reikalaujamas išlaikymas po 208,54 Eur, tokiu būdu jam pragyvenimui liktų tik apie 178 Eur (595-417,08). Taip pat kiekvieną mėnesį, kaip ir ieškovė, jis taip pat patiria ir kitas būtinąsias išlaidas: už telefoną su internetu apie 40 Eur, automobilio privalomąjį draudimą ir eilines remonto bei automobilio priežiūrą (automobilis yra senas ir reikalauja vis daugiau investicijų jo priežiūrai, kad galėtų važinėti į darbą. Nors jis gyvena pas tėvus, tačiau tai nereiškia, kad pragyvenimas pas juos jam nieko nekainuoja – jam gyvenant kartu su tėvais, jis taip pat privalo prisidėti prie patiriamų išlaidų prižiūrint ūkį už šildymo sezoną, elektrą, būsto draudimą, einamuosius namo priežiūros ir remonto darbus. Be to, jo tėvai yra senyvo amžiaus, sergantys, todėl jis turi ir pareigą materialiai padėti savo tėvams tiek perkant maistą, vaistus, tiek vežiojant pas gydytojus. Šios aplinkybės buvo nurodytos ir teikiant 2020 m. atsiliepimą į ieškovės ieškinį. Taip pat jam reikia maitintis, pirkti rūbus, apavą. Tokiu būdu jam lieka mažesnė suma, negu ieškovės prašomas priteisti 204 Eur išlaikymas vienam vaikui, kai tuo tarpu visuotinai žinoma, kad suaugusio žmogaus poreikiai yra didesni negu 10-12 metų vaiko, o tai yra nesiderinama su kasacinio teismo praktika, kad išlaikymo dydis negali būti didesnis nei objektyviai leidžia tėvų materialinės galimybės. Be to, nors jo dukra yra pilnametė, tačiau dar mokosi, todėl jis su dukra tariasi ir dėl materialinės pagalbos jai teikimo. Ieškovei reikalaujant tik dviem vaikams priteisti po 204 Eur, jam apskritai neliks jokių pajamų padėti materialiai savo pilnametei dukrai. Ieškovė nurodo, kad jis turi žemės ir du automobilius, tačiau šį turtą jis turėjo ir 2020 m. Jokių naujų nekilnojamų ar kilnojamų daiktų per tą laiką neįsigijo, o abu automobiliai yra labai seni, mažai vertingi, ir kaip matyti iš pateiktos pažymos, vienas iš jų net negali dalyvauti eisme. Tokiu būdu jo materialinė padėtis, priešingai negu ieškovės, nuo 2020 m. nepasikeitė, kad jis galėtų teikti didesnį išlaikymą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo didinti teismo nutartimi nustatytos 130 Eur išlaikymo sumos kiekvienam sūnui. Ieškovė nurodo, kad iš esmės ji viena išlaiko savo vaikus, tačiau jos toks teiginys nepagrįstas ir net nesąžiningas. Iš pateikto darbo užmokesčio pažymos matyti, kad iš mano darbo užmokesčio yra išskaičiuojamas išlaikymas vaikams, kuriuos ieškovė gauna. Be to, ieškovė nepagrįstai apeliuoja į tai, kad jis sveikas, darbingas, todėl turi visas galimybes tinkamai įgyvendinti pareigą rūpintis vaikais. Analogiškai toks teiginys taikytinas ir ieškovės atžvilgiu, kuri taip pat yra sveika, darbinga. Nurodė, kad jis yra sveikas ir darbingas, todėl ir dirba, kad galėtų pats pragyventi ir vaikams teikti išlaikymą. Kiekvienas dirbantis iš tiesų nori gauti kuo didesnį darbo užmokestį ir jis su malonumu eitų į labiau apmokamą darbą, kad galėtų tenkinti kuo didesnius vaikų poreikius, tačiau visuotinai žinoma, kad šiuolaikinėje ekonominėje situacijoje tai yra faktiškai neįmanoma - darbo užmokesčiai yra nedideli ne tik eilinių darbuotojų, bet ir valstybės tarnautojų. Jis ir taip gauna palyginus ne mažą darbo užmokestį, kurio negautų (duomenys neskelbtini), tačiau nemažą darbo užmokestį privalo atiduoti už važinėjimą į darbo vietą. Ieškovė taip pat yra sveika ir darbinga ir gauna atitinkamą darbo užmokestį, tačiau kažkodėl neieško geriau apmokamo darbo, kad galėtų išlaikyti vaikus, nes puikiai žino, kad yra sunku surasti gerai apmokamą darbą.

Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad sutinka mokėti 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė padidinti išlaikymo dydį iki 208,45 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Patikslintu ieškiniu ieškovė dar padidino priteistiną išlaikymo dydį iš esmės motyvuodama tuo, kad reikia vaikams užsakyti uniformas, kurių vienas krepšelis kainuoja 168,21 Eur. Pažymėtina, kad tai yra tik vienkartinis pirkinys, nenulemiantis išlaikymo, mokamo kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės, dydžio visu priteisiamo išlaikymo laikotarpiu. Ieškovė pradiniame ieškinyje nurodė, kad vieno vaiko aprangai kiekvieną mėnesį reikia skirti 80 Eur, per metus tai sudarytų net 960 Eur kiekvienam vaikui. Joks suaugęs žmogus tiek neišleidžia pinigų aprangai, ši suma yra dirbtinai išpūsta, neprotinga ir yra ne pagal šalių materialines galimybes. Jeigu per metus vieno vaikui būtų skirta 500 Eur, šios sumos pilnai užtektų ir perkamai uniformai, nes įsigijus uniformą, vaikų laisvalaikiui reikėtų mažiau aprangos, nes didžiąją dalį vaikai praleistų mokykloje su uniforma. Taip kad uniformos įsigijimas kaip tik sumažina vaikų poreikį aprangai. Be to, jis geranoriškai sutinka sumokėti pusė sumos už vaikų uniformas, todėl nėra pagrindo dar labiau didinti pradiniame ieškinyje nurodytą išlaikymo sumą. Atsakovas pripažino reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, tačiau nurodė, kad tokie reikalavimai reiškiami ir nagrinėjami ginčo teisena tik tuomet, kai tarp šalių kyla ginčas. Šiuo atveju jokio ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su juo tvarkos byloje nėra - jau ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi skyrium, vaikai nuolat gyveno su ieškove ir atsakovą tenkino bendravimo su vaikais tvarka. Jokių ginčų dėl to nebuvo kilę, todėl nesant tarp šalių ginčo, šie reikalavimai turėtų atmesti, kaip nenagrinėtini ginčo teisena. Ieškovė, reikšdama tokius reikalavimus, nesąžiningai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir tuo didina bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir aplinkybes nurodytas atsiliepimuose.

Žemesnės instancijos teismas

Institucija teikianti išvadą Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2022-05-12 išvadą, kurioje nurodo, kad ieškovės prašymas priteisti didesnę išlaikymo sumą vaikams neprieštarauja vaikų interesams. Pažymėjo tai, kad atsakovo turtinė padėtis ir galimybės teikti vaikams išlaikymą turėtų būti nustatytos teismo proceso metu. Nustatant atsakovo turtinę padėtį turėtų būti įvertintas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių atsakovas ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Nurodo, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, iki teismo posėdžio pradžios pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovei nedalyvaujant, nurodė, kad pateiktai išvadai papildymų ir pakeitimų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl faktinių bylos aplinkybių.

Bylos medžiaga patvirtina tokias reikšmingas faktines aplinkybes: ieškovė G. R. ir atsakovas A. M. santuokos nebuvo sudarę, gyvendami faktinėje šeimoje, susilaukė trijų vaikų – dukros D. M., gimusios (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu jau pilnametė, sūnaus P. M., gimusio (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), bei sūnaus A. M., gimusio (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. e2-2279-922/2020 patvirtinta tarp ieškovės G. R. ir atsakovo A. M. sudaryta 2020 m. liepos 23 d. taikos sutartis, pagal kurią atsakovas A. M. įsipareigojo teikti išlaikymą trims nepilnamečiam vaikams, t. y. tuo metu nepilnametei dukrai D. M. (kuri šiuo metu jau pilnametė), taip pat sūnums P. M. bei A. M., mokamą periodinėmis išmokomis po 130 Eur kas mėnesį kiekvienam. Civilinėje byloje Nr. Nr. e2-2279-922/2020 nebuvo spręstas vaikų gyvenamosios vietos klausimas. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašu patvirtinama, kad ieškovė susilaukė dar vieno vaiko – T. R., gimusio (duomenys neskelbtini).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antroji dalis įtvirtina, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas, gyvendami faktinėje šeimoje, susilaukė trijų vaikų – dukros D. M., gimusios (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu jau pilnametė, sūnaus P. M., gimusio (duomenys neskelbtini), bei sūnaus A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu gyvena su ieškove. Tarnybos duomenimis, vaikams sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, duomenų apie netinkamą motinos pareigų vykdymą prieš vaiką, byloje nėra. Tarnyba neprieštarauja nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, atsakovas taip pat sutinka su ieškinio reikalavimu, kad šalių nepilnamečių vaikų P. bei A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Nurodė, kad jokio ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos byloje nėra. Pažymėjo, kad jau ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi skyrium, vaikai nuolat gyveno su ieškove. Jokių ginčų dėl to nebuvo kilę.

Teismo vertinimu, byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su motina jos gyvenamojoje vietoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas nustatyti nepilnamečių vaikų – sūnų P. M. ir A. M. gyvenamąją vietą kartu su ja, tenkintinas (CK 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

CK 3.170 straipsnyje nurodyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Ieškovė patikslintame ieškinyje yra pareiškusi reikalavimą – nustatyti atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką, t. y. nustatyti, kad atsakovas (vaikų tėvas) A. M. su nepilnamečiais vaikais – P. M. ir A. M. bendrauja susitikimo su vaikais laiką suderinęs su ieškove likus ne mažiau kaip 2 (dviem) dienoms iki planuojamo susitikimo su vaikais, kurią teismo posėdžiu metu palaikė dar kartą pažymėdama, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos su vaikais nėra, todėl detalios bendravimo tvarkos nustatyti nereikia.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Nurodė, kad jokio ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra. Pažymėjo, kad jau ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi skyrium, vaikai nuolat gyveno su ieškove ir atsakovą tenkino bendravimo su vaikais tvarka. Jokių ginčų dėl to nebuvo kilę.

Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, nustatoma tokia atsakovo A. M. ir jo nepilnamečių vaikų – P. M. ir A. M. bendravimo tvarka: atsakovas A. M. su nepilnamečiais P. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir A. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauja susitikimo su vaikais laiką suderinęs su ieškove G. R. likus ne mažiau kaip 2 (dviem) dienoms iki planuojamo susitikimo su vaikais.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis). Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; ir kt.). Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas – padidėjimas (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimas (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.).

Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo (ar motinos) turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; ir kt.).

Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; ir kt.), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; ir kt.). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; ir kt.), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).

Taigi teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios(ių) sąlygos(ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).

Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12, 178 straipsniai). Tai, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, būstas, higienos priemonės, ugdymo priemonės ir kt. yra visuotinai žinomos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingos ir realaus dydžio.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, investicijas, sveikatą, būtinas išlaidas, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti ar gauti pajamas vaikams išlaikyti bei vaiko poreikius (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; ir kt.). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus ir teismų praktikoje išplėtotus išlaikymui nepilnamečiam vaikui pakeisti reikšmingus kriterijus, nustatinėja ir vertina, kaip nuo sprendimo priėmimo iki ieškinio teismui pateikimo pasikeitė šalių turtinė padėtis (ji pagerėjo ar pablogėjo) ir jų nepilnamečių vaikų poreikiai (jie išaugo ar sumažėjo).

Ieškovė prašo padidinti sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams nuo 130 Eur iki 226,50 Eur, remdamasi CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, t. y., iš esmės pasikeitusiais nepilnamečių vaikų poreikiais.

Sprendžiant dėl šalių nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartimi iš atsakovo priteisus po 130 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui, dukrai D. tuo metu buvo 16 metų (2020 m. spalio 16 m. suėjo 17 metų), sūnui P. buvo 9 metai ((duomenys neskelbtini) suėjo 10 metų), sūnui A. buvo 8 metai. Šiuo metu šalių dukra yra pilnametė (18 metų suėjo (duomenys neskelbtini)), sūnui P. šiuo metu – 12 metų, o sūnui A. – 10 metų. Taigi, šiuo metu atsakovas turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011; ir kt.), tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, yra pasikeitusi iš esmės. Pastaroji aplinkybė turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaikų poreikius.

Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju (pradiniame ieškinyje) ieškovė pateikė vaikų poreikių sąrašą, kiek vidutiniškai reikia kiekvieno vaiko išlaikymui: t. y. po 160 Eur maistui, po 60 Eur būsto išlaidoms, po 80 Eur aprangai ir avalynei, po 60 Eur kanceliarinėms prekėms, pratyboms, vadovėliams, po 50 Eur laisvalaikiui, šventėms, po 40 Eur vaistams, vitaminams, imunitetą stiprinantiems medikamentams, po 15 Eur higienos priemonėms, po 30 Eur nenumatytoms išlaidoms (vaikų baldams, patalynei, kompiuteriui, telefonams, dviračiams ir pan.), po 8 Eur mobiliojo ryšio paslaugoms. Patikslinus ieškinį, į vaikų poreikių sąrašą įtrauktos išlaidos mokyklinėms uniformoms, bylos nagrinėjimo metu įtrauktos išlaidos popamokinėms veikloms bei kitoms išlaidoms, skirtoms vaikų popamokinei veiklai (t. y. specialios aprangos ir avalynės pirkimui lankant plaukimo treniruotes, muzikos instrumento įsigijimui, piniginės lėšos skiriamos vykimui į futbolo varžybas).

Ieškovė nurodo, kad galutinė mėnesinė poreikių suma vienam vaikui sudaro 580,00 Eur, tačiau pažymi, kad dalį vaiko poreikių kompensuoja savivaldybės mokama 127 Eur išmoka vienam vaikui, todėl vaiko poreikių suma, nuo kurios skaičiuojamas išlaikymas yra 452 Eur (580 Eur – 127 Eur). Atlikus pateiktų poreikių paskaičiavimą sutiktina su atsakovo atsiliepime nurodytu pastebėjimu, kad vaikų poreikiai maistui, būsto išlaidoms, aprangai ir avalynei, kanceliarinėms prekėms, pratyboms, vadovėliams, laisvalaikiui, šventėms, vaistams, vitaminams, imunitetą stiprinantiems medikamentams, higienos priemonėms, nenumatytoms išlaidoms, mobiliojo ryšio paslaugoms sudaro ne 540 Eur, kaip nurodo ieškovė, o 503 Eur. Tačiau ieškovei patikslinus ieškinį ir kartu pateikus vaikų poreikių lentelę (e. b. l. 111-113) bei bylos nagrinėjimo metu detalizavus vaikų poreikius ir įtraukus į poreikių sąrašą išlaidas mokyklinėms uniformoms, popamokinėms veikloms bei kitoms išlaidoms, skirtoms vaikų popamokinei veiklai (t. y. specialios aprangos ir avalynės pirkimui lankant plaukimo treniruotes, muzikos instrumento įsigijimui, piniginės lėšos skiriamos vykimui į futbolo varžybas), vaikų poreikiams reikalinga suma padidėjo iki 580 Eur.

Taigi, ieškovė, prašydama teismo priteisti iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui po 226,50 Eur išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis ir nepasisakydama dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, nepilnamečių vaikų poreikius, minusavusi savivaldybės mokamą 127 Eur išmoką vienam vaikui, vertina po 453 Eur (226,50 Eur x 2) sumą per mėnesį kiekvienam vaikui.

Teismas, įvertinęs tai, kad ieškinio padavimo ir bylos nagrinėjimo metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. minimali mėnesinė alga – 730 Eur (neatskaičius mokesčių), daro išvadą, ieškovės apskaičiuota vaikų poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra 50 Eur didesnė nei minimali mėnesinė alga ieškinio padavimo ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2023 m. minimali mėnesinė alga – 840 Eur (neatskaičius mokesčių), kuri laikytina orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-276/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015; ir kt.), taigi, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti po 226,50 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui nėra neprotingai didelis, neracionalus. Paminėtina ir tai, kad atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu sutiko kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį mokėti didesnį išlaikymą, (po 150 Eur), t. y. iš esmės neginčijo išaugusių nepilnamečių vaikų poreikių.

Teismo vertinimu, akivaizdu, kad per du metus pasikeitė situacija (2020 metais minimali mėnesinė alga buvo 607 Eur, 2021 metais – 642 Eur, kaip aukščiau nurodyta 2022 metais – 730 Eur neatskaičius mokesčių), ženkliai padidėjo kainos, taip pat atsirado didesnių vaikų poreikių maistui, drabužiams, higienai, laisvalaikiui, atsirado papildomų išlaidų mokyklinėms uniformoms, popamokinėms veikloms bei kitoms išlaidoms, skirtoms vaikų popamokinei veiklai.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad vaikai mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, sūnus P. penktoje klasėje, sūnus A. trečioje klasėje. Ieškovė duodama paaiškinimus teisme nurodė, kad 2022 metais buvo perkamos mokyklinės uniformos, kurios ieškovei kainavo 168,01 Eur, todėl išlaidos mokyklinėms uniformoms kiekvienam vaikui sudaro po 84 Eur per metus. Taip pat pažymėjo, kad sūnus P. lanko menų mokyklą, mokestis per mėnesį sudaro 10 Eur, taip pat lanko futbolo treniruotes, mokestis per mėnesį sudaro 5 Eur. Nurodė, kad papildomai kainuoja varžybos, kurios būna 2 – 3 kartus per metus, todėl tam reikia skirti ne mažiau 10 Eur vienoms varžyboms. Taip pat ieškovė nurodė, kad P. reikėtų nupirkti naują, jo amžių atitinkantį akordeoną. Sūnus A. nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio lanko plaukimo treniruotes, plaukimo treniruotės šiai dienai yra nemokamos, tačiau, nuo 5 klasės reikės mokėti po 10 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad plaukimo treniruočių lankymui vaikui taip pat būtina nupirkti reikalingą aprangą, avalynę, plaukimo akinius.

Į bylą pateikti įrodymai, kad sūnus A. nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio lanko plaukimo treniruotes, o sūnus P. mokosi (duomenys neskelbtini) menų mokykloje pradinio ugdymo akordeono programos trečioje klasėje, mokestis už pasirinktą neformaliojo vaikų švietimo programą per mėnesį sudaro 10 Eur. Akivaizdu, kad vaikams lankant mokyklą, popamokinius užsiėmimus, atsirado papildomų mokymosi priemonių, drabužių ir avalynės poreikis, patiriamos kitos susijusios išlaidos, tokios kaip išlaidos popamokiniams užsiėmimams. Vaikams augant taip pat atsirado išlaidų jų papildomo ugdymo veiklai ir turiningam, lavinančiam laisvalaikiui, transporto išlaidos. Iš į bylą pateiktų 2022 m. balandžio 14 d., 2022 m. gegužės 19 d., 2022 m. birželio 21 d., prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitų matyti, kad yra patiriamos išlaidos berniukų kirpimo paslaugoms. Ieškovė yra pirkusi skalbyklę LG F2J5WM4W, kuri reikalinga buityje siekiant užtikrinti ir vaikų poreikius. Taip pat pateikti įrodymai, kad ieškovė yra pirkusi antklodę, skirtą vaikams, kas patvirtina patiriamas išlaidas. Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečių vaikų poreikius, visuma, sprendžia, kad nuo 2020 m. liepos 23 d., kuomet šalių sūnui P. buvo devyneri ((duomenys neskelbtini) suėjo 10 metų), o sūnui A. aštuoneri, ir kuomet teismo nutartimi iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis kiekvienam vaikui buvo po 130 Eur per mėnesį, šalių nepilnamečių vaikų poreikiai išaugo.

Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias prekių bei paslaugų kainas, atsidariusias išlaidas popamokinėms veikloms, mokyklos uniformoms pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaikų poreikiai, daugiau išlaidų nei 2020 m. patiriama vaikų maistui, aprangai, higienos priemonėms, (sveikatos priežiūros išlaidų) tenkinimui. Daroma išvada, kad iš atsakovo kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas 130 Eur išlaikymas šiai dienai negali būti pakankamas vaikų poreikiams patenkinti. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, nustatytas vertinant vaikų poreikius, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį reikalinga ne mažiau kaip 580,00 Eur, tačiau minusavus vaiko poreikių kompensuojamą savivaldybės mokamą 127 Eur išmoką vienam vaikui, vaiko poreikių suma laikytina 453 Eur (580 Eur – 127 Eur) Eur per mėnesį.

Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

Iš 2021 m. lapkričio 25 d. VĮ Registrų centro bei 2021 m. lapkričio 25 d. VĮ „Regitra“ išrašų matyti, kad ieškovė neturi jai nuosavybės teise priklausančio registruotino nekilnojamojo turto ir registruoti kilnojamojo turto. Į bylą pateikti įrodymai, kad ieškovė 2020 m. gegužės 6 d. yra sudariusi nuomos sutartį su (duomenys neskelbtini), iš kurios ieškovė nuomojasi butą, kuriame gyvena su nepilnamečiais vaikais. Iš pateiktos 2022-08-01 pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir (duomenys neskelbtini), dėl buto, kuriame gyvena ieškovė su nepilnamečiais vaikais, remonto ir buitinės technikos įsigijimo, matyti, kad ieškovė yra sudariusi prekių ir paslaugų įsigijimo išsimokėtinai sutartį 36 mėnesių terminui ir kas mėnesį moka po 150 Eur, kurios pagrindu įgijo/įsigis buto remontui reikalingų prekių ir paslaugų už 5334 Eur, kas patvirtina, kad ieškovė dėl prastų gyvenimo sąlygų, siekdama sukurti vaikams tinkamą gyvenamąją aplinką šiuo metu yra priversta atlikti buto remonto darbus, pirkti naują buitinę techniką, baldus, dėl to patiria papildomas išlaidas.

Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį nuo 700 Eur iki 950 Eur atskaičius mokesčius, kuris priklauso nuo išdirbto laiko. Pažymėtina tai, kad ieškovė išlaiko dar (duomenys neskelbtini) gimusį mažametį sūnų T. R., kuris su ja gyvena, be to, ieškovė išlaiko ir šalių pilnametę dukrą D. Teismo vertinimu, ieškovei gyvenant kartu su vaikais, jai tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaikais, užtikrinant jų poreikių tenkinimą, priežiūrą juos slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Duomenų, kad ieškovė yra nedarbinga byloje nėra.

Iš 2021 m. lapkričio 25 d. VĮ Registrų centro bei 2021 m. lapkričio 25 d. VĮ „Regitra“ išrašų matyti, kad atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei dvi transporto priemonės – AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai leidžiamas dalyvavimas viešajame eisme, bei VW MULTIVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai draudžiamas dalyvavimas viešajame eisme.

Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį, jo vidutinės pajamos atskaičius mokesčius sudaro 1165 Eur. Duomenų, kad atsakovas turi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ar yra nedarbingas, ir (ar) turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims, byloje nėra. Sutiktina su atsakovo išsakyta pozicija, kad jis dirbdamas (duomenys neskelbtini) patiria išlaidas kurui, tačiau teismo vertinimu, tai neturi įtakoti atsakovo galimybių tinkamai įgyventi pareigos rūpintis dviem nepilnamečiais vaikais. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, gyvena tėvų namuose (duomenys neskelbtini), ką patvirtino tiek teismui pateiktame atsiliepime, tiek duodamas paaiškinimus teisme. Taip pat patvirtino, kad kitų išlaikytinių jis neturi, todėl akivaizdu, kad atsakovas turi visas galimybes tinkamai įgyvendinti pareigą rūpintis vaikais.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Minėta, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.

Dėl atsakovo argumentų, kad jis gali teikti vaikų išlaikymui tik po 150 Eur kas mėnesį, pažymėtina, jog pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis mažomis pajamomis, privalomomis išlaidomis kurui (nuvykimui į darbovietę) ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; ir kt.).

Šiuo atveju vaikai turi ženkliai išaugusius būtinuosius poreikius, kuriuos tenkinti yra abiejų šalių pareiga ir nors atsakovas teigia, kad jo galimybės ją vykdyti yra mažesnės nei ieškovės, jis turi dėti maksimalias pastangas šiai pareigai tinkamai vykdyti. Byloje nėra jokių įrodymų, išskirtinių aplinkybių, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaikams išlaikyti, ar kad jis ėmėsi kokių nors pastangų užsitikrinti pakankamą pajamų šaltinį. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, sveikas, todėl kaip rūpestingas asmuo, turintis pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, privalo imtis visų jam prieinamų priemonių, kad iš gaunamų pajamų galėtų teikti savo vaikams išlaikymą. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad jo finansinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės. Priešingai, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas gyvena tėvų namuose, o ieškovė yra priversta nuomotis būstą, taip pat ieškovė yra paėmusi kreditą, taip siekdama pagerinti vaikų buitines gyvenimo sąlygas, ir kiekvieną mėnesį turi mokėti po 150 Eur, kas ženkliai sumažina ieškovės galimybes prisidėti prie kitų vaikų poreikių užtikrinimo. Laikytina, kad atsakovo turtinė padėtis ir galimybės tenkinti vaikų poreikius 2020–2023 m. esmingiau nesikeitė, tačiau pažymėtina, kad ieškovės galimybės tenkinti vaikų poreikius pasikeitė. Ieškovė išlaiko (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų T. R., kuris su ja gyvena, bei teikia šalių pilnametei dukrai D. finansinę paramą. Pažymėtina, kad ieškovės gaunamos vidutinės mėnesinės pajamos mažesnės, nei atsakovo, tačiau ieškovė patikslinusi ieškinio reikalavimus nurodo, kad šalys prie vaikų išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis.

Teismas, atsižvelgdamas į iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečių vaikų poreikius, kadangi sprendimu nustatytas išlaikymo dydis kiekvienam vaikui po 130 Eur, teismo vertinimu, šio sprendimo priėmimo momentu akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo ir vaikų teisėtų interesų, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, sprendžia ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Nustačius, kad šalių nepilnamečių vaikų racionalių poreikių užtikrinimui reikia ne mažiau kaip po 453 Eur per mėnesį, iš atsakovo priteistina po 226,50 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiui sūnui P. M. ir sūnui A. M., mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnų P. bei A. pilnametystės.

Nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

Teikdama pradinį ieškinį ieškovė sumokėjo 45 Eur žyminį mokestį (2022 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymas Nr. 17). Pateikusi patikslintą ieškinį, ieškovė iškėlė du naujus reikalavimus, t. y., nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja ir nustatyti bendravimo tvarką, taip pat padidino prašomą priteisti išlaikymo sumą iki 226,50 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Už patikslintą ieškinį mokėtinas 338 Eur dydžio žyminis mokestis. Ieškovė už patikslintą ieškinį sumokėjo 20 Eur dydžio žyminį mokestį (2022 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo nurodymas Nr. 22) bei pateikė prašymą aidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieškovės prašymas tenkintas ir atidėtas likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo.

Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo ieškovės G. R. naudai priteistina 65 Eur žyminio mokesčio, taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistina 273 Eur (338 Eur – 65 Eur) žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus.

Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo priteistinos ieškovei jos byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė patyrė 1450 Eur atstovavimo išlaidų. Ši suma neviršija rekomenduojamų atstovavimo išlaidų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio), (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tai yra 49,28 Eur, šioje byloje priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259–260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.201 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove (mama) G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti 2020 m. liepos 23 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2- 2279-922/2020 dalyje dėl išlaikymo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisimo, ir iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą kiekvienam po 226,50 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus 50 ct) nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. balandžio 22 d.) iki jų pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise vaikų motiną G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiu (duomenys neskelbtini), ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauja susitikimo su vaikais laiką suderinęs su ieškove likus ne mažiau, kaip 2 dienoms iki planuojamo susitikimo su vaikais.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 65 Eur žyminio mokesčio bei 1450 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 1515 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiolika eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 273 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 49,28 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 28 ct), už procesinių dokumentų siuntimą. Bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab.).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėja Loreta Janiulytė