Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-61-579/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-23
Bylos Nr.: 1A-61-579/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-02-5-00109-2021-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Evaldas Gražys, Ernestas Rimšelis, Linas Šiukšta
Nuteistasis: R. T.
Kaltinamasis: B. D. A.
Advokatai: Vidmantas Baumila, Dovilė Murauskienė

Kategorijos

1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
1.2.28.2.2Neteisėtas kvalifikuotas žmonių gabenimas per valstybės sieną (BK 292 str. 2 d.)
1.2.28.2.3Neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną organizavimas (BK 292 str. 3 d.)
2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-61-579/2023Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00109-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.9.8; 1.2.28.2.2; 1.2.28.2.3; 2.4.6.4.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ernesto Rimšelio, Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,nuteistajam R. T.,gynėjams advokatams Vidmantui Baumilui ir Dovilei Murauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Aušros Balžekaitės ir nuteistojo R. T. gynėjos advokatės Dovilės Murauskienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas iš dalies atidėtas 2 (dvejiems) metams, nustatant, kad nedelsiant atliktinos bausmės dalis yra 6 (šeši) mėnesiai. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.

B. D. A. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 292 straipsnio 2 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš R. T. valstybės naudai nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, gautą iš nusikalstamos veikos – 3 145 Eur; konfiskuotino turto – transporto priemonės „VW Transporter Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 4 080 Eur, taip pat konfiskuotino turto – transporto priemonės „Kia Ceed“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 8 160 Eur.

Mobiliuosius telefonu, priklausančius nuteistajam R. T., išteisintajam B. D. A. bei liudytojams, nuspręsta grąžinti jų savininkams.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. R. T. nuteistas už tai, kad kartu su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, bendrininkų grupėje, dėl savanaudiškų paskatų, Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius užsieniečius, o būtent:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. 2021 m. rugsėjo 19 d., 14.51 val. vienam iš užsieniečių – F. K., R. T. atsiuntus jų buvimo vietos koordinates (5518'294N255918.4E, 5518'52.3'N2557'44.0'E, adresu Linkmenų kaimas, Ignalinos rajonas, kelias Nr. 111 Utena-Kaltanėnai-Švenčionys), R. T. 2021 m. rugsėjo 19 d., apie 15.00 val. jo vairuojamu keleiviniu automobiliu „VW Transporter Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko nurodytu adresu (Linkmenų kaimas, Ignalinos rajonas, kelias Nr. 111 Utena-Kaltanėnai-Švenčionys) paimti 8 (aštuonis) užsieniečius, tai yra: Irako Respublikos pilietį M. N. K., gim. (duomenys neskelbtini), Afganistano Respublikos pilietį A. W. M., gim. (duomenys neskelbtini), Kamerūno Respublikos pilietį K. K. C., gim. (duomenys neskelbtini), Afganistano Respublikos pilietį F. K., gim. (duomenys neskelbtini), Irako Respublikos pilietį A. A. K. A. M., gim. (duomenys neskelbtini), Irako Respublikos pilietį A. H. A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), Irako Respublikos pilietį S. S. H. C., gim. (duomenys neskelbtini), Irako Respublikos pilietį A. N. H. A. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriuos įsodinęs į minėtą automobilį, nuo nurodyto momento ir vietos neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje iki viešbučio „H. O. h.“, (duomenys neskelbtini), kurie 2021 m. rugsėjo 21 d. 9.30 val. minėtame viešbutyje buvo rasti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnų. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m. rugsėjo 20 d. 18.38 val. iš asmens (neteisėto migranto) – F. K. į jam priklausantį telefoną per „WhatsApp“ programėlę (telefono numeris (duomenys neskelbtini)) gavęs SMS žinutę, kad dar kiti asmenys laukia ir jog juos reikia paimti, jis iš savanaudiškų paskatų – už 400 eurų piniginį atlygį už kiekvieną asmenį, 2021 m. rugsėjo 20 d., apie 20.00 val. jo vairuojamu automobiliu „Kia Ceed“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko adresu Linkmenų kaimas, Ignalinos rajonas, kelias Nr. 111 Utena–Kaltanėnai–Švenčionys paimti 5 (penkis) užsieniečius, tai yra: Afganistano Respublikos pilietį M. A. A., Irako Respublikos pilietį D. M. O., Irako Respublikos pilietį H. S. M., Afganistano Respublikos pilietį F. R. U., Irako Respublikos pilietį A. G. F. A. M. , kuriuos įsisodinęs į minėtą automobilį, nuo nurodyto momento ir vietos neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje iki viešbučio „H. O. h.“, (duomenys neskelbtini), kurio kambaryje Nr. 1 minėtus asmenis neteisėtai apgyvendino iki 2021 m. rugsėjo 21 d., 9.30 val., kada jie buvo rasti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnų.

1.2. Tokie R. T. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 292 straipsnio 2 dalyje.

2. B. D. A. pagal BK 292 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. T. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius užsieniečius, o būtent:

2.1. B. D. A. pagal išankstinį susitarimą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl neteisėto žmonių gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, 2021 m. rugsėjo 19 d., apie 11.00 val. iš tyrimo metu nenustatytų asmenų gavęs pasiūlymą, dėl savanaudiškų paskatų – už 600 dolerių piniginį atlygį paimti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne mažiau kaip 4 (keturis) užsieniečius bei juos apgyvendinti, paėmimo vietos koordinates jam nurodė atsiųsdami į jo telefoną per „WhatsApp“ programėlę (55.315708,25.988312), žinodamas, kad R. T. užsiima žmonių apgyvendinimu, kreipėsi į pastarąjį, t. y. 2021 m. rugsėjo 19 d. iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) per „WhatsApp“ programėlę paskambino R. T. (telefono numeris (duomenys neskelbtini)) ir paprašė, kad R. T. už piniginį atlygį – 500 eurų paimtų ne mažiau kaip 4 (keturis) neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius (laikinai apgyvendintus adresu (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai pasišalinusius iš laikino apgyvendinimo vietos), juos nugabentų bei apgyvendintų viešbutyje „H. O. h.“, Vilniuje. R. T. sutikus už piniginį atlygį neteisėtai per valstybės sieną perėjusius ir neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje užsieniečius gabenti į Vilnių, 2021 m. rugsėjo 19 d., 14.51 val. vienam iš užsieniečių – F. K., R. T. atsiuntus jų buvimo vietos koordinates (5518'294N255918.4E, 5518'52.3'N2557'44.0'E, adresu Linkmenų kaimas, Ignalinos rajonas, kelias Nr. 111 Utena-Kaltanėnai-Švenčionys), R. T. 2021 m. rugsėjo 19 d., apie 15.00 val. jo vairuojamu keleiviniu automobiliu „VW Transporter Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko nurodytu adresu (Linkmenų kaimas, Ignalinos rajonas, kelias Nr. 111 Utena-Kaltanėnai-Švenčionys) paimti 8 užsieniečius, tai yra: Irako Respublikos pilietį M. N. K., gim. (duomenys neskelbtini), Afganistano Respublikos pilietį A. W. M., gim. (duomenys neskelbtini), Kamerūno Respublikos pilietį K. K. C., gim. (duomenys neskelbtini), Afganistano Respublikos pilietį F. K., gim. (duomenys neskelbtini), Irako Respublikos pilietį A. A. K. A. M., gim. (duomenys neskelbtini), Irako Respublikos pilietį A. H. A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), Irako Respublikos pilietį S. S. H. C., gim. (duomenys neskelbtini), Irako Respublikos pilietį A. N. H. A. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriuos įsodinęs į minėtą automobilį, nuo nurodyto momento ir vietos neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje iki viešbučio „H. O. h.“, (duomenys neskelbtini), kurie 2021 m. rugsėjo 21 d. 9.30 val. minėtame viešbutyje buvo rasti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnų.

2.2. Tokiais veiksmais B. D. A. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu B. D. A. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Aušra Balžekaitė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendį dalyje dėl B. D. A. išteisinimo ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį – išnagrinėjus pakeistą kaltinimą, nusikalstamų veikų faktinėms aplinkybėms esant iš esmės skirtingoms, pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir pripažinti B. D. A. kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 3 dalį ir pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, įskaityti į ją laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. Skunde taip pat prašoma atlikti įrodymų tyrimą ir išklausyti išteisintojo paaiškinimus.

3.1. Prokurorės teigimu, nustatytos faktinės aplinkybės ir surinkti bei ištirti įrodymai buvo netinkamai įvertinti BK 292 straipsnio 2 dalies kontekste, vieniems įrodymams teikiant pirmenybę prieš kitus, juos vertinant selektyviai, neanalizuojant įrodymų visumos ir nepakankamai atsižvelgiant į jų tarpusavio santykį. Teismas išteisintojo parodymams nepagrįstai teikė pirmenybę kitų surinktų įrodymų kontekste.

3.2. Šioje baudžiamojoje byloje, anot prokurorės, buvo surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie patvirtina, jog B. D. A. buvo BK 292 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos organizatorius, kadangi aktyviais veiksmais ėmėsi ieškoti pagalbininkų, kurie galėtų gabenti užsieniečius iš nurodytos vietos (Ignalinos rajone) į Vilniaus miestą. Šią išvadą patvirtina paties išteisintojo parodymai, taip pat ir jo susirašinėjimas per „WhatsApp“ programėlę su nenustatytu asmeniu. Taigi B. D. A. sutiko organizuoti užsieniečių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, kadangi kreipėsi į R. T., žinodamas, kad pastarasis galės užsieniečius paimti iš nurodytos vietos ir atgabenti į Vilnių už pasiūlytą piniginį atlygį. Pagal formuojamą teismų praktiką, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną organizavimas nebūtinai turi apimti visą užsieniečių gabenimo iš vienos šalies į kitą organizavimą, tai gali būti ir atskirų šios nusikalstamos veikos etapų organizavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332/2012). Dėl šios priežasties baudžiamoji atsakomybė pagal BK 292 straipsnio 3 dalį B. D. A. gali būti taikoma nepaisant to, kad kitą užsieniečių kelionės etapą Lietuvos Respublikoje organizavo kiti asmenys.

3.3. Visi nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 3 dalyje, sudarantys veiksmai, priklausantys nuo B. D. A. valios, buvo pastarojo atlikti, tačiau veika nebuvo baigta ne todėl, kad pats B. D. A. atsisakė ją tęsti, bet dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. dėl sugedusio R. T. automobilio. Vėliau R. T. savo iniciatyva įvykdyta BK 292 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jei pastarasis tuo metu būtų turėjęs transporto priemonę, B. D. A. nusikalstama veika būtų visiškai baigta. Todėl laikytina, kad B. D. A. veiksmai sudaro ne baigtos nusikalstamos veikos, bet pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 3 dalyje, sudėtį. Šiuo atveju apie B. D. A. tyčią ir jos kryptingumą galima pagrįstai spręsti iš jo atliktų valingų veiksmų, t. y., kad jis susisiekė su R. T., kaip su asmeniu, jo manymu, galinčiu gabenti neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius užsieniečius, pasiūlė pastarajam piniginį atlygį už tai, kad būtų pasiektas su nenustatytais asmenimis sutartas tikslas, t. y. neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusių ir Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių užsieniečių nugabenimas į atitinkamą vietą – Vilniaus miestą, tačiau, kaip minėta, nusikalstama veika nebuvo baigta.

3.4. Skundo autorė pažymi, kad siekiant išvengti netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, taip pat pagrįstai manant, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuotos aplinkybės sudaro sunkesnės nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 3 dalyje sudėties požymius ir į procesinį būtinumą patikslinti kaltinimo formuluotes bei nusikalstamos veikos kvalifikavimą, kaltinimas turi būti pakeistas ir B. D. A. atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 3 dalyje, padarymo:

3.4.1. B. D. A., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl savanaudiškų paskatų Lietuvos Respublikos teritorijoje pasikėsino organizuoti neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusių Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių užsieniečių gabenimą, o būtent:

3.4.2. jis pagal išankstinį susitarimą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl neteisėto žmonių gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, 2021 m. rugsėjo 19 d., apie 11 val., iš tyrimo metu nenustatytų asmenų gavęs pasiūlymą dėl savanaudiškų paskatų – už 600 Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) dolerių piniginį atlygį paimti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje keturis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius užsieniečius, juos apgyvendinti bei paėmimo vietos koordinates, kurios jam buvo atsiųstos į jo telefoną per „WhatsApp“ programėlę (55.315708,25.988312), žinodamas, kad R. T. užsiima žmonių apgyvendinimu, kreipėsi į pastarąjį, t. y. 2021 m. rugsėjo 19 d. iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) per „WhatsApp“ programėlę paskambino R. T. (telefono numeris (duomenys neskelbtini)) ir paprašė, kad R. T. už piniginį atlygį – 500 eurų paimtų keturis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius (buvusius laikinai apgyvendintus adresu (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai pasišalinusius iš laikino apgyvendinimo vietos), nugabentų bei apgyvendintų viešbutyje „H. O. h.“, (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pasikėsino organizuoti neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusių Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių užsieniečių gabenimą Lietuvos Respublikoje, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi keturi užsieniečiai iš nurodytos vietos pagal koordinates (55.315708,25.988312) paimti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo.

4. Nuteistojo R. T. gynėja advokatė Dovilė Murauskienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, nenustačius, kad R. T. veiksmuose yra subjektyvieji BK 292 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai arba pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendį dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti R. T. švelnesnę nei sankcijoje numatytą, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę. Skunde taip pat prašoma pašalinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad R. T. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, kartu pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Skundo autorė taip pat prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir panaikinti jo dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, nuspręsta išieškoti iš R. T. konfiskuotino turto – transporto priemonės „VW Transporter Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 4 080 Eur ir transporto priemonės „Kia Ceed“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 8 160 Eur.

4.1. Skundo autorė nurodo, kad R. T. viso proceso metu davė nuoseklius ir nuoširdžius parodymus, kuriuose jis neginčijo objektyviųjų BK 292 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Jos ginamasis nei 2021 m. rugsėjo 19 d., nei 2019 m. rugsėjo 20 d. nežinojo, kad užsieniečiai, kuriuos jis pavežė siekdamas apgyvendinti, Lietuvoje yra nelegaliai ir nesuvokė savęs kaip asmens, kuris neteisėtai, juos slėpdamas gabena ir ketina paslėpti hostelyje. Teismas, konstatuodamas, kad R. T. vis dėlto žinojo, jog jo gabenti asmenys Lietuvoje yra nelegaliai ir todėl esą jis sąmoningai vykdė BK 292 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, rėmėsi iš faktinių aplinkybių išvestomis interpretacijomis ir prielaidomis, o būtent: bendra tuometine situacija Lietuvoje, susijusia su neteisėta migracija; tuo, kad laukdami R. T. užsieniečiai slėpėsi miške; kad užsieniečiai beveik nekalbėjo anglų kalba, neturėjo asmens dokumentų, banko sąskaitų; R. T. nustatyta 400 JAV dolerių kaina už apgyvendinimą neribotam laikui esą neprotingai didelė, neatitinka normalių pavėžėjimo ir apgyvendinimo kainų; R. T. slėpė apgyvendintus užsieniečius, niekur jų neregistravo ir negalėjo registruoti, nes jie neturėjo dokumentų.

4.2. Skunde pažymima, kad tokių teismo nurodytų aplinkybių (iš esmės prielaidų) negali pakakti ir nepakanka daryti išvadai, kad R. T. tikrai suvokė darantis sunkų nusikaltimą, t. y. veikė tiesiogine tyčia, ir taikyti jam ypač griežtą baudžiamąją atsakomybę. R. T. nesidomėjo ir nesidomi Lietuvos politiniais ar socialiniais įvykiais tiek ir taip, kad jam būtų gerai žinoma apie pabėgėlių krizę, su tuo susijusius statistinius duomenis. Taip pat tai, kad užsieniečiai nekalbėjo anglų kalba, neturėjo asmens tapatybės kortelių ir pasiūlė pinigus pervesti per „Western Union“, niekaip neįrodo, kad R. T. žinojo, jog jie Lietuvoje yra nelegaliai. Pažymima ir tai, kad 2021 m. rugsėjo 19 d. ir 2021 m. rugsėjo 20 d. R. T. neregistravo užsieniečių kaip hostelio svečių ne dėl to, kad jis juos slėpė, o dėl objektyvių priežasčių, – 2021 m. rugsėjo 19 d. buvo sekmadienis, o 2021 m. rugsėjo 20 d. apgyvendinti užsieniečiai negalėjo tiksliai įvardyti, kiek laiko jie gyvens hostelyje, be to, jau buvo vėlus metas, todėl jos ginamasis R. T. nepradėjo nedelsiant tvarkyti dokumentų. Be kita ko, nuteistasis viso proceso metu nuosekliai aiškino, kad jis nežinojo kiek laiko gyvens užsieniečiai, jie patys jam neįvardijo tikslaus termino, todėl sakydamas sumą už apgyvendinimą, ketino apsidrausti ir iš anksto paimti didesnę sumą, siekiant turėti iš ko pasidengti nuostolius, jei tokių atsirastų ar apsidrausti, jei per ilgai gyvenantys užsieniečiai neturės iš ko sumokėti ateityje. Kartu skunde pažymima, kad jos ginamasis nesiėmė jokių priemonių slėpti užsieniečius ir jų buvimo fakto hostelyje, jų nekontroliavo, į kambarį nevaikščiojo ir elgėsi įprastai, kaip ir su kitais hostelio gyventojais. Galiausiai, nuteistasis užsieniečius įleido į vieną bloką, kuriame buvo keli kambariai, todėl jie galėjo laisvai apsigyventi ir kitame kambaryje, tačiau patys pasirinko persikelti į vieną kambarį. Skundo autorė, atsižvelgus į visas išvardytas aplinkybes, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog R. T. veikė tiesiogine tyčia, byloje surinktus duomenis vertinto tendencingai, neobjektyviai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, padarė išvadas, kurios neatitinka realių byloje surinktų duomenų ir, priešingai, yra jais paneigiamos.

4.3. Skundo autorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kadangi „kaltinamasis kategoriškai neigia savo kaltę, kelia tikrovės neatitinkančias versijas <...>“. Kaip minėta, R. T. nuo pat pirmosios apklausos iš esmės vienodai ir nuosekliai aiškino inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes ir pripažino visus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Jo parodymai sutapo su kitais objektyviais bylos duomenimis. Nuteistasis nevengė duoti parodymų, teisiamajame posėdyje ne kartą pabrėžė, kad gailisi dėl savo veiksmų. Todėl teismas tik formaliai ir šabloniškai nurodė, kad R. T. kategoriškai neigia savo kaltę, kritiškai nevertina savo elgesio. Be kita ko, negali būti laikoma jos ginamojo R. T. nenuoširdumu aplinkybė, kad jis abejojo ir iki šiol abejoja, ar jo veiksmuose yra subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

4.4. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudamas su nenustatytais asmenimis. R. T. viso proceso metu vienodai tvirtino, kad vienintelis asmuo, kuris paprašė jo pavėžėti ir apgyvendinti užsieniečius, buvo B. D. A.. Vėliau jau nuteistajam tiesiogiai žinutes su koordinatėmis ir prašymu pavėžėti parašė apgyvendintas asmuo – F. K., tačiau jokie kaltinimai pastarajam pareikšti nebuvo, o B. D. A. pirmosios instancijos teismo buvo išteisintas. Apie jokius kitus asmenis, įskaitant ir liudytoju minimą O., nuteistajam nėra žinoma, jis su jais niekada nėra bendravęs ir byloje nėra užfiksuota jokių tokį bendravimą patvirtinančių duomenų. Taigi nėra nustatyta, apie kokius konkrečius tariamus bendrininkus kalbama, taip pat visiškai nėra aišku ir kokį bendrininkavimo vaidmenį bei indėlį kaltinimas priskiria tariamiems bendrininkams. Tai nėra nurodyta ir skundžiamame teismo nuosprendyje.

4.5. Ginčijant paskirtos bausmės griežtumą skunde nurodoma, kad R. T. inkriminuojami veiksmai pasireiškė nelegaliai Lietuvoje esančių užsieniečių gabenimu Lietuvos teritorijoje. Jis neprisidėjo prie šių asmenų gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną, o tai rodo jo atliktų veiksmų mažesnį pavojingumą. Nuteistajam inkriminuojamais veiksmais nekilo jokių ypač neigiamų pasekmių – nebuvo pažeistas valstybės sienų neliečiamumas, nebuvo pasikėsinta į sienos apsaugą ar pan. Inkriminuojamos veikos mažesnį pavojingumą rodo ir tai, kad iš dalies prie to, jog R. T. veiksmai pavėžėjant pabėgėlius būtų pripažinti nusikalstamais, prisidėjo ir pati valstybė. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. birželio 30 d. paskelbė sprendimą byloje C-72/22 PPU, kuriuo konstatavo Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimus, susijusius su draudimu sieną kirtusiems migrantams prašyti prieglobsčio ir tokiu būdu įgyti prieglobsčio prašytojo statusą, kuris iš dalies legalizuotų jų buvimą Lietuvoje. Neatmestina tikimybė, jog R. T. pavėžėti užsieniečiai į Vilniaus miestą vyko būtent prašymo dėl prieglobsčio pateikimo tikslu. Tai, kad R. T. veiksmais nebuvo sukeltos pavojingos pasekmės, patvirtina ir ta aplinkybė, kad hostelyje sulaikytiems užsieniečiams nepritaikyta jokia atsakomybė. R. T. anksčiau neteistas, yra dirbantis, kuriantis verslą, turintis nuolatinį legalų pragyvenimo šaltinį, kuriantis pridėtinę naudą ir Lietuvos ekonomikai. Nuteistasis šiuo metu vadovauja kartu su partneriais atidarytai ir veikiančiai kavinei – barui „O. S. h.“, yra UAB „V. p. p.“ vadovas, todėl laisvės atėmimo bausmė neišvengiamai ir labai neigiamai paveiktų R. T. socialinį gyvenimą ir neabejotinai turėtų didelių neigiamų pasekmių ateičiai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, rodančias mažesnį R. T. inkriminuojamos veikos pavojingumą, į jo, kaip asmenybės, mažesnį pavojingumą, į tai, kad nusikalstama veika yra išimtinai atsitiktinio pobūdžio, reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų nei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nei nuteistojo asmenybės pavojingumo, nei formuojamos teismų praktikos. Todėl kartu prašoma nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

4.6. Skundo autorė nesutinka ir su tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, nusprendęs konfiskuoti automobilių rinkos vertę atitinkančias pinigų sumas, nurodė, jog automobiliai buvo naudojami užsieniečiams gabenti ir buvo būtini nusikalstamai veikai įvykdyti. Skunde teigiama, kad net ir nustačius, jog automobilis atitinka konfiskuotino turto požymius, toks vertinimas, neatsižvelgus į konkrečias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bausmės paskirtį bei kaltininko asmenybę, būtų formalus. Kaip minėta, nusikalstama veika nesukėlė pavojingų pasekmių, automobiliai nebuvo specialiai pritaikyti asmenų gabenimui per valstybės sieną, šiuos automobilius nuteistasis buvo pasiskolinęs ir išsinuomojęs, vienas iš šių automobilių šiuo metu jau yra išregistruotas ir negali būti naudojamas. Todėl šiuo atveju automobilių vertės konfiskavimas yra akivaizdžiai neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė padarytos nusikalstamos veikos sunkumui bei nuteistojo asmenybės pavojingumui. Dėl šios priežasties prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir šioje dalyje.

5. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė valstybinio kaltintojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo R. T. gynėjos skundą atmesti, R. T. ir jo gynėja prašė nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo B. D. A. gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės skundas atmetamas, nuteistojo gynėjo skundas tenkinamas iš dalies

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis dalyje dėl B. D. A. išteisinimo yra teisėtas ir pagrįstas – teismas įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė teisingą išvadą, jog šioje byloje neįrodytas B. D. A. bendrininkavimas 2021 m. rugsėjo 19 d. neteisėtai gabenant aštuonis užsieniečius. Nepagrįstas, teisėjų kolegijos vertinimu, ir prokurorės apeliaciniame skunde pateiktas pakeistas kaltinimas šiam išteisintajam. Tuo tarpu R. T. pagal BK 292 straipsnio 2 dalį nuteistas pagrįstai, tačiau tam tikros jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos neteisingai, todėl turi būti pakeistos.

Dėl R. T. veiksmų vertinimo

7. Pagal BK 292 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje, o pagal šio straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas šiuos veiksmus atliko dėl savanaudiškų paskatų. Nusikalstama veika padaroma dėl savanaudiškų paskatų tada, kai ji padaroma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą (t. y. pinigų, daiktų arba įsigyti turtinę teisę ir kt.) sau ar kitiems asmenims.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. T. 2021 m. rugsėjo 19 d. keleiviniu automobiliu „VW Transporter Caravelle“ nuvyko adresu Linkmenų kaimas, Ignalinos rajonas, kelias Nr. 111 Utena-Kaltanėnai-Švenčionys, paimti aštuonis užsieniečius, kuriuos įsodinęs į minėtą automobilį gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje iki viešbučio „H. O. h.“, (duomenys neskelbtini). Įrodytos šiuo atveju ir aplinkybės, jog kitą dieną R. T. ir vėl atliko analogiškus veiksmus (tik kitu automobiliu, išsinuomotu „Kia Ceed“), šiuo atveju iki viešbučio atgabeno bent du užsieniečius.

9. Apeliaciniame skunde neginčijami R. T. atlikti veiksmai, tai yra, jog jis 2021 m. rugsėjo 19–20 d. paėmė ir iki Vilniuje esančio viešbučio nugabeno dvi užsieniečių grupes. Tačiau skunde nuteistojo gynėja teigia, kad jos ginamasis nesuprato, jog gabena nelegaliai Lietuvos Respublikos sieną perėjusius asmenis. R. T. teigimu, jis užsiėmė tiek apgyvendinimo, tiek pavėžėjimo veikla ir būtent tokio pobūdžio paslaugas suteikė kaltinime nurodytiems asmenims, už šias paslaugas paimdamas atitinkamo dydžio mokestį.

10. Kaltė – tai asmens psichinis santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais. BK 15 straipsnyje nustatyta, kad nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Darant išvadą dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo R. T. veikoje turi būti nustatytas toks tyčinės kaltės turinys: kad jis suprato, jog gabena neteisėtai valstybės sieną perėjusius, nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius Lietuvos Respublikoje asmenis ir norėjo taip veikti siekdamas turtinės naudos. Kaltė, kaip ir kitos byloje įrodinėtinos aplinkybės, nustatoma ne tik pagal kaltininko parodymus, bet vadovaujantis ir kitais bylos duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. T. suvokė, jog iki viešbučio gabena užsieniečius, kurie neteisėtai perėjo valstybės sieną ir neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Tokią išvadą patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma:

11.1. 2021 m. rugsėjo 19 d. asmenys buvo gabenami automobiliu „VW Transporter Caravelle“, kuriame buvo tik dvi sėdimo vietos – vairuotojo ir šalia jo sėdinčio asmens, galinėje dalyje sėdynės išimtos (1 t., b. l. 24–28). Tokios komplektacijos transporto priemone važiavo R. T. ir dar aštuoni asmenys. Apžiūrėjus S. S. H. C. telefone esančius duomenis rasti du vaizdo įrašai iš šios kelionės, kuriuose užfiksuota, kaip asmuo telefonu filmuoja save ir kitus asmenis, gulinčius mikroautobusiuko gale ant grindų, arabų kalba komentuoja, kad viskas gerai, jie jau važiuoja (3 t., b. l. 127–136). Liudytojas A. W. M., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino, jog važiuojant vairuotojas liepė atsigulti, nurodė nekelti galvų (1 t., b. l. 73–75). Kartu važiavęs liudytojas A. A. K. A. M., be šių aplinkybių, taip pat nurodė, jog nuvykus į viešbutį į kambarį asmenys buvo vedami ne visi iš karto, o grupėmis, po keturis (1 t., b. l. 160–162).

11.2. Liudytojai patvirtino, jog kelionė 2021 m. rugsėjo 19 d. nuo miško iki viešbučio jiems turėjo kainuoti po 400 JAV dolerių. Liudytojas A. A. K. A. M. nurodė sumokėjęs už du asmenis 900 Eur, 100 Eur R. T. turėjo jam grąžinti, tačiau to nepadarė (1 t., b. l. 160–162). Sumokėjimo faktą patvirtina ir liudytojo telefono apžiūros duomenys – telefone buvo rasta pinigų perlaidos nuotrauka, iš kurios matosi, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. R. T. buvo persiųsta 900 Eur suma (3 t., b. l. 137–158). F. K. apklausiamas paaiškino, jog už kelionę ir dvi naktis viešbutyje vairuotojui turėjo sumokėti 400, tik neprisimena ar eurų, ar JAV dolerių (1 t., b. l. 136–139). Apžiūrėjus F. K. telefoną „WhatsApp“ programėlėje rastas susirašinėjimas su R. T., jam siųsta pinigų perlaidos kvito nuotrauka, patvirtinanti, jog R. T. buvo persiųsta 651,56 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų suma (3 t., b. l. 87–91, 96–105).

11.3. 2021 m. rugsėjo 19 d., derindamas užsieniečių paėmimo aplinkybes, R. T. bendravo su F. K.. Šis asmuo nuteistajam ne tik nusiuntė vietos, iš kurios užsieniečiai turėjo būti paimti, koordinates, bet ir rašydamas (R. T.) pažymėjo, jog asmenys miške negali išbūti ilgai („Ilgai išbūti būtų negerai“). Užsieniečiai laukė R. T. slapstydamiesi miške, nuteistasis netgi ne iš karto juos pastebėjo, teko kurį laiką paieškoti (3 t., b. l. 92–94, 102–104).

11.4. Kitą dieną, tai yra 2021 m. rugsėjo 20 d., įvykusi kelionė, remiantis liudytojų parodymais, taip pat kainavo po 400 JAV dolerių. Liudytojas M. A. A. nurodė, jog vairuotojas jam sakė, kad kelionė nuo miško iki miesto kainuos 400 (valiutos nenurodė), pinigus turėjo pervesti per „Western Union“ (1 t., b. l. 94–96). Liudytojas F. R. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno, taip pat patvirtino, jog automobilio vairuotojas nurodė, kad kelionė kainuos 400 JAV dolerių, o pinigai turėjo būti sumokėti per „Western Union“, tačiau pinigų pervesti nespėjo, nes kitą dieną buvo sulaikyti (1 t., b. l. 196, 197).

11.5. Prieš užsieniečių gabenimą 2021 m. rugsėjo 20 d. R. T. telefonu (žinutėmis ir balso pranešimais) vėl bendravo su liudytoju F. K., kuris į viešbutį buvo atgabentas 2021 m. rugsėjo 19 d. Šis liudytojas, kreipdamasis į R. T., ne kartą prašė padėti miške esantiems kitiems užsieniečiams, teigdamas, kad šie neturi šiltų rūbų, maisto („Oras šaltas, be maisto, be drabužių, prašau, jei gali, padėk jiems“, „Alio, broli, ar gali man atsakyti, prašau, žmonės tavęs laukia“, 3 t., b. l. 92–94, 102–104).

11.6. 2021 m. rugsėjo 21 d. viešbutyje „H. O. h.“ buvo rasti trylika užsieniečių, apgyvendinti viename kambaryje, kuriame buvo tik dvi lovos bei ant žemės numesti čiužiniai (1 t., b. l. 41, 42).

12. Taigi nustatyta, kad užsieniečiai abi dienas buvo paimti besislapstantys miškingoje vietovėje, bandant neatkreipti aplinkinių dėmesio, pirmąją dieną buvo gabenami tam nepritaikyta transporto priemone, nurodant atsigulti ir nekelti galvų, kad jų nepamatytų aplinkiniai, atvykus į viešbutį vedami į jį mažesnėmis grupėmis. Bendraujant su užsieniečiais R. T. buvo nurodoma, jog šiems asmenims reikia pagalbos, nes jie neturi maisto, šiltų drabužių. Nei vieno iš asmenų, kurie 2021 m. rugsėjo 21 d. buvo rasti viešbučio kambaryje, R. T. viešbutyje neužregistravo. Apeliaciniame skunde dėstomos tokio elgesio priežastys (nes buvo savaitgalis, asmenys neva negalėjo įvardinti laiko, kurį planuoja apsistoti viešbutyje), visų pirma, nėra įtikinamos. Antra, prieštarauja paprastai verslo logikai – R. T., kuris teigė užsiimantis apgyvendinimo veikla ir turintis patirties šioje srityje, su asmenimis nesudarė jokių nuomos sutarčių, nesurinko jų asmens duomenų, nepatikrino jų asmens dokumentų ir šios aplinkybės nesudarė jam jokių kliūčių suteikti jo įvardijamą kambario nuomos paslaugą. Galiausiai, nors R. T. teigė, neva didesnį nuomos mokestį iš asmenų paėmė nežinodamas jų apsistojimo laiko, dauguma viešbutyje apgyvendintų asmenų nenurodė, jog pinigai R. T. buvo pervesti už apgyvendinimą – liudytojai patvirtino bent po 400 JAV dolerių mokėję už kelionę nuo miško iki viešbučio ir tai darę būtent R. T. nurodymu. Antrąją dieną į viešbutį atgabenti asmenys taip pat patvirtino, jog už kelionę R. T. turėjo sumokėti po 400 JAV dolerių.

13. Įvertinus liudytojų parodymus, užsieniečių išorės požymius, tarpusavio bendravimo ypatybes (absoliuti dauguma užsieniečių nemokėjo netgi anglų kalbos), paėmimo, gabenimo, apgyvendinimo aplinkybes, nekyla abejonių, kad R. T. suprato, kad jo gabenami asmenys Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, Lietuvos teritorija yra gabenami taip pat neteisėtai ir norėjo taip veikti, taigi veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

14. Skunde akcentuojama, kad R. T. užsieniečių viešbutyje neslėpė. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi jokios reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui – BK 292 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta ne tik už asmenų slėpimą (ką neigia daręs R. T.), bet ir už asmenų gabenimą (už ką jis šiuo atveju ir nuteistas). Ir visgi aplinkybė, jog visi užsieniečiai buvo rasti viename dviviečiame kambaryje, kuriame juos apgyvendino R. T., tik patvirtina teismo išvadą dėl jo kaltės padarius BK 292 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Kaip liudytojai apklausti R. T. gabenti užsieniečiai nurodė, jog iš pabėgėlių stovyklos bėgo dėl blogų gyvenimo sąlygų joje. Į Lietuvos Respubliką šie asmenys pateko neteisėtai, dauguma jų nemokėjo anglų kalbos, kuri būtų leidusi susikalbėti su aplinkiniais, neturėjo savo asmens dokumentų, dalis netgi negalėjo įvardinti miesto, į kurį buvo nuvežti, pavadinimo. R. T. pasinaudojo sunkia šių asmenų padėtimi ir dėdamas minimalias pastangas (gabendamas juos nepritaikyta tokiam asmenų kiekiui transporto priemone, apgyvendindamas juos aiškiai tokiam žmonių kiekiui nepritaikytame dviviečiame kambaryje) gavo iš to neteisėtą turtinę naudą.

15. R. T. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 19 d. apie 15 val. nuvyko nurodytu adresu Linkmenų kaime, Ignalinos rajone ir paėmė iš ten aštuonis užsieniečius, kuriuos nugabeno į viešbutį Vilniuje, o 2021 m. rugsėjo 20 d., tęsdamas nusikalstamą veiką, 18.38 val. gavęs iš F. K. žinutę, jog ir kiti asmenys jo laukia ir juos reikia paimti, apie 20 val. automobiliu „Kia Ceed“ nuvyko adresu Linkmenų kaimas, Ignalinos rajonas, kelias Nr. 111 Utena-Kaltanėnai-Švenčionys, paimti penkių jo laukiančių (kaltinime išvardintų) užsieniečių, kuriuos įsodino į minėtą automobilį ir neteisėtai nugabeno iki viešbučio Vilniuje.

16. Nors R. T. neneigia atlikęs šiuos veiksmus, apeliaciniame skunde jų neginčija ir nuteistojo gynėja, neteisėtai gabentų užsieniečių parodymai dėl jų paėmimo laiko ir gabenimo aplinkybių visgi rodo, jog nuosprendyje kaip nustatytu nurodytu laiku, tai yra, 2021 m. rugsėjo 20 d., apie 20 val. iš miško buvo paimti ne penki, o du užsienio šalių piliečiai – M. A. A. bei F. R. U.. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojas M. A. A. patvirtino, jog 2021 m. rugsėjo 20 d., apie 21 val., vairuotojas iš miško paėmė jį ir dar vieną asmenį – F. R. U. (1 t., b. l. 94–96). Tokias pačias aplinkybes apklausiamas nurodė ir F. R. U., kuris ikiteisminio tyrimo pareigūnui paaiškino, jog iš stovyklos pabėgo su draugu A. (M. A. A.), miške su juo buvo dviese ir juos abu paėmė vairuotojas, kuris dieną prieš tai vežė kitus užsieniečius (1 t., b. l. 196, 197).

Žemesnės instancijos teismas

17. Kiti trys užsienio šalių piliečiai – D. M. O., H. S. M. ir A. G. F. A. M. , kaip matyti iš jų pačių parodymų (1 t., b. l. 114–117, 178–180), kitų byloje ištirtų įrodymų – vaizdo kameromis užfiksuoto automobilio „Kia Ceed“ judėjimo laiko kelyje link užsieniečių paėmimo vietos (1 t., b. l. 17–23), kartu su dar vienu užsieniečiu iki viešbučio Vilniuje galimai buvo nugabenti taip pat 2021 m. rugsėjo 20 d., tačiau atskirai, kitu nei kaltinime nurodytu laiku (paimti iš jų buvimo vietos apie 15 val.). Nors šioje byloje valstybins kaltintojas ir skundžia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendį, skundo pagrindai ir motyvai yra susiję išimtinai su kitu šioje byloje atsakomybėn patrauktu asmeniu – B. D. A.. Nei R. T., nei jo gynėja skunde nekėlė klausimo dėl 2021 m. rugsėjo 20 d. vykusių gabentų užsieniečių epizodų skaičiaus. Daugiau nei vienas užsieniečių gabenimo epizodas 2021 m. rugsėjo 20 d. R. T. neinkriminuotas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme, nors, kaip matyti iš baudžiamosios bylos, valstybinis kaltintojas ne kartą naudojosi teise keisti inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (toks prašymas, tik dėl išteisintojo B. D. A., teikiamas ir apeliaciniame skunde). Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir pašalina iš nuosprendžio įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes R. T., jog 2021 m. rugsėjo 20 d., apie 20 val., adresu Linkmenų kaimas, Ignalinos rajonas, kelias Nr. 111 Utena-Kaltanėnai-Švenčionys, jis paėmė bei neteisėtai gabeno ir užsieniečius D. M. O., H. S. M. ir A. G. F. A. M. (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Nagrinėjant nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą remiamasi bendrosiomis bylų nagrinėjimo nuostatomis. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o šio straipsnio 4 dalyje – pabloginti nuteisto asmens padėtį apeliacinės instancijos teismas gali, kai yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, ir bloginti negalima daugiau, nei to prašoma tokiais skundais. Šios taisyklės netiesiogiai suformuoja apeliacinės instancijos teismo galimybes taisyti ne bet kurias pastebėtas pirmosios instancijos teismo fakto nustatymo ar teisės taikymo klaidas, taip pat ir svarbų baudžiamojo proceso non reformatio in peius (draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę) principą. Skundą padavusio asmens (nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta) padėtis paprastai negali būti bloginama, kai procesas tęsiasi jo paties iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164/2014, 2K-509-489/2015, 2K-278-788/2018, 2K-278-788/2018, 2K-224-495/2020).

18. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje nurodyta, kad, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Tačiau šiam papunkčiui taikyti reikšmingas ne bet koks, o esminis padėties pabloginimas, kuris gali būti nustatomas tik atsižvelgiant į teismo sprendimo visumą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, net ir nustačius, jog R. T. 2021 m. rugsėjo 20 d. kitu, ankstesniu, laiku, neteisėtai gabeno (be jau paminėtų dviejų užsieniečių) dar keturis užsieniečius, tokios išvados daryti nėra pagrindo.

19. Teismo išvada, jog aptartus veiksmus R. T. atliko veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepagrįsta. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrininkavimas su nenustatytais asmenimis esant tam tikrų aplinkybių visumai teisiškai gali būti pagrįstas. Nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlio į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Nenustatytas asmuo gali būti žinomas, bet pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismui galima spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-103-303/2022, 2K-179-719/2022).

Žemesnės instancijos teismas

20. Pirmieji aštuoni užsieniečiai į viešbutį Vilniuje buvo atgabenti 2021 m. rugsėjo 19 d. Kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas A. A. K. A. M. nurodė, jog pabėgus iš stovyklos miške susidarė aštuonių pabėgusių asmenų grupė, jie bandė kontaktuoti su asmeniu Švedijos Karalystėje, kuris buvo pabėgęs anksčiau ir turėjo tokio pobūdžio patirties. Šis asmuo, vardu O., nurodė jiems asmenį, vardu R. (tai yra, R. T.), su kuriuo susisiekus jis (R. T.) atvažiavo su autobusiuku ir paėmė šiuos aštuonis užsieniečius iš miško (1 t., b. l. 160–162). Liudytojas S. S. H. C. irgi paaiškino, jog, kartu su keliais kitais užsieniečiais, pabėgęs iš stovyklos, miške susisiekė su asmeniu, vardu O., kuris šiuo metu yra Švedijos Karalystėje (anksčiau buvo stovykloje Lietuvos Respublikoje, bet pabėgo). O. nurodė žinantis asmenį, kuris galėtų juos paimti ir nuvežti iki Vilniaus, kad vienam žmogui kelionė kainuotų 400 JAV dolerių. Tuomet O. atsiuntė galinčio padėti asmens telefono numerį. Su šiuo asmeniu telefonu kalbėjo kartu pabėgęs F. K., kuris ir nusiuntė nuteistajam jų buvimo vietos koordinates (2 t., b. l. 10, 11). Liudytojas F. K. patvirtino, jog pabėgusių asmenų grupėje buvo keletas irakiečių, kurie kontaktavo su asmeniu, galinčiu nuvežti į miestą. Kadangi irakiečiai nemokėjo anglų kalbos, vėliau su tuo asmeniu pradėjo bendrauti jis pats (F. K.), kaip mokantis anglų kalbą (1 t., b. l. 122, 123). Iš šių liudytojų parodymų matyti, jog R. T. telefono numerį užsieniečiai gavo iš nenustatyto asmens, kurį įvardino kaip O.. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę laikė kaip patvirtinančią R. T. bendrininkavimą darant nusikalstamą veiką su bent vienu nenustatytu asmeniu. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsta. Kaip nurodyta BK 24 straipsnio 1 dalyje, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Bendrininkavimą apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-1-719/2020). Pažymėtina, kad, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2014, 2K-265-1073/2018, 2K-281-942/2018). Nagrinėjamu atveju nėra surinkta jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad 2021 m. rugsėjo 19 d. (kai įvyko užsieniečių pabėgimas iš laikinos jų apgyvendinimo vietos ir pirmas jų nugabenimas viešbutį) ir 2021 m. rugsėjo 20 d. R. T. bendravo su nenustatytu asmeniu, kurį liudytojai įvardino kaip O.. Vien tai, jog šis nenustatytas asmuo neteisėtai Lietuvoje esantiems užsieniečiams nurodė R. T., kaip asmenį, kuris gali juos nugabenti į saugią vietą (šiuo atveju viešbutį Vilniuje), ir davė nuteistojo telefono numerį, negali būti pakankamu pagrindu daryti išvadą, kad nuteistasis R. T. ir asmuo, įvardijamas kaip O. buvo susitarę bendrai daryti nusikalstamą veiką – gabenti neteisėtai esančius Lietuvos Respublikoje užsieniečius. Baudžiamojoje byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad šis nenustatytas asmuo pats kokiais nors aktyviais veiksmais tiesiogiai realizavo ar padėjo realizuoti konkretaus nusikaltimo – neteisėto užsieniečių gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje – objektyviuosius požymius ar bent dalį jų.

21. Kitą dieną, tai yra 2021 m. rugsėjo 20 d., į viešbutį atgabenti užsieniečiai R. T. kontaktus nurodė gavę iš asmenų, kurie į tą patį viešbutį atgabenti dieną prieš, tai yra, 2021 m. rugsėjo 19 d. (1 t., b. l. 94–96). Apžiūrėjus F. K. (užsieniečio, kuris į viešbutį atgabentas 2021 m. rugsėjo 19 d.) telefoną nustatyta, jog F. K. su R. T. bendravo ne tik 2021 m. rugsėjo 19 d. (kuomet nusiuntė jam aštuonių asmenų grupės buvimo vietos koordinates), bet ir kitą dieną, tai yra 2021 m. rugsėjo 20 d. 2021 m. rugsėjo 20 d., 18.38 val. F. K. išsiuntė R. T. žinutę, prašydamas padėti jo draugams, R. T. 18.44 val. atsakė galintis padėti ir planuojantis važiuoti apie devintą (tai yra, 21 val.), paprašė atsiųsti draugų buvimo vietą, į ką F. K. atsakė, jog asmuo atsiųs R. T. jų buvimo vietos koordinates (3 t., b. l. 92–94, 102–104). Aptartas susirašinėjimas tarp R. T. ir liudytojo F. K. patvirtina, jog dėl asmenų paėmimo iš miško 2021 m. rugsėjo 20 d. R. T. bendravo su konkrečiu asmeniu – F. K.. Jokie kiti asmenys, su kuriais nuteistasis būtų bendravęs dėl užsieniečių paėmimo 2021 m. rugsėjo 20 d., byloje nenustatyti.

22. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, jog R. T. dėl užsieniečių paėmimo bendravo tik su pačiais užsieniečiais, kurie 2021 m. rugsėjo 19–20 d. buvo nugabenti į viešbutį Vilniuje. Jokie kiti, nuosprendyje nurodyti kaip nenustatyti, asmenys, bet kokiais veiksmais prisidėję prie šio gabenimo, byloje nenustatyti. Todėl iš nuosprendžio įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, šalinama aplinkybė jog R. T. šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl atsakomybę sunkinančių, lengvinančių aplinkybių, paskirtos bausmės

23. BK 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos.

24. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-477-746/2015, 2K-253-699/2018, 2K-123-697/2019, 2K-26-719/2020, 2K-213-719/2020).

25. Pirmosios instancijos teismas nenustatė R. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pripažino, jog šio asmens atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje. Teisėjų kolegija jau padarė išvadą, jog nepagrįsta šiuo atveju nuosprendžio dalis dėl R. T. veikimo bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, ši aplinkybė atitinkamai pašalinta iš kaltinimo. Atsižvelgiant į tai, naikintina ir pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

26. Nuteistojo gynėja skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nenustatė R. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Gynėjos teigimu, R. T. nuo pat pirmosios apklausos iš esmės vienodai ir nuosekliai aiškino inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes ir pripažino visus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

27. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių – kaltininko nuoširdų gailestį arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018, 2K-132-942/2021).

28. R. T. 2021 m. rugsėjo 19 ir 20 dienomis į viešbutį „H. O. h.“ Vilniuje neteisėtai atgabenti užsieniečiai šiame viešbutyje ir rasti 2021 m. rugsėjo 21 d. Ir nors pats R. T., kuris nurodė dirbęs viešbutyje, šią dieną rastas nebuvo (kaip nurodė pareigūnai M. K. ir V. K., atvykę patikrinti informacijos apie galimai viešbutyje esančius užsieniečius, pareigūnai nerado jokių darbuotojų, tačiau viešbučio priėmime rastas veikiantis kompiuteris ir nebaigtas gerti kavos puodelis), informacija apie užsieniečių sulaikymą nuteistajam buvo neabejotinai žinoma (į viešbutį jo patikrinimo metu atvyko R. T. tėvas L. T.). Pats R. T. sulaikytas kitą dieną, tai yra 2021 m. rugsėjo 22 d. (5 t., b. l. 94, 95). Pirmojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nuteistasis neigė, parodymus duoti atsisakė (5 t., b. l. 110), vėliau proceso metu laikėsi vieningos pozicijos – neneigė gabenęs asmenis, tačiau teigė nežinojęs, jog jie yra užsieniečiai, neteisėtai perėję Lietuvos Respublikos sieną ir neturintys šalyje nuolatinės gyvenamosios vietos. Taigi faktiškai nuteistasis pripažino tik tuos veiksmus, kurie, remiantis neteisėtai gabentų užsieniečių parodymais, buvo išaiškinti ikiteisminį tyrimą atliekančios teisėsaugos institucijos pareigūnų ir neginčijamai nustatyti dar ikiteisminio tyrimo pradžioje. Asmenų gabenimas (pavėžėjimo veikla), taip pat jų apgyvendinimas pats savaime nėra nusikalstamas. BK 292 straipsnyje numatytų nusikaltimų esmė – neteisėtas užsieniečių gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat tokių asmenų gabenimas ar slėpimas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi esminę aplinkybę, aktualią jo veiksmų kvalifikavimui – suvokimą, jog gabena užsieniečius, neteisėtai perėjusius Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir norą būtent taip veikti – R. T. viso proceso metu neigė. Nuteistasis pripažino tik faktiškai atliktus veiksmus – užsieniečių paėmimą ir gabenimą iki viešbučio Vilniuje, kas, vertinant tokius veiksmus izoliuotai nuo byloje surinktų įrodymų dėl pastarojo kaltės, negalėtų būti pripažįstama nusikaltimu. Taigi šiuo atveju nėra vienos iš sąlygų (kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką), būtinos norint konstatuoti buvus BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

29. BK 292 straipsnio 2 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs už šį sunkų nusikaltimą mažesnę nei numatytas bausmės vidurkis trejų metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtos bausmės vykdymą iš dalies atidėjo, nedelsiant atliktinos bausmės dydį nustatydamas minimalų – šešis mėnesius. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja nurodo aplinkybes, anot jos, rodančias mažesnį R. T. padarytos veikos, taip pat jo asmenybės pavojingumą, ir prašo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs R. T. požiūrį į padarytą nusikaltimą (kaltės nepripažino, dėl atliktų veiksmų nesigaili), sprendė, jog pagrindo taikyti šias įstatymo nuostatas nėra. Su tokia išvada teisėjų kolegija sutinka.

30. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-377-489/2018, 2K-40-648/2020). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-119-689/2020, 2K-21-628/2021). Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, jog straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės (net ir švelniausios) paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2012, 2K-348/2013, 2K-204-942/2015, 2K-211-1073/2019).

31. R. T. padarė sunkų nusikaltimą. Atlikti veiksmai nebuvo atsitiktiniai, įvykdyti taip susiklosčius aplinkybėms – 2021 m. rugsėjo 19 d. neteisėtai į viešbutį Vilniuje atgabenęs pirmąją aštuonių užsieniečių grupę, kitą dieną nuteistasis savo veiksmus tęsė. Nors pirmąją dieną užsieniečių gabenimui naudota transporto priemonė sugedo, nuteistasis ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas savo nusikalstamus ketinimus įgyvendinti ir 2021 m. rugsėjo 20 d., tai yra, specialiai šiai veiklai išsinuomojo kitą automobilį ir į viešbutį Vilniuje vėl gabeno užsieniečius. Kaip minėta, R. T. telefono numerį neteisėtai gabenti užsieniečiai nurodė gavę iš nenustatyto asmens, vardu O., kuris iš Lietuvos Respublikos buvo pabėgęs anksčiau ir kuriam R. T., akivaizdu, buvo žinomas kaip galintis užsieniečius (neturinčius Lietuvoje nuolatinės gyvenamos vietos) neteisėtai nugabenti iš vienos vietos į kitą. Nurodyti veiksmai, kaip minėta, atlikti siekiant išskirtinai turtinės naudos, minimalių kaštų pagalba siekiant gauti maksimalią neteisėtą finansinę naudą, pasinaudojant sunkia užsieniečių padėtimi. Priešingai nei teigiama skunde, aplinkybė, jog R. T. nėra inkriminuojamas šių užsieniečių gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neleidžia konstatuoti mažesnio veikos pavojingumo. BK 292 straipsnio 1 dalyje numatyti alternatyvūs veiksmai. Dažniausiai Lietuvos Respublika, kaip valstybė, nėra galutinis neteisėtai valstybės sieną kirtusių užsieniečių tikslas, didžioji dalis šių asmenų bando pasiekti kitas (vakarų) Europos valstybes. R. T. į viešbutį Vilniuje neteisėtai atgabenti užsieniečiai taip pat nurodė neplanavę likti Lietuvos Respublikoje, norėję vykti į kitas valstybes. Taigi neteisėtas šių asmenų gabenimas valstybės viduje buvo neišvengiamas ir pakankamai reikšmingas neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirtusių užsieniečių kelionės etapas, todėl negali būti vertinamas kaip nereikšmingas ar mažiau pavojingas.

32. Mažesnį veikos pavojingumą nuteistojo gynėja sieja ir su užsieniečių teisės padėties reguliavimu Lietuvos Respublikoje. Skunde akcentuojamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendimas byloje C-72/22 PPU, kuriuo buvo konstatuoti Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimai, susiję su draudimu sieną kirtusiems migrantams prašyti prieglobsčio ir tokiu būdu įgyti prieglobsčio prašytojo statusą, kuris iš dalies legalizuotų jų buvimą Lietuvoje. Gynėjos teigimu, neatmestina tikimybė, jog R. T. pavėžėti užsieniečiai į Vilniaus miestą vyko būtent prašymo dėl prieglobsčio pateikimo tikslu. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Minėtame Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime buvo vertintas Lietuvos Respublikoje įtvirtintas teisinis reguliavimas, susijęs su galimybe asmeniui, atvykusiam iš trečiosios šalies, pasinaudoti tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra, kuomet šalyje yra įvesta karo padėtis ar nepaprastoji padėtis arba paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio (iš esmės – dėl galimybės pateikti tokį prašymą ribojimo), taip pat dėl galimybės tokį asmenį sulaikyti. Kaip matyti iš užsieniečių, kuriuos neteisėtai gabeno R. T., parodymų, dalis jų nurodė teikę Lietuvos Respublikoje prašymus suteikti prieglobstį (M. N. K., K. K. C., A. H. A. A. A., A. N. H. A. M., M. A. A.). Taigi teise, kurios apribojimas konstatuotas minėtame teismo sprendime, pastarieji pasinaudojo. Be to, prašymo suteikti prieglobstį pateikimas pats savaime nesuteikia užsienio šalių piliečiams teisės nevaržomai judėti valstybės viduje. Tokie asmenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 71 straipsnio 1 dalies 1 punktu, įgyja teisę gyventi Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose apgyvendinimo vietose, sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis. Būtent iš tokios laikinos užsieniečių apgyvendinimo vietos (duomenys neskelbtini) – R. T. gabenti užsieniečiai ir buvo pabėgę. Prieglobsčio prašytojo statusas šiems asmenims nesuteikė teisės nuolatos gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat nepašalino jų patekimo į šalį aplinkybių (tai yra, neteisėtai pereinant Lietuvos Respublikos valstybės sieną). Taigi aplinkybė, jog R. T. gabenti asmenys galimai turėjo prieglobsčio prašytojo statusą, nešalina jo veiksmų neteisėtumo BK 292 straipsnio prasme bei nesudaro pagrindo švelninti už padarytą nusikaltimą jam paskirtą bausmę.

33. Skunde nuteistojo gynėja taip pat akcentuoja teigiamą R. T. asmenybės vertinimą – jog jis neteistas, dirba, kuria verslą, turi nuolatinį legalų pragyvenimo šaltinį, šiuo metu vadovauja kartu su partneriais atidarytai ir veikiančiai kavinei/barui „O. S. h.“, yra UAB „V. p. p.“ vadovas. Teisėjų kolegija pažymi, jog R. T. darbine veikla užsiėmė ir iki nusikalstamos veikos padarymo – buvo ne vienos uždarosios akcinės bendrovės direktorius (5 t., b. l. 85–87), buvo įregistravęs individualią veiklą (5 t., b. l. 90, 91), tačiau šios aplinkybės, kaip matyti, nuo nusikalstamo elgesio jo nesulaikė. Tam tikrą neigiamą nuteistojo asmenybės vertinimą patvirtina ir aplinkybė, jog jis ne kartą baustas administracine tvarka. Ir nors dauguma padarytų administracinių nusižengimų yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tačiau vien nuo 2020 m. vidurio iki 2022 m. sausio 31 d. už tokio pobūdžio pažeidimus R. T. baustas net keturiolika kartų (6 t., b. l. 14–28).

34. Tam tikrą polinkį nesilaikyti visuomenėje nustatytų normų taip pat patvirtina nuteistojo elgesys po skundžiamo nuosprendžio priėmimo. R. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kelios kardomosios priemonės, viena kurių – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Šios kardomosios priemonės sąlygas nuteistasis po skundžiamo nuosprendžio priėmimo pažeidė (8 t., b. l. 54, 62). 2022 m. rugpjūčio 18 d. R. T. ne tik buvo informuotas apie padarytus pažeidimus, paprašytas pateikti paaiškinimą, bet ir jam dar kartą paaiškintos paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų nesilaikymo pasekmės (8 t., b. l. 63, 64). 2022 m. spalio 20 d. posėdžio metu R. T. paaiškino manęs, jog minėta kardomoji priemonė jam buvo panaikinta ir pažadėjo kardomosios priemonės reikalavimus vykdyti tinkamai. Tačiau ir savo pažado nesilaikė – Lietuvos apeliaciniame teisme po minėto teismo posėdžio gautas ne vienas tarnybinis pranešimas dėl tolesnio kardomosios priemonės sąlygų pažeidinėjimo (8 t., b. l. 106, 109, 150, 155, 160).

35. Įvertinusi aptartas nuteistojo asmenybę bei jo padaryto sunkaus nusikaltimo pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, net ir pašalinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pagrindo taikyti R. T. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas šiuo atveju nėra. Anksčiau nutartyje aptartos ir įvertintos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą iš dalies atidėti R. T. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau nėra pakankamos skirti jam švelnesnę bausmės rūšį.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

36. Nuteistojo gynėja skunde teigia, jog automobilių, kuriais buvo gabenami užsieniečiai, vertės konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, kadangi šie automobiliai nebuvo specialiai pritaikyti asmenų gabenimui per valstybės sieną, be to, jie nepriklausė nuteistajam (automobilis „VW Transporter Caravelle“ pasiskolintas, automobilis „Kia Ceed“ išsinuomotas).

37. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kas laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Tačiau, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011, 2K-199-719/2022).???

38. Akivaizdu, jog nagrinėjamoje situacijoje transporto priemonė užsieniečių gabenimui buvo būtina. Užsieniečiai buvo gabenti daugiau nei 100 km. R. T. neturėjo galimybių inkriminuojamą nusikaltimą padaryti nenaudodamas transporto priemonės, dėl to pirmajam gabenimui automobilį pasiskolino, antrajam ėmėsi dar aktyvesnių veiksmų – automobilį išsinuomojo. Kadangi transporto priemonės nepriklausė nuteistajam, teismas priėmė pagrįstą sprendimą išieškoti iš R. T. konfiskuotino turto (automobilių) vertę atitinkančias pinigų sumas.

39. Atsakydama į skundo argumentus dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo teisėjų kolegija pažymi, jog BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas, paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą, išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91-303/2021, 2K-201-303/2022). Baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, tačiau tai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019). Nuteistasis R. T. nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą 3 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą iš dalies atidedant ir nustatant, kad nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis yra 6 mėnesiai. Taigi paskirta bausmė mažesnė už bausmės, numatytos už tokios nusikalstamos veikos padarymą, vidurkį, be to paskirtas minimalus nedelsiant atliktinos bausmės terminas. Automobiliai, kurių vertę nuspręsta konfiskuoti, buvo svarbūs padarant nurodytą nusikalstamą veiką, nes, kaip minėta, jų nenaudojant užsieniečių pergabenimas būtų neįmanomas. Be to, kaip jau nustatyta, R. T. nusikalstamą veiką padarė ne atsitiktinai, jo asmenybė irgi nėra išimtinai teigiama. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog turto konfiskavimas paprastai nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, 2K-16-942/2022, 2K-201-303/2022). Analogiška išvada darytina ir dėl galimybės taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, numatančias galimybę išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Automobilių vertė šioje byloje nustatyta remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės duomenimis (atitinkamai 4 080 Eur ir 8 160 Eur, 1 t., b. l. 29, 33), nuteistojo gynėja šios vertės skunde neginčija. Todėl nagrinėjamu atveju pusiausvyra tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo nebus pažeista, pagrindo tenkinti gynėjos skundą šiuo atveju nėra.

40. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą iš R. T. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, gautą iš nusikalstamos veikos – 3 145 Eur. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, jog šią sumą sudaro R. T. pervesta pinigų suma už užsieniečių gabenimą 2021 m. rugsėjo 19 d. (1 585 Eur), taip pat, suma grynaisiais pinigais, kurią R. T. gavo iš penkių užsieniečių, gabentų 2021 m. rugsėjo 20 d. (1 500 JAV dolerių/1 560 Eur). Teisėjų kolegija pašalino iš nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, aplinkybes, jog 2021 m. rugsėjo 20 d. R. T. neteisėtai gabeno tris asmenis – D. M. O., H. S. M. ir A. G. F. A. M. . Kiti du liudytojai (M. A. A. ir F. R. U.) pinigus per „Western Union“ turėjo pervesti tik kitą dieną (1 t., b. l. 83, 84, 94–96, 196, 197), tačiau 2021 m. rugsėjo 21 d. ryte viešbutyje juos rado pareigūnai. Kaip nurodė liudytojas F. R. U., pinigų pervesti jie nespėjo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mažina iš R. T. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą iki 1 585 Eur (3 145-1 560), kadangi pagal byloje nustatytas aplinkybes, du asmenys, kurie buvo gabenti 2021 m. rugsėjo 20 d., atsiskaityti už šį gabenimą nespėjo.

41. Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme prokurorė akcentavo, jog teismas nebuvo nuoseklus dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, kadangi skundžiamame nuosprendyje pateikė argumentus dėl R. T. priklausančio telefono konfiskavimo, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė šį telefoną grąžinti R. T.. Toks prokurorės pastebėjimas yra teisingas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau aptartu non reformatio in peius (draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę) principu, negali bloginti nuteistojo padėties, jei dėl to nėra paduotas apeliacinis skundas. Kadangi valstybinis kaltintojas šioje dalyje nuosprendžio neskundė, pagrindo keisti sprendimą dėl telefono grąžinimo R. T. šiuo atveju nėra.

Dėl B. D. A. išteisinimo

42. B. D. A. šioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su R. T., 2021 m. rugsėjo 19 d. gabeno aštuonis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, neteisėtai perėjusius valstybės sieną. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 292 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas B. D. A. išteisino, pripažindamas, jog šio asmens bendrininkavimas su R. T. nėra įrodytas. Teismas pažymėjo, jog keturių užsieniečių grupė, dėl kurios gabenimo su nenustatytu asmeniu telefonu bendravo B. D. A. 2021 m. rugsėjo 19 d., negali būti tie patys užsieniečiai, kuriuos R. T. nugabeno į viešbutį 2021 m. rugsėjo 19 d. Darydamas tokią išvadą teismas vertino B. D. A. ir nenustatyto asmens susirašinėjimą telefonu 2021 m. rugsėjo 19 d. (susirašinėjimo turinys patvirtina, kad minėti keturi užsieniečiai taip ir liko miške, 2021 m. rugsėjo 19 d. iš miško jie nebuvo paimti, be to, koordinatės, siųstos B. D. A., nesutapo su koordinatėmis vietos, iš kurios 2021 m. rugsėjo 19 d. R. T. paėmė aštuonis kaltinime nurodytus užsieniečius). Taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtino jokių tiesioginių ar netiesioginių B. D. A. sąsajų su aštuonių užsieniečių grupe, kurią 2021 m. rugsėjo 19 d. iš miško paėmė R. T.. Tokia teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįsta, padaryta įvertinus byloje surinktus duomenis, kurių akivaizdžiai nepakanka siekiant konstatuoti išteisintojo B. D. A. veikimą kartu su R. T., pastarajam 2021 m. rugsėjo 19 d. gabenant aštuonių užsieniečių grupę į viešbutį Vilniuje.

43. Prokurorė skunde neginčija teismo išvados, jog B. D. A. nėra susijęs su aštuonių užsieniečių grupės gabenimu 2021 m. rugsėjo 19 d., tai yra, jog jis nepadarė BK 292 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Skunde tvirtinama, jog B. D. A. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal kitą to paties straipsnio dalį, tai yra pagal BK 292 straipsnio 3 dalį bei, atsižvelgiant į veikos stadiją, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį. Pakeistame kaltinime, kurį prokurorė dėsto apeliaciniame skunde, prašoma pripažinti B. D. A. kaltu dėl to, kad jis iš tyrimo metu nenustatytų asmenų gavęs pasiūlymą už 600 JAV dolerių paimti ir gabenti keturis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir čia nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius užsieniečius, juos apgyvendinti, kreipėsi dėl šių užsieniečių paėmimo ir apgyvendinimo į R. T. ir tokiais veiksmais pasikėsino organizuoti neteisėtą užsieniečių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nusikalstama veika, anot prokurorės, nebuvo baigta, kadangi minėti keturi užsieniečiai iš nurodytos vietos paimti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo.

44. BK 292 straipsnio 3 dalyje atsakomybė numatyta už šio straipsnio 1 dalyje numatytų veikų organizavimą. Teismų praktikoje šios nusikalstamos veikos organizavimu laikomas užsieniečių gabenimo per valstybės sieną, taip pat gabenimo Lietuvoje ar slėpimo Lietuvos teritorijoje plano sukūrimas, suklastotų kvietimų atvykti į Lietuvos Respubliką parengimas, suklastotų dokumentų įgijimas, vedlių, pagalbininkų ieškojimas, verbavimas, taip pat vadovavimas tokiems veiksmams. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios priklausančių aplinkybių. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-443/2011, 2K-239-139/2015, 2K-12-942/2018, 2K-212-303/2018, 2K-46-895/2020). Kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi būti tiksliai nustatyta, kokio rezultato kaltininkas siekė.

45. B. D. A., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, jog Nyderlandų Karalystėje gyvenančio draugo prašymą už 600 JAV dolerių atlyginimą pervežti keturis Lietuvos Respublikoje esančius užsieniečius telefonu perdavė R. T.. Pastarasis atsakė, kad jo automobilis sugedęs, pažadėjo paskambinti arba parašyti žinutę, tačiau to nepadarė. Todėl vėlesnius draugo iš Nyderlandų Karalystės skambučius ir jo žinutes (išteisintasis) ignoravo, sumanymo padėti šiems keturiems užsieniečiams atsisakė ir tolesnio jų likimo nežino.

46. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas B. D. A. telefonas, kuriame užfiksuotas bendravimas su asmeniu, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini) (964 yra Irako Respublikos kodas). Kaip matyti, bendravimas su šiuo nenustatytu asmeniu vyko dar 2021 m. rugsėjo 9–10 d., kuomet pastarajam pasiteiravus, ar B. D. A. galėtų „paimti“ rašančio asmens tris–keturis draugus, išteisintasis nurodė atsiųsti vietą (galimai asmenų paėmimo) ir paaiškino, jog ši paslauga kainuotų 600 JAV dolerių, įskaitant apsistojimą B. D. A. bute (3 t., b. l. 173, 174, 187, 188). Su šiuo nenustatytu asmeniu bendravimas vyko ir 2021 m. rugsėjo 19–20 d.:

46.1. Nenustatytas asmuo 2021 m. rugsėjo 19 d. ryte išteisintajam skambino tris kartus (10.35 val., 10.39 val., 10.45 val.), parašė žinutę, jog jo draugai yra džiunglėse, prašė greitai atsakyti (10.37 val. žinutė). Nors į skambučius neatsiliepė, B. D. A. atsakydamas į žinutę paprašė atsiųsti asmenų buvimo vietą (10.49 val. žinutė), taip pat paklausė, kiek jų bus (10.52 val. žinutė), nurodė kainą (600 JAV dolerių) bei pažymėjo norintis susisiekti su vairuotoju (10.53 val., 10.55 val. žinutės);

46.2. Vėliau B. D. A. asmeniui išsiuntė žinutę, kurioje nurodė, jog vairuotojas šiuo metu yra užsiėmęs, pažadėjo paskambinti (11.42 val., 12.41 val. žinutės). Nenustatytam asmeniui teiraujantis dėl paėmimo (13.55 val., 19.02 val. žinutės), B. D. A. nurodė vis dar laukiantis vairuotojo (19.02 val. žinutė), taip pat paprašė teisingai atsiųsti paėmimo vietos koordinates (19.50 val. žinutė). Išteisintajam buvo atsiųsta nuoroda su vietos koordinatėmis (19.51 val. žinutė, https://www.google.com/maps?q=55.314474,25.998072&entry=gps);

46.3. Paskutinę žinutę nenustatytam asmeniui B. D. A. išsiuntė 2021 m. rugsėjo 19 d., 19.53 val., nurodydamas, jog asmenys bus paimti rytoj. Po šios žinutės nenustatytas asmuo dar rašė žinutes (19.53 val., 19.54 val.), skambino išteisintajam (20.15 val., 22.30 val.), bandė su juo susisiekti ir kitą dieną – 2021 m. rugsėjo 20 d., tačiau B. D. A. į šiuos bandymus nereagavo (susirašinėjimo pradžia 3 t., b. l. 174, tęsinys b. l. 166–171, vertimas atitinkamai 3 t., b. l. 188, tęsinys b. l. 181–186).

47. Kaip matyti, išteisintojo parodymus dėl bendravimo su nenustatytu asmeniu, įvardytu kaip esančiu Nyderlandų Karalystėje, patvirtina B. D. A. telefono apžiūros duomenys. Visgi išteisintojo B. D. A. atliktų veiksmų apimtis (paskambino R. T. ir pasiteiravo, ar pastarasis galėtų paimti keturis užsieniečius, pastarajam atsakius, jog paskambins vėliau ir to nepadarius, išteisintasis daugiau jokių veiksmų neatliko) nesudaro pagrindo šių veiksmų kvalifikuoti kaip pasikėsinimo padaryt BK 292 straipsnio 3 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog išteisintojo parodymai, nežiūrint jų specifiškumo (suinteresuotumas bylos baigtimi; nevaržomas priesaikos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą; teisės turėjimas laisvai rinktis gynybos būdą ir pan.), pagal BPK 20 straipsnį, taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis. Todėl norint tokius parodymus patvirtinti ar paneigti būtina nurodyti, kokie kiti savarankiški ir patikimi įrodymai patvirtina arba paneigia išteisintojo nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju išteisintasis B. D. A. nurodė R. T. skambinęs tik vieną kartą, negavęs iš jo jokio konkretaus atsakymo dėl galimybės paimti užsieniečius, jokių kitų veiksmų teigė nesiėmęs, tai yra, B. D. A. neskambino R. T. pakartotinai, taip pat neieškojo kitų asmenų, turinčių galimybę paimti minėtus užsieniečius. Tokių išteisintojo parodymų nepaneigia jokie byloje ištirti įrodymai. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 292 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kvalifikuota nusikaltimo, numatyto to paties straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Už šį sunkų nusikaltimą straipsnio sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo ketverių iki dešimties metų. Tokia sankcija, lyginant ją su bausmėmis, numatytomis kitose to paties straipsnio dalyse, yra pati griežčiausia, kas rodo ir didžiausią šios veikos pavojingumą. B. D. A. atlikti veiksmai, teismo vertinimu, visgi nesiekia tokio pavojingumo, jog reikėtų juos vertinti kaip nusikalstamus (net ir atsižvelgiant į prašymą juos kvalifikuoti kaip nutrūkusius pasikėsinimo stadijoje).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

48. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog teikiant antrinę teisinę pagalbą B. D. A. patirtų išlaidų suma – 216,67 Eur, prašoma ją priteisti valstybės naudai (8 t., b. l. 95–99). Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu B. D. A. buvo išteisintas, šį sprendimą teisėjų kolegija palieka nepakeistą. BPK 106 straipsnyje nenumatyta galimybė valstybės patirtų teisinės pagalbos išlaidų priteisti iš išteisintojo (BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatytas tokių išlaidų atlyginimas išteisintajam). Atsižvelgiant į tai, prašymas atlyginti valstybės patirtas proceso išlaidas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendį: iš įrodyta pripažintos R. T. padarytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalį, aplinkybių pašalinti aplinkybę, jog šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, taip pat aplinkybę, jog 2021 m. rugsėjo 20 d., apie 20.00 val. R. T. vairuojamu automobiliu „Kia Ceed“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo paimti ir gabenami užsieniečiai D. M. O., H. S. M. ir A. G. F. A. M. .

Pašalinti R. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Pakeisti iš R. T. valstybės naudai išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, gautą iš nusikalstamos veikos, ir ją sumažinti iki 1 585 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje netenkinti.

Teisėjai Evaldas GražysErnestas RimšelisLinas Šiukšta