- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- e2A-463-803/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20354-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Rūta Petkuvienė, Andrius Verikas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Projektų valdymo kompanija“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų valdymo kompanija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Projektų valdymo kompanija“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Architelio statyba“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 2 669,40 Eur skolos, 250,05 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo (2016 m. birželio 08 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl pastatų griovimo darbų atlikimo. Atsakovė ieškovei pateikė parengtą griovimo aprašą. Šalys žodžiu sutarė, jog griovimo darbai kainuos 3 500 Eur. Atlikusi darbus ieškovė 2015 m. lapkričio 03 d. pateikė sąskaitą, kurią atsakovė privalėjo apmokėti iki 2015 m. lapkričio 08 d., tačiau to nepadarė. Pažymėjo, jog atsakovė 2015 m. gruodžio 11 d. sumokėjo dalį skolos pagal sąskaitą – 1 000 Eur.
3. Teigė, jog dėl atsakovės kaltės ieškovė patyrė 250,05 Eur žalos, nes atsakovei nenurodžius požeminių komunikacijų, ieškovė nutraukė dujų tiekimo komunikacijas, už kurių remontą sumokėjo 125 Eur bei privalėjo sumokėti 80,67 Eur dujų nuotėkio išlaidų. Įskaičius PVM mokestį, išlaidos sudarė 250,05 Eur. Šiuo nuotolių atsakovė nepadengė. Taip pat ieškovė atsakovės prašymu atliko medienos ir šakų tvarkymo darbų už 169,40 Eur, kurių atsakovė taip pat nesumokėjo.
Atsiliepimas
4. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškove sudarė žodinę sutartį dėl griovimo darbų adresu, (duomenys neskelbtini), atlikimo. Darbai turėjo būti atliekami pagal Gyvenamosios paskirties (vieno buto, nebaigtas statyti) ir ūkinio pastatų griovimo aprašą. Teigė, jog ieškovė darbus atliko netinkamai ir padarydama papildomų nuostolių atsakovei. Atsakovė sudarė Defektinį aktą ir pareikalavo ištaisyti trūkumus, jų neištaisius darbų ištaisymo kaina sumažino ieškovei mokėtinų darbų kainą. Pažymėjo, kad medienos tvarkymo ir šakų išvežimo darbų atsakovė nebuvo užsakiusi, todėl neprivalo už juos mokėti. Taip pat nurodė, jog atsakovė neprivalo mokėti už dujotiekio taisymo darbus ir dujų nuotėkį, nes Gyvenamosios paskirties (vieno buto, nebaigtas statyti) ir ūkinio pastatų griovimo apraše buvo nurodyta, jog prieš atliekant darbus turi būti iškviestas dujų tiekėjo atstovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškovės bankrutuojančios UAB „Architelio statyba“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 2 500 Eur skolos, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo (2016 m. birželio 08 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 75,68 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog su atsakove buvo sutarusi, jog atliks medienos ir šakų išvežimo darbus, bei neįrodė, jog tokius darbus atliko, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas, kaip neįrodytas.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė aprašą ieškovei įteikė iki griovimo darbų atlikimo pradžios, todėl ieškovė žinojo arba turėjo žinoti, jog statybvietėje yra dujų komunikacijos ir prieš atliekant griovimo darbus turi iškviesti dujų tiekimo atstovą, tačiau to nepadarė ir atlikdama statybos darbus, padarė žalos tretiesiems asmenims.
8. Teismas konstatavo, kad nors ieškovė šiferio dangos utilizavimo pažymos nėra pateikusi, tačiau šiferio dangą yra išvežusi, darbus faktiškai atlikusi, todėl atsakovė nepagrįstai atsisako sumokėti už atliktus darbus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Atsakovė UAB „Projektų valdymo kompanija“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos esminius argumentus:
1.1. ieškovė UAB „Architelio statyba“ prašydama priteisti skolą už rangos darbus turėjo įrodyti, jog ji rangos darbus atliko ir kad jie buvo atlikti tinkamai (turi pagrindą reikalauti apmokėjimo už darbus), tačiau ieškovė nepateikė nei perdavimo – priėmimo akto, nei kitų įrodymų, patvirtinančių jos teisę į reikalaujamą apmokėjimą. Pirmosios instamcijos teismas patenkindamas reikalavimą dėl skolos priteisimo netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, kadangi iš ieškovės nebuvo reikalaujama įrodyti, jog ji turi pagrindą į apmokėjimą, o atsakovei buvo nustatyta pareiga įrodyti patirtą žalą dėl netinkamo darbų atlikimo, kai net nėra reiškiamas reikalavimas dėl žalos priteisimo;
1.2. ieškovė nepagrįstai reikalauja nurodytos sumos, kadangi sutarti darbai nebuvo baigti, buvo pastebėti darbų trūkumai (nukrypimai nuo Griovimo aprašo). Tai patvirtina, jog nėra darbų perdavimo – priėmimo akto, kuriame būtų fiksuoti atlikti darbai, jų kiekiai, apimtys, specifikacijos, ieškovė atsakovei darbų nėra perdavusi, o atliktų darbų trūkumai buvo užfiksuoti 2016 m. rugsėjo 14 d. Defektiniame akte Nr. 16/09/14;
Žemesnės instancijos teismas
1.3. pirmosios instancijos teismas nusprendė atsakovės pateiktų nuotraukų nevertinti, nes jose nėra nurodyta data, tačiau nei ieškovė neginčijo ir nekėlė klausimo dėl pateiktų nuotraukų padarymo laiko (ieškovė neginčijo šių nuotraukų), nei teismas nekėlė klausimo dėl nuotraukų padarymo laiko nagrinėjant bylą.
Atsiliepimas
10. Ieškovė bankrutuojanti UAB „Architelio statyba“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos esminius argumentus:
1.4. ieškovė pranešė atsakovei apie atliktus darbus, pateikė sąskaitą – faktūrą. Atsakovė po sąskaitos pateikimo jokių pretenzijų nereiškė, raštą dėl darbų priėmimo ir galimų defektų išsiuntė ieškovei tik po 10 mėnesių nuo darbų pabaigos;
1.5. atsakovė buvo paskyrusi darbų vadovą, kuris turėjo pareigą rūpintis, jog darbai būtų atliekami pagal susitarimą. Atsakovė turėjo visas galimybes darbus įvertinti ir pretenzijas pareikšti laiku, tačiau to nedarė, o pati pradėjo statybos darbus objekte;
1.6. atsakovė nepateikė įrodymų, kokiu gruntu ieškovė turėjo užpilti pamatų duobes ir kokiu faktiškai užpylė, taip pat nepateikė įrodymų, jog dėl šių ieškovės veiksmų patyrė nuostolių;
1.7. šalys nėra sudariusios susitarimo raštu dėl darbų atlikimo, todėl atsakovė piktnaudžiauja ir be pagrindo teigia, jog darbai atlikti netinkamai. Atsakovė nurodo deklaratyvius teiginius, tačiau neįrodė kokie darbai atlikti netinkamai, kokia jų vertė ir ar nuostoliai atsirado dėl ieškovės veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už rangos darbus. Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas dėl 2 500 Eur dydžio skolos priteisimo ieškovei už atliktus rangos darbus – pastatų griovimo darbus, argumentuodama, jog ieškovė nepateikė perdavimo – priėmimo akto ar kitų įrodymų, patvirtinančių jos teisę į reikalaujamą apmokėjimą, o pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šį reikalavimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
12. Bylos duomenimis šalys 2015 m. rugpjūčio mėnesį žodžiu susitarė dėl griovimo darbų pagal parengtą griovimo aprašą ir darbų kainos – 3 500 Eur. Byloje nėra ginčo, jog šalys buvo sutarę, jog ieškovė atliks griovimo darbus ir pateiks šiferio utilizavimo pažymą. Ieškovė, atlikusi griovimo darbus, 2015 m. lapkričio 3 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 116 dėl apmokėjimo už griovimo darbus, sąskaitos suma 3 500 Eur (tomas 1 b.l. 3). Atsakovė 2015 m. gruodžio 11 d. sumokėjo 1 000 Eur ieškovei pagal pateiktą sąskaitą Nr. 116 (tomas 1 b.l. 29 – 30). Ieškovė 2016 m. sausio 7 d. išsiuntė atsakovei priminimą dėl 2 919,45 Eur skolos sumokėjimo (tomas 1 b.l. 26), o atsakovė 2016 m. sausio 15 d. atsakydama į ieškovės priminimą nurodė, jog atsakovė nebuvo užsakiusi darbų pagal sąskaitą Nr. 129, o pagal sąskaitą Nr. 116 nėra pateikta dokumentacija (tomas 1 b.l. 27).
13. Minėta, kad ginčo šalys dėl griovimo darbų nesudarė rašytinės sutarties, todėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių prigimtis turi būti nustatoma pagal šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus. Iš byloje esančių įrodymų spręstina, kad šalių veiksmai atitiko rangos sutarties sąvoką.
14. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis).
15. Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jei darbai yra atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų ir dėl to darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu sutartyje paskirtis nenurodyta – pagal normalią paskirtį, tai užsakovui įstatymas savo pasirinkimu suteikia teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje, išskyrus tuos atvejus, jei įstatymas ar sutartis nustato ką kitą (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tuo atveju, kai rangovas nepašalina sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą arba kai trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, įstatymas suteikia teisę užsakovui nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Taigi materialinės teisės normos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius, nustato rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, o galimybę rinktis vieną iš įstatyme numatytų pažeistų teisių gynimo būdų suteikia užsakovui.
16. Ieškovė šalių sutartus pastato griovimo darbus atliko iki 2015 m. lapkričio 3 d., tačiau ieškovė savo atliktų darbų atsakovui CK 6.662 straipsnyje nustatyta tvarka neperdavė, o pateikė PVM sąskaitą – faktūrą apmokėjimui už atliktus darbus. Ieškovė atsakovei 2015 m. gruodžio 8 d. pateikė garantinį raštą, kuriame nurodė, jog šiferio stogo dangą saugo savo sandėlyje ir garantuoja, jog šiferio danga bus išvežta utilizavimui iki 2016 m. birželio mėnesio (tomas 1 b.l. 81). Atsakovė 2015 m. gruodžio 11 d. sumokėjo 1 000 Eur ieškovei pagal pateiktą sąskaitą Nr. 116 (tomas 1 b.l. 29 – 30).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovė raštą dėl darbų priėmimo ir galimų defektų nustatymo išsiuntė ieškovei tik 2016 m. rugsėjo 12 d., t. y. praėjus 10 mėnesių nuo darbų pabaigos (2015 m. lapkričio 3 d.), o atliktų darbų patikrinimą atliko ir surašė Defektinį aktą Nr 16/09/14 tik 2016 m. rugsėjo 14 d., t.y. po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir po teismo įsakymo priėmimo bei įteikimo atsakovei. Iki to laiko pretenzijų, kuriose būtų nurodyti konkretūs atliktų trūkumai, išskyrus pažymos nebuvimą, atsakovė nereiškė.
18. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šalių sutarti darbai buvo atlikti – ieškovė jau buvo įvykdžiusi savo prievolę pagal žodinę rangos sutartį. Užsakovo teisės darbo atlikimo metu (CK 6.658 straipsnis) galioja tol, kol rangovas nėra atlikęs darbo pagal sutartį, rangovui atlikus darbą užsakovui atsiranda atliktų darbų priėmimo pareiga (CK 6.662 straipsnis). CK 6.662 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai).
19. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovės darbai yra alikti netinkamai, taip pat kaip turėjo būti atlikti jie, kokia apimtimi jie atlikti netinkamai ir kokia jų vertė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
20. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas.
21. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).
22. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).
23. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013). Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime analizavo ir įvertino ieškinyje, atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes, taip pat į bylą pateiktus įrodymus: 2015 m. lapkričio 3 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą serija Nr. 116 dėl apmokėjimo už griovimo darbus, 2015 m. gruodžio 11 d. sąskaitos išrašą dėl 1 000 Eur sumokėjimo ieškovei pagal sąskaitą Nr. 116, 2016 m. sausio 7 d. priminimą dėl 2 919,45 Eur skolos sumokėjimo, 2016 m. sausio 15 d. raštą dėl atsisakymo sumokėti pagal sąskaitą Nr. 116 bei atsakovės elgesį po rangos darbų atlikimo – pretenzijos dėl netinkamos kokybės darbų pareiškimą tik po 10 mėnesių nuo jų atlikimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių sutarti rangos darbai yra atlikti, atsakovė neįrodė, jog jie atlikti netinkamai, todėl atsakovei kyla preiga už juos atsiskaityti, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktines bylos aplinkybes bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).
26. Nagrinėjamu atveju, ieškovė įrodė ieškinio reikalavimo pagrįstumą dėl skolos už atliktus rangos darbus, tačiau atsakovei taip pat tenka pareiga įrodyti savo atsikirtimuose nurodytas faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog apeliantė tinkamai neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal rangos sutartį, todėl ieškovės pareikštas reikalavimas dėl 2 500 Eur skolos priteisimo yra įrodytas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas yra atmestas. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
29. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija
nutarė:
apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Projektų valdymo kompanija“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.