Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 4 dalimis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą netaikant užstato. D. M. laiduotoja paskirta V. J. M. Laidavimo terminas nustatytas 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais D. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d.

Vadovaujantis BK 67, 71 straipsniais, D. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL (1250 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. M. 2019 m. rugpjūčio 22 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Honda Jazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kol 2019 m. rugpjūčio 22 d.,13.35 val., jį, (duomenys neskelbtini), namo kieme sulaikė Panevėžio AVPK Kelių policijos tarnybos pareigūnai ir alkotesteriu patikrinus jam nustatė 2,24 promilės girtumą, o patikrinus girtumą pakartotinai tą pačią dieną 13.52 val. jam nustatė 2,38 promilės girtumą, t. y., didesnę už įstatymo numatytą 1,51 promilės etilo alkoholio.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, veikos kvalifikavimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas. Apeliantas kelia klausimą dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumo - įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžio.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, todėl keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

7. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra ir ši teismo diskrecija turi būti argumentuota. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

8. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad D. M. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleido apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, ir paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise dvejiems metams ir 25 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, skirdamas D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, motyvavo tuo, kad įvertinus nuteistojo D. M. artimoje aplinkoje esamą padėtį – jis yra išsituokęs, šiuo metu nedirba, bet registruotas Užimtumo tarnyboje, yra darbingo amžiaus, turi su judėjimu susijusių sveikatos problemų, dėl ko jam numatyta kojos operacija, turi du vaikus, kurių vienas pilnametis ir galintis vairuoti, be to, jis prižiūri sveikatos problemų turinčią garbaus amžiaus savo mamą, jo turimas automobilis naudojamas mamos rūpybos tikslais – bei automobilio poreikį patvirtinančius byloje esančius rašytinius duomenis, sprendė, kad automobilio konfiskavimas netaikytinas, tačiau yra pagrindas kaltinamajam skirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, dydžiu iš esmės artimą automobilio vertės konfiskavimui.

10. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirdamas dvi poveikio priemones, iš kurių viena - įmoka į Nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą 25 MGL dydžio, nesilaikė proporcingumo principo. Pažymėtina, kad veikos pobūdis, jos pavojingumas bei tai, kad D. M. buvo nustatytas 2,38 promilių girtumas sudarė pakankamą ir objektyvų pagrindą pirmosios instancijos teismui nustatyti būtent tokį įmokos dydį. Esminiai apelianto argumentai dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo netikslingumo grindžiami tuo, kad šiuo metu apeliantas nedirba, yra po operacijos, tačiau tai nepaneigia baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslingumo. Kolegija pažymi, jog finansinė padėtis yra svarbus rodiklis, nes asmuo neturi būti nubaudžiamas, paveikiamas taip, kad tai būtų itin neproporcinga ir neadekvatu, tačiau sunki asmens materialinė padėtis negali būti esminis ir vienintelis kriterijus sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės dydžio. Būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Šioje byloje D. M. neblaivus, dienos metu vairavo transporto priemonę, taip sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Spręsdamas valstybinės prievartos priemonių kaltininko atžvilgiu klausimą teismas negali prioriteto teikti vien kaltininko interesams. Baudžiamoji atsakomybė, kaip ir atleidimas nuo jos, turi pasiųsti aiškią ir efektyvią žinią tiek kaltininkui, tiek kitiems asmenims, kad tokie veiksmai nėra toleruojami. Apygardos teismo kolegija taip pat akcentuoja, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi susilaukti pakankamai reikšmingų padarinių dėl jo neteisėtų veiksmų, todėl nepatogumų (ar finansinių sunkumų) patyrimas yra natūrali ir logiška baudžiamojo proceso pasekmė. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė 12 mėnesių terminą šiai įmokai sumokėti. Toks terminas yra pakankamas, kad per šį laiką apeliantas arba susirastų darbą, arba rastų kitą pajamų šaltinį. Pažymėtina ir tai, jog iš byloje esančios medžiagos matyti, jog apeliantas gauna 370,84 Eur dydžio pensiją (t. 1. b. l. 146-147). Be to, apylinkės teismo parinktas įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis, remiantis BK 71 straipsniu, yra mažesnis už šioje teisės normoje nustatytą įmokos vidurkį, nes pagal BK 71 straipsnį teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką.

11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nusprendus taikyti šioje baudžiamojoje byloje BK 40 straipsnio nuostatas, D. M. ir taip nepatiria iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t. y., jam nebuvo skirta bausmė, jis neturės teistumo, jam taip pat nebuvo taikyta ir BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai.

12. Įvertinus teismų praktiką, kuomet baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į Nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą taikoma asmenims, padariusiems analogiškas veikas ir atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-14-511/2018, 2K-271-628/2018) ir D. M. asmenybę bei jo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių kompleksą, šių priemonių apimtį, nėra pagrindo teigti, jog baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą - būtų paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ar netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo paskirtos abi baudžiamojo poveikio priemonės savo dydžiu bei trukme yra proporcingos teisės pažeidimui, jos neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo apelianto akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl keisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 18 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.