Kauno apygardos teismo nutartis

2017-07-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-636-327/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2013-01-14Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-07-28Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2018-01-05Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2018-06-06Kauno apygardos teismas
  5. T-2271-753/2018Nutartis · 2018-11-06Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2018-12-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-28
Bylos Nr.
1S-636-327/2017
Teisminio proceso Nr.
1-83-1-00404-2005-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Algirdas Jaliniauskas, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
L. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-636-327/2017Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00404-2005-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Algirdo Jaliniausko ir Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. Č. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atsisakyta pa­tvir­tinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių Pataisos namų – atvirosios ko­lo­nijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. Č. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 10 metų laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 10 metų ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendis pakeistas – L. Č. nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kurios vykdymas atidėtas Panevėžio apygardos teismo 2005 m. birželio 16 d. nutartimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 metų ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2010 m. rugpjūčio 31 d., bausmės pabaiga – 2020 m. kovo 2 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 8 mėnesiai 24 dienos (skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio pa­lei­dimo, dienos).

Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi socia­li­nio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nutarė taikyti nuteistajam L. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komi­sijos 2017 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pa­tai­sos įstai­gos. Nurodė, kad akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Nuteistasis L. Č. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir taikyti jam lygtinį paleidimą.Skunde nuteistasis teigia, kad buvo pažeista nuteistojo teisė į teisingą teismą, kadangi pirmos instancijos teismas bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir jis negalėjo išsakyti savo po­zi­cijos. Nuteistasis pataisos namuose dirba, galiojančių nuobaudų neturi, už gerą elgesį yra ska­tintas 8 kartus, o tai rodo teigiamą nuteistojo elgesio korekciją. Lygtinio paleidimo taiky­mas nuteistajam padėtų geriau integruotis į visuomenę.Taip pat skunde nuteistasis nurodo, kad palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais, išėjęs į laisvę nori jiems padėti. Išėjęs į laisvę, nori sąžiningai dirbti, kurti šeimą bei dorai gyventi. Be to nenori būti išlaikomas Lietuvos mokesčių mokėtojų. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo L. Č. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nu­ma­tyta, jog laisvės atėmimo bausmę pa­tai­sos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo indi­vi­dua­liame socia­li­nės reabilitacijos plane nu­ma­tytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pa­tai­sos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pa­tai­sos įstai­gos ir kurių nusikalstamo elge­sio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusi­kals­tamo elgesio riziką sudaro pagrindą ma­ny­ti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lyg­ti­nai paleisti iš pataisos įstaigų. Spren­džiant klau­simą dėl lyg­ti­nio paleidimo ver­tin­tina nuteis­tojo nu­si­kals­tamo el­gesio rizika ir pažanga ją ma­ži­nant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies seka, kad pagal naująjį teisinį regu­lia­vimą būtent nuteistojo pa­žan­ga maži­nant nusikalstamo el­gesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo el­ge­sio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis lai­­ky­sis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ap­svars­to nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabili­taci­jos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straips­nio 8 dalyje nuro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima mo­ty­vuo­tą nu­tarimą taikyti nu­teis­ta­jam lygtinį paleidimą arba jo netaikyti. Tuo tarpu klau­simą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą patvir­ti­ni­mo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos iš­vados ati­tinka faktines ap­lin­kybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nuteistojo skundo argumentas, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą, kadangi pirmos ins­tan­cijos teisme byla nebuvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, yra nepagrįstas. BPK 360 straips­nis numato, kad BVK numatytais atvejais klau­simus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Taip pat nuteistasis skunde prašo pagal jo skundą surengti žodinį bylos nagrinėjimą, tačiau teisėjų kolegija pažymi jog BPK 364 straipsnio 6 dalis numato, kad tik tuo atveju, kai skundas paduotas remiantis nu­teis­tojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo būti rengiamas teismo posėdis, o kitais atvejais rengti teismo posėdį yra teismo diskrecija. Šiuo atveju iš teismui pateiktos me­džia­gos matyti, kad nuteistojo skundas nepatenka į teismo posėdyje privalomai nagrinėjamų skundų ka­tegoriją, kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenus­tatyta, todėl nuteistojo prašymas jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas ir skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.Nors nuteistasis ir dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, dirba, yra at­li­kęs įstatymu rei­ka­laujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leido svarstyti klausimą dėl nu­teis­to­jo lygtinio pa­leidimo, tačiau šios teigiamai nuteistąjį charak­te­ri­zuo­jan­čios ap­lin­kybės negali būti laikomos ab­soliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai pa­leis­ti iš pa­tai­sos įstaigos. Atsižvelgtina į tai, jog šiuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už labai sunkų nusikaltimą, ankščiau teistas du kartus, nusikaltimų modelio nėra, tačiau padarytos nusikalstamos veikos tik sunkėja, kas rodo, kad nu­teis­­tasis yra linkęs nusikalsti, nepa­klusti visuomenėje priim­toms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavo­jin­gas. Be to nuteistasis dėl nusikaltimo, už kurio padarymą atlieka laisvės atėmimo bausmę, savo kaltę neigia, o tai atskleidžia nuteistojo negatyvų požiūrį į kitų žmonių interesus. Nors šios aplinkybės jau buvo įvertintos nuosprendžiu L. Č. skiriant baus­mę, tačiau sprendžiant lygtinio palei­di­mo iš pataisos įstaigos klau­simą, analizuojant nu­teis­tojo asmenybę bei jos po­ky­čius, svars­tant nuteistojo elgesio pažangos pa­kankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos. Ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis išlieka vienas iš kriminogeninių veiksnių L. Č. el­ge­sy­je, taip pat jis praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės, bet nesuvokia, kad ši įtaka buvo vie­nas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Aplinkybė, kad nuteistasis nesuvokia jam da­ro­­mos įtakos neigiamų pasekmių, rodo, kad L. Č. nepilnai supranta savo problemines sritis ir tai neigiamai įtakoja nuteistojo teigiamą elgesio korekciją. Atlikus pa­kartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ programą, matoma, kad vis dar išlieka vidutinė – 50 balų rizika. Kaip jau aptarta aukščiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo vienas iš pa­grindinių aspektų, leidžiančių taikyti lygtinį paleidimą, yra žema pakartotinio nusikalstamo elge­sio rizika. Šiuo metu ji tebėra vidutinė, todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti pakankamą nu­teistojo pažangą mažinant nu­si­kalstamo elgesio riziką. Tačiau iš socialinio tyrimo išvados ma­tyti, kad nuteistasis nelinkęs vadovautis ankstesniu patyrimu, jis kartoja tas pačias klaidas. At­kreip­ti­nas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, šiuo metu pataisos namuose dirba, tačiau išėjus į laisvę konkrečios darbovietės susiradęs nėra, lygtinio paleidimo atveju ketina dirbti pagal verslo liudijimą, automobilių remonte, tačiau tam reikalingų įgūdžių ir išsilavinimo neturi, kas pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad įsidarbinimo galimybės nuteistajam nėra pers­pek­tyvios, o esami finansiniai įsipareigojimai gali skatinti pakartotinai nusikalsti. Pažymėtina, kad na­grinėjant situaciją dėl lygtinio paleidimo vertinamas nuteistojo elgesys visu laisvės atėmimo lai­kotarpiu, tokiu būdu atsižvelgiama ir į vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, nors jie ir nega­lio­jantys. L. Č. per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį 14 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už kurių pažeidimus 11 kartų skirtos drausminės nuobaudos. Paskutinis pažeidimas užfiksuotas 2016 m. kovo 9 d., kai nuteistasis jau 5 metus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir jis buvo pilnai susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis. Aptartas nuteistojo elgesys atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas ir nesugebėjimą laikytis nustatytų taisyklių, dėl to aukš­tesnysis teismas negali daryti išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs integruotis į visuomenę. Be to nuteistasis dėl savo problemų yra linkęs kaltinti kitus, atsakomybę prisiima nenoriai.Bylos duomenys patvir­tina, kad individualų socialinės reabi­li­tacijos planą L. Č. vykdo, aštuonis kartus buvo skatintas. Tačiau tai parodo, kad nuteistasis elgiasi taip kaip turi elgtis kiek­vienas atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su drauge, nors turi nepilnametę dukrą, tačiau su ja nebendrauja. Ši aplinkybė atskleidžia, kad nors nuteis­tasis ir turi ilgalaikius planus, bet vengia atsakomybės kylančios dėl tam tikrų aplinkybių, nuteistajam trūksta savivokos. Vertinant šias ap­linkybes su visomis kitomis aukščiau iš­dės­ty­tomis aplin­ky­bėmis, jos nesudaro pa­grin­do kons­ta­tuoti, kad L. Č. daro aki­vaizdžią pa­žangą mažinant nusikalstamo elgesio ri­zi­ką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies rei­kalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį pa­lei­dimą. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteis­tąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pa­sieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka da­ryti iš­va­dai, kad L. Č. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nu­teis­tojo nuo­mo­nė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam pa­lan­kų spren­di­mą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą, netinkamai įvertino šio klausimo iš­spren­­dimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. Č. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apy­lin­kės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Daiva JankauskienėAlgirdas JaliniauskasViktoras Preikšas