Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-18 · Civilinė byla Nr. e2S-664-577/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-01-18Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-03-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-18
Bylos Nr.
e2S-664-577/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20354-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Projektų valdymo kompanija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-664-577/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20354-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.5 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Draugo petys“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Draugo petys“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Projektų valdymo kompanija“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė UAB „Architelio statyba“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Projektų valdymo kompanija“ 2 669,40 Eur skolą, 250,05 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2017 m. rugsėjo 21 d. 9 val.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovės BUAB „Architelio statyba“ ieškinį atsakovei UAB „Projektų valdymo kompanija“ dėl skolos priteisimo; priteisė iš ieškovės atsakovei 420 Eur bylinėjimosi išlaidų iš BUAB „Architelio statyba“ bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų. Teismas nustatė, kad į teismo posėdį neatvyko ieškovės atstovas, nors apie teismo posėdžio datą ir laiką buvo informuotas išsiunčiant 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį bei teismo šaukimą. Pažymėjo, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi šalių prašymai atidėti bylos nagrinėjimą buvo atmesti, iki teismo posėdžio prašymų nagrinėti bylą ieškovei nedalyvaujant gauta nebuvo. Kadangi ieškovės atstovas nepateikė dokumentų, pateisinančių jo neatvykimą į teismo posėdį ir neprašė atidėti paskirto teismo posėdžio, teismas laikė, jog į teismo posėdį jis neatvyko be svarbios priežasties, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalimi, 296 straipsnio 1 dalies 6 punktu, ieškinį paliko nenagrinėtą. Remdamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, bei atsižvelgdamas į kasacinio bei apeliacinio teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų iš bankrutuojančios įmonės priteisimo, palikus ieškinį nenagrinėtą atsakovės patirtas 420 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės administravimo išlaidų.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Ieškovė BUAB „Architelio statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti 2017 m. rugsėjo 21 d. pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“ įgaliotas asmuo V. L. neturi teisinio išsilavinimo, nėra juridiškai išprusęs, kad galėtų tinkamai atstovauti ieškovo interesus ginčo klausimu. Kadangi teismas nesudarė galimybės atidėti bylos nagrinėjimo tam, kad ieškovą atstovautų profesionalus ir kvalifikuotas teisininkas, ieškovės BUAB „Architelio statyba“ administratorius 2017 m. rugsėjo 20 d. administratorius pateikė prašymą bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant.

3.2. Byloje nebuvo nustatyta, jog ieškovas yra pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu. Nors ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovė nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka, tačiau nepagrįstai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, proceso dalyviai pakartotinai bus priversti atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau buvo atliktos. Pažymėjo, kad teismo posėdis buvo paskirtas nesuderinus su šalimis teismo posėdžio datos, todėl atstovams esant užimtiems kitose bylose, kurių datos buvo paskirtos iš anksto, atstovai negalėjo dalyvauti teismo posėdyje.

3.3. CPK 246 straipsnio 4 dalį, aiškinant ją sistemiškai su kitomis CPK 246 straipsnio nuostatomis, daro išvadą, jog ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tais atvejais kai neatvyksta ieškovas, kuris nėra prašęs bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismas klaidingai nurodė, kad iki teismo posėdžio prašymų nagrinėti bylą ieškovui nedalyvaujant gauta nebuvo. Mano, kad teismas ieškinį nepagrįstai paliko nenagrinėtą. Dėl šios priežasties nepagrįstai priteistos ir bylinėjimosi išlaidos iš BUAB „Architelio statyba“.

Atsiliepimas

4. Atsakovė UAB „Projektų valdymo kompanija“ atsiliepime nurodė nesutinkanti su ieškovės atskiruoju skundu. Atsakovės nuomone, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir visą iki tol buvusią bylos eigą, priėmė pagrįstą sprendimą. Pažymėjo, kad teismui atsisakius tenkinti šalių prašymus dėl posėdžio atidėjimo, atsakovė užtikrino kito atstovo dalyvavimą. Ieškovės atstovas, būdamas iš anksto informuotas, kad bylos nagrinėjimas nebus atidėtas, ir kad atsakovės atstovas, atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo nutartį, posėdyje dalyvaus, būdamas savo srities profesionalas, privalėjo elgtis rūpestingai bei apdairiai ir užtikrinti ieškovės atstovo dalyvavimą teismo posėdyje. Atkreipė dėmesį, jog bylos nagrinėjimas jau buvo atidėtas 2017 m. vasario 20 d., 2017 m. gegužės 8 d. bei 2017 m. liepos 12 d. (į 2017 m. gegužės 8 d. teismo posėdį ieškovė nei jos atstovas taip pat neatvyko). Be to, ieškovė buvo pateikusi teismui nepagrįstą prašymą dėl bylos sustabdymo ir perdavimo Vilniaus apygardos teismui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi byla grąžinta į Vilniaus miesto apylinkės teismą). Mano, kad ieškovės atstovas šiame procese nesielgia rūpestingai ir apdairiai, šaliai suteiktomis teisėmis nesinaudoja sąžiningai, dėl ko bylos nagrinėjimas tęsiamas nepagrįstai ir neužtikrinamas koncentruotas bei ekonomiškas procesas. Pasak atsakovės, jos pozicija šioje byloje yra pagrįsta nenuginčijamais įrodymais ir jai nėra svarbu, kokiu procesiniu sprendimu ieškinio reikalavimai nebus patenkinti, todėl palieka klausimą dėl atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

6. Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atmetė tiek ieškovės, tiek atsakovės prašymus dėl teismo posėdžio atidėjimo. Ieškovės atstovas 2017 m. rugsėjo 20 d. 18.10 val. per EPP sistemą įkėlė prašymą civilinę bylą Nr. e2-183-820/2017 2017 m. rugsėjo 21 d. 9 val. teismo posėdyje nagrinėti ieškovei UAB „Architelio statyba“ nedalyvaujant, ir ieškinį patenkinti visiškai. Šis prašymas teisme užregistruotas 2017 m. rugsėjo 21 d. 9.14 val., t. y. jau po teismo posėdžio. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės atstovas nepateikė dokumentų, pateisinančių jo neatvykimą į teismo posėdį ir neprašė atidėti paskirto teismo posėdžio, laikė, jog į teismo posėdį jis neatvyko be svarbios priežasties bei vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, ieškinį paliko nenagrinėtą.

7. CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Pagal šio straipsnio 4 dalį - jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negautas prašymas nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą.

8. Šių nuostatų analizė sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys paliekamas nenagrinėtas tuomet, kai nėra ieškovo ar jo atstovo prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, ar nepateikti duomenys apie neatvykimo priežastis ar neatvykimą į teismo posėdį be svarbių priežasčių.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d. 5 p. pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).

10. Vertinant šioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, pažymėtina, kad ieškovės atstovas prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant teismui pateikė iki teismo posėdžio (tik jis iki posėdžio nebuvo užregistruotas). Ieškovo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, todėl ieškovė galėjo pasirinkti, ar dalyvauti teismo posėdyje, ir tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ji nebėra suinteresuota byla, vilkina procesą ir veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą.

11. Be to, nors ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio ieškovei dar kartą kreiptis į teismą, tačiau tokiu būdu būtų dar labiau užtęstas ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos.

12. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo tik formalų CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtą, tačiau, šiuo atveju, neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės (apeliantės) atžvilgiu dėl atstovo neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nebuvo pagrįstas, o tai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Jadvyga Mardosevič