Kauno apygardos teismo nutartis

2018-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-460-579/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2013-01-14Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-07-28Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2018-01-05Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2018-06-06Kauno apygardos teismas
  5. T-2271-753/2018Nutartis · 2018-11-06Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2018-12-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-06
Bylos Nr.
1S-460-579/2018
Teisminio proceso Nr.
1-83-1-00404-2005-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
L. Č.
Byla Nr. 1S-460-579/2018
Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00404-2005-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. Č. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. balandžio 16 d. nutarimą taikyti L. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. Č. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų ir 3 mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2020 m. kovo 2 d.Komisija 2018 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 95-71 nutarė nuteistajam L. Č. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Nuteistasis L. Č. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti lygtinį paleidimą.Skunde nuteistasis nurodo, jog teismas nepagrįstai vertino padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip jį bausdamas antrą kartą už tą pačią veiką ir pažeisdamas Konstitucijoje įtvirtintus principus. Jo nuomone, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo turi būti vertinamas asmens elgesys bausmės atlikimo metu. Skunde teigiama, kad bausmės tikslai, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, gali būti pasiekti ir taikant lygtinį paleidimą, nes, priešingu atveju, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) ir Probacijos įstatymo nuostatos taptų beprasmės. Nuteistasis taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai vertino likusį neatliktos bausmės dydį, nes pagal bausmių vykdymo kodeksą vertinama tik tai, kokią bausmės dalį privalu atlikti, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas. Pažymima, jog Kauno apygardos teismas nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad lygtinio paleidimo materialusis pagrindas yra formaliųjų kriterijų atitikimas, o skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad jis neatitinka BVK 157 straipsnio reikalavimų. Nuteistasis taip pat teigia suvokiantis, jog lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tik galimybė greičiau resocializuotis. Nesutinka su teismo išvada, kad būdamas lygtinai paleistas, gali vėl nusikalsti. Skunde nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balų mažėjimas yra akivaizdus, kas leidžia daryti išvadą, jog jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo L. Č. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. Č. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, o jo nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau tam, kad L. Č. galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos vien paminėtų aplinkybių nepakanka.Pagrindinis vertinamasis kriterijus yra ne konkreti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, išreikšta balais pagal OASys metodiką, o manymas, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, ši išvada, toks manymas, turi būti pagrįstas. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Iš tiesų L. Č. pataisos įstaigoje paskutiniu metu charakterizuojamas teigiamai – šiuo metu bausmę atlieka lengvojoje grupėje, pataisos namuose dirba, yra atlyginęs dalį priteisto civilinio ieškinio, galiojančių nuobaudų neturi, yra skatintas. Bausmės atlikimo metu nesivadovavo kriminaline subkultūra, dalyvavo privalomose pataisos įstaigoje vykdomose adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose, sporto turnyruose, minėjimuose, viktorinose. Baigė meno terapijos užsiėmimus, dalyvavo „Streso valdymo ir motyvacijos keistis“, „Psichologinės pagalbos priemonės, padedančios atsisakyti priklausomybės“ paskaitose. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema – 37 balai (pagal OASys). Tačiau šios aplinkybės bendrame nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, visgi nėra pakankamos jog L. Č. jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Kaip jau minėta, apie tai, kad asmuo gali būti lygtinai paleistas, sprendžiama, jeigu jo elgesio pataisos įstaigoje korekcija nukreipta teigiama linkme, tačiau šiuo atveju tokiai išvadai pagrindo nėra. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, L. Č. elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas. Nuteistasis įstaigos vidaus tvarką yra pažeidęs 11 kartų. Pastebėtina, kad paskutiniai jo padaryti pažeidimai yra šiurkštūs (uždraustų daiktų turėjimas, apsvaigimas nuo alkoholio), kas rodo, jog savo elgesio vien teigiama linkme koreguoti nesistengia. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios , tačiau jos neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip nelinkusį laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti keliamiems reikalavimams. Pažymima, kad lygtinio paleidimo taikymas neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam, todėl jo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra reikšmingas faktorius, į kurį atsižvelgiama vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo atveju L. Č. elgesys viso bausmės atlikimo metu sudaro pakankamą pagrindą abejoti probacijos sėkmingumu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad L. Č. kartojo tas pačias klaidas, kad priimdamas sprendimus, neįvertino ankstesnio patyrimo. Jo daromos nusikalstamos veikos sunkėjo. Būdamas teistas už vagystes, įvykdė labai sunkų smurtinį nusikaltimą. Manymą, kad šiuo metu nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija nebus sėkminga pagrindžia ir Socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys apie tai, kad nuteistasis dėl savo padėties yra linkęs atsakomybę iš dalies perkelti kitiems: kaltės dėl nusikaltimo nepripažįsta, teigia, kad auka jį puolė, o jis tik gynėsi; dėl pataisos namuose gaunamų nuobaudų iš dalies kaltina pareigūnus. Šios aplinkybės leidžia abejoti, ar nuteistasis, būdamas laisvėje sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, laikytis jam paskirtų įpareigojimų. Skunde nesutinkama su teismo motyvais vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl veikų pavojingumo, atliktos ir neatliktos bausmės santykio, kuris tiesiogiai susijęs su teisingumo ir proporcingumo principo užtikrinimu, tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Elgesio korekciją šiuo aspektu atspindėtų nepriekaištingas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir su tuo susijęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, kuris leistų neabejoti išimtinai pozityvia nuteistojo elgesio korekcija. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip ir minėta, nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas, netgi kai kuriais aspektais atvirkščiai – blogėjo, jo padaryti tvarkos pažeidimai sunkėjo. Be to, socialinio tyrimo išvadoje būtent ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis nurodoma kaip kriminogeninis veiksnys. Jo smurtinio elgesio riziką didinančiais veiksniais įvardyti savivokos stoka, nusikalstamo elgesio kartojimas, sunkėjimas, nusikaltimo įvykdymas bendrininkų grupėje. Visos šios aplinkybės, šiuo metu dar neleidžia pagrįstai manyti, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje, ypač turint omenyje, jog nusikalstamo elgesio rizika, nors ir priskiriama prie žemos rizikos grupės, tačiau artima vidutinei. Taip pat pažymėtina, jog iš 37 nusikalstamo elgesio rizikos balų, 33 balus sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma, o 4 balus sudaro kintantys, dinaminiai svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis dar gali koreguoti. Esant šioms aplinkybėms, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleistas L. Č. iš tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir gerbti bei laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundo argumentai nesuteikia pagrindo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo L. Č. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė