Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-614-775/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-23
Bylos Nr.: e2A-614-775/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-00243-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edita Šliumpienė
Atsakovas: A. M.
Ieškovas: G. R.

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-614-775/2023Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00243-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.3.1.18.3

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-65-922/2023 pagal ieškovės G. R. patikslintą ieškinį atsakovui A. M. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo (padidinimo), išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Varėnos rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. R. (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, teismo prašė nustatyti P. M., gimusio (duomenys neskelbtini) ir A. M., (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; pakeisti 2020 m. liepos 23 d. Alytaus apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2279-922/2020 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir iš atsakovo A. M. (toliau – atsakovas) priteisti kiekvienam vaikui po 226,50 Eur išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja susitikimo su vaikais laiką suderinęs su ieškove, likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki planuojamo susitikimo; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalys susilaukė trijų vaikų – dukters D. M., gimusios (duomenys neskelbtini), sūnaus P. M., gimusio (duomenys neskelbtini) ir sūnaus A. M., gimusio (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2279-922/2020 (toliau – nutartis) buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 130 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Šalių dukra jau yra pilnametė, tačiau vis dar mokosi vidurinėje mokykloje ir yra pilnai išlaikoma ieškovės. Sūnūs yra nepilnamečiai. Po minėtos taikos sutarties patvirtinimo iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės dėl šalių nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo, kadangi dėl papildomos užklasinės veiklos padidėjo šalių sūnų poreikiai. Dėl vaikų amžiaus padidėjo jų išlaidos maistui, aprangai ir pan., be to, ženkliai pakito kainų lygis. Šalių sutartos išlaikymo sumos nebepakanka net būtiniems vaikų poreikiams patenkinti. Be to, ieškovė turi dar vieną išlaikytinį. Nors ieškovė ne kartą geranoriškai prašė atsakovo vaikams mokėti didesnį išlaikymą, juo labiau, kad dukrai sulaukus pilnametystės, atsakovo išlaikymo pareiga dukrai baigėsi, tačiau atsakovas prie padidėjusių vaikų poreikių patenkinimo prisidėti atsisakė, su vaikais faktiškai nebendrauja. Įvertinusi faktines patiriamas išlaidas, ieškovė mano, kad vaikų maitinimui vidutiniškai per mėnesį kiekvienam reikia skirti po 160 Eur; jiems tenkanti būsto išlaidų dalis sudaro apie 60 Eur; vaikų aprangai ir avalynei per mėnesį kiekvienam vidutiniškai išleidžiama po 80 Eur. Sūnus P. papildomai mokosi (duomenys neskelbtini). Mokestis už pasirinktą neformaliojo švietimo programą sudaro 10 Eur. A. nuo 2019 m. rugsėjo lanko plaukimo treniruotes (duomenys neskelbtini). Šis būrelis yra nemokamas iki 5 klasės. Nuo 5 klasės mokama 20 Eur. P. lanko (duomenys neskelbtini) 5 klasę, o A. – 3 klasę. Vaikų išlaidos kiekvienam kanceliarinėms prekėms, pratyboms, vadovėliams bei kitoms mokyklai reikalingoms priemonėms vidutiniškai sudaro apie 60 Eur per mėnesį. Vaikų laisvalaikiui ir šventėms vidutiniškai skiriama po 50 Eur per mėnesį kiekvienam. Išlaidos vitaminams, imunitetą stiprinanties medikamentams per mėnesį kiekvienam sudaro 40 Eur. Vaikų higienos prekėms per mėnesį išleidžiama po 15 Eur kiekvienam. Ieškovei periodiškai tenka pirkti didesnės vertės daiktus, taip pat būna nenumatytų išlaidų, kurioms skiriama mažiausiai po 30 Eur per mėnesį. Mobiliojo ryšio paslaugoms kiekvienam vaikui ieškovė išleidžia po 8 Eur. Ieškovės skaičiavimu, vaikų poreikiai sudaro apie 540 Eur per mėnesį kiekvienam. Patikslinusi ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, ieškovė nurodė, kad galutinė mėnesinė poreikių suma vienam vaikui sudaro 580,21 Eur, iš kurios atskaičius savivaldybės mokamą 127 Eur išmoką, vaiko poreikių suma, nuo kurios skaičiuojamas išlaikymas, yra 453 Eur. Ieškovės pajamas sudaro išmokos vaikams, iš viso 444,80 Eur per mėnesį, nuo 2021 m. rugpjūčio 22 d. ji gaudavo 291,91 Eur vaiko priežiūros išmoką ir 350,28 Eur vaiko pinigus iš savivaldybės. Šiuo metu ieškovė įsidarbino, jos pajamos sudaro 822,82 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas nutarties tinkamai nevykdo, yra susidaręs išlaikymo vaikams įsiskolinimas, todėl ieškovei su vaikais pragyventi padeda giminaičių ir draugų parama. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl turi visas galimybes tinkamai įgyvendinti pareigą rūpintis vaikais. Be to, atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas ir dvi transporto priemonės, tuo tarpu ieškovė savo vardu jokio registruotino turto neturi. Šiuo metu ieškovė ne tik pilnai rūpinasi vaikų buitimi, kasdiene priežiūra, bet iš esmės viena išlaiko vaikus. Kadangi nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyvena su ieškove, vaikams sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, o nutartimi nebuvo išspręstas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas, ieškovė prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Ginčo dėl bendravimo tvarkos su atsakovu nėra, todėl ieškovė neprašė nustatyti detalios bendravimo tvarkos.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė, teikdama ieškinį nepraėjus nė dviem metams po 2020 m. liepos 23 d. nutarties, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Nutarties priėmimo metu P. buvo beveik 10 metų, o A. – 8 metai, šiuo metu P. yra beveik 12 metų, o A. – 10 metų. Atsakovo vertinimu, tokio amžiaus vaikų poreikiai beveik nesikeičia iki jų paauglystės. Be to, nelogiška, kad per du metus jų poreikiai padidėjo beveik dvigubai – nutartimi buvo nustatytas išlaikymo dydis kiekvienam vaikui po 130 Eur, o dabar ieškovė reikalauja net po 208,45 Eur kiekvienam. Ieškovė, dar 2020 m. vasario 4 d. teikdama ieškinį, reikalavo kiekvienam vaikui po 200 Eur, nurodydama iš esmės tuos pačius motyvus. Padidėję vaikų poreikiai dėl užklasinės veiklos ir papildomo išlaikytinio jau egzistavo nagrinėjant ieškovės ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-2279-922/2020. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovei jau buvo gimęs sūnus T. R., tačiau ieškovė dėl atsiradusio išlaikytinio ieškinio netikslino. Atsakovas nurodė, kad skaičiuodama vaiko poreikius, ieškovė aritmetiškai neteisingai paskaičiavo bendrą poreikių sumą kiekvienam vaikui. Pagal ieškovės pateiktą poreikių detalizaciją bendra suma kiekvienam vaikui sudaro 503 Eur. Kiekvienam vaikui skiriamos 116,76 Eur išmokos, todėl iš 503 Eur minusavus vaikui teikiamas išmokas gaunasi 386,24 Eur (503 – 116,76), tai yra 30,65 Eur mažiau, negu nurodo ieškovė. Atsakovo vertinimu, ieškovė netinkamai remiasi kasacinio teismo praktika, kad vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga suma – vienos minimalios algos dydžio, kadangi tai tik orientacinis kriterijus. Atsakovo vertinimu, būtinųjų poreikių 386,24 Eur suma yra nepagrįsta jokiais leistinais įrodymais, neproporcinga tėvų turtinei padėčiai, yra neprotinga ir nelogiška. Nors ieškovė nurodo, kad ji iš esmės išlaiko visus vaikus, tačiau tokiu atveju, vien keturių vaikų maitinimui reikalinga suma sudarytų 640 Eur per mėnesį, kas sudaro beveik visą ieškovės darbo užmokestį. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad vaikai turi specialių poreikių ar jiems reikalingos papildomos medicininės paslaugos/vaistai, jos nurodomos sumos vaikų aprangai, kanceliarinėms prekėms, atsakovo vertinimu, yra neprotingos ir nelogiškos. Ieškovė taip pat nepateikia jokių įrodymų, kad už kiekvieno vaiko telefoną ji moka po 8 Eur/mėn. Kultūriniam ugdymui ir laisvalaikiui ieškovė vienam vaikui prašo 50 Eur, tačiau iš šeimos biudžeto kiekvieną mėnesį trims vaikams skirti 150 Eur pagal esamas tėvų turtines padėtis yra neprotinga ir neracionalu. Nors į vaikų poreikius ieškovė taip pat įtraukia 60 Eur būsto išlaikymo ir komunalinių mokesčių dalį, tenkančią kiekvienam vaikui, tačiau ieškovė neįrodė, kad kiekvienam vaikui tenkanti būsto mokesčių dalis sudaro 60 Eur. Atsakovo vertinimu, ieškovė perdėtai išdidino kiekvieno vaiko poreikius ir neįrodė būtinųjų vaiko poreikių. Atsakovas mano, kad šalių sutartas ir atsakovo mokamas 130 Eur išlaikymo dydis kiekvienam vaikui yra pakankamas. Šalių turtinė padėtis nuo 2020 m. vasario 4 d. iki dabar iš esmės nepasikeitė, o ieškovės – net ir pagerėjo. Atsakovo skaičiavimu, ieškovė per mėnesį vidutiniškai gauna 1 682,71 Eur. Atsakovo gaunamas mėnesinis darbo užmokestis 2020 m. buvo 1 100 Eur per mėnesį, o šiuo metu yra 1 165 Eur. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis nepasikeitė, atskaičius atsakovo patiriamas išlaidos, jam lieka 595 Eur suma. Todėl jei iš atsakovo būtų priteistas ieškovės reikalaujamas išlaikymas po 208,54 Eur, jam liekanti suma pragyvenimui sudarytų apie 178 Eur. Be to, nors jo dukra yra pilnametė, tačiau ji vis dar mokosi, todėl jis su dukra tariasi ir dėl materialinės pagalbos jai teikimo. Ieškovei reikalaujant dviem vaikams priteisti po 204 Eur, atsakovui apskritai neliks jokių pajamų padėti materialiai savo pilnametei dukrai. Ieškovės nurodomas atsakovui priklausantis turtas jo buvo įgytas jau ir 2020 m. Jokių naujų nekilnojamų ar kilnojamų daiktų per tą laiką neįsigijo, o abu automobiliai yra labai seni, mažai vertingi, vienas iš jų net negali dalyvauti eisme. Priešingai negu ieškovės, atsakovo materialinė padėtis nuo 2020 m. nepasikeitė, teikti didesnio išlaikymo jis negali, todėl nėra jokio teisinio pagrindo padidinti teismo nutartimi nustatytos 130 Eur sumos, tačiau jis sutiko ją padidinti iki 150 Eur per mėnesį. Patikslinusi ieškinį, ieškovė prašė priteistiną išlaikymo dydį padidinti dėl vaikams skirtų uniformų, kurių vienas krepšelis kainuoja 168,21 Eur, tačiau atsakovo vertinimu, tai tik vienkartinis pirkinys, nenulemiantis išlaikymo, mokamo kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės. Be to, jis geranoriškai sutinka sumokėti pusę sumos už vaikų uniformas. Ieškovės prašomos 80 Eur išlaidos vieno vaiko aprangai per metus sudarytų net 960 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovo vertinimu, joks suaugęs žmogus tiek neišleidžia pinigų aprangai, ši suma yra dirbtinai išpūsta, neprotinga ir yra ne pagal šalių materialines galimybes. Atsakovas neginčijo reikalavimų dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, todėl nesant tarp šalių ginčo, šiuos reikalavimus prašė atmesti, kaip nenagrinėtinus ginčo teisena.

4. Institucija teikianti išvadą byloje teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės prašymas priteisti didesnę išlaikymo sumą vaikams neprieštarauja vaikų interesams. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nustatė nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje. Pakeitė Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2- 2279-922/2020 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir iš atsakovo priteisė išlaikymą kiekvienam vaikui po 226,50 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. balandžio 22 d.) iki jų pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę. Nustatė, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja susitikimo su vaikais laiką suderinęs su ieškove, likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki planuojamo susitikimo su vaikais. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 65 Eur žyminio mokesčio bei 1 450 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 1 515 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 273 Eur žyminio mokesčio ir 49,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad šalys santuokos nebuvo sudarę, gyvendami faktinėje šeimoje, susilaukė trijų vaikų – dukros D. M., gimusios (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu jau pilnametė, sūnaus P. M., gimusio (duomenys neskelbtini) bei sūnaus A. M., gimusio (duomenys neskelbtini). Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. e2-2279-922/2020 tarp šalių buvo patvirtinta 2020 m. liepos 23 d. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą trims nepilnamečiam vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis po 130 Eur kas mėnesį kiekvienam. Civilinėje byloje Nr. Nr. e2-2279-922/2020 nebuvo spręstas vaikų gyvenamosios vietos klausimas. Ieškovė susilaukė dar vieno vaiko – T. R., gimusio 2020 m. vasario 5 d.

7. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, įvertinęs tarnybos duomenis apie tai, kad vaikams sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, kad duomenų apie netinkamą motinos pareigų vykdymą prieš vaiką, byloje nėra, o Tarnyba ir atsakovas neprieštarauja nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, jos reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vieots nustatymo patenkino.

8. Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pa reiškė reikalavimą nustatyti atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką, t. y. nustatyti, kad atsakovas (vaikų tėvas) su nepilnamečiais vaikais bendrauja susitikimo su vaikais laiką su ieškove suderinęs likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki planuojamo susitikimo su vaikais. Įvertinęs, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos su vaikais nėra, teismas pripažino, kad detalios bendravimo tvarkos nustatyti nereikia. Todėl nustatė tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: atsakovas su nepilnamečiais bendrauja susitikimo su vaikais laiką suderinęs su ieškove likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki planuojamo susitikimo su vaikais.

Šalies argumentai

9. Ieškovė prašė padidinti sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams nuo 130 Eur iki 226,50 Eur, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, t. y., iš esmės pasikeitusiais nepilnamečių vaikų poreikiais.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartimi iš atsakovo priteisus po 130 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui, dukrai D. tuo metu buvo 16 metų ((duomenys neskelbtini)), sūnui P. buvo 9 metai ((duomenys neskelbtini)), sūnui A. – 8 metai. Šiuo metu šalių dukra yra pilnametė ((duomenys neskelbtini)), sūnui P. šiuo metu – 12 metų, o sūnui A. – 10 metų. Taigi, šiuo metu atsakovas turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus.

11. Kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., šių aplinkybių įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį, laisvalaikį ir ugdymą. Nagrinėjamu atveju (pradiniame ieškinyje) ieškovė pateikė vaikų poreikių sąrašą, kiek vidutiniškai reikia kiekvieno vaiko išlaikymui: po 160 Eur maistui, po 60 Eur būsto išlaidoms, po 80 Eur aprangai ir avalynei, po 60 Eur kanceliarinėms prekėms, pratyboms ir vadovėliams, po 50 Eur laisvalaikiui ir šventėms, po 40 Eur vaistams, vitaminams, imunitetą stiprinantiems medikamentams, po 15 Eur higienos priemonėms, po 30 Eur nenumatytoms išlaidoms (vaikų baldams, patalynei, kompiuteriui, telefonams, dviračiams ir pan.), po 8 Eur mobiliojo ryšio paslaugoms. Patikslinusi ieškinį, į vaikų poreikių sąrašą įtraukė išlaidas mokyklinėms uniformoms, bylos nagrinėjimo metu papildomai įtraukė išlaidas popamokinėms veikloms (t. y. specialios aprangos ir avalynės pirkimui lankant plaukimo treniruotes, muzikos instrumento įsigijimui, piniginės lėšos skiriamos vykimui į futbolo varžybas). Galutinė mėnesinė poreikių suma vienam vaikui ieškovės skaičiavimu sudaro 580 Eur. Dalį vaiko poreikių kompensuoja savivaldybės mokama 127 Eur išmoka vienam vaikui, todėl vaiko poreikių suma, nuo kurios skaičiuojamas išlaikymas, yra 452 Eur (580 Eur – 127 Eur).

Atsiliepimas

12. Atlikęs pateiktų poreikių paskaičiavimą, teismas sutiko su atsakovo atsiliepime nurodytu pastebėjimu, kad vaikų poreikiai maistui, būsto išlaidoms, aprangai ir avalynei, kanceliarinėms prekėms, pratyboms, vadovėliams, laisvalaikiui, šventėms, vaistams, vitaminams, imunitetą stiprinantiems medikamentams, higienos priemonėms, nenumatytoms išlaidoms, mobiliojo ryšio paslaugoms sudaro ne 540 Eur, kaip nurodo ieškovė, o 503 Eur. Tačiau ieškovei patikslinus ieškinį ir kartu pateikus vaikų poreikių lentelę bei bylos nagrinėjimo metu detalizavus vaikų poreikius ir įtraukus į poreikių sąrašą išlaidas mokyklinėms uniformoms, popamokinėms veikloms bei kitoms išlaidoms, susijusioms su vaikų popamokine veikla, vaikų poreikiams reikalinga suma sudaro 580 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismas nustatė, kad ieškovė, prašydama teismo priteisti iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui po 226,50 Eur išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis ir nepasisakydama dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, nepilnamečių vaikų poreikius, minusavusi savivaldybės mokamą 127 Eur išmoką vienam vaikui, įvertino, kad suma per mėnesį reikalinga kiekvienam vaikui sudaro po 453 Eur (226,50 Eur x 2).

14. Įvertinęs tai, kad ieškinio padavimo ir bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta 2022 m. minimali mėnesinė alga – 730 Eur (neatskaičius mokesčių), padarė išvadą, kad ieškovės apskaičiuota vaikų poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra 50 Eur didesnė nei minimali mėnesinė alga ieškinio padavimo ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau orientaciniu kriterijumi laikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintą 2023 m. minimalią mėnesinę algą – 840 Eur (neatskaičius mokesčių) bei pripažino, kad ieškovės prašomas priteisti 226,50 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui nėra neprotingai didelis ar neracionalus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu sutiko kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį mokėti didesnį išlaikymą, (po 150 Eur), t. y. iš esmės neginčijo išaugusių nepilnamečių vaikų poreikių.

15. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad per du metus pasikeitė situacija (2020 metais minimali mėnesinė alga buvo 607 Eur, 2021 metais – 642 Eur, kaip aukščiau nurodyta 2022 metais – 730 Eur neatskaičius mokesčių), ženkliai padidėjo kainos, taip pat atsirado didesnių vaikų poreikių maistui, drabužiams, higienai, laisvalaikiui, atsirado papildomų išlaidų mokyklinėms uniformoms, popamokinėms veikloms bei kitoms išlaidoms, skirtoms vaikų popamokinei veiklai. Išlaidos mokyklinėms uniformoms kiekvienam vaikui sudaro po 84 Eur per metus. Šalių sūnus P. lanko menų mokyklą, mokestis per mėnesį sudaro 10 Eur, taip pat lanko futbolo treniruotes, mokestis per mėnesį sudaro 5 Eur, dėl to patiriamos papildomos išlaidos varžyboms, kurios yra ne mažiau kaip 10 Eur vienoms varžyboms ir būna 2–3 kartus per metus. P., ieškovės teigimu, reikėtų nupirkti naują, jo amžių atitinkantį akordeoną. Sūnus A. nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio lanko plaukimo treniruotes, kurios šiai dienai yra nemokamos, tačiau nuo 5 klasės reikės mokėti po 10 Eur per mėnesį. Plaukimo treniruočių lankymui vaikui taip pat būtina nupirkti reikalingą aprangą, avalynę, plaukimo akinius. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šalių sūnus A. nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio lanko plaukimo treniruotes, o sūnus P. mokosi (duomenys neskelbtini), mokestis už pasirinktą neformaliojo vaikų švietimo programą per mėnesį sudaro 10 Eur.

16. Vaikams lankant mokyklą, popamokinius užsiėmimus, atsirado papildomų mokymosi priemonių, drabužių ir avalynės poreikis, patiriamos kitos susijusios išlaidos, tokios kaip išlaidos popamokiniams užsiėmimams. Vaikams augant, taip pat atsirado išlaidų jų papildomo ugdymo veiklai ir turiningam, lavinančiam laisvalaikiui, taip pat transporto išlaidos. Iš į bylą pateiktų 2022 m. balandžio 14 d., 2022 m. gegužės 19 d., 2022 m. birželio 21 d. prekių (paslaugų) pirkimo– pardavimo kvitų teismas nustatė, kad ieškovė patiria išlaidas berniukų kirpimo paslaugoms. Ieškovė yra pirkusi skalbyklę, kuri reikalinga buityje siekiant užtikrinti ir vaikų poreikius. Taip pat yra pirkusi antklodę, skirtą vaikams. Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečių vaikų poreikius, visuma, sprendė, kad nuo 2020 m. liepos 23 d., kuomet šalių sūnui P. buvo devyneri, o sūnui A. aštuoneri, ir kuomet teismo nutartimi iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis kiekvienam vaikui buvo po 130 Eur per mėnesį, šalių nepilnamečių vaikų poreikiai išaugo.

17. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias prekių bei paslaugų kainas, atsiradusias išlaidas popamokinėms veikloms, mokyklos uniformoms, teismo vertinimu, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaikų poreikiai, daugiau išlaidų nei 2020 m. patiriama vaikų maistui, aprangai, higienos priemonėms, sveikatos priežiūros išlaidų tenkinimui, todėl padarė išvadą, kad iš atsakovo kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas 130 Eur išlaikymas šiai dienai negali būti pakankamas vaikų poreikiams patenkinti. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, įvertinęs vaikų poreikius, teismas sprendė, kad šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį reikalinga ne mažiau kaip 580 Eur, tačiau minusavus vaiko poreikių kompensavimui savivaldybės mokamą 127 Eur išmoką vienam vaikui, vaiko poreikių suma laikė 453 Eur (580 Eur – 127 Eur) per mėnesį.

18. Teismas nustatė, kad ieškovė neturi jai nuosavybės teise priklausančio registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Ieškovė nuo 2020 m. gegužės 6 d. yra sudariusi nuomos sutartį su (duomenys neskelbtini), iš kurios ieškovė nuomojasi butą, kuriame gyvena su nepilnamečiais vaikais. 2022 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Algistata“ dėl buto, kuriame gyvena ieškovė su nepilnamečiais vaikais. Taip pat ieškovė yra sudariusi prekių ir paslaugų įsigijimo išsimokėtinai sutartį 36 mėnesių terminui ir kas mėnesį moka po 150 Eur, kurios pagrindu įgijo/įsigis buto remontui reikalingų prekių ir paslaugų už 5 334 Eur. Tai patvirtina, kad ieškovė dėl prastų gyvenimo sąlygų, siekdama sukurti vaikams tinkamą gyvenamąją aplinką, šiuo metu yra priversta atlikti buto remonto darbus, pirkti naują buitinę techniką, baldus, dėl to patiria papildomas išlaidas. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį nuo 700 Eur iki 950 Eur atskaičius mokesčius, kuris priklauso nuo išdirbto laiko. Ieškovė išlaiko 2020 m. vasario 5 d. gimusį mažametį sūnų T. R., kuris gyvena su ja, be to, ieškovė išlaiko ir šalių pilnametę dukrą D. Teismo vertinimu, ieškovei gyvenant kartu su vaikais, jai tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaikais, užtikrinant jų poreikių tenkinimą, priežiūrą juos slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Duomenų, kad ieškovė yra nedarbinga, byloje nėra.

19. Atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei dvi transporto priemonės – AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai leidžiamas dalyvavimas viešajame eisme, bei VW MULTIVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai draudžiamas dalyvavimas viešajame eisme. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį, jo vidutinės pajamos atskaičius mokesčius sudaro 1 165 Eur. Duomenų, kad atsakovas turi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ar yra nedarbingas, ir (ar) turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims, byloje nėra. Teismas sutiko su atsakovo išsakyta pozicija, kad jis, dirbdamas Vilniuje, patiria išlaidas kurui, tačiau, tai neturi daryti įtakos atsakovo galimybei tinkamai įgyvendinti pareigą rūpintis dviem nepilnamečiais vaikais. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, gyvena tėvų namuose (duomenys neskelbtini), ką patvirtino tiek teismui pateiktame atsiliepime, tiek duodamas paaiškinimus teisme. Kitų išlaikytinių jis neturi, todėl akivaizdu, kad atsakovas turi visas galimybes tinkamai įgyvendinti pareigą rūpintis vaikais.

20. Dėl atsakovo argumentų, kad jis gali vaikų išlaikymui teikti tik po 150 Eur kas mėnesį, teismas nurodė, kad jo pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis mažomis pajamomis, privalomomis išlaidomis kurui (nuvykimui į darbovietę) ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Šiuo atveju, vaikai turi ženkliai išaugusius būtinuosius poreikius, kuriuos tenkinti yra abiejų šalių pareiga ir nors atsakovas teigė, kad jo galimybės ją vykdyti yra mažesnės nei ieškovės, jis turi dėti maksimalias pastangas šiai pareigai tinkamai vykdyti. Byloje nėra jokių įrodymų, išskirtinių aplinkybių, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaikams išlaikyti, ar kad jis ėmėsi kokių nors pastangų užsitikrinti pakankamą pajamų šaltinį. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, sveikas, todėl, kaip rūpestingas asmuo, turintis pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, privalo imtis visų jam prieinamų priemonių, kad iš gaunamų pajamų galėtų savo vaikams teikti išlaikymą. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad jo finansinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės. Priešingai, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas gyvena tėvų namuose, o ieškovė yra priversta nuomotis būstą, taip pat ieškovė siekdama pagerinti vaikų buitines gyvenimo sąlygas, yra paėmusi kreditą ir kiekvieną mėnesį turi mokėti po 150 Eur įmoką, kas ženkliai sumažina ieškovės galimybes prisidėti prie vaikų kitų poreikių užtikrinimo. Atsakovo turtinė padėtis ir galimybės tenkinti vaikų poreikius 2020– 2023 m. esmingiau nesikeitė, tačiau ieškovės galimybės tenkinti vaikų poreikius pasikeitė. Ieškovė išlaiko 2020 m. vasario 5 d. gimusį sūnų T. R., kuris su ja gyvena, bei teikia šalių pilnametei dukrai D. finansinę paramą, o jos gaunamos vidutinės mėnesinės pajamos mažesnės nei atsakovo.

21. Teismo vertinimu, šio sprendimo priėmimo momentu, nustatytas išlaikymo dydis kiekvienam vaikui po 130 Eur akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo ir vaikų teisėtų interesų. Todėl įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, ieškinį tenkino visiškai. Nustatęs, kad šalių nepilnamečių vaikų racionalių poreikių užtikrinimui reikia ne mažiau kaip po 453 Eur per mėnesį, iš atsakovo priteisė po 226,50 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jų pilnametystės.

22. Teismas nustatė, kad ieškovė, teikdama pradinį ieškinį, sumokėjo 45 Eur žyminį mokestį (2022 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymas Nr. 17). Pateikusi patikslintą ieškinį, ieškovė iškėlė du naujus reikalavimus, t. y., nustatyti vaikų gyvenamąją vietą ir nustatyti bendravimo tvarką, taip pat padidino prašomą priteisti išlaikymo sumą iki 226,50 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Už patikslintą ieškinį mokėtinas 338 Eur dydžio žyminis mokestis. Ieškovė už patikslintą ieškinį sumokėjo 20 Eur dydžio žyminį mokestį (2022 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo nurodymas Nr. 22) bei pateikė prašymą atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieškovės prašymas tenkintas ir atidėtas likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Todėl remdamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 65 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybei – 273 Eur (338 Eur – 65 Eur) žyminio mokesčio. Ieškinį patenkinęs visiškai, iš atsakovo ieškovei priteisė jos turėtas 1 450 Eur atstovavimo išlaidas.

23. Iš atsakovo valstybei priteisė 49,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24. Apeliaciniu skundu atsakovas (toliau – ir apeliantas) iš dalies nesutinka su 2023 m. sausio 11 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu, prašo pakeisti 2020 m. liepos 23 d. Alytaus apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2279-922/2020 dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo, iš atsakovo priteisiant išlaikymą kiekvienam vaikui po 150 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. balandžio 22 d.) iki jų pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę. Sumažinti iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą žyminio mokesčio suma, sumokėta už ieškovės reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo, ir išlaidų už advokatės paslaugas suma, surašant patikslintą ieškinį dėl šių reikalavimų. Priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nustatydamas priteisto išlaikymo dydį nesivadovavo CK normomis, reglamentuojančiomis išlaikymo dydžio pakeitimą, ir nusistovėjusia kasacinio teismo praktika, todėl nepagrįstai padidino išlaikymo dydį, nustatytą 2020 m. liepos 23 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2279-922/2020.

1.2. Ieškovė savo reikalavimą padidinti išlaikymo dydį grindė tik dėl iš esmės pasikeitusių vaikų poreikių. Tokiu būdu, nėra vieno iš pagrindų peržiūrėti priteistą išlaikymą įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui. Teismas, atsakovo vertinimu, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ieškovės nurodytas aplinkybes, dėl ko nepagrįstai nustatė, kad vaikų poreikiai pasikeitė ir padidino išlaikymo dydį iki 226,50 Eur kiekvienam vaikui, kuris yra beveik dvigubai didesnis negu priteistas 2020 m. liepos 23 d. nutartimi, kuria tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo ir nustatytas išlaikymo dydis kiekvienam vaikui po 130 Eur. Minėtos nutarties priėmimo metu P. buvo beveik 10 metų, o A. – 8 metai, šiuo metu P. yra beveik 12 metų, o A. – 10 metų, todėl tokio amžiaus vaikų poreikiai beveik nesikeičia iki jų paauglystės. Be to, nelogiška, kad per du metus jų poreikiai padidėjo beveik dvigubai.

1.3. Ieškovė, teikdama ieškinį nepraėjus net dvejiems metams po 2020 m. liepos 23 d. nutarties, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Dvejus metus ieškovė nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl teikiamo išlaikymo dydžio, kas rodo, kad toks teikiamas išlaikymas tenkino vaikų poreikius. Be to, ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-2279-922/2020 taip pat reikalavo kiekvienam vaikui po 200 Eur, iš esmės nurodydama analogiškus motyvus, kaip ir šioje byloje pateiktame ieškinyje. Praėjus dviems metams po 2020 m. vasario 4 d. ieškinio, ieškovė iš esmės reikalauja priteisti beveik tą pačią sumą, kokios reikalavo ir prieš du metus, kas leidžia daryti išvadą, kad vaikų poreikiai nuo 2020 iki 2022 metų iš esmės nepasikeitė, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino ir nepagrįstai nustatė, kad vaikų poreikiai padidėjo.

1.4. Ieškovės motyvai, kad padidėjo berniukų poreikiai dėl užklasinės veiklos, kad dėl vaikų amžiaus padidėjo išlaidos maistui, aprangai ir pan. jau egzistavo nagrinėjant ieškovės ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-2279-922/2020. Iš ieškovės teismui pateiktų pažymų matyti, kad sūnus A. plaukimo treniruotes lanko nuo 2019 m., o P. menų mokykloje mokosi jau 3 klasėje, t. y. šioje užklasinėje veikloje vaikai dalyvavo ir bylą nagrinėjant 2020 metais, todėl šios aplinkybės nesudarė teismui pagrindo didinti išlaikymo dydį.

Žemesnės instancijos teismas

1.5. Teismas pažeidė šalių rungtyniškumo principą ir atsakovo teisę teikti įrodymus, kas nulėmė neteisingą įrodymų vertinimą bei teismo sprendimą. Kadangi teismas atsakovo prašymu prie nagrinėjamos bylos neprijungė civilinės bylos Nr. e2-2279-922/2020, teismas negalėjo visapusiškai ištirti bylos įrodymų ir priimti teisėtą bei teisingą sprendimo. Todėl atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti nurodytą bylą.

1.6. Teismo nustatyta aplinkybė, kad vaikų poreikiai padidėjo ir dėl to, kad vaikams reikia pirkti mokyklinę uniformą, akardeoną ir pan., negali nulemti dvigubo poreikio padidėjimo praėjus dvejiems metams. Tai yra vienkartinio pobūdžio išlaidos, kurios nepatiriamos kiekvieną mėnesį ar kiekvienais metais. Dėl vienkartinio pobūdžio išlaidų šalys gali susitarti, o nesutariant dėl jų, atskirai kreiptis į teismą, bet tai daryti ne per išlaikymo dydžio keitimą, todėl teismas dėl šių vienkartinių poreikių nepagrįstai didino išlaikymo dydį, taip nukrypdamas nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Atsakovas sutinka geranoriškai prisidėti prie mokyklinių uniformų pirkimo per pusę, o atsiradus objektyviems papildomiems vaikų poreikiams, taip pat sutinka padengti pusę išlaidų.

1.7. Nepagrįsta ir teismo išvada, kurios pagrindu buvo didinamas išlaikymo dydis, atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias prekių ir paslaugų kainas, dėl ko, teismo vertinimu, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaikų poreikiai. Atsakovas neginčija aplinkybių, kad viskas brangsta, tačiau dėl pasikeitusios ekonominės situacijos, kainų ir paslaugų brangimo, darbuotojams darbo užmokestis nekeliamas. Be to, teismo minima situacija dėl kylančių prekių ir paslaugų kainų yra sureguliuota įstatymo leidėjo, kuris numatė, kad priteisto išlaikymo dydis kasmet yra indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl teismas nepagrįstai šią aplinkybę nurodo kaip vieną iš išlaikymo dydžio padidinimo pagrindą. Ieškovės materialinė padėtis geresnė negu 2020 m., tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis iš esmė nepasikeitė, kas reiškia, kad jis negali teikti daugiau išlaikymo, negu teikė per minimus metus, tačiau nežiūrint to, teismas priešingai savo išvadai, padidino šalių sutartą išlaikymą beveik dvigubai.

Žemesnės instancijos teismas

1.8. Teismas neteisingai vertino šalių turtinę padėtį, nustatęs, kad atsakovas gyvena pas savo tėvus, o ieškovė priversta nuomotis butą. Nors atsakovas ir gyvena pas tėvus, tačiau tai nereiškia, kad pragyvenimas pas juos jam nieko nekainuoja. Kadangi gyvenant kartu su tėvais, jis taip pat privalo prisidėti prie patiriamų išlaidų prižiūrint ūkį, mokant už šildymą, elektrą, būsto draudimą, einamuosius namo priežiūros ir remonto darbus. Jis turi pareigą materialiai padėti ir savo senyvo amžiaus tėvams.

1.9. Nors teismo teigimu, atsakovo patiriamos išlaidos kurui važinėjant į darbą neturi daryti įtakos jo galimybėms teikti vaikams išlaikymą, tačiau tokia teismo išvada yra neprotinga, nes tik šių išlaidų dėka atsakovas vyksta į darbą ir gauna darbo užmokestį. Taip pat, jo vertinimu, nesąžiningas teismo teiginys, kad atsakovas būdamas sveikas, darbingas yra pajėgus gauti didesnes pajamas ar užsitikrinti didesnį pajamų šaltinį, kas rodo atsakovo diskriminaciją ieškovės atžvilgiu. Išlaikymą privalo teikti abu tėvai, todėl analogiškos nuostatos turėtų būti taikomos ir ieškovės atžvilgiu – ji taip pat yra sveika, darbinga ir turėtų užsitikrinti didesnį pajamų šaltinį, tačiau kažkodėl neieško geriau apmokamo darbo, kad galėtų išlaikyti vaikus. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad atsakovas negali prisiimti atsakomybės už ieškovės šeiminę situaciją dėl kito vaiko išlaikymo, kurio tėvas jis nėra.

Šalies argumentai

1.10. Ieškovė nurodė, kad kiekvieno vaiko maitinimui reikalinga po 160 Eur, tačiau teismas neįvertino, kad tuomet tokia suma turėtų būti skirta ir ieškovės, jos pilnametės dukros ir kito išlaikytinio maitinimui, o tai jau sudarytų 640 Eur per mėnesį, kas sudaro beveik visą ieškovės darbo užmokestį, kai tuo tarpu ji nurodo, kad būtiniems kitiems kiekvieno sūnaus poreikiams dar reiktų po 343 Eur, jau nekalbant apie tai, kad ji dar turi išlaikyti dukrą ir savo kitą sūnų. Tai viršija visas jos gaunamas pajamas kartu su gaunamomis pašalpomis. Neaišku iš kokių pajamų ieškovė, be maistui reikalingų lėšų, tenkina kitus savo ir trijų vaikų būtinuosius poreikius, todėl teismas privalėjo įvertinti, kad ši ieškovės nurodyta suma yra visiškai nelogiška. Analogiškai pasakytina ir apie kitas ieškovės nurodomas sumas vaikų poreikių tenkinimui. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad vaikai sirgtų tam tikromis ligomis, dėl kurių kiekvieną mėnesį jiems reiktų pirkti vaistus. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad už kiekvieno vaiko telefoną ji moka po 8 Eur /mėn, nors šios paslaugos yra apmokamos pagal pateiktas sąskaitas. Į vaikų poreikius ieškovė taip pat įtraukė 60 Eur dydžio būsto išlaikymo ir komunalinių mokesčių dalį, tenkančią kiekvienam vaikui. Pagal šią ieškovės nurodomą sumą teismas turėjo įvertinti, kad esant ieškovės šeimos sudėčiai iš keturių asmenų, ieškovė turėtų mokėti 240 Eur, tačiau iš prašomos prijungti bylos matyti, kad ieškovė 2019 m. lapkričio mėnesį mokėjo apie 90 Eur, gruodžio – apie 119 Eur, kai šildymo sezonu yra patys didžiausi mokesčiai. Net ir įvertinus paslaugų pabrangimą, tai niekaip negali pateisinti ir įrodyti, kad ieškovė patiria 240 Eur išlaidų už nuomojamą būstą ir komunalines paslaugas, nes ši suma turėtų būti bent jau perpus mažesnė. Tuo pačiu ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kiek ieškovė kiekvieną mėnesį moka už paslaugas. Grįsdama savo nurodomą aplinkybę apie mokamus komunalinius mokesčius, ji privalėjo pateikti sąskaitas už visus metus ir išvesti vidurkį, todėl laikytina, kad ji neįrodė būsto išlaikymo ir komunalinių mokesčių dalies, tenkančio kiekvienam vaikui 60 Eur. Atsakovo vertinimu, ieškovė perdėtai išdidino kiekvieno vaiko poreikius, todėl vaikų išlaikymui reikalingos ženkliai mažesnės sumos.

1.11. Teismas netinkami taikė ir CK 3.201 straipsnio 2 dalį. Įstatymas nenumato pagrindo didinti vaikui išlaikymą ieškovės ir teismo nurodytais motyvais, tai yra dėl vaikų užklasinės veiklos, padidėjusių išlaidų maistui, aprangai ir pan., atsiradusio dar vieno išlaikytinio. Duomenų, kad atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) byloje nėra, todėl teismas negalėjo didinti išlaikymo dydžio ieškovės nurodomais motyvais.

1.12. Dar vienas iš ieškovės motyvų dėl išlaikymo dydžio padidinimo yra tas, kad ieškovė susilaukė dar vieno vaiko, t.y. atsirado dar vienas išlaikytinis. Tuo savo sprendimą motyvavo ir teismas, padarydamas išvadą, kad ieškovės galimybės tenkinti vaiko poreikius pasikeitė, nes ji išlaiko 2020 m. vasario 5 d. gimusį sūnų T. R. bei teikia finansinę paramą šalių pilnametei dukrai D. Atsakovas neginčija, kad gimus dar vienam vaikui, ieškovė patiria papildomas išlaidas, tačiau prie šio vaiko išlaikymo turėtų prisidėti ir vaiko tėvas, tuo tarpu ieškovės gimusiam sūnui T. net tik kad neteikiamas išlaikymas, bet ir nenustatyta tėvystė, tačiau teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių. Atsakovo vertinimu, ieškovė tokiu būdu nesąžiningai siekia išlaikymo dydį didinti tam, kad jo sąskaita galėtų išlaikyti ir sūnų T. Be to, aplinkybė dėl išlaikytinio jau egzistavo nagrinėjant ieškovės ieškinį 2020 metais civilinėje byloje Nr. e2-2279-922/2020, tokiu būdu nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovės galimybės tenkinti vaiko poreikius pasikeitė tik ieškovei padavus ieškinį šioje byloje, todėl ir šiuo pagrindu teismas neturėjo pagrindo didinti išlaikymo dydžio. Atsakovas taip pat prisideda prie savo pilnametės dukros poreikių tenkinimo, tačiau teismas šio aplinkybės nesiaiškino. Teismui priteisus vaikams po 226,50 Eur, atsakovui neliks jokių pajamų materialiai padėti savo pilnametei dukrai.

1.13. Teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su patikslintu ieškiniu – tiek už jo surašymą, tiek pagal jo reikalavimus sumokėtą žyminį mokestį. Tikslintu ieškiniu ieškovė pareiškė papildomai du reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Šių reikalavimų atsakovas neginčijo, ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos byloje nebuvo, todėl nesant ginčo, šie reikalavimai turėtų atmesti kaip nenagrinėtini ginčo teisena. Jei ieškovė tik formaliai norėjo nustatyti vaikų gyvenamąja vietą ir bendravimo su vaikais tvarką, galėjo tai padaryti taikiu susitarimu, pateikiant abiejų šalių susitarimą patvirtinti teismui. Be to, reikalavimams dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo privalėjo būti taikoma privalomoji mediacija. Ieškovė, teikdama pradinį ieškinį tik dėl išlaikymo padidinimo, buvo įvykdžiusi šį reikalavimą, tačiau patikslinusi ieškinį, ji pareiškė du naujus savarankiškus reikalavimus, kuriems mediacija nebuvo taikyta, todėl teismas šiuos naujus ieškovės reikalavimus turėjo atsisakyti priimti, o priėmus patikslintą ieškinį, palikti nenagrinėtais. Toks teismo proceso pažeidimas taip pat sąlygojo ir nereikalingas bylinėjimosi išlaidas, kurios nepagrįstai buvo priteistos iš atsakovo.

Atsiliepimas

25. Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino šalių pateiktus įrodymus, pagrįstai ir teisėtai visiškai tenkino ieškinį, tai yra priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą, atitinkantį teismų praktiką šios kategorijos bylose.

Šalies argumentai

2.2. Ieškovė mano, jog šiuo atveju egzistavo abu išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindai. Pirmiausia, civilinės bylos užvedimo metu šalių dukra jau buvo pilnametė, jai išlaikymo atsakovas nebeteikė, kas civilinės bylos užvedimo metu neabejotinai lėmė atsakovo turtinės padėties pasikeitimą – pagerėjimą. Priimant 2020 m. liepos 3 d. nutartį, vaikų poreikiai sudarė po 380 Eur kiekvienam, todėl ieškovė tuo metu ir reiškė reikalavimą priteisti išlaikymą vaikams po 200 Eur. Ir tik vėliau, bylos nagrinėjimo metu, abipusių nuolaidų būdu, šalys taikos sutartimi susitarė dėl 130 Eur dydžio išlaikymo. Sudarant šalių taikos sutartį 2020 m., kuomet vaikų poreikiai buvo 380 Eur, ieškovė abipusių nuolaidų būdu sutiko, kad atsakovas prie sūnų išlaikymo prisidėtų 130 Eur suma, nes išlaikymą tuo metu turėjo teikti trims vaikams, t. y. ir šiuo metu jau pilnametei dukrai D., tačiau tokiu būdu visas kitas išlaikymo išlaidas ieškovė tuomet prisiėmė sau. Nuo taikos sutarties sudarymo iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo praėjo du su puse metų, todėl ir vaikų poreikiai, ieškovės vertinimu, natūraliai padidėjo.

2.3. Šioje civilinėje byloje ieškovė įrodinėjo, kad kiekvieno iš vaikų poreikiai sudaro 580 Eur, nes vaikai išaugo, be to, ženkliai didėjo kainų lygis, taigi jų poreikiai padidėjo. Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, turi būti lavinami nepilnamečių vaikų gabumai. Net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės.

2.4. Tiek iš bylos medžiagos, tiek iš apeliacinio skundo spręstina, jog ir pats atsakovas sutinka, kad vaikų poreikiai yra pasikeitę, sutinka vaikų išlaikymui mokėti po 150 Eur, apeliaciniame skunde iš esmės nekvestionuoja egzistuojančios būtinybės anksčiau priteistą išlaikymo dydį pakeisti, jį padidinant. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad vaikų poreikiai yra pasikeitę ne vien tik dėl jų amžiaus, bet ir dėl padidėjusių maisto produktų, įvairių prekių ir paslaugų, vaistų ir pan. Kainų. Ieškovės vertinimu, vien šios aplinkybės pakanka, kad būtų sprendžiamas išlaikymo padidinimo klausimas.

2.5. Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad tam tikros ieškovės pateiktos detalizuotos išlaidos neatitinka tikrovės, apelianto pateikti argumentai nesudaro pagrindo iš esmės abejoti ieškovės nurodytais ir detalizuotais nepilnamečių vaikų poreikiais ir juos užtikrinančiomis išlaidomis. Fiziniai asmenys paprastai netvarko buhalterinės apskaitos, nekaupia prekių įsigijimo kvitų ir jų neapskaito. Išlaidų vaikui patiriama tada, kai būtina, dažnai negalvojant, kad vėliau gali tekti įrodinėti tikslius patirtų išlaidų dydžius teisme. Dėl šios priežasties situacija, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti vaiko išlaikymui skirtų lėšų, yra suprantama ir galima. Ieškovė pagal galimybes teismui pateikė prekių įsigijimo kvitus ir sąskaitas, juos apskaitė ir į bylą pateikė detalius vaikų poreikių paskaičiavimus. Būtent šie įrodymai sudarė realią galimybę teismui įvertinti vaikų išlaikymui skiriamas lėšas. Tai reiškia, kad ieškovė byloje pirminiais ir tiesioginiais įrodymais pagrindė vaikams reikalingą išlaikymo sumą. Be to, vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką. Išlaikymo vaikui dydis paprastai apskaičiuojamas, vaiko poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas per vienus metus padalijant į 12 mėnesių. Akivaizdu, kad vienais mėnesiais yra patiriamos didesnės išlaidos vieniems poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, perkant žieminius batus, drabužius, o kitais – kitiems poreikiams, pavyzdžiui, vasarą išauga išlaidos vaiko laisvalaikiui, atostogoms. Nors atsakovas ginčija ieškovės nurodytas vaiko poreikių sumas, tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu jokių įrodymų apie kitokius vaikų poreikius ar savo paskaičiavimų dėl vaikų poreikių nepateikė, tik deklaratyviai teigė, jog ieškovės nurodomos vaiko išlaidos yra per didelės.

Žemesnės instancijos teismas

2.6. Teismo sprendimo priėmimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. minimali mėnesinė alga – 730 Eur, o minimali mėnesinė alga, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 533,65 Eur. Taigi ieškovės nurodyta vaiko poreikių suma yra vos 50 Eur didesnė, nei MMA. Pažymėtina, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA jau yra 840 Eur neatskaičius mokesčių ir 633 Eur atskaičius mokesčius. Taigi iš atsakovo priteista suma neviršija minimalios mėnesinės algos orientacinio kriterijaus. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

2.7. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, kad vaikai gyvena su motina, kuri užtikrina nepilnamečių vaikų teisę turėti gyvenamąjį būstą. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas, visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Vienu iš šioje normoje nurodytų principų nustatoma, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šioje ir kitose įstatymo normose (6, 11, 13 straipsniai) nustatyta, kad vaikui privalo būti sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir augti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad šalių turtinė padėtis pakankama teikti būtinąjį išlaikymą vaikams, atsakovo teiktinas išlaikymas pagrįstai buvo sumažintas nurodyta suma ir iš atsakovo pagrįstai priteista 225,50 Eur suma.

2.8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl atsakovo darbingumo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios iš esmės neleistų atsakovui dirbti ir uždirbti didesnes pajamas, nei kad atsakovas uždirba šiuo metu. Atsakovas dabartinėje darbovietėje dirba jau seniai, tad be abejonės, per daugelį metų įgijo didelės darbo patirties, pakilo jo kvalifikacija, todėl jo galimybės gauti dideles pajamas panašioje darbinėje srityje labai išaugo. Jeigu, kaip teigia atsakovas, didelę dalį pajamų jis privalo skirti kuro išlaidoms vykti į darbą ir iš darbo, tai, ieškovės manymu, jis turi visas galimybes pakeisti darbą į arčiau gyvenamosios vietos esantį darbą, kuris galbūt būtų mažiau apmokamas, tačiau ir kuro, ir kelionės laiko prasme būtų labiau ekonomiškesnis. Aplinkybė, kad atsakovas uždirba į rankas 1 100 Eur, tačiau kurui išleidžia 520 Eur, kas reiškia, jog jam lieka vos 645 Eur, rodo tik pasyvų atsakovo elgesį.

2.9. Ieškovė nesutiko ir su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas neįrodė, jog jo finansinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės. Priešingai, byloje esančiais duomenimis pagrįstai nustatyta, kad atsakovas gyvena tėvų namuose, o ieškovė yra priversta nuomotis būstą, taip pat ieškovė yra paėmusi kreditą, taip siekdama pagerinti vaikų buitines gyvenimo sąlygas, ir kiekvieną mėnesį turi mokėti po 150 Eur, kas ženkliai sumažina ieškovės galimybes prisidėti prie kitų vaikų poreikių užtikrinimo. Be to, atsakovas turi mažesnį išlaikytinų nepilnamečių vaikų skaičių. Teismas ištyrė visas atsakovo nurodytas aplinkybes, dėl visų jų pasisakydamas ir jas įvertindamas, todėl pagrįstai konstatavo, kad vaikai turi ženkliai išaugusius būtinuosius poreikius, kuriuos tenkinti yra abiejų šalių pareiga ir, nors atsakovas teigia, kad jo galimybės ją vykdyti yra mažesnės nei ieškovės, jis turi dėti maksimalias pastangas šiai pareigai tinkamai vykdyti. Byloje nėra jokių įrodymų, išskirtinių aplinkybių, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaikams išlaikyti, ar kad jis ėmėsi kokių nors pastangų užsitikrinti pakankamą pajamų šaltinį. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, sveikas, todėl kaip rūpestingas asmuo, turintis pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, privalo imtis visų jam prieinamų priemonių, kad iš gaunamų pajamų galėtų teikti savo vaikams išlaikymą. Ieškovės vertinimu, apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių aplinkybių ir argumentų, paneigiančių tokias pirmosios instancijos teismo išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Dėl civilinės bylos prijungimo

27. Apeliantas prašo prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos prijungti Alytaus apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-2279-922/2020, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio atsakovo prašymo netenkino, nes minėtoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vaikų poreikiai iš esmės nepasikeitė.

28. Apelianto prašymas dėl civilinės bylos Nr. e2-2279-922/2020 prijungimo netenkintinas, kadangi tam nėra būtinumo. Apeliacinės instancijos teismas minėtos bylos, kuri yra elektroninė, medžiaga gali pasinaudoti vadovaudamasis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

29. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas patikslinto ieškinio reikalavimas dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

30. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiams vaikams nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo, motyvuodama išaugusiais vaikų poreikiais, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaikų poreikių nustatymas. Teigdama, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti per mėnesį kiekvienam yra reikalinga 453 Eur (580 – 127 Eur išmoką vaikui) suma, iš atsakovo prašė priteisti vaikams išlaikymą po 226,50 Eur per mėnesį. Apeliantas nesutinka su teismo priteistu padidintu 226,50 Eur išlaikymo dydžiu, nurodo, jog nuo ankstesnio teismo sprendimo praėjo labai nedaug laiko ir vaikų poreikiai iš esmės nepadidėjo.

31. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti priteisto išlaikymo dydį, tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi prioritetinio vaiko teisių ir apsaugos principų.

32. Vertindamas apelianto argumentus dėl atskirų vaikų poreikių rūšių, teismas taip pat sutinka su apeliantu, jog kai kurie iš jų nepagrįstai išdidinti.

33. Atsakovas ginčydamas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl padidėjusių vaikų poreikių, nesutinka, kad vaikų maitinimui ieškovė per mėnesį išleidžia po 160 Eur. Ieškovė nurodytą sumą vaikų maitinimui iš esmės grindė padėjusiais vaikų poreikiais bei pasikeitusia ekonomine situacija šalyje, tai yra ženkliai išaugusiomis maisto produktų kainomis. Nurodė, kad po 2020 m. liepos 23 d. nutarties priėmimo, kuria, šalių susitarimu, sudarius taikos sutartį, buvo patvirtinta 130 Eur išlaikymo suma, vaikų poreikiai iš esmės pasikeitė. Atsakovas pažymėjo, kad minėtos nutarties priėmimo P. buvo beveik 10 metų, o A.– 8 metai, šiuo metu P. yra beveik 12 metų, o A. – 10 metų. Atsakovo vertinimu, tokio amžiaus vaikų poreikiai beveik nesikeičia iki jų paauglystės. Be to, ieškovės nurodyta suma vaikų maitinimui, atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas yra nelogiška, kadangi tokiu atveju, ieškovė visas savo gaunamas pajamas iš esmės turėtų skirti šalių nepilnamečių vaikų ir kitų dviejų ieškovės išlaikytinių maitinimui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia atsakovo pozicija. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad po minėtos nutarties priėmimo šalyje ženkliai pakito maisto produktų kainos, kadangi pagal oficialius statistikos departamento duomenis maisto produktų kainų pokytis lyginant jį 2022 m. rugpjūčio mėn. (ieškinio nagrinėjamoje byloje pateikimo) su 2020 m. liepos mėn. laikotarpiu pakilo net 34,3 procentais. Taip pat neginčytina aplinkybė, kad vaikams augant jų poreikiai didėja, todėl nors ir nurodytas dviejų su puse metų laikotarpis, įvertinus vaikų amžių nėra ženklus, atsižvelgiant į minėtą kainų pokytį nagrinėjamu laikotarpiu, ieškovės prašoma išlaidų suma vaikų maitinimui nemažintina.

34. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovės nurodyta išlaidų suma vaikų gydymui, medikamentams, papildams, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog vaikai sirgtų tam tikromis ligomis, dėl kurių kiekvieną mėnesį jiems reiktų pirkti vaistus. Teismas pripažino pagrįstomis 40 Eur išlaidas, kurias ieškovė per mėnesį skiria nepilnamečių vaikų vaistams, vitaminams, imunitetą stiprinantiems medikamentams. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad būtent tokia išlaidų suma reikalinga kiekvienam šalių nepilnamečiui vaikui kas mėnesį. Ieškovė nenurodė ir teismui nepateikė duomenų, kad šalių nepilnamečiai vaikai turi vartoti tam tikrus specifinius medikamentus ar specialius maisto papildus, vitaminus, ar jiems būtų reikalingos tam tikros procedūros, kurių išlaidas ieškovė patirtų kas mėnesį. Ieškovės pateikti duomenys, tai yra mokėjimo kvitai bei išlaidų suvestinė patvirtina, kad ji iš esmės nepilnamečiams vaikams perka įprastus vitaminus, maisto papildus. Pažymėtina, kad 2020 m. kovo 5 d. ieškovė teikdama ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nurodė, kad sveikatos priežiūrai skirtina suma nepilnamečiams vaikams sudaro 20 Eur per mėnesį, kiekvienam vaikui. Pagal oficialius statistikos departamento duomenis farmacijos kainų pokytis 2022 m. rugpjūtį jį lyginant su 2020 m. liepos mėn. nebuvo ženklus ir pakilo tik 9,5 procentų. Todėl įvertinus vaikų amžiaus pokytį bei ieškovei nepateikus duomenų apie specialius nepilnamečių vaikų poreikius, ieškovės prašoma išlaidų suma skirtina nepilnamečių vaikų vaistams, vitaminams, imunitetą stiprinantiems medikamentams mažintina iki 30 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

35. Atsakovas nurodė, kad ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad už kiekvieno vaiko telefoną ji moka po 8 Eur per mėnesį, nors šios paslaugos yra apmokamos pagal pateiktas sąskaitas. Teismas nurodyta sumą, skiriamą nepilnamečių vaikų ryšio paslaugoms pripažino pagrįsta. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė pateikė trijų skirtingų ryšių operatorių (AB „Telia“, UAB „Bitė“, UAB „Tele2“) skirtingais laikotarpiais išrašytas sąskaitas faktūras tiek mobiliojo, tiek interneto, tiek televizijos paslaugoms bei įsigytai įrangai apmokėti. Pagal vėliausias ieškovės pateiktas sutartis 2022 m. spalio 14 d. sudarytas su UAB „Tele“ ryšio operatoriumi, dėl P. (tel. (duomenys neskelbtini)) ir A. ((duomenys neskelbtini)) mobilaus ryšio paslaugų, už šias paslaugas mokėtina suma sudaro 7,50 Eur per mėnesį, todėl ieškovės prašoma išlaidų suma nepilnamečių vaikų mobiliojo ryšio paslaugoms nemažintina.

36. Atsakovas mano, kad ieškovė nepagrįstai į vaikų poreikiams skirtiną sumą įtraukė 60 Eur dydžio būsto išlaikymo ir komunalinių mokesčių dalį, tenkančią kiekvienam vaikui. Teismas, ieškovės nurodytas 60 Eur būstui, tenkančias kiekvienam nepilnamečiui vaikui pripažino pagrįstomis. Atsakovo teigimu, ieškovė pagal ankstesnėje byloje jos pateiktus duomenis 2019 m. lapkričio mėnesį mokėjo apie 90 Eur, gruodžio – apie 119 Eur, kai šildymo sezonu yra patys didžiausi mokesčiai. Todėl net ir įvertinus paslaugų pabrangimą, atsakovo vertinimu, tai niekaip negali pateisinti ir įrodyti, kad ieškovė patiria 240 Eur išlaidų už nuomojamą būstą ir komunalines paslaugas, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų už jos mokamas paslaugas kiekvieną mėnesį. Su šia atsakovo pozicija sutiktina iš dalies. Pažymėtina, kad ieškovė 2020 m. kovo 5 d. teikdama ieškinį nurodė, kad kiekvienam nepilnamečiui vaikui tenkanti būsto išlaidų dalis ir kiti mokesčiai sudaro 20 Eur per mėnesį. Nagrinėjamoje byloje šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė 2020 m. gegužės 6 d. nuomos sutartį, kuri buvo sudaryta dar iki 2020 m. liepos 23 d. teismo nutarties priėmimo. Nuomos sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, kad ieškovė yra 36 kv. m., kambario, esančio (duomenys neskelbtini) nuomininkė, nuomos terminas nustatomas nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki 2023 m. gruodžio 7 d. (1.1. – 1.2. punktai) (el. bylos 2 t., b.l. 181-183). Mėnesinis nuomos mokestis sudaro 0,37 ct už 1 kv. m., vadinasi minėtos gyvenamosios patalpos nuoma per mėnesį sudaro 13,32 Eur (1.3. punktas). Nuomos sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad mokestis už sunaudotą vandenį priklausomai nuo suvartoto vandens kiekio už šaltą vandenį sudaro 1,99 Eur už kubinį metrą, už karštą vandenį – 5,52 Eur už kubinį metrą (1.4. punktas). Mokestis už elektros energiją 0,13 ct už kWh. Ieškovė pateikė atsiskaitymo už paslaugas kvitus iš kurių matyti, kad 2021 m. kovo mėnesį jos išlaidos būsto nuomai ir komunaliniams patarnavimams keturiems nuomininkams sudarė 125,62 Eur., 2021 m. balandžio mėn. – 103,30 Eur., 2022 m. kovo mėn. – 130,44 Eur., 2022 m. gegužės mėn. 96,70 Eur (el. bylos 2 t., b.l. 10-13). Ieškovės pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad 2022 m. kovo mėn. už butą ji sumokėjo 251,89 Eur, 2022 m. balandžio mėn. – 132,89 Eur, 2022 m. gegužės mėn. už butą sumokėta suma sudarė 130,44 Eur (el. bylos 2 t., b.l. 121-147). Ieškovės patiriamos išlaidos internetui bei televizijai adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės mėn. sudarė 18,39 Eur (el. bylos 2 t., b.l. 53-54). 2022 m. lapkričio 16 d. pinigų priėmimo kvitas už dujas patvirtina, kad ieškovė yra sumokėjusi 19 Eur. Ieškovės pateiktas kvitas už atliekas patvirtina, kad ji 2022 m. lapkričio 10 d. yra sumokėjusi 36,91 Eur sumą. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimas patvirtina, kad nurodyto dydžio rinkliava mokama už vienerius metus, todėl per mėnesį sudaro 3,08 Eur sumą. Įvertinus nurodytus duomenis darytina išvada, kad ieškovės būsto ir komunalinių patarnavimų suma per mėnesį apytiksliai sudaro apie 170,91 Eur per mėnesį. Ieškovės šeima susideda iš penkių asmenų, todėl kiekvienam asmeniui tenkanti būsto nuomos ir komunalinių mokesčių dalis sudaro apie 34,18 Eur per mėnesį. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad nurodyta suma yra nepagrįstai išdidinta, tačiau atsižvelgiant į sezoniškumą, dėl kurio patiriamų komunalinių išlaidų suma skiriasi, kadangi žiemos sezono metu neišvengiamai ieškovė patirs ir būsto šildymo išlaidas, ieškovės prašoma išlaidų už nuomojamą būstą ir komunalines paslaugas suma mažintina iki 50 Eur per mėnesį.

37. Apeliantas taip pat nesutiko su kitomis teismo sprendimu patvirtintomis ieškovės nurodytomis išlaidomis vaikų poreikiams patenkinti. Nors atskirai jų nedetalizavo, tačiau teigė, kad patvirtintos išlaidos vaikų poreikiams yra išdidintos, o ieškovė neįrodė padidėjusių vaikų poreikių po 2020 m. liepos 23 d. nutarties priėmimo. Todėl vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika (žr. 31 punktą) pasisakytina apie visas sprendime patvirtintas išlaidas vaikų poreikių tenkinimu.

38. Teismas pripažino pagrįstomis, ieškovės nurodytas 80 Eur išlaidomis nepilnamečių vaikų aprangai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos išlaidos yra išdidintos. Kaip minėta ieškovė savo poziciją dėl skirtinos sumos vaikų aprangai grindė pasikeitusias jų poreikiais bei padidėjusiomis kainomis. Pažymėtina, kad 2020 m. kovo 5 d. teikdama ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškovė nurodė, kad kiekvienam nepilnamečiui vaikui per mėnesį skirtina suma vaikų aprangai sudaro po 50 Eur per mėnesį. Pagal oficialius statistikos departamento duomenis aprangos ir avalynės kainų pokytis 2022 m. rugpjūčio mėn. lyginant su 2020 m. liepos mėn. padidėjo labai nežymiai 0,2 procentais. Ieškovės skaičiavimu, išlaidų suma metams vieno nepilnamečio sūnaus aprangai sudarytų 960 Eur, kuri apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrįsta. Byloje pateikti mokėjimo kvitai ir atitinkamų išlaidų kvitų santraukos (el. bylos 4 t., b.l. 87-98), kuriais ieškovė grindžia jos patiriamas išlaidas nepilnamečių vaikų aprangai patvirtina, kad jos išleidžiamos sumos aprangai yra kintančios, todėl tikėtina, kad atitinkamu mėnesiu šios išlaidos gali viršyti 80 Eur sumą, tačiau kitą mėnesį jų ieškovė gali visiškai nepatirti arba patirti minimalias. Be to, kartu su kvitais patvirtinančiais ieškovės patiriamas išlaidas šalių nepilnamečių vaikų aprangai, ieškovė kartu teikia kvitus iš kurių matyti, kad ieškovė pirko ir kūdikiui skiriamą aprangą (el. bylos 4 t., b. l. 13, 24, 31, 45), tačiau šias išlaidas priskyrė kaip šalių nepilnamečių vaikų aprangai patirtas išlaidas. Vadovaujantis nurodytu, ieškovės prašoma išlaidų suma vieno nepilnamečio sūnaus aprangai mažintina iki 70 Eur per mėnesį ir šios išlaidos laikytinos pakankamomis šiam poreikiui užtikrinti.

39. Teismas pripažino pagrįstomis, ieškovės nurodytas 60 Eur išlaidas skiriamas nepilnamečių vaikų kanceliarinėms prekėms, pratyboms ir vadovėliams. Apeliacinės instancijos teismo vertimu, šios išlaidos yra išdidintos. Nustatyta, kad abu berniukai lanko valstybinę mokyklą (duomenys neskelbtini) ieškinio pateikimo metu P. mokėsi 5 klasėje, o A. 3 klasėje, mokykloje, už sūnų mokslą ieškovei mokėti nereikia. Pažymėtina, kad teikdama ieškinį 2020 m. kovo 5 d. ieškovė nurodė, kad kiekvienam nepilnamečiui vaikui per mėnesį skirtina suma kanceliarinėms prekėms sudaro po 40 Eur per mėnesį. Ieškovė byloje pateikė kvitus ir atitinkamų išlaidų kvitų santraukas (el. bylos 4 t., b.l. 87-98). Sistemizuodama patiriamas išlaidas kanceliarinėms prekėms jas sugrupavo kartu su buities prekių išlaidomis, kurios pagal ieškovės pateikiamus kvitus dažniausiai patariamos UAB „Kosmelita“. Išanalizavus šias išlaidas nustatyta, kad jos nėra niekaip susijęs su išlaidomis skiriamomis nepilnamečių vaikų kanceliarinėms prekėms, pratyboms ir vadovėliams ir pan., kadangi yra susijusios su asmens higienos prekėmis ir tikėtina nėra skiriamos nepilnamečiams šalių sūnums (pvz.: pėdkelnės, plaukų lakas, kūno migla, blakstienų tušas ir pan.) Tuo tarpu išlaidos patiriamos kanceliarinės prekės pagal pateikiamus kvitus yra kintančios ir varijuoja. Laikotarpiu nuo 2022 m. birželio – lapkričio mėn. pagal byloje pateiktus kvitus sudarė 98,31 Eur, tokiu būdu vidutiniškai per mėnesį pusės metų laikotarpiui bendrai sudaro apie 16,39 Eur sumą, tai yra po 8,19 Eur kiekvienam nepilnamečiui vaikui. Be to, ne visi ieškovės pateikti pirkimo kvitai, kuriuos ji priskiria kanceliarinėms prekėms vienareikšmiškai patvirtina, kad juose nurodytos sumos buvo skiriamos nepilnamečių vaikų interesais, kadangi kvite nėra detalizuota kam buvo paskirta sumokėta suma (el. bylos 3 t., b. l. 136). Įvertinus nurodytus duomenis, ieškovės prašoma išlaidų suma skiriamas nepilnamečių vaikų kanceliarinėms prekėms, pratyboms ir vadovėliams mažintina iki 35 Eur per mėnesį.

40. Ieškovė nurodė, kad vaikų laisvalaikiui ir šventėms vidutiniškai per mėnesį skiria po 50 Eur kiekvienam, siekdama sudaryti visapusiškas sąlygas dalyvauti kultūriniame gyvenime, įvairiuose sporto ir kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vykti į ekskursijas, lankytis draugų gimtadieniuose bei kitose šventėse. Teikdama ieškinį 2020 m. kovo 5 d. ieškovė taip pat nurodė, kad kiekvienam nepilnamečiui vaikui per mėnesį skirtina suma laisvalaikiui ir šventėms sudaro po 50 Eur per mėnesį. Teismas šias ieškovės nurodytas išlaidas pripažino pagrįstomis. Įrodinėdama sūnų pramogoms išleidžiamas sumas, ieškovė pateikė mokėjimo kvitus ir atitinkamų išlaidų kvitų santraukos (el. bylos 4 t., b.l. 87-98). Iš ieškovės pateiktos išlaidų santraukos skirtos laisvalaikiui matyti, kad šias išlaidas iš esmės sudaro veterinarinėms paslaugoms ir šuns pašarui skiriamos išlaidos. Ieškovė byloje nepateikė jokių duomenų ar kvitų, kurie pagrįstų jos patiriamas išlaidas kultūriniams ar kitiems renginiams. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad šalys būtų aptarę ir/ar susitarę dėl nepilnamečių vaikų augintinio ir jam skiriamų išlaidų. Todėl įvertinus nurodytus duomenis darytina išvada, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė šalių nepilnamečių vaikų laisvalaikiui skiriamos sumos dydžio. Tačiau sutiktina su ieškovės argumentais, kad visapusiškam vaikų lavinimui, siekiant patenkinti ne tik būtinuosius vaikų poreikius, būtina skirti lėšų ir vaikų kultūriniam lavinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kadangi visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2020 spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 20 punktas). Vis dėlto, ieškovei nepateikus jokių šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų spręstina, kad šiems vaikų poreikiams skirtina suma yra mažesnė nei nurodė ieškovė. Vadovaujantis nurodytu ir pripažįstant, kad vaikams būtina turiningai leisti laisvalaikį, pagrįstomis pripažintinos 30 Eur išlaidos pramogoms.

41. Ieškovė nurodė, kad vaikų higienos prekėms (muilui, šampūnui, dantų priežiūros reikmenims, skalbimo priemonėms, kremams nuo saulės, kirpyklai ir pan.) per mėnesį išleidžiama vidutiniškai po 15 Eur kiekvienam. Teismas šias išlaidas pripažino pagrįstomis. Ieškovės pateiktas prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitas patvirtina, kad berniukų kirpimo paslaugos 2022 m. spalio mėn. sudarė 10 Eur kiekvienam. Įvertinus ieškovės pateiktus kvitus patvirtinančius higienos prekėms patiriamas išlaidas, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad prašomos 15 Eur higienos priemonių, įskaitant kirpyklos paslaugas išlaidos yra realios ir proporcingos nepilnamečių vaikų poreikiams užtikrinti, todėl ši suma pripažintina pagrįsta ir nemažintina.

42. Ieškovė taip pat nurodė, kad jai periodiškai tenka pirkti didesnės vertės daiktus, tai yra vaikams skirtus baldus, patalynę, kompiuterį, telefoną ir pan., taip pat būna nenumatytų išlaidų (remontas ir pan.), kuriomis per mėnesį ieškovė skiria po 30 Eur. Teismas šias ieškovės nurodytas išlaidas pripažino pagrįstomis. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė mokėjimo kvitus, kurie patvirtinta ieškovės nurodytas aplinkybes dėl patiriamų išlaidų, iš ieškovė pateiktos išlaidų santraukos (el. bylos 4 t., b. l. 87-98) matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. birželio – lapkričio mėn. ieškovė pirko du čiužinius (31,69 Eur ir 34,99 Eur), planšetę (60 Eur), patyrė remonto išlaidų (el. bylos 3 t., b. l. 8). Be to, teismui nustačius nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove pripažintina, jog ieškovei ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu abiejų vaikų aprūpinimo užtikrinimu, todėl ieškovės prašomos 30 Eur nenumatytos išlaidos, kiekvienam nepilnamečiui vaikui pripažintinos pagrįstomis, todėl nemažintinos.

43. Teismas taip pat nustatė, kad patikslinusi ieškinį, į vaikų poreikių sąrašą įtraukė išlaidas mokyklinėms uniformoms, bylos nagrinėjimo metu papildomai įtraukė išlaidas popamokinėms veikloms (t. y. specialios aprangos ir avalynės pirkimui lankant plaukimo treniruotes, muzikos instrumento įsigijimui, piniginės lėšos skiriamos vykimui į futbolo varžybas). Todėl pripažino, kad galutinė mėnesinė poreikių suma vienam vaikui ieškovės skaičiavimu sudaro 580 Eur. Atsakovas nesutiko su teismo padaryta išvada, nurodė, kad ieškovės motyvai dėl padidėjusių berniukų poreikių dėl jų užklasinės veiklos, jau egzistavo nagrinėjant ieškovės ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-2279-922/2020. Be to, išlaidos vaikų mokyklinėms uniformoms, akordeonui yra vienkartinio pobūdžio išlaidos ir nėra patiriamos kiekvieną mėnesį ar kiekvienais metais, todėl negali nulemti nepilnamečių vaikų poreikių padidėjimo. Atsakovo vertinimu dėl vienkartinio pobūdžio išlaidų šalys gali susitarti geranoriškai, o joms nesutariant atskirai kreiptis į teismą, bet tai daryti ne per išlaikymo dydžio keitimą. Todėl teismas dėl šių vienkartinių poreikių nepagrįstai išdidino išlaikymo dydį, taip nukrypdamas nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovo nurodytais sutinka iš dalies.

44. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nepilnametis šalių sūnus P. mokosi (duomenys neskelbtini), mokestis už pasirinktą neformaliojo švietimo programą sudaro 10 Eur. Kitas šalių sūnus A. nuo 2019 m. rugsėjo lanko plaukimo treniruotes (duomenys neskelbtini), kurios šiuo metu yra nemokamos, mokestis už plaukimo treniruotes nuo 5 klasės sudarys 20 Eur per mėnesį. Ieškovės nurodomos aplinkybės, apie nepilnamečių vaikų dalyvavimą užklasinėje veikoje jau egzistavo bylą nagrinėjant 2020 metais, todėl pripažintina, kad šios aplinkybės nesudarė teismui pagrindo didinti išlaikymo dydį.

45. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji patiria papildomų išlaidų dėl P. lankomų futbolo treniruočių, kurios yra mokamos, mokestis per mėnesį sudaro 5 Eur, be to, jis 2–3 kartus per metus dalyvauja varžybose, už kurias mokamas ne mažiau kaip 10 Eur mokestis. P., taip pat reikalingas naujas, jo amžių atitinkantis akordeonas, o sūnaus A. plaukimo treniruotėms būtina nupirkti reikalingą aprangą, avalynę, plaukimo akinius. Duomenų, kurie pagrįstų nurodytas aplinkybes ieškovė byloje nepateikė.

46. Patikslintame ieškinyje ieškovė taip pat nurodė ir pateikė duomenis, kad uniformos krepšelis vienam vaikui sudaro 168,01 Eur (el. bylos 3 t., b. l. 32-46). Teismas nustatė, kad išlaidos mokyklinėms uniformoms kiekvienam vaikui sudaro po 84 Eur per metus. Pažymėtina, kad teismas sprendime (žr. 12 punktą) nurodė, kad pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus išlaikymo suma vienam vaikui sudaro 503 Eur, tačiau ieškovei į poreikių sąrašą įtraukus išlaidas mokyklinėms uniformoms, popamokinėms veikloms bei kitoms išlaidoms, susijusioms su vaikų popamokine veikla, nustatė, kad vaikų poreikiams reikalinga suma sudaro 580 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia teismo išvada nėra logiška ir pagrįsta, kadangi prie ieškovės paskaičiuotų išlaidų 503 Eur pridėjus, teismo nustatytas 84 Eur išlaidas mokyklinei uniformai, bendra išlaikymo suma tokiu atveju sudarytų 587 Eur. Todėl nėra aišku, kokia dalis išlaidų tektų kiekvieno vaiko popamokinėms veikloms bei kitoms išlaidoms, susijusioms su vaikų popamokine veikla, kurias į bendrą išlaikymo sumą teismas taip pat įtraukė.

47. Įvertinus nurodytas aplinkybes, sutiktina su atsakovo argumentu, kad išlaidos vaikų uniformoms bei muzikos instrumentui, apie kurio įsigijimą ieškovė byloje nepateikė jokių duomenų, yra vienkartinio pobūdžio išlaidos. Tačiau siekiant užtikrinti visapusišką nepilnamečių vaikų interesų apsaugą, taip pat užkirsti kelią papildomiems teisiniams ginčams tarp šalių, teismas pripažįsta, kad nepilnamečių vaikų mokyklinėms uniformoms bei papildomoms išlaidoms jų popamokinėms veikloms (t. y. specialios aprangos ir avalynės pirkimui lankant plaukimo treniruotes, muzikos instrumento įsigijimui, piniginės lėšos skiriamos vykimui į futbolo varžybas) nustatytina 59 Eur suma, kuri pripažintina pakankama nurodytoms išlaidoms patenkinti.

48. Vadovaudamasis nurodytais argumentais, atsižvelgdamas į realiai nustatytus vaikų poreikius, į tai, kad nuo 2020 metų vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turi ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri lėmė prekių ir paslaugų kainų augimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vieno šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti šiuo metu per mėnesį iš viso reikalinga 487 Eur suma, kuri yra reali, būtina ir proporcinga nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Iš nurodytos sumos atėmus nepilnamečiui vaikui valstybės teikiamas išmokas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas, vaikui skirtina tėvų išlaikymo suma sudarytų 180 Eur per mėnesį (487 – 127=360 Eur/2).

Dėl tėvų turtinės padėties vertinimo

49. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis 2020–2023 metais esmingai nepasikeitė, tačiau nepagrįstai priešingai šiai savo išvadai, padidino šalių sutartį išlaikymą beveik dvigubai.

50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas, nagrinėjantis bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl pasikeitusių vaiko poreikių, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą. Be to, ieškinį grindžiant šiuo pagrindu, teismui išlieka pareiga, be kita ko, įvertinti ir šalių turtinę padėtį.

51. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

52. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

53. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį ir nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis ir galimybės tenkinti vaikų poreikius 2020–2023 m. esmingiau nesikeitė. Apeliacinės instancijos teismas šiai išvadai pritaria, tačiau pažymi, jog vaikams teikiamas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pripažintina, kad vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį teismo priteistas 130 Eur išlaikymas yra nepakankamas nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui ir neatitinka jų interesų. Apeliacinėje instancijoje nustačius, kad vaikų poreikiai per mėnesį sudaro 487 Eur, konstatuotina, kad 180 Eur išlaikymo dydis yra protingo ir realaus dydžio ir nėra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

54. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas keistinas, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 226,50 Eur sumažintinas iki 180 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitoje dalyje skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

56. Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai iš jo priteisė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su patikslintu ieškiniu, t. y. reikalavimais dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, nes atsakovas nuo pat pradžių su jais sutiko ir ginčo dėl jų nebuvo. Jo nuomone, teismas, priimdamas šiuos reikalavimus, padarė esminį civilinio proceso pažeidimą, nes ieškovė nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

57. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnis, kurio 1 punkte numatyta, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šis reikalavimas yra taikytinas šalims iki bylos užvedimo, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovės patikslintą ieškinį. Pažymėtina, jog ieškovei patikslinus ieškinį, siekiant sudaryti šalims galimybę naujai reiškiamus reikalavimus išspręsti taikiu būdu, 2022 m. spalio 25 d. byloje buvo paskirta dar viena teisminė mediacija, tačiau šalys iš mediacijos proceso pasitraukė ir taikaus susitarimo nesudarė. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad šalims (taip pat ir atsakovui) buvo sudaryta galimybė bent jau bylos dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo baigti taikiu būdu, tačiau tokio susitarimo šalys teismui nepateikė, todėl teismas pagrįstai visus ieškinio reikalavimus išsprendė teismo sprendimu, kaip pareikštus ginčo tvarka, ir bylinėjimosi išlaidas skaičiavo, vertindamas, jog buvo pareikšti trys reikalavimai.

58. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

59. Apeliacinėje instancijoje teismo sprendimą iš dalies pakeitus ir vaikams priteistą išlaikymą sumažinus nuo 226,50 Eur iki 180 Eur, t. y. šį ieškovės reikalavimą patenkinus 79 procentais, patenkinta reikalavimų dalis sudaro 93 procentus: 1) reikalavimas dėl 226,50 Eur išlaikymo priteisimo patenkintas 79 procentais, 2) reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 100 procentų ir 3) reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo patenkintas 100 procentų (79+100+100/3=93 procentai). Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 450 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teisme patenkintų ieškovės reikalavimų dydį, ieškovei iš atsakovo priteistina 768,50 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

60. Pakeitus teismo sprendimo dalį ir priteistą vaikams išlaikymą sumažinus, atsakovas valstybei turi sumokėti 44 Eur žyminį mokestį už reikalavimus dėl išlaikymo dydžio padidinimo, nuo kurio ieškovė buvo atleista (22 Eurx2 vaikai). Už kitus du ieškinio reikalavimus ieškovė turėjo mokėti po 80 Eur (100 x 106,3/ 100 procentai x 0,75 = 79,73, suapvalinus 80 Eur), iš viso 160 Eur. Byloje ieškovė sumokėjo 65 Eur, todėl šiuos du reikalavimus patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistina 65 Eur, iš atsakovo – valstybei likusi 95 Eur suma., iš viso 139 Eur.

61. Atitinkamai paskirstytinos 49,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos: iš ieškovės jos nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), iš atsakovo valstybei priteistina 45,83 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

62. Apeliantas pateikė įrodymus apie sumokėtą už apeliacinį skundą 55 Eur žyminį mokestį. Ieškovė sumokėjo 800 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

63. Apeliacinis skundas patenkintas 20,63 procentais. Proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai iš ieškovės atsakovui priteistina 11,35 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo ieškovei 634,96 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atlikus šių piniginių sumų įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteistina 623,61 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 226,50 Eur (dviejų šimtų dvidešimt šešių eurų 50 ct) išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. balandžio 22 d.) iki jų pilnametystės, sumažinti iki 180 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt eurų), išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise vaikų motiną G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas 1 515 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 833,50 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt trijų eurų 50 ct).

Iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteistą 273 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį sumažinti iki 139 Eur (vieno šimto trisdešimt devynių eurų).

Iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteistas 49,28 Eur (keturiasdešimt devynių eurų 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sumažinti iki 45,83 Eur (keturiasdešimt penkių eurų 83 ct).

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 623,61 Eur (šešių šimtų dvidešimt trijų eurų 61 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Edita Šliumpienė