Kauno apygardos teismo nutartis

2018-12-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-897-290/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2013-01-14Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-07-28Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2018-01-05Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2018-06-06Kauno apygardos teismas
  5. T-2271-753/2018Nutartis · 2018-11-06Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2018-12-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-07
Bylos Nr.
1S-897-290/2018
Teisminio proceso Nr.
1-83-1-00404-2005-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
L. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-897-290/2018Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00404-2005-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo L. Č. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2018 m. spalio 1 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. Č. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų 3 mėnesiams. Bausmės pradžia - 2010 m. rugpjūčio 31 d., o pabaiga – 2020 m. kovo 1 d. Neatlikta bausmės dalis, Komisijos posėdžio dieną – 1 metai 5 mėnesiai 5 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2018 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam L. Č., tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį nutarimą motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

3. Skundu apygardos teismui nuteistasis L. Č. prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį, patvirtinti Komisijos nutarimą ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas kaip vieną iš nepaleidimo lygtinai motyvų vertino jo padarytą nusikaltimą. Jį jau įvertino kitas teismas, todėl vertinimas iš naujo, tai yra baudimas už tą patį antrą kartą, o tai prieštarauja BK nuostatoms ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

3.2. Skunde nuteistasis teigia, jog pirmosios instancijos teismas įvertino neatliktos bausmės dalį, su kuo nesutinka. Jis neprašo jo išteisinti, o nori tik įstatyme numatyto šanso pabaigti bausmės atlikimą švelnesnėmis sąlygomis, prižiūrimas probacijos tarnybos pareigūnų.

3.3. Nuteistasis mano, kad BVK 157 straipsnio nuostatas jis atitinka pilnai. Formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo materialusis pagrindas (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-69-485/2017). Lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o alternatyvus tolesnis bausmės vykdymas (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1183-238/2016). Nenusikalstamas elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą tikėtis tinkamo elgesio pritaikius lygtinį paleidimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1601-238/2014).

3.4. Skunde nuteistasis nurodo, kad šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, yra lengvoje grupėje, skatintas 13 kartų, dirba, kaltę pripažinęs, dalyvauja įvairiose įstaigos programose, palaiko socialinius ryšius su drauge, dengia priteistus civilinius ieškinius.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo L. Č. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.

6. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. Č. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Vis dėlto, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. L. Č. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 36 balai (žema). Vis dėlto, net ir šiuo atveju turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.

7. Bylos duomenys patvirtina, kad už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose L. Č. buvo 12 kartų paskatintas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, pataisos namuose nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. dirba VĮ ,,M. A.“ siuvimo bare darbininku, bendrauja su drauge. Akcentuotina, jog aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Ir nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad nustatytas vienas kriminogeninis veiksnys – ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis. Nurodytos aplinkybės atskleidžia antivisuomenines L. Č. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo jo nenorą taisytis, polinkį nusikalsti ir tai, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Ir nors šis kriminogeninis veiksnys nekintantis, tačiau šioje nuosprendžio vykdymo stadijoje jo vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

8. Abejoti išimtinai teigiama nuteistojo elgesio korekcija verčia socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis kartojo tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimus neįvertino ankstesnio patyrimo, oficialiai fiksuotas vienas savikontrolės praradimo epizodas, t. y. dabartinis teisės pažeidimas. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad L. Č. dėl savo padėties yra linkęs dalinę atsakomybę perkelti kitiems, asmuo apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes. Šios aplinkybės taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad jis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių negrįžtamų padarinių, todėl būdamas laisvėje taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir elgtis tinkamai. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

9. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už nusikalstamą veiką, kurią padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad L. Č. pataisos namuose taip pat nesielgė nepriekaištingai, nors ir buvo skatinamas, tačiau jo elgesys nebuvo nuoseklus išimtinai teigiama linkme. Pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu net 11 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles – vieną kartą už alkoholio vartojimą, vieną kartą už uždraustų daiktų turėjimą. Nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Toks nuteistojo nenuoseklus teigiamas elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius.

10. Savo skunde nuteistasis cituoja Kauno apygardos teismo nutartis su jam palankiais motyvais, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas, nešališkas ir klauso tik įstatymų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

11. Skunde L. Č. nurodo, kad apylinkės teismas kaip vieną iš nepaleidimo lygtinai motyvų nurodo padarytą nusikaltimą, o jį jau įvertino kitas teismas, todėl vertinimas iš naujo – baudimas už tą patį antrą kartą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

12. Nuteistasis taip pat nesutinka, kad apylinkės teismas vertino jo neatliktos bausmės dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

13. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą - kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

14. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Įvertinus visa tai daroma išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, naikinti ją skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo L. Č. apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai : Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisRimas Švirinas