- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-12
- Bylos Nr.
- e2A-2159-643/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24928-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- E. M., M. M.
- Ieškovas
- AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų atsakovų E. M. ir M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams E. M. ir M. M., tretieji asmenys, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje - uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus energija“ ir V. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo E. M. 147,40 Eur skolos, 4,83 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovo V. M. priteisti 294,81 Eur skolos, 9,65 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas M. M..
2. Nurodė, kad ieškovei buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas, tame tarpe ir reikalavimo teisė į skolas, už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teiktas paslaugas. Šio buto ¼ dalis nuosavybės teise priklausė D. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ¼ dalis priklausė E. M., ½ dalis - V. M.. Šiuo ieškiniu ieškovė nereiškė reikalavimų M. M., kuris yra mirusio D. M. paveldėtojas, nes nebuvo pakankami registro duomenys apie paveldėjimą. Paaiškino, kad buto savininkams, kurie gyvenamąsias vietas buvo deklaravę bute, kas mėnesį buvo siunčiamos sąskaitos. Už pateiktą šilumos energiją/karštą vandenį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. yra susidariusi 589,61 Eur skola, į kurią įskaičiuota 252,79 Eur suma, kuri buvo perimta iš UAB „Vilniaus energija“. Atkreipė dėmesį, kad atsakovų butui ieškovės informacinėje sistemoje suteiktas vartotojo kodas 9288500. Kadangi atsakovai prievolės nevykdė, ieškovė paskaičiavo 0,02 procentus delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., kurie sudaro 19,30 Eur.
3. Ieškovė 2020 m. gruodžio 2 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė V. M. kaip netinkamą atsakovą pakeisti M. M., o V. M. įtraukė trečiuoju asmeniu. Pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo E. M. 294,81 Eur skolos, 9,65 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo M. M., 294,80 Eur skolos, 9,65 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
4. Papildomai nurodė, kad iš D. M.¼ buto dalį paveldėjo M. M.. Iki šiol M. M. nėra įregistravęs nuosavybės teisės į paveldėtą butą, tačiau įregistravimas viešame registre atlieka ne nuosavybės teises sukuriančią, o jas išviešinančią funkciją, nuosavybės teisė per įregistravimą nėra įgyjama. Pateiktuose 2021 m. sausio 18 d. ir 2021 m. sausio 22 d. paaiškinimuose papildomai nurodė, kad sąskaitose už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teiktas paslaugas buvo nurodomas kliento kodas 0391416, kuris yra ieškovės vidinėje apskaitos sistemoje ir yra priskirtas V. M.. Paaiškino, kad gavus kliento prašymą, butui yra priskiriamas atskiras kliento kodas. Tokį prašymą dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo V. M. pateikė UAB „Vilniaus energija“, kuriame prašė už karštą vandenį mokesčius priskirti atsiskaitymo knygelės Nr. 0391416, o mokesčius už priskirtą šilumos energiją paskirstyti proporcingai pagal buto plotus: D. M. ir E. M., kodu Nr. 9288550 bei V. M. kodu Nr. 0391416. Šis prašymas buvo patenkintas ir pagal kliento kodą 0391416 kaina už suteiktą šilumos energiją skaičiuojama už 22,43 m² bei karštą vandenį, o pagal kliento kodą 9288500, kuris priskirtinas E. M. ir M. M., yra skaičiuojamas mokestis tik už šilumos energiją ½ daliai buto plotui – 22,64 m², o už karštą vandenį mokestis nėra skaičiuojamas. Pažymėjo, jog prašymo patenkinimo dienai, mokesčiai priskaičiuoti už karštą vandenį 53,77 Eur (185,65 Lt) sumai buvo perkelti į trečiojo asmens kliento kodą 0391416.
5. Atsakovas M. M., kaip buto dalies savininkas, atsako už skolas, susidariusias nuo palikimo atsiradimo momento 2017 m. gruodžio 26 d. Nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 26 d. skola tik už šildymą buvo 293,73 Eur, t. y, po 146,87 Eur kiekvienam atsakovui. Buto adresu kas mėnesį buvo siunčiamos sąskaitos, tokiu būdu ieškovė įvykdė pareigą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiam palikimą įpėdiniui.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo V. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė jam pareikštą reikalavimą (kol dar buvo įtrauktas atsakovu) atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodė, kad jis yra apmokėjęs nurodytu laikotarpiu AB „Vilniaus šilumos tinklams“ ir UAB „Vilniaus energija“ už teiktas paslaugas. Paaiškino, kad 2007 metais, mirus sutuoktinei, jis paveldėjo 1/2 dalį dviejų kambarių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Dar 2008 metais, kai savo 1/2 dalį turto įregistravo VĮ „ Registrų centras“ apie savo prievolės mokėti mokesčius tik už 1/2 dalį, informavo daugiabučiam namui paslaugas teikiančias įmones, tame tarpe ir ieškovę. Paaiškino, kad už paslaugas nemokėjo kiti buto bendrasavininkiai.
8. Atsakovas E. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Į patikslintą ieškinį pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Paaiškino, kad po atsakovo ir jo brolio D. M. motinos mirties, atsakovui ir jo broliui D. M. priklausė po ¼ dalį buto. D. M. 2017 m. gruodžio 26 d. žuvo eismo įvykyje. Brolio D. M. palikimą priėmė jo sūnus atsakovas M. M. pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą. Nurodo, kad jie su broliu po 2014 m. liepos mėn. įvykusio žodinio konflikto su tėvu - trečiuoju asmeniu buvo išvaryti iš buto ir jame negyveno, nes buvo pakeistos spynos. Atsakovas jokių sutarčių su ieškove nėra sudaręs, teikiamomis paslaugomis nesinaudoja. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. jokių įsiskolinimų už buto (viso ar dalies) šildymą ir karšto vandens suvartojimą nebuvo.
10. Atsakovas M. M. (kai dar buvo byloje įtrauktas trečiuoju asmeniu) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį tenkinti.
11. Nurodė, kad 46,27 m² bendro ploto butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiams nuosavybės teise priklauso ieškovės nurodytomis dalims. Paaiškino, kad jis yra D. M. sūnus ir tėvo mirties metu buvo nepilnametis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-6505-936/2018, leido M. M. motinai V. J. priimti palikimą. Palikimas buvo priimamas pagal 2018 m. balandžio 19 d. paveldimo turto apyrašą Nr. 0068/18/00418, kurį sudarė antstolė D. P.. Paaiškėjus, kad palikėjas turi skolų, 2020 m. rugsėjo 4 d. buvo sudarytas paveldimo turto apyrašo papildymas Nr. 0068/20/00769. Paveldėjimo procedūra nėra baigta, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Pažymėjo, kad ginčo bute nėra gyvenęs ir teiktomis paslaugomis nesinaudojo.
12. Atsakovas į patikslintą ieškinį pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad iki 2014 m. liepos mėn. palikėjas D. M. ir E. M. gyveno bute, tačiau įvykus konfliktui su trečiuoju asmeniu, trečiasis asmuo pakeitė buto įėjimo durų spynas ir tokiu būdu kitus bendrasavininkius faktiškai išvarė iš buto. Atkreipė dėmesį, kad papildomame turto apyraše nurodyta, kad palikėjo mirties dienai – 2017 m. gruodžio 26 d. – jo skola UAB „Vilniaus energija“ sudarė 16,06 Eur sumą.
13. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
14. Patvirtino, kad nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. Vilniaus mieste vykdė šilumos energijos tiekimą. Nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. už patiektą šilumos energiją į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), susidarė 248,15 Eur skola. Nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovė, kuriai 2017 m. kovo 29 d. turto priėmimo-perdavimo akto pagrindu buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovų M. įsiskolinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ juridinio asmens kodas 124135580, 294,81 Eur skolos, 9,65 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (304,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,13 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ juridinio asmens kodas 124135580, 16,01 Eur skolos pagal turto apyrašą ir 138,50 Eur skolos, susidariusios priėmus palikimą, 5,06 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (159,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5,79 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovės AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ juridinio asmens kodas 124135580, atsakovui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 672 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovės AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ juridinio asmens kodas 124135580, valstybei 212,94 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei lygiomis dalimis 380 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovės AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ juridinio asmens kodas 124135580, valstybei 6 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 13 Eur bylinėjimosi išlaidas.
16. Teismas sprendime nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. birželio 16 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė trims asmenims: ½ buto dalis – trečiajam asmeniui - V. M., ½ buto dalis - atsakovui E. M. ir ½ buto dalis – D. M.. Minėto buto šilumos/karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie gyvenamojo namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikoma, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnį, 1.71 straipsnį šilumos tiekėjas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su buto bendrasavininkiais neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį.
17. Teismas taip pat pažymėjo, kad nuo 2009 m. spalio 1 d. mokesčiai už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamą šilumos energiją apskaičiuojami pagal du skirtingus atsiskaitymo (kliento) numerius tokia tvarka: trečiajam asmeniui V. M., kuriam suteiktas kodas Nr. 0391416, skaičiuojami mokesčiai už teiktą ½ buto daliai šilumą ir mokesčiai už bute sunaudotą visą karštą vandenį, o už atsakovui E. M. ir kitam bendrasavininkui D. M., kuriems suteiktas kodas 9288500, skaičiuojami mokesčiai tik už teiktą ½ buto daliai šilumą. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad V. M. ieškovei skolingas nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-20754-110/2015, iš atsakovo E. M. ir D. M. UAB „Vilniaus energija“ naudai lygiomis dalimis buvo priteista 1 320 Eur skola už ½ daliai buto teiktą šilumos energiją, susidariusi nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d., 194,18 Eur palūkanos, 5 procentų palūkanos už priteistą sumą ir 126,07 Eur bylinėjimosi išlaidos. Šios skolos buvo perleistos ne ieškovei, o UAB „Conlex“. Tuo tarpu, šioje byloje ieškovė prašo priteisti skolą, susidariusią nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. (589,61 Eur, į kurią įskaičiuota iš trečiojo asmens perimta skola 252,79 Eur), iš atsakovų prašo priteisti po 294,81 Eur.
19. Teismas sprendime taip pat nurodė, kad pagal kliento kodą Nr. 9288500 E. ir D. M. skola 2017 m. kovo 29 d. sudarė 252,79 Eur. Ieškovės sudarytoje mokesčių paskaičiavimo pažymoje nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. vasario 29 d. pagal kliento kodą 9288500 nurodyta, jog skola nurodytu laikotarpiu sudaro 589,61 Eur ir 19,30 Eur delspinigiai. Ieškovės sudaryta pažyma patvirtina, kad į šioje pažymoje nurodytą sumą yra įskaičiuota 252,79 Eur skola susidariusi nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. Iš šios pažymos matyti, kad nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2020 m. vasario 29 d. susidarė 336,82 Eur skola bei buvo paskaičiuota 19,30 Eur delspinigių.
20. Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo dalies E. M., nurodė, kad jam bendrosios dalinės nuosavybės teisė priklauso ¼ buto, nors individuali sutartis sudaryta nebuvo, tačiau atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto šilumos tiekimo - vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad šalys konkliudentiniais veiksmais yra sudariusios neterminuotą šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi (abonentu) laikytinas buto savininkas, kuriam kyla pareiga atsiskaityti. Atsakovas skolos ieškovei nemokėjo, teigdamas, kad ginčo bute negyvena nuo 2014 metų dėl konflikto su trečiuoju asmeniu V. M., tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti mokesčius už nuosavybės teise jam priklausančio buto daliai teikiamas paslaugas, todėl teismas tenkino ieškinio reikalavimą pilnai.
21. Spręsdamas dėl reikalavimo M. M., teismas nurodė, kad 2015 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., atsakovo E. M. ir palikėjo D. M. prievolė ieškovei nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki palikėjo mirties momento sudarė 312,60 Eur, o nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. bendra buto 2/4 dalių bendrasavininkių skola sudarė – 277,01 Eur, iš kurių D. M. prievolė iki mirties momento atitinkamai sudarė 156,30 Eur, o po palikėjo mirties iki 2020 m. vasario 29 d. susidarė 138,50 Eur skola už ieškovės butui teiktas paslaugas. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas M. M. pagal apyrašą priėmė po D. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) likusį palikimą, valią palikimą priimti išreiškė 2018 m. vasario 15 d., todėl ši data laikytina paveldėjimo priėmimo momentu, tokiu būdu priėmė ir jam kilusias pareigas.
22. Teismas konstatavo, kad atsakovui M. M. pagal apyrašą priėmus D. M. palikimą, jam perėjo palikėjo nuosavybės teisės į ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir palikėjo skolinės pareigos, atsiradusios iki 2017 m. gruodžio 26 d., už kurias jis atsako paveldėto turto dalimi, todėl ir šio atsakovo argumentai, kad D. M. nuo 2014 metų jam nuosavybės teise priklausančiame bute negyveno, kad atsakovas šiuo turtu nesinaudoja, nėra pagrįsti. Teismas įvertino byloje esančius apyrašus, pagal kuriuos M. M. priėmė palikimą, ir konstatavo, kad ginčo prievolės į 2018 m. balandžio 19 d. apyrašą nebuvo įtrauktos. Apyrašas 2020 m. rugsėjo 4 d. buvo papildytas 16,06 Eur skoline pareiga ieškovei pagal šios parengtą atsakymą antstolei. Pati ieškovė suteikė antstolei, vykdančiai notaro pavedimą, informaciją, kad mirusiojo skolinė prievolė ieškovei sudaro 16,06 Eur, o ne 156,30 Eur.
23. Sprendime teismas atkreipė dėmesį, kad prievolės atsiradusios po palikėjo mirties yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Paveldėjimo teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Pagal ieškovės pateiktą mokesčių paskaičiavimo pažymą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. už buto 1/4 daliai teiktą šilumos energiją turėjo būti sumokėta 138,50 Eur suma. Kadangi po palikėjo mirties susidarė 138,50 Eur skola, šią skolą ieškovei turi pareigą sumokėti naujasis turto savininkas atsakovas M. M., todėl teismas konstatavo pagrindą priteisti 138,50 Eur skolą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
24. Atsakovai apeliantai E. M. ir M. M. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ visas šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas atsakovams E. M. ir M. M..
25. Apeliantai nurodė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.76 straipsnį, taip pat visiškai nepagrįstai atsisakė byloje taikyti CK 6.636 straipsnį, reglamentuojantį panaudos teisinius santykius. Apeliantų teigimu, pastaroji norma yra specialioji, taigi panaudos gavėjas (V. M.) turėtų mokėti daikto išlaikymo išlaidas. Šiuo atveju būtent tokie santykiai susiklostė tarp atsakovų ir trečiojo asmens V. M., kadangi jis vienintelis ginčo laikotarpiu butu naudojosi. Pastarųjų aplinkybių ieškovė neginčijo, todėl, apeliantų teigimu, tarp V. M. ir atsakovų yra susiklostę faktiniai neterminuotos žodinės panaudos teisiniai santykiai, todėl skola iš atsakovų negalėjo būti priteista.
Šalies argumentai
26. Taip pat apeliantai nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Buto planas patvirtina, kad butas yra 45,27 kv. m bendro ploto, iš kurio du miegamieji kambariai, plane pažymėti indeksais 3-6 ir 3-7, sudaro 25,77 kv. m, o bendro naudojimo patalpos, plane pažymėtos indeksais 3-1, 3-2, 3-2, 3-3, 3-4 ir 3-5, iš viso sudaro 19,50 kv. m plotą. Gyvenamąjį plotą sudaro du miegamieji kambariai, plane pažymėti indeksais 3-6 ir 3-7, kurių plotas atitinkamai 18,26 kv. m ir 7,51 kv. m. Taigi, proporcingai turimai nuosavybei V. M. tenka 22,635 kv. m buto ploto, o atsakovams – kiekvienam po 11,3175 kv. m. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, V. M. tenka 9,75 kv. m iš bendrai naudojamų buto patalpų ir 12,885 kv. m iš buto miegamųjų patalpų (abiejų miegamųjų kambarių). Trečiasis asmuo faktiškai naudojasi ir kambariu, kuris lygiomis dalimis priklauso abiem atsakovams, taigi tarp atsakovų ir V. M. yra susiklostę neterminuoti faktiniai ½ dalies, priklausančios abiem atsakovams, panaudos teisiniai santykiai.
27. Apeliantai nurodo, kad teismas išėjo už ieškinio ribų. Ieškovė, patikslinusi savo reikalavimus, pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovų iš kiekvieno po 294,81 Eur skolos bei po 7,25 Eur delspinigių už ½ dalies buto šildymą aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. Kaip ieškinio faktinį pagrindą sudarančią aplinkybę, ieškovė nurodė tai, kad 2017 m. kovo 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ reikalavimo teisės perleidimo sutartimi nuo 2017 m. kovos 30 d. perleido ieškovei visas reikalavimo teises į įsiskolinimus už į butą pateiktas komunalines paslaugas. Tokiu būdu iš ieškovės nurodomo ieškinio faktinio pagrindo ir pareikštų reikalavimų (ieškinio dalyko) matyti, kad siekiant tinkamo bylos išnagrinėjimo turi būti aiškiai ir tiksliai nurodytas skolos turinys, o būtent – prašomos priteisti skolos dalis, sudaranti už buto šildymą proporcingai turimai nuosavybei ir atitinkamais aktualiais laikotarpiais.
28. Kadangi M. M. priėmė palikėjo, mirusio 2017 m. gruodžio 26 d., palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, todėl teisiškai reikšmingi yra tikslūs ½ dalies buto, priklausančios atsakovams lygiomis dalimis, įsiskolinimo už šildymą susidarymo momentai bei laikotarpiai, o būtent: nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 30 d. (reikalavimo teisės perleidimo); nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. gruodžio 26 d. (palikėjo mirties momento); nuo 2017 m. gruodžio 27 d. (palikimo atsiradimo momento) iki 2020 m. vasario 29 d. Būtent ieškovė privalėjo aiškiai ir tiksliai nurodyti bei pagrįsti įsiskolinimo už ½ dalies buto, priklausančios atsakovams lygiomis dalimis, šildymą susidarymo momentus bei laikotarpius ir pareikšti atitinkamus reikalavimus, tačiau tikslių sumų ieškovė nenurodė.
29. Apeliantai pažymi ir tai, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, tačiau ieškovė prašė priteisti skolas ir iš asmeninio turto. Kadangi už laikotarpius nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 30 d. (reikalavimo teisės perleidimo) ir nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. gruodžio 26 d. (palikėjo mirties momento) M. M. už palikėjo skolas jo kreditoriams atsako tik paveldėtu turtu, todėl ieškovė, siekdama tinkamai atskleisti galimų palikėjo skolų susidarymo laikotarpius ir turinį, turėjo atitinkamai aiškiai ir tiksliai nurodyti ieškinio faktinį pagrindą. Teismas nepagrįstai savo iniciatyva nustatė skolų susidarymo laikotarpius.
Šalies argumentai
30. Apeliantai nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, kuriame nurodyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pastarasis terminas pasibaigė 2018 m. kovo 26 d. Tuo tarpu, ieškovė reikalavimus pareiškė tik 2020 m. gruodžio 2 d., šio termino atnaujinti neprašė. Ieškinys dalyje dėl palikėjo galimos skolos už ¼ dalies buto šildymą už laikotarpį iki palikėjo mirties momento (2017 m. gruodžio 26 d.) M. M. atžvilgiu galėjo būti sprendžiamas (nagrinėjamas) arba tik atnaujinus tokį nurodytą terminą, arba jo neatnaujinus atmestas, kaip praleidus ieškinio senaties terminą (CK 5.63 str. 1 d.).
Atsiliepimas
31. Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
32. Ieškovė nesutinka su apeliantų pozicija, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 4.76 str. įtvirtintą normą. Teismas pripažino, jog bendraturčiai turi išlaikyti turtą, mokėti mokesčius ir panašiai, todėl ir priteisė skolą iš apeliantų. Taip pat nepagrįstai teigia, kad teismas atsisakė taikyti panaudos teisinius santykius reglamentuojančias normas. Panaudos santykiai gali būti tik rašytinės formos ir siekiant juos panaudoti prieš trečiuosius asmenis jie turi būti išviešinti, tačiau tokių duomenų civilinėje byloje nebuvo. Apeliantų atstovas civilinės bylos nagrinėjimu metu pareiškė, jog tik artimiausiu metu bus siekiama įteisinti, kaip apeliaciniame skunde teigiama, faktinius panaudos santykius. Apeliantai, įgydami nuosavybės teisę, prisiėmė ir pareigą mokėti išlaikymo mokesčius.
33. Nurodo, kad teismas išsamiai aiškinosi, kaip skolos dydis išsiskirsto per skolos laikotarpį, būtent skolos dydis iki reikalavimo perleidimo, skolos dydis iki palikėjo mirties, skolos dydis po palikėjo mirties, tačiau tokiais veiksmais įgyvendino teismo aktyvumo pareiga, o ne išėjo už pareikšto ieškinio ribų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
34. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
35. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl skolos priteisimo.
36. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. birželio 16 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė trims asmenims: ½ buto dalis – trečiajam asmeniui - V. M., ½ buto dalis - atsakovui E. M. ir ½ buto dalis – D. M.. Šiam butui tiekiama šilumos energija ir karštas vanduo.
37. Taip pat nustatyta, kad nuo 2009 m. spalio 1 d. mokesčiai už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamą šilumos energiją apskaičiuojami pagal du skirtingus atsiskaitymo (kliento) numerius tokia tvarka: trečiajam asmeniui V. M., kuriam suteiktas kodas Nr. 0391416, skaičiuojami mokesčiai už teiktą ½ buto daliai šilumą ir mokesčiai už bute sunaudotą visą karštą vandenį, o už atsakovui E. M. ir kitam bendrasavininkui D. M., kuriems suteiktas kodas 9288500, skaičiuojami mokesčiai tik už teiktą ½ buto daliai šilumą.
38. Ginčo laikotarpis, už kurį ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą, yra nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. Ieškovės pateiktame 2017 m. gegužės 4 d. gautinų sumų patikrinimo ataskaitos detalizuotame išraše nurodyta, kad pagal kliento kodą Nr. 9288500 E. ir D. M. skola 2017 m. kovo 29 d. sudarė 252,79 Eur. Ieškovės sudarytoje mokesčių paskaičiavimo pažymoje nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. vasario 29 d. pagal kliento kodą 9288500 nurodyta, jog skola nurodytu laikotarpiu sudaro 589,61 Eur ir 19,30 Eur delspinigiai. Ieškovės sudaryta pažyma patvirtina, kad į šioje pažymoje nurodytą sumą yra įskaičiuota 252,79 Eur skola, susidariusi nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. Iš šios pažymos matyti, kad nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2020 m. vasario 29 d. susidarė 336,82 Eur skola bei buvo paskaičiuota 19,30 Eur delspinigių.
39. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. M. mirė (duomenys neskelbtini), jo palikimą pagal apyrašą priėmė M. M.. Taigi, trečiajam asmeniui V. M. priklauso ½ buto, o E. M. ir M. M. po ¼ buto dalis.
40. Taip pat nustatyta, kad ieškovė 2020 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į antstolį, prašydama papildyti apyrašą 16,06 Eur skoline pareiga M. M. už palikėjo skolas.
41. Grįsdami nesutikimą priteisti įsiskolinimą iš E. M., apeliantai nurodo, kad teismas nevertino, jog tarp atsakovų ir trečiojo asmens V. M. susiklostė panaudos teisiniai santykiai, teigia, kad trečiajam asmeniui V. M. tenka 9,75 kv. m iš bendrai naudojamų buto patalpų ir 12,885 kv. m iš buto miegamųjų patalpų (abiejų miegamųjų kambarių). Trečiasis asmuo faktiškai naudojasi ir kambariu, kuris lygiomis dalimis priklauso abiem atsakovams, kas papildomai patvirtina egzistuojant panaudos teisinius santykius.
42. CK 4.72 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). CK 4.72 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms: jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis).
43. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai ir trečiasis asmuo V. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) tokiomis dalimis: V. M. ½ buto, E. ir M. M. po ¼ buto, taigi, bendroji taisyklė yra ta, kad savininkai turi atsakyti pagal prievoles tretiesiems asmenims, apmokėti mokesčius ir rinkliavas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymas aiškiai yra apibrėžęs, kad buto savininko pareiga mokėti namo išlaikymo ir priežiūros mokesčius nėra susijusi su aplinkybe, kokiu būdu savininkas naudojasi savo butu – gyvena jame ar negyvena. Apeliantų nurodyti argumentai, kad ginčo bute jie negyvena, todėl ieškovės teikiamomis paslaugomis nesinaudoja, yra nepagrįsti. Negyvenimo bute faktas neatleidžia nuo CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos mokėti išlaidas ir mokesčius namo priežiūrai (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1518-555/2015). Apeliantai šią prezumpciją bando paneigti įrodinėdami, kad tarp V. M. ir E. ir M. M. susiklostė faktiniai panaudos teisiniai santykiai, todėl būtent V. M. turėtų būti atsakingas už įsiskolinimą, nurodydami, kad panaudos santykius reglamentuojančios normos laikytinos specialiosiomis.
44. Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos (CPK 6.629 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į CK 6.478 straipsnio nuostatas laikytina, kad panaudos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Teismų praktikoje laikomasi vienareikšmės pozicijos, jog įstatymų leidėjas privalomą tam tikrų sandorių registraciją nustatė visų pirma tokio sandorio išviešinimo tikslu. Taip pat yra nustatyta, kad tokio sandorio neišviešinusios šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 straipsnio 2 dalis, 6.153 straipsnis, 6.393 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-549/2007). Šios nuostatos paneigia apeliantų argumentus, viena vertus dėl to, kad panaudos sutartis turi būti rašytinė (apeliantai neįrodinėja, kad sutartis, jei tokia būtų sudaryta, yra sudaryta trumpesniam, nei vienų metų terminui), kita vertus dėl to, kad tokia sutartis turi būti įregistruota ir išviešinta, kad ji turėtų įtaką prieš trečiuosius asmenis, šiuo atveju – ieškovę.
45. Šiuo atveju, tokios sutarties nesant rašytine forma, jos neišviešinus, apeliantai neturi teisės jos naudoti prieš ieškovę, gindamiesi tuo, kad ne jie faktiškai naudojasi ginčo butu, o V. M.. Apeliantams manant, kad jie patyrė kokių nors nuostolių, kildinamų iš panaudos teisinių santykių dėl V. M. naudojimosi butu, dėl to jie turėtų reikšti atitinkamus reikalavimus būtent V. M., įrodinėdami panaudos sutarties faktą,, tačiau ne gintis nuo ieškovės pareikšto reikalavimo neišviešinto sandorio pagrindu.
46. Pastarosios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, nurodant, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko–šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009). Patalpų savininko prievolė mokėti už tiekiamą šilumą, inter alia (be kita ko), gali kilti ir iš įstatyme įtvirtintos juridinių faktų sudėties, kai patalpų savininkas, įgydamas nuosavybės teisę į jas, kartu prisiima ir prievolę atlyginti už tiekiamą šilumos energiją. atsakovai, perėmę (arba turėdami) nuosavybės teisę į butą, kuriam ieškovė tiekė šilumos energiją, tapo šilumos energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, tokiu būdu perėmė ir atsiskaitymo prievolę ieškovei už šios tiekiamą į butą šilumos energiją.
47. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus – tiekė šilumos energiją į atsakovams nuosavybės teise priklausantį butą (CK 6.200–6.201 straipsniai). Buto valdymo ir naudojimo teisiniai santykiai, susiklostę (įrodinėjami) tarp atsakovų ir trečiojo asmens V. M., negali turėti įtakos ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams ginčo atveju gauti atlygį už sutartinių įsipareigojimų vykdymą, nes ji nėra minėtų teisinių santykių tarp atsakovų ir trečiojo asmens V. M. dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-684/2020).
48. Apeliantai taip pat nesutinka su sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo M. M. priteista skola, nurodydami, kad turėjo būti aiškiai ir tiksliai nurodytas skolos turinys – prašomos priteisti skolos dalis, sudaranti už buto šildymą proporcingai turimai nuosavybei ir atitinkamais aktualiais laikotarpiais. Apeliantų teigimu, ieškinyje turėjo būti nurodyti tikslūs ½ dalies buto, priklausančios atsakovams lygiomis dalimis, įsiskolinimo už šildymą susidarymo momentai bei laikotarpiai. Ginčija ir tai, kad už palikėjo skolas įpėdinis atsako tik paveldėtu turtu, tačiau ieškovė prašė priteisti skolas ir iš asmeninio turto, taip pat nurodo, kad ieškovė praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėnesių kreipimosi terminą.
49. CK 5.53 straipsnis reglamentuoja palikimo priėmimą pagal turto apyrašą, to paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad turto apyrašą sudaryti gali pareikalauti ir palikėjo kreditoriai. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad notarė V. T. išdavė 2018 m. vasario 20 d. vykdomąjį pavedimą (Notarinio registro Nr. 4-560), kurio pagrindu antstolė D. P. sudarė 2018 m. balandžio 19 d. paveldimo turto apyrašą Nr. 0068/18/00418. Notaras R. P. 2020 m. liepos 27 d. išdavė vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo papildymo (Notarinio registro Nr. 793), kurio pagrindu antstolė D. P. sudarė 2020 m. rugsėjo 4 d. paveldimo turto apyrašo papildymą Nr. 0068/20/00769, kuriuo įtraukta 16,06 Eur M. M. skolinė pareiga.
50. Kaip minėta, palikėjas mirė 2017 m. gruodžio 26 d. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) ir palikimui priimti (CK 5.63 straipsnio 1 dalis) sutampa. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytą įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslą (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiškiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų šio tikslo pasiekimą.
51. Byloje nėra ir ieškovė nenurodė tokių duomenų, kad su skoliniu reikalavimu kreipėsi nepraleidus 3 mėnesių kreipimosi termino (tik nurodė, kad sąskaitos buvo siunčiamos buto adresu kiekvieną mėnesį, todėl apie įsiskolinimą M. M. turėjo būti žinoma), taip pat nenurodė, kad būtų pasikreipusi į teismą dėl tokio termino atnaujinimo (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Vis tik, antstolis tokį skolinį reikalavimą į apyrašą įtraukė. Tačiau, kaip matyti iš toliau cituojamos teismų praktikos matyti, toks terminas nėra įtvirtintas savitiksliai, o siekiant apie tokį kreditorinį reikalavimą informuoti įpėdinius.
52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo.
53. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad paveldėjimo teisės normos ir jų aiškinimo bei taikymo praktika nesuponuoja reikalavimo, jog palikėjo kreditorius, atlikdamas ar ketindamas atlikti kurį nors iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų informavimo apie jo turtines pretenzijas veiksmų praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, visais atvejais kreiptųsi į teismą dėl šio termino pratęsimo. Svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Kai teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus – buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Tokiomis aplinkybėmis nėra teisinio poreikio spręsti nurodyto trijų mėnesių termino pratęsimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-63/2011; 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122-136).
54. Pažymėtina, kad įpėdiniai palikimo priėmimo procese turi ne tik teises, bet ir pareigas, tame tarpe domėtis paveldimu turtu. Šiuo atveju įpėdinis M. M., dar iš pirminio 2018 m. balandžio 19 d. apyrašo žinojo (apyrašas pasirašytas įstatyminės atstovės jo motinos), kad paveldi buto dalį, kas jau savaime lemia, kad toks butas gali būti saistomas įsiskolinimų už komunalinius aptarnavimus, todėl paveldėtojas, vykdydamas pareigas paveldėjimo procese, taip pat turėjo pareigą apie tokius įsiskolinimus pasidomėti prieš priimdamas palikimą, juo labiau, kad sąskaitos buvo siunčiamos kiekvieną mėnesį buto adresu. Ieškovės skola apyrašas papildytas 2020 m. rugsėjo 4 d., apyraše nurodyta „Aš, M. M. <...>, paliudiju, kad apraše paminėtas man visas žinomas palikėjo turtas (įskaitant skolinius reikalavimus ir skolines pareigas)“, apeliantai nenurodo, kad M. M. apie tokį apyrašo papildymą nebūtų buvę žinoma. Savo ruožtu, apeliantas, nesutikdamas su tokiu skolinio įpareigojimo įtraukimu (kaip minėta, terminą atnaujinti turi teismas), galėjo skųsti tokius antstolio veiksmus (CPK 510 straipsnis). Teismo vertinimu, šis klausimas (dėl termino skoliniam reikalavimui pateikti praleidimo) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
55. Apeliantai taip pat nurodo, kad ieškovė, formuluodama ieškinio dalyką ir pagrindą, neatsižvelgė į tai, kad paveldėtojas už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, taigi ieškovė, siekdama tinkamai atskleisti palikėjo skolų susidarymo laikotarpius ir turinį, turėjo atitinkamai aiškiai ir tiksliai nurodyti ieškinio faktinį pagrindą, tuo tarpu teismas savo iniciatyva nustatė aktualius skolų susidarymo laikotarpius. Su tokiais apeliantų argumentais nėra pagrindo sutikti. Visų pirma pažymėtina tai, kad nėra ginčytina, kad už palikėjo skolas paveldėtojas atsako tik paveldėtu turtu, 2018 m. balandžio 19 d. apyraše nurodyta, kad paveldimo turto vertė yra 11 078,58 Eur, o skolinė pareiga 13 966,93 Eur. Antstolis, vėlesniuose vykdymo etapuose išieškodamas skolas kreditorių naudai, privalės užtikrinti, kad nebūtų išieškoma daugiau, negu yra paveldėta turto, tačiau ši aplinkybė niekaip neriboja ir neįpareigoja ieškovės, kokios apimties reikalavimą ji turi pareikšti. Apeliantai taip pat nepagrįstai nurodo, kad skolų susidarymo laikotarpiai ieškinyje nėra detalizuoti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ieškovės pateiktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad atsakovo E. M. ir D. M. prievolė nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki palikėjo mirties momento sudarė 312,60 Eur, o nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. 2/4 buto dalių skola sudarė – 277,01 Eur. Taigi, D. M. prievolė iki mirties momento sudarė 156,30 Eur (kuri perėjo M. M., tačiau kadangi ieškovė kreipėsi dėl apyrašo papildymo tik dėl 16,06 Eur, kurie pagal apyrašą pagrįstai buvo priteisti), o po palikėjo mirties iki 2020 m. vasario 29 d. susidarė 138,50 Eur skola už ieškovės butui teiktas paslaugas.
56. Priešingai, nei nurodo apeliantai, būtent teismas, priimdamas sprendimą, išspręsdamas ginčą iš esmės, nustato reikšmingas aplinkybes teisingam ginčo išnagrinėjimui, ir tai nelaikytina ieškinio ribų peržengimu. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių turinį ir apimtį lemia ginčo pobūdis. Ieškovo reikalavimas turi būti grindžiamas faktais, patvirtinančiais asmens turimą teisę ar interesą, taip pat faktais, patvirtinančiais asmens teisės ar intereso pažeidimą arba ginčijimą. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, tačiau kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu). Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieškovas prašė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014). Šiuo atveju, teismas iš ieškovės pateiktų įrodymų nustatė ginčo laikotarpius ir įsiskolinimo dydį, toks teisingumo vykdymas nėra ir negali būti laikomas ieškinio ribų peržengimu (teismas nepriteisė didesnių, negu prašyta sumų, nepriteisė už kitus, negu ieškiniu prašyta, laikotarpius), nesirėmė aplinkybėmis, kurių nebuvo nurodžiusi ieškovė, todėl išsamus įrodymų nustatymas ir jų ištyrimas nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu.
57. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
58. Įvertinus nutartyje nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, laikėsi teismų praktikoje suformuluotų taisyklių dėl savininkų pareigos išlaikyti nuosavybės teisėmis valdomą turtą. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantai teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
atsakovų apeliantų E. M. ir M. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.