- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- 1A-111-366/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nuosprendis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
- 2.4.6.3Nuosprendžio pakeitimo pagrindai
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apylinkės prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Mociškienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-03-02 nuosprendžio, kuriuo M. Ž., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnyje numatyta tvarka, baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, M. Ž. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 34 MGL (1700 Eur) įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimą nuspręsta grąžinti M. Ž..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. M. Ž. 2020 m. vasario 3 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Panevėžio mieste vairavo kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai apie 22.55 val. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę ir patikrinus jo blaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARFM – 0424, turinčiu metrologinę patikrą Nr. 1142295, galiojančią iki 2020 m. kovo 24 d., 23.00 val. jam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,02 promilės girtumas, 23.16 val. nustatytas 2,11 promilės girtumas, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-03-02 nuosprendį, skiriant M. Ž. dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti iš jo automobilį (duomenys neskelbtini). Skunde nurodoma, kad teismas, nepagrįstai priėmė sprendimą netaikyti M. Ž. atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tai, kad asmuo nebuvo teistas ir baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, dėl nusikalstamos veikos prisipažino ir gailėjosi, nėra išimtinės aplinkybės, suteikiančios pagrindą netaikyti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019).
Šalies argumentai
3. M. Ž. tiesiogine tyčia, žinodamas, kad įstatymas draudžia vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, suvokdamas nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį, galimas pasekmes, vairavo jam priklausantį automobilį neblaivus (2020-02-03 23,00 val. nustatytas 2,02 promilių neblaivumas, o 23.16 val. 2,11 promilių neblaivumas). Teismas tinkamai neįvertino aplinkybes, kad M. Ž. nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, be to vairavo transporto priemonę, žinodamas, kad neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, policijos pareigūnams pateikė draugo asmens dokumentą, yra baustas administracine tvarka.
4. Prokurorė pažymi, kad M. Ž., teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 34 MGL (1700 Eur) įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. Ž. gynėjas advokatas Vytautas Kupcikevičius prašo Panevėžio apylinkės teismo 2020-03-02 nuosprendį palikti nepakeistą, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės J. Mociškienės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad baudžiamasis įstatymas neįpareigoja teismo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą kuomet asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamojo poveikio priemonių parinkimas tokiu atveju yra paliekamas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas M. Ž. paskyrė gana griežtą kitą baudžiamojo poveikio priemonę, neabejotinai atgrasinančią nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – tai didelė įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri sudaro pusę jo vairuotos transporto priemonės vertės. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, baudžiamojo poveikio priemonės turi būti skiriamos proporcingai. Asmuo padarė nusikalstamą veiką, kuri yra formali, nes nesukėlė jokių neigiamų padarinių. Veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Teismas pripažino veiką atsitiktine. Todėl dar griežtesnių finansine prasme baudžiamojo poveikio priemonių taikymas prieštarautų proporcingumo principui bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai (nutartis Nr. 2K-79-511/2018).
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. Ž. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-03-02 nuosprendžio nekeisti. Nurodo, kad teismas, atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės, paskyrė labai griežtas baudžiamojo poveikio priemones. Įvertino savo neatsakingą poelgį ir žada ateityje panašių nusikalstamų veikų nedaryti. Teismas paskyrė gana didelę įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sudarančią pusę vairuotos transporto priemonės vertės ir kurią vykdydamas patirs didelius finansinius praradimus. Mano, kad tokia įmoka yra tolygi automobilio konfiskavimui, nes realizuojant konfiskuotą automobilį priverstinai, reali jo kaina būtų dar mažesnė. Be to automobilis įgytas bendromis lėšomis su drauge A. Č. bendram naudojimui, todėl konfiskavus automobilį, nukentėtų nekaltas asmuo.
7. Prokurorė taip pat pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apeliacinį skundą tenkinti, nes pirmosios instancijos teismo išvada dėl netaikymo BK 72 straipsnio nuostatų ir M. Ž. priklausančio automobilio yra nepagrįsta. Teismas nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių M. Ž. neturėtų būti taikoma ši baudžiamojo poveikio priemonė, nevertino nusikalstamos veikos aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
8. Prokurorė skunde neginčija M. Ž. nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o kelia klausimą dėl nepritaikytų BK 72 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių turto konfiskavimą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo poveikio priemones parinko, nepakankamai įvertinęs galimybes užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti kaltininką nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas nepagrįstai M. Ž. netaikė baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo ir nekonfiskavo jam priklausančios transporto priemonės.
10. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis), gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Šiuo aspektu teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
11. Šiuo atveju sprendimą netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, pirmosios instancijos teismas grindė kaltininkui nustatytu neblaivumo laipsniu, taip pat įvertino, kad jo vardu registruotas automobilis buvo įgytas bendrai su ilgamete drauge, nėra duomenų, kad transporto priemonė buvo įsigyta neteisėtai, kad šis turtas nusikalstamos veikos priemone tapo ne atsitiktinai, o buvo specialiai tam įgytas. Teismo manymu, transporto priemonės palikimas asmens dispozicijoje nekelia pavojaus visuomenei, o jo konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė. Tokiam sprendimui pagrįsti teismas vadovavosi teismų formuojama praktika: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-334/2018, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-118-350/2018, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-269-768/2019). Priešingą nuomonę, kad automobilį reikia konfiskuoti, prokurorė taip pat grindė teismų praktika - tai Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-77-648/2019, 2K-186-648/2019, 2K-104-1073/2019). Išanalizavus paminėtas bei kitas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, tokias kaip Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018, 2K-81-976/2019, 2K-79-511/2018, kolegija daro išvadą, kad pagal šiuo metų suformuotą teismų praktiką, atleidžiant asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio tvarka už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, transporto priemonė paprastai nekonfiskuojama jei nustatytas girtumas labai neviršija ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė arba girtumas nėra sunkus, vairuotojas nelinkęs daryti šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytas pažeidimas atsitiktinio pobūdžio, asmuo charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-50-788/2018). Automobilio konfiskavimas buvo netaikytas ir tuomet, kai vairavimo metu girtumas buvo artimas sunkiam, tačiau asmuo turi negalią, dėl kurios konfiskavus transporto priemonę, šeimos kasdienybė neproporcingai pasunkėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-35-719/2018). Visais kitais atvejais, kai nustatytas vairuotojo girtumas artimas sunkiam ar sunkus, vairuotojas linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį ir pan., transporto priemonė arba jos vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-81-976/2019, 2K-114-1073/2018, 2K-77-648/2019, 2K-186-648/2019, 2K-104-1073/2019).
12. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo teiginiais, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Bylos duomenimis, M. Ž. vairavo transporto priemonę neblaivus: 2020 m. kovo 24 d., 23.00 val. jam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,02 promilės girtumas, 23.16 val. nustatytas 2,11 promilės girtumas. Policijos pareigūnams paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, atsakė, kad šiuo metu neturi, bet gali duoti savo asmens tapatybės kortelę ir pateikė kitam asmeniui priklausančią asmens tapatybės kortelę kaip savo. Dėl tokio M. Ž. elgesio, kuris vertintinas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, policijos pareigūnams teko imtis priemonių nustatant tikrąją kaltininko asmenybę. Jokio būtino ar gyvybiškai svarbaus reikalo vairuoti nebuvo, tiesiog važiavo į parduotuvę. Baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, kurių tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Aplinkybė, kad automobilis, kuris registruotas jo (M. Ž.) vardu, yra pirktas bendrai su ilgamete drauge A. Č., nėra kliūtis taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, juolab kad ikiteisminio tyrimo metu A. Č. neprieštaravo automobilio konfiskavimui, tikėdamasi, kad M. Ž. atlygins jos sumokėtą pinigų dalį. Toks kolegijos sprendimas neprieštarauja ir BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatai, pagal kurią kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui.
13. Įvertinus minėtas aplinkybes, turto konfiskavimas negali būti laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų ir teisės pažeidimų prevencijos. Dėl šių priežasčių, kolegijos įsitikinimu, turto konfiskavimas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui nepaskirtas nepagrįstai.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. Ž. gynėjas advokatas Vytautas Kupcikevičius prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti, nes pirmosios instancijos nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas bei atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose. Kaip pavyzdį atsiliepime gynėjas pateikia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018, kurioje kolegija konstatavo, jog paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams ir įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis sudaro apie tris ketvirtadalius automobilio vertės, yra pakankamos ir atitinka pusiausvyrą tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Nors minėtoje byloje transporto priemonės konfiskavimas taikytas nebuvo, tačiau, reikia pažymėti, kad faktinės nagrinėjamos ir gynėjo minimos bylos aplinkybės skiriasi. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje vairuotojo girtumas nustatytas alkotesteriu 1,72 promilės o medicinos įstaigoje - 1,91 promilės, charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, baudžiamąja ar administracine tvarka baustas nebuvo. Tuo tarpu M. Ž. išpūstame ore alkoholio koncentracija yra ženkliai didesnė (2020-02-03 23.00 val. nustatytas 2,02 promilių, o 23.16 val. - 2,11 promilių neblaivumas). Be to, jis yra baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už KET pažeidimus, bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės pateikdamas policijos pareigūnams draugo asmens tapatybės kortelę kaip savo. Įvertinus visas M. Ž. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, darytina išvada, kad automobilio konfiskavimas yra tinkama baudžiamojo poveikio priemonė ir drauge su kitomis jam skirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis išlaiko pusiausvyrą tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 333 straipsniu,
nusprendžia:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-03-02 nuosprendį pakeisti:
vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuoti iš M. Ž. automobilį (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.