Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. 2019 m. rugpjūčio 22 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Honda Jazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kol 2019 m. rugpjūčio 22 d. 13.35 val. jį (duomenys neskelbtini) namo kieme sulaikė Panevėžio AVPK Kelių policijos tarnybos pareigūnai ir alkotesteriu patikrinus jam nustatė 2,24 promilės girtumą, o patikrinus girtumą pakartotinai tą pačią dieną 13.52 val. jam nustatė 2,38 promilės girtumą, t.y. didesnę už įstatymo numatytą 1,51 promilės etilo alkoholio.

Kaltinamasis D. M. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu metu, (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 22 d., būdamas iš vakaro pavartojęs alaus ir jo dar išgėręs ryte, sėdo už vairo ir automobiliu nuvažiavo į netoliese esančią parduotuvę. Vairuodamas jautėsi normaliai, nesijautė apsvaigęs. Važiuodamas iš parduotuvės namo, automobiliu kliudė bortelį, apgadino savo mašiną. Kodėl taip nutiko, nežino, nemano, kad dėl neblaivumo. Jam iš parduotuvės grįžus namo, jis dar išgėrė alaus ir netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrinę nustatė jam neblaivumą, jis jiems pripažino vairavęs automobilį būdamas neblaivus, su alkotesterio parodymais sutiko. Jam yra žinoma, kad neblaiviam asmeniui negalima vairuoti automobilio, bet jis turėdamas daug asmeninių rūpesčių išgėrė alkoholio ir vairavo. Dėl savo tokio elgesio nuoširdžiai gailisi, prašo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą bei jam netaikyti automobilio konfiskavimo, nes pats ir jo mama, kuria jis rūpinasi, turi sveikatos problemų, sunkiai juda, todėl automobilis labai reikalingas.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš liudytojo T. L. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. apie 13.00 val., savo 2007 metų laidos pilkos spalvos automobiliu „BMW X5“, valstybinis numeris - (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kai šalia (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos susitiko pilkos spalvos automobilį „Honda Jazz“, kuris sudarė avarinę situaciją, t.y. mažai trūko, kad automobilis „Honda Jazz“ atsitrenktų į jo automobilį „BMW X5“, todėl jis buvo priverstas pasukti į griovio pusę. Grįžęs namo, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo tą patį automobilį, kuris įsuko į privataus gyvenamo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kiemą. Asmuo labai sunkiai įvažiavo į namo kiemą, nes nesugebėjo į jį pataikyti. Automobilis buvo apdaužytas, vairuotojas stipriai spaudė greičio ir stabdžių pedalus, todėl automobilis cypė ir dūmijo. Kai asmuo įvažiavo į namo kiemą, jis (T. L.) priėjo prie to automobilio. Tas asmuo išlipo iš savo transporto priemonės, nesiorientavo aplinkoje, todėl suprato, kad minėtas asmuo girtas. Apie tai informavo bendrąjį pagalbos centrą. Jam (T. L.) būnant namie, tas girtas automobilio vairuotojas priėjo prie jo gyvenamo namo kiemo tvoros, pradėjo ją daužyti ir keiktis. Kadangi jis nereagavo į tokius jo veiksmus, tas asmuo parėjo į savo namus, į kuriuos greitai atvyko policijos pareigūnai ir būtent tą asmenį sulaikė. Šio asmens nepažįsta, su juo nebendrauja, nors šis asmuo gyvena netoli jo namų. Toks asmuo galėjo sužaloti netoli gatvės žaidžiančius mažamečius vaikus, toks jo elgesys sukėlė pavojų aplinkiniams (b. l. 39-41).

Iš liudytojo A. M. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. apie 13.15 val. dirbo Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos ekipaže kartu su vyriausiuoju patruliu R. G., kai iš Panevėžio apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur automobilis „Honda Jazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas sudarinėja avarines situacijas. Nuvykus į šią gatvę, minėtas automobilis buvo pastebėtas stovintis privataus gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme. Automobilis buvo apgadintas: automobilio dešinės pusės priekinio rato padanga tuščia, sulankstytas dešinės pusės priekinis sparnas bei atplėštas priekinis bamperis. Tuo metu į kiemą atėjo T. L., gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad šio automobilio vairuotojas vairavo transporto priemonę, būdamas girtas, t.y. važiavo Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatve ir sudarė avarinę situaciją, todėl tik T. L. sumanaus vairavimo dėka buvo išvengta susidūrimo su šiuo automobiliu. Paskambinus į namo duris, jas atidarė D. M., kuris patvirtino, kad važiavo kieme stovinčiu automobiliu. Tą nurodė ir T. L., t.y. jis patvirtino, kad prieš kelias minutes būtent tas asmuo vairavo automobilį „Honda Jazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). D. M. buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 ARCK 0031“ (patikros Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 13.35 val. jam (D. M.) buvo nustatytas 2,24 promilės girtumas, o praėjus 17 minučių po pirmo patikrinimo, t.y. 13.52 val. jam buvo nustatytas 2,38 promilės girtumas. D. M. buvo sulaikytas, automobilis „Honda Jazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas bei paimtas ir perduotas saugoti į aikštelę, esančią Elektronikos g. 80, Panevėžyje (b. l. 55-58).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodytos analogiškos, liudytojo A. M. apklausoje išdėstytos aplinkybės, išskyrus tai, kad D. M. iš pradžių neigė, ir tik po kiek tai laiko prisipažino, kad automobilį „Honda Jazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo jis (b. l. 17).

Iš 2019 m. rugpjūčio 22 d. vietos apžiūros protokolo matyti, kad automobilis „Honda Jazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovi adresu (duomenys neskelbtini) privataus namo kieme priekiu į vakarus. Teritorija neaptverta. Automobilis apgadintas: dešinės pusės priekinis sparnas, priekinis buferis, dešinės pusės priekinis ratas. Daugiau akivaizdžių automobilio apgadinimų nesimato (b.l. 11-12).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atidarius DVD+R skaitmeninę laikmeną Verbatim DVD+R 4,7 GB, 16X joje yra 1 failas, pavadinimu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas pateiktas MOV formatu. Vaizdo įrašo trukmė 3.00 min. Garsas įrašomas. Atidarius vaizdo įrašą, vaizdo įrašo pradžia yra 2019 m. rugpjūčio 22 d. 12:56:22, pabaiga 2019 m. rugpjūčio 22 d. 12:59:21. Matomas priekinis vaizdas, važiuojama automobiliu Panevėžyje, Beržų g. (nuotrauka Nr. 1). Girdimas vyro ir moters pokalbis, nereikšmingas tyrimui. 1:05 min. važiuojama į (duomenys neskelbtini). 1:57 min. automobilis važiuoja į (duomenys neskelbtini). 2:19 min. automobilis suka į (duomenys neskelbtini), gatve priešinga puse važiuoja pilkos spalvos automobilis „Honda Jazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (nuotrauka Nr. 2). 2:21 val. abu automobiliai priartėja vienas kito, „Honda Jazz“ važiuoja per vidurį kelio, automobilis, kuriame yra vaizdo registratorius, pristabdo, pasuka į dešinę kelkraščio pusę. Girdimas vyriškas balsas: „tu kurva, blet“, moteriškas balsas: „gal girtas važiuoja?“, fone girdimas vaikiškas balsas. Automobilis pavažiavęs prie pirmos sankryžos, suka į kairę. Vyriškas balsas: „jis žiūrėjo?“, moteriškas balsas: „į tave ne. Išgėręs matosi, šitaip žiūrėjo. Va taip va. Bet kad telefonu nešnekėjo, rankos ant vairo buvo normaliai“, vyriškas balsas: „aš tai galvojau, kad pasilenkęs“ moteriškas balsas: „ne, ne, ne, va taip va, nu kaip“. Įrašas baigiasi (b. l. 48-52).

Iš alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510 ARCK 0031“ panaudojimo registracijos žurnalo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. M. 2019 m. rugpjūčio 22 d. 13.35 val. buvo nustatytas 2,24 promilės girtumas, o iš įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. M. 2019 m. rugpjūčio 22 d. 13.52 val. nustatytas 2,38 promilės girtumas (b.l. 19-21).

Iš VĮ „Regitra“ pažymos ir automobilio registracijos liudijimo matyti, kad automobilio „Honda Jazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas – valdytojas yra D. M. (b. l. 26, 27).

Iš VŠĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Honda Jazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuras – benzinas, variklio darbinis tūris 1246 cm³, variklio galia 57 kW/77 AG, pasirinkti metai 2006, vidutinė kaina Lietuvoje 2019 m. rugsėjo 3 d. buvo 1562 eurai be PVM mokesčio ir 1890 eurų su PVM mokesčiu (b. l. 25).

Kaltinamasis D. M. pripažįsta vairavimo esant neblaiviam faktą. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys jo kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis D. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo savo paties vardu registruotą automobilį „Honda Jazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kol jį 2019 rugpjūčio 22 d. 13.35 val. policijos pareigūnai alkotesteriu patikrino ir nustatė 2,24 promilės girtumą, o patikrinus girtumą pakartotinai tą pačią dieną 13.52 val. buvo nustatytas 2,67 promilės girtumas. Kaltinamasis neblaivus vairuodamas automobilį suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamojo kraujyje etilo alkoholio koncentracija buvo didesnė nei 1,51 promilės, D. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir įrodyta aptartais įrodymais.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. M. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis nėra teistas, administracine tvarka baustas (baudos sumokėtos), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi sveikatos problemų, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose registruotas (iš VŠĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro medicininio pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad paskutinį kartą pas gydytoją – psichiatrą lankėsi 2017 m. birželio 26 d. ir jam buvo nustatyta diagnozė: mišrus nerimas ir depresinis sutrikimas; psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, tačiau pagal minėtas diagnozes D. M. psichiatrijos konsultacija netikslinga ir nereikalinga (b. l. 114, 118-119)), į priklausomybės ligų gydymo įskaitą neįrašytas (b. l. 111).

Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėja prašė atleisti kaltinamąjį D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą kaltinamojo mamai.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja norinti tapti kaltinamojo mama (duomenys neskelbtini) gynėjos prašymą palaikė, nurodydama, kad sutinka būti savo sūnaus laiduotoja, su juo gerai sutaria, dažnai matosi ir bendrauja, jų santykiai glaudūs bei draugiški, sūnus jos nuomonės paiso. Parodė, kad sūnus iš karto sekančią dieną pasisakė jai apie kaltinime nurodytą įvykį, ji kritiškai vertina sūnaus poelgį, su juo apie tai kalbėjo, jis jaučiasi labai kaltas ir gailisi. Laiduotoja nurodė, kad stengsis sūnui daryti teigiamą įtaką. Prašė taikyti laidavimą be užstato, nes yra pensijinio amžiaus, jos pajamos nedidelės ir ji neturi pinigų užstatui.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, nors bylos duomenys ir liudija apie kaltinamojo administracinį baustumą ir tai, kad jis buvusio darbdavio nėra charakterizuojamas teigiamai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, jog kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, nebuvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja (duomenys neskelbtini). sutinka laiduoti už kaltinamąjį, jos asmenybė charakterizuojama tik teigiamai, yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis D. M. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį perduodant pagal laidavimą laiduotojos (duomenys neskelbtini). atsakomybei ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) galima pasitikėti kaip laiduotoja, kadangi ji neteista, nebausta administracine tvarka, ją neigiamai charakterizuojančių duomenų teismas nenustatė. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti (duomenys neskelbtini) kaip laiduotoja, byloje nėra. Todėl teismas netikėti ja, kaip ir jos bei kaltinamojo nurodomu pasitikėjimu bei šeimyniniais ryšiais paremtu bendravimu, neturi pagrindo ir sprendžia, kad ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į laiduotojos šeimyninę, socialinę bei turtinę padėtį, laidavimas nustatytinas be užstato, o laidavimo terminas nustatytinas trumpesnis nei galimas vidurkis.

Teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo D. M..

Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, jog jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,24 promilės girtumą, o patikrinus girtumą pakartotinai tą pačią dieną buvo nustatytas 2,38 promilės girtumas, bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą kelyje, sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga skirti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimų skirti kardomąsias priemones (dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą) priėmimo dienos – 2019 m. rugpjūčio 23 d.

Nors BK 72 nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Teismas, atsižvelgęs į teisme išsakytus kaltinamojo, jo gynėjos, laiduotojos prašymus bei argumentus, įvertinęs kaltinamojo D. M. artimoje aplinkoje esamą padėtį – jis yra išsiskyręs, šiuo metu nedirba, bet registruotas Užimtumo tarnyboje, yra darbingo amžiaus, turi su judėjimu susijusių sveikatos problemų, dėl ko numatyta jam kojos operacija, turi du vaikus, vienas kurių pilnametis ir galintis vairuoti, be to, jis prižiūri sveikatos problemų turinčią garbaus amžiaus savo mamą, jo turimas automobilis naudojamas mamos rūpybos tikslais – bei automobilio poreikį patvirtinančius byloje esančius rašytinius duomenis, sprendžia, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas netaikytinas, tačiau yra pagrindas kaltinamajam skirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teismas pažymi, jog pritaikius baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudus naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, kaltinamasis pakankamai ilgą laiką automobilio vairuoti negalės ir patirs su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą, o automobilio vertei artimos įmokos nustatymas sąlygos turtinio pobūdžio poveikį, dydžiu iš esmės artimą automobilio konfiskavimui. Teismo vertinimu, šiuo atveju tiek uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, tiek įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra tarpusavyje derančios baudžiamojo poveikio priemonės, jos atitinka pusiausvyrą tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir jų abiejų skyrimas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos, vairuotojo pažymėjimą perduodant saugojimui VĮ „Regitra“.

Iš kaltinamojo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos priverstinio automobilio „Honda Jazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežimo išlaidos – 36,30 Eur ir saugojimo išlaidos – 0,28 Eur už kiekvieną dieną nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 23-30), kurios (duomenys neskelbtini) str. 5 p. pagrindu laikytinos proceso išlaidomis.

Įsiteisėjus nuosprendžiui daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Honda Jazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „Tomadas“ aikštelėje, esančioje adresu Panevėžys, Elektronikos g. 80, taip pat prie bylos saugomas automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintini savininkui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos (duomenys neskelbtini) atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimų skirti kardomąsias priemones (dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą) priėmimo dienos – 2019 m. rugpjūčio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, D. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL (1250 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą (teisę vairuoti kelių transporto priemonę) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir prie bylos esantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ Regitra.

Priteisti iš D. M. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai automobilio nuvežimo išlaidas – 36,30 Eur ir jo saugojimo išlaidas – 0,28 Eur už kiekvieną dieną nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant jas įmokėti į Panevėžio AVPK, Tulpių g. 60, Panevėžys, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas.

Įsiteisėjus nuosprendžiui daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Honda Jazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Tomadas“ aikštelėje, esančioje adresu Panevėžys, Elektronikos g. 80, taip pat prie bylos saugomą automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui D. M..

Išaiškinti D. M., kad jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Išaiškinti D. M., kad jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu.

Išaiškinti D. M., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai (duomenys neskelbtini), kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.