- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-21
- Bylos Nr.
- 1-142-1083/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11261-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Nukentėjusysis
- T. V.
- Kaltinamasis
- E. Ž.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, dirbanti AB (duomenys neskelbtini) meistre, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 ir 8 dalis
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 109, 221 punktų reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo T. V. sveikata – 2022 m. balandžio 2 d. apie 19.25 val. Pasvalyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Peugeot 4007“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdama į kairę nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiavusio motociklo „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo nukentėjusiojo T. V., todėl su juo susidūrė ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajam T. V. buvo padarytas mentės lūžis ir dešinės pusės II šonkaulio lūžis; vartojo alkoholį iškart po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, dėl ko jai 2022 m. balandžio 2 d. 20.50 val. buvo nustatytas 1,71 ‰ girtumas.
Motyvuojamoji dalis
2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
2.1. Kaltinamoji E. Ž. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. balandžio 2 d. apie 19.20 val. automobiliu „Peugeot 4007“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Pasvalyje, (duomenys neskelbtini) gatve, link namų. Automobilį vairavo būdama blaivi. Automobiliu važiavo viena. Ties namu, esančiu Pasvalyje, (duomenys neskelbtini) g., sulėtino greitį ir įjungė posūkio signalą, nes ketino pasukti į kairę. Nepastebėjusi kliūčių pradėjo daryti manevrą ir jau pasukusi išgirdo atvažiuojančio motociklo garsą. Motociklas atvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve jai iš priekio. Supranta, kad turėjo praleisti motociklą, bet tuo metu jau nieko nebegalėjo padaryti. Motociklas atsitrenkė į jos vairuoto automobilio dešinės pusės priekinę dalį, o motociklininkas persirito per jos vairuotą automobilį ir nukrito prie automobilio kairio šono. Iš pradžių motociklininkas pritūpė, atsistojo, po to vėl pritūpė. Matydama, kad motociklininkas sąmoningas ji nuvažiavo iš eismo įvykio vietos į automobilių stovėjimo aikštelę prie savo namų laiptinės ir nuėjo į namus. Negali paaiškinti tokio savo poelgio – pasišalinimo iš eismo įvykio vietos – priežasčių. Jai buvo afektas, stresas ir šokas. Grįžus į namus sutuoktinio nebuvo. Nusiraminimui išgėrė apie pusę buteliuko lašų nuo širdies, o po to 2–3 taures vyno. Neužilgo, apie 20.15 val. į namus sugrįžo sutuoktinis. Jai pasakojant sutuoktiniui apie įvykį į jos namus atvyko policijos pareigūnai, kurie užpildė dokumentus ir alkoholio kiekio matuokliu patikrino jos girtumą. Pirmojo patikrinimo metu jai buvo nustatytas 1,79 ‰ girtumas, o antrojo patikrinimo metu – 1,71 ‰ girtumas. Iš pradžių ji nesutiko su tokiu girtumu, bet vėliau į gydymo įstaigą pasitikrinti girtumo nebevyko, nes sutiko dėl jai nustatyto girtumo. Tokį savo poelgį vertina labai blogai, dėl jo labai gailisi ir atsiprašo nukentėjusiojo. Padengė visas draudimo bendrovės išlaidas, susijusias su įvykio metu padarytos žalos atlyginimu. Supranta, kad dėl tokios veikos gali būti konfiskuotas automobilis, jiedu su sutuoktiniu jau susitaikė su automobilio netektimi. Šis automobilis yra bendras jų šeimos turtas. Norėtų, kad jai nebebūtų taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas arba kad jis būtų paskirtas kiek įmanoma trumpesniam terminui. Palaiko sutuoktinio prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jiedu su sutuoktiniu gyvena santuokoje jau 32 metus, sutaria gerai, abu dirba viename darbe ir jų tarpusavio santykiai yra labai geri. Mano, kad sutuoktinis yra tinkamas laiduotojas, galintis daryti jai teigiamą įtaką.
2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją nutrauktas, nes kaltinamoji E. Ž. nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, ji prisipažino esanti kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamoji E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (2 t., 108 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei kaltinamosios gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamosios parodymų, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 ir 8 dalyse, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:
2.3.1. nukentėjusiojo T. V. parodymais apie tai, kad 2022 m. balandžio 2 d. apie 19.30 val. Pasvalyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje važiuojant motociklu „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 50 km/val. greičiu kitoje eismo juostoje nuo stoties pusės stovėjęs pilkos spalvos automobilis (kuris rodė posūkio signalą į kairę) staiga, jam daugmaž privažiavus posūkį į daugiabučio namo kiemus, ėmė sukti į daugiabučio namo kiemą ir jis jau buvo prie pat automobilio, todėl susidūrimo išvengti negalėjo. Automobilis kliudė jo vairuojamo motociklo priekinę kairę pusę. Po smūgio jis nukrito ant važiuojamosios kelio dalies, buvo trumpam praradęs sąmonę. Atgavęs sąmonę pajuto visur didelį skausmą (labiausiai skaudėjo nuo juosmens dalies į kojas). Gulėdamas ant žemės dar matė jį partrenkusį automobilį, kuris stovėjo šiek tiek įsukęs į įvažiavimą į daugiabučių namų kiemus. Matė, kad už automobilio vairo sėdi moteris šviesiais plaukais, ji vienu momentu pažiūrėjo į jį, o po to nuvažiavo į daugiabučių namų kiemus. Ji iš savo automobilio išlipusi nebuvo, su juo nebendravo, važiavo viena. Prie jo priėjo pašaliniai žmonės, kurie iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Atvykę medikai jį pristatė į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ ir po apžiūros išleido gydytis ambulatoriškai. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jo motociklas ir sutrikdyta jo sveikata. Teisę vairuoti motociklą turi. Draudimo bendrovė atlygino jam turtinę ir neturtinę žalą, jis civilinio ieškinio byloje nereiškia (1 t., 93–94 b. 1.; 2 t., 95–96 b. l.);
2.3.2. liudyto L. A. parodymais apie tai, kad 2022 m. balandžio 2 d. apie 19.26 val. važiuodamas automobiliu Pasvalyje, (duomenys neskelbtini) gatve, nuo sporto rūmų link autobusų stoties, matė priešais jį važiavusį motociklą, kuris važiavo lėtai. Ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini) g. pamatė, kad ant važiuojamosios kelio dalies guli motociklas, kuris ką tik važiavo priešais jo automobilį. Motociklo vairuotojas gulėjo prie šaligatvio už posūkio į daugiabučio namo kiemą, link autobusų stoties. Jis paskambino Bendrajam pagalbos centrui. Taip pat matė, kad įvažiavime į kiemą stovi pilkos spalvos automobilis, kuris šiek tiek pastovėjo ir įvažiavo į daugiabučio namo kiemą. Išlipęs iš savo automobilio ėmė bėgti paskui minėtą automobilį, įbėgęs į daugiabučio namo kiemą, jo gale pamatė tą patį automobilį, kuriame jokių asmenų nebuvo, aplinkui automobilį kieme mėtėsi jo šukės. Pamatęs, kad jokių asmenų minėtame automobilyje nebėra, sugrįžo į įvykio vietą. Motociklo ir automobilio susidūrimo momento nematė (1 t., 111–112 b. l.);
2.3.3. liudytojos R. T. parodymais apie tai, kad 2022 m. balandžio 2 d. po 19 val. būdama namuose išgirdo didžiulį trenksmą. Pasižiūrėjusi pro langą pamatė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu daugiabučiu namu, važiuojamojoje kelio dalyje guli motociklas, netoli jo ant šaligatvio pradžios guli jaunuolis, kuris gulėdamas muistėsi, buvo neramus. Taip pat įvykio vietoje matė pilkos spalvos automobilį, kuris stovėjo įvažiavime į (duomenys neskelbtini) g. namo kiemą. Suprato, kad įvyko eismo įvykis ir paskambino Bendrajam pagalbos centrui. Po kelių minučių pamatė, kad minėtas pilkos spalvos automobilis ėmė važiuoti ir jis įvažiavo į daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g., kiemą (1 t., 117 b. 1.);
2.3.4. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis, iš kurių matyti, kad eismo įvykio vieta yra Pasvalyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje, gatvėje, važiuojamojoje dalyje guli apgadintas motociklas „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia yra motociklo detalių šukės (1 t., 134–140 b. l.);
2.3.5. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu bei nuotraukomis, iš kurių matyti, kad kieme namo, esančio Pasvalyje, (duomenys neskelbtini) g., stovi automobilis „Peugeot 4007“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie apžiūros protokolo paimtas automobilis, užvedimo raktas, automobilio „Peugeot 4007“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas (1 t., 62–63, 66, 67–73 b. l.);
2.3.6. specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog nukentėjusiajam T. V. nustatytas kūno sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu kairės alkūnės srityje, plėštine žaizdele kairės plaštakos 5-o piršto srityje, kairio plaučio sumušimu su oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, dešinės mentės lūžiu, dešinės pusės II šonkaulio lūžiu, lydimu nedidelio kiekio oro susikaupimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje, kairio klubo sąnario sumušimu (klinikiniais duomenimis), galvos sumušimu, pasireiškusiu galvos smegenų sukrėtimu, poodine kraujosruva išorinių lytinių organų srityje; duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui, nėra; sužalojimai padaryti kietu buku (bukabriauniu) daiktu ar paviršiumi, galimai aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu po kontakto su automobiliu kritus ant tokio paviršiaus, ar panašiai; dėl nustatyto mentės lūžio ir dešinės pusės II šonkaulio lūžio nukentėjusiojo T. V. sveikata sutrikdyta nesunkiai (1 t., 142–143 b. l.);
2.3.7. tarnybiniu pranešimu ir nuotraukomis, iš kurių matyti, kad 2022 m. balandžio 2 d. 20.27 val. kaltinamajai E. Ž. nustatytas 1,79 ‰ girtumas, o 20.50 val. – 1,71 ‰ girtumas; 2022 m. balandžio 2 d., 19.58 val. nukentėjusysis T. V. buvo blaivus (1 t., 54–59 b. 1.);
2.3.8. neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad 2022 m. balandžio 2 d. 20.27 val. E. Ž. buvo nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; 2022 m. balandžio 2 d. 20.27 val. alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas 1,79 ‰ girtumas, o 2022 m. balandžio 2 d. 20.50 val. – 1,71 ‰ girtumas (1 t., 60 b. 1.);
2.3.9. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų nešiojamomis kameromis padaryti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip 2022 m. balandžio 2 d. laikotarpiu nuo 20.25 val. iki 21.10 val. kieme namo, esančio Pasvalyje, (duomenys neskelbtini) g., policijos pareigūnai nustato tame pačiame kieme stovinčio apgadinto automobilio „Peugeot 4007“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininką, po to nueina į butą, esantį Pasvalyje, (duomenys neskelbtini), kur bendrauja su minėto automobilio savininku ir kaltinamąja E. Ž.; užfiksuota, kad kaltinamoji susijaudinusi ir apsiverkusi, kad ji policijos pareigūnams pasakoja eismo įvykio aplinkybes; užfiksuota kaip kaltinamajai tikrinamas jos girtumas, kaip pastaroji nesutinka su jai nustatytu girtumu, nes tik grįžusi išgėrė vyno; užfiksuota kaip pabendravę policijos pareigūnai išeina iš kaltinamosios buto bei kitos aplinkybės (1 t., 87–89 b. 1.);
2.3.10. duomenimis apie automobilį, iš kurių matyti, kad automobilio „Peugeot 4007“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. Ž. (1 t., 77 b. l.; 2 t., 165 b. l.);
2.3.11. Panevėžio teritorinės ligonių kasos raštu, iš kurio matyti, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio nereiškia, nes nukentėjusiojo T. V. gydymo išlaidas atlygino draudimo bendrovė (1 t., 161 b. l.).
2.4. Kaltinamoji E. Ž. kaltinama tuo, kad ji, be kita ko, privalėdama apie eismo įvykį pranešti policijai ir pasilikti įvykio vietoje, iš eismo įvykio pasišalino. Tačiau BK 281 straipsnio 2 ir 8 dalių dispozicija nenumato baudžiamosios atsakomybės už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs. Atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, numatyta kitose teisės normose. Atsižvelgiant į tai ir laikantis vieno iš pamatinių teisės principų, draudžiančio bausti asmenį dukart už tą patį teisės pažeidimą, aplinkybės, kuriomis E. Ž. kaltinama pasišalinusi iš eismo įvykio vietos privalėdama apie eismo įvykį pranešti policijai ir pasilikti įvykio vietoje, šalinamos iš kaltinimo.
2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be pačios kaltinamosios visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamoji E. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 109, 221 punktų reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo T. V. sveikata – 2022 m. balandžio 2 d. apie 19.25 val. Pasvalyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Peugeot 4007“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdama į kairę nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiavusio motociklo „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo nukentėjusiojo T. V., todėl su juo susidūrė ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajam T. V. buvo padarytas mentės lūžis ir dešinės pusės II šonkaulio lūžis; vartojo alkoholį iškart po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, dėl ko jai 2022 m. balandžio 2 d. 20.50 val. buvo nustatytas 1,71 ‰ girtumas. Tokia kaltinamosios E. Ž. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 2 ir 8 dalis (2 t., 164 b. l.).
2.6. Kaltinamosios E. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
3.1. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti kaltinamosios E. Ž. sutuoktinio A. Ž. prašymai atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą kaltinamosios sutuoktinio (A. Ž.) atsakomybei (2 t., 36, 61 b. l.).
3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. Ž. ir laiduotojas A. Ž. palaikė prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojas nurodė, kad gyvena kartu su kaltinamąja jau daugiau kaip 30 metų, jiedu matosi kasdien tiek namuose, tiek darbe. Jie yra artimi, kaltinamoji konsultuojasi su juo svarbiais klausimais bei atsižvelgia į jo (laiduotojo) nuomonę. Taip pat laiduotojas A. Ž. nurodė, kad sutinka būti savo sutuoktinės laiduotoju ir supranta savo kaip laiduotojo atsakomybę, supranta, kad jis turės daryti teigiamą įtaką savo sutuoktinei. Anksčiau kaltinamoji E. Ž. nėra nusikaltusi, jam nėra žinomi tokie atvejai. Apie kaltinamosios E. Ž. padarytą nusikalstamą veiką jis neužilgo po įvykio sužinojo iš pačios kaltinamosios, pastaroji pati jam pasisakė. Kaltinamoji dėl savo veikos labai pergyvena. Kaltinamoji E. Ž. su juo (laiduotoju) elgiasi pagarbiai, mano, kad jis yra autoritetas savo sutuoktinei. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotojas neteistas ir nebaustas administracine tvarka, jis dirba ir darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas ir pareigingas darbuotojas (2 t., 37–39, 64–66 b. l.). Pasak paties laiduotojo A. Ž., jo sveikatos būklė netrukdys jam būti sutuoktinės laiduotoju. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamosios sutuoktinio A. Ž. galimybe būti laiduotoju ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajai E. Ž..
3.4. Kaltinamoji E. Ž. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio, suprato tokio savo poelgio pasekmes. Be to, kaltinamoji E. Ž. neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, kaip kruopšti ir atsakinga darbuotoja, esant poreikiui pavaduojanti skyriaus vadovą, padedanti kolegoms išspręsti darbo problemas (2 t., 1–4, 6–8, 10, 40 b. l.). Ji atlygino savo nusikalstama veika padarytą žalą (padengė draudimo bendrovės išlaidas, susijusias su įvykio metu padarytos žalos atlyginimu (2 t., 57 – 60 b. l.)). Svarbu įvertinti kaltinamosios E. Ž. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamoji padarė vieną neatsargų nusikaltimą, po eismo įvykio jai buvo nustatytas vidutinis girtumas. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamoji E. Ž. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.
3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, į prokurorės poziciją, o taip pat į laiduotojo turtinę padėtį (gyvena trise ir bendros jo šeimos pajamos siekia apie 1500 Eur; pajamų pragyvenimui užtenka, tačiau sutaupyti išeina tik apie 100 Eur; šeima turi tik vieną butą, kuriame gyvena, kito nekilnojamojo turto neturi; dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo draudimo bendrovei sumokėjo apie 10000 Eur), teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąją E. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 2 ir 8 dalis, perduodant ją pagal laidavimą laiduotojo A. Ž. atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 ir 8 dalyse, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).
3.6. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 1 metams.
4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281 straipsnio 2 ir 8 dalyse numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.
4.2. Šiuo atveju kaltinamoji E. Ž. jai inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasi jai suteikta teise vairuoti transporto priemones (kaltinamoji turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, 2 t., 3 b. l.). Ji vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, o po eismo įvykio ji vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, jai buvo nustatytas vidutinis girtumas. Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, kad šiuo atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajai paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones.
4.3. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamoji E. Ž. nebausta administracine tvarka, ji neteista, anksčiau ji nebuvo teista ar bausta už transporto priemonės vairavimą būnant neblaivia, jai niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamoji E. Ž. nėra linkusi pažeisti teisės aktų reikalavimus ir jai inkriminuojama nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Svarbu įvertinti kaltinamajai E. Ž. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes – ji padarė neatsargų nusikaltimą, pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad kaltinamoji E. Ž. automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė būdama blaivi, o alkoholį ji vartojo po to, kai pasišalinusi iš eismo įvykio vietos sugrįžo į namus. Šios aplinkybės mažina kaltinamosios E. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Ne mažiau svarbu tai, kad kaltinamoji E. Ž. dirba, darbovietėje ji charakterizuojama teigiamai. Byloje nėra kaltinamąją E. Ž. neigiamai charakterizuojančių duomenų.
4.4. Atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, draudimo vairuoti transporto priemones terminas kaltinamajai nustatomas artimas minimaliam terminui, t. y. 1 metams 6 mėnesiams (veikos padarymo metu galiojusi BK 68 straipsnio 2 dalies redakcija numatė terminą nuo 1 iki 5 metų). Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju tokia baudžiamojo poveikio priemonė bus optimali, tikslinga bei teisinga ir tokia priemone bus galima pasiekti jai keliamus tikslus.
4.5. Šioje vietoje teismas pažymi, kad nustatydami teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą panašaus pobūdžio bylose (asmuo charakterizuojamas teigiamai, iki įvykio buvo drausmingas kelių eismo dalyvis ir pan.) aukštesnės instancijos teismai laikosi panašios nuomonės (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo byla Nr. 1A-84-337/2021; Panevėžio apygardos teismo byla Nr. 1A-152-366/2020; Vilniaus apygardos teismo byla Nr. 1A-197-851/2018 ir kt.).
4.6. 2022 m. balandžio 4 d. nutarimu kaltinamajai E. Ž. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (2 t., 29–31 b. l.). Todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamosios teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2022 m. balandžio 4 d.
5.1. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.
5.2. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281 straipsnio 2 ir 8 dalyse numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone.
5.3. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
5.4. Nagrinėjamu atveju kaltinamosios vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281 straipsnio 2 ir 8 dalyse įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281 straipsnio 2 ir 8 dalių dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Aptariamo įvykio metu kaltinamosios E. Ž. vairuota transporto priemonė yra registruota jos sutuoktinio vardu (1 t., 77 b. l.; 2 t., 165 b. l.), bet teisiamojo posėdžio tiek kaltinamoji, tiek jos sutuoktinis nurodė, kad šis automobilis yra įgytas jiems gyvenant santuokoje, t. y. šį automobilį kaltinamoji valdė bendros jungtinės nuosavybės teise kartu su savo sutuoktiniu. Kartu su pirmiau paminėtomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir pasekmėmis būtina įvertinti ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus automobilio kaltinamoji E. Ž. po teismo procesinio sprendimo priėmimo galėtų toliau netrukdomai naudotis minėtu automobiliu, o tai sustiprina prevencinę automobilio konfiskavimo reikšmę. Šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, būtų pažeista asmeninių kaltinamosios ir jo šeimos interesų bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui. Svarbu ir tai, kad nepaisant pirmiau šioje byloje priimtų procesinių sprendimų, minėtas automobilis iki šiol nėra konfiskuotas (2 t., 165 b. l.).
5.5. Atsižvelgiant į tai, nesant automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo teisinių pagrindų (nes automobilis nepaslėptas, nesuvartotas, jis nepriklauso tretiesiems asmenims ir pan.), o taip pat siekiant kaltinamajai E. Ž. užkirsti kelią daryti naujus teisės pažeidimus panaudojant tą pačią transporto priemonę, jai taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.
5.6. Teismas pažymi, kad sprendimas konfiskuoti bendros jungtinės nuosavybės teise kaltinamajai E. Ž. priklausantį automobilį atitinka suformuotą teismų praktiką (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo bylos Nr. 1A-105-581/2020, 1A-111-366/2020; Nr. 1A-34-581/2021 ir kt.). Be to, pagal suformuotą teismų praktiką, net ir žymiai didesnės vertės automobilio konfiskavimas nėra laikomas neproporcinga bei per griežta priemone (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu byloje Nr. 1A-375-851/2021 konfiskavo iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės (vairavusio automobilį būnant neblaiviu), didesnės kaip 45000 eurų (su PVM) vertės automobilį).
6.1. Kaltinamajai E. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (2 t., 25–27, 29–31 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.
6.2. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentas – automobilis „Peugeot 4007“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktas (saugomi UAB (duomenys neskelbtini) automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (1 t., 75 b. l.) ir jo registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas byloje), perduodami konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariatui.
6.3. Byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir už automobilio transportavimą bei saugojimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir automobilio transportavimą bei jo saugojimą iš kaltinamosios E. Ž. neišieškomos.
6.4. Kaltinamoji E. Ž. laikinai sulaikyta nebuvo, taip pat byloje nėra civilinio ieškinio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas
nusprendžia:
E. Ž., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 ir 8 dalyse, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo A. Ž. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti E. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 4 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, automobilį „Peugeot 4007“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.
E. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentą – automobilį „Peugeot 4007“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktą ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariatui.
Išaiškinti E. Ž., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui A. Ž., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.