- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-25
- Bylos Nr.
- 1A-118-350/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59567-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Valdas Meidus, Sigitas Bagdonavičius
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Valdo Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės J. S. ( toliau Prokurorė) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo V. G. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu R. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 2 metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones; bei vadovaujantis BK 71 straipsniu, R. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL dydžio (564,90 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką įmokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Automobilį VW PASSAT v. n. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „I.“ saugojimo aikštelėje, K. m., (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK ( toliau BPK) 93 straipsnio 1 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti R. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Skundžiamu nuosprendžiu R. G. pripažintas kaltu už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 14 d. apie 17.15 val., K. r., A. sen., kelyje V. – S. –K. 7,3 km, vairavo jam priklausantį automobilį VW PASSAT, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,65 promilės etilo alkoholio.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu Prokurorė prašo Kupiškio rūmų 2018 m. vasario 20 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti R. G. priklausančią transporto priemonę – automobilį VW PASSAT, v. n. (duomenys neskelbtini)
2.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai netaikė transporto priemonės konfiskavimo atsižvelgdamas į tai, kad R. G. neteistas, nebaustas, yra našlys, augina sūnų ir yra neįgalus, nes jis vairuodamas transporto priemonę padarė nusikalstamą veiką, todėl šiuo atveju turto konfiskavimas yra privalomas.
2.2 Teigia, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš minimos teisės normos matyti, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ir parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą. Nagrinėjamu atveju, Prokurorės įsitikinimu, turto konfiskavimas R. G. netaikytas nepagrįstai, nes jam nuosprendžiu buvo skirta pakankamai maža – 15 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir 2 metamas atimta teisė vairuoti transporto priemones. Teismas neatsižvelgė į tai, kad turto konfiskavimo tikslas yra padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą ir išimti iš apyvartos turtą, naudojamą nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą nusikalstamais tikslais. Šiuo atveju nekonfiskavus transporto priemonės, formuojamas asmens nebaudžiamumas ir nepagarba įstatymui, sudaromos sąlygos pakartotinai nusikalsti.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į Prokurorės skundą R. G. prašo skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą ir Prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad jis nebuvo nuteistas, o teismo pasitikėjimo pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokiu atveju turto konfiskavimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai ir jo taikymas galimas tik atvejais, kai kitaip būtų pažeidžiamas teisingumo principas - paskirta nuobauda be turto konfiskavimo akivaizdžiai būtų neproporcinga padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju visos aplinkybės buvo įvertintos tinkamai, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atitinka jo padarytos veikos pavojingumą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą tenkinti, gynėjas ir atleistas nuo atsakomybės R. G. – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Prokurorės skunde neginčija R. G. kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o kelia klausimą dėl nepritaikytų BK 72 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių turto konfiskavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Prokurorės skundą, skundžiamą nuosprendį ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo.
8. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis), gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos LR bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.
9. Prokurorė apeliaciniame skunde nuosprendžio dalies neteisėtumą dėl netinkamo BK 72 straipsnio nuostatų taikymo grindžia tuo, kad atleidžiant R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam buvo skirta pakankamai nedidelė savo dydžiu įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir tik 2 metamas atimta teisė vairuoti transporto priemones, o baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo netaikymas sudarys sąlygas asmeniui pakartotinai nusikalsti.
9.1 Visų pirma, tokie Prokurorės skundo argumentai yra prieštaringi, nes ji, sutikdama su apylinkės teismo išvada dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo R. G., iš esmės sutiko, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jos teiginiai, kad nekonfiskavus transporto priemonės, su kuria buvo padaryta nusikalstama veika, R. G. ją gali vėl naudoti nusikalstamoms veikoms daryti, šiame kontekste yra nelogiški ir nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad R. G. asmenybė iš esmės teigiama, jis praeityje nebaustas už jokius teisės pažeidimus, nusikaltęs nuoširdžiai gailisi ir, kad galima tikėti, jog jis daugiau nebedarys nei analogiškų, nei kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų. Su tokia išvada visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
9.2 Antra, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas gali skirti vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, kurios turi teigiamai veikti asmenį, kuriam jos skiriamos. Nagrinėjamu atveju R. G. buvo paskirta 15 MGL dydžio (564,90 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir dvejiems metams atimta teisė vairuoti transporto priemones. Nors Prokurorė teigia, kad teismas R. G. skyrė nedidelio dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir nustatė pakankamai trumpą teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, tačiau šioje dalyje teismo sprendimo neskundė, kas reiškia, kad ji su tokiu apylinkės teismo sprendimu sutiko, tuo tarpu apylinkės teismas R. G. baudžiamojo poveikio priemonių trukmę ir dydį nustatė atitinkamai BK 68 ir 71 straipsnių ribose, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą.
10. Šiuo atveju svarbu yra ir tai, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės yra pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, tačiau apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Taigi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas.
10.1 Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės, kas reiškia, jog baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju teismui nėra privalomas, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis byloje 2K-50-788/2018). Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
11. Spręsdamas R. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes. Įvertinęs, kad R. G. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kad jis nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi, yra našlys, augina besimokantį sūnų ir nėra jokių jį neigiamai charakterizuojančių duomenų, o už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo padarė išvadą, jog R. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir sprendė, kad R. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskiriant dvi baudžiamojo poveikio priemones. Vertinant R. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai įvykio metu nustatytas 1,65 promilių girtumas, kuris tik nežymiai viršija ribą, iki kurios numatyta administracinė atsakomybė (1,51 promilės).
12. Atsižvelgęs į visas anksčiau minėtas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padarytą veiką ir jo asmenybę, pirmos instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Byloje esant nustatytam teisiniam pagrindui atleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, ši pirmosios instancijos teismo išvada dėl transporto priemonės nekonfiskavimo yra logiška ir motyvuota.
13. Tokiu būdu apylinkės teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės J. S. apeliacinį skundą atmesti.