- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- 1A-34-581/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-31953-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė (pirm.), Valdas Ciesiūnas, Donatas Jatužis
- Kategorijos
- 25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės I. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo I. D., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindais dvejų metų laikotarpiui be užstato, perduodant laiduotojos atsakomybėn ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, I. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams ir automobilio Audi A6 valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. I. D. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus – 2020 m. rugpjūčio 10 d., apie 15.47 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Audi A6 valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (alkoholio kiekio matuokliu 15.58 val. jai buvo nustatytas 3,36 % girtumas, o 16.18 val. jai buvo nustatytas 3,55 % girtumas).
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės I. D. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendį ir konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 700 Eur, bei trumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, terminą. Skunde apeliantė nurodo:
2.1. Be svarbių ir reikšmingų argumentų ir duomenų pirmosios instancijos teismas, nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminą 3 metams, nurodė motyvus, kurie sietini su administracine teisena. Teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje tapatinimas su administracinių nusižengimų kodeksu yra savitikslis. Baudžiamasis kodeksas nenumato sankcijos dydžio (ar baudžiamojo poveikio priemonės trukmės) tapatinimo su kitos teisės rūšies sankcijomis. Baudžiamajame kodekse imperatyviai nurodoma, kokios rūšies ir paskirties (BK 67 str., 68 str.) poveikio priemonės turi būti skiriamos. Manytina, kad atsižvelgiant į tai, jog I. D. nusikalto pirmą kartą, anksčiau niekada nebuvo įvykdžiusi jokių kitų teisės pažeidimų, tai, kad ta priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.), skyrimas tokios trukmės baudžiamojo poveikio priemonės yra perteklinis. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, šeimyninę, darbinę situaciją, poziciją dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, baudžiamojo poveikio priemonės terminas galėtų būti sutrumpintas.
2.2. Dėl turto konfiskavimo nurodo, kad automobilis yra šeimos turtas, įgytas santuokoje už bendras lėšas, tai, kad jis yra registruotas VĮ Regitra I. D. vardu tik reiškia šio fakto išviešinimą, bet nereiškia, kad turtas priklauso išimtinai I. D.. Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nekreipė jokio dėmesio. Teismas suabsoliutino apeliantės teiginius apie jos pajamas – apie 1000 Eur per mėnesį, kad sunku susitaupyti pinigų ir pan. Tačiau apeliantė gyvena su sutuoktiniu, kuris dirba, gauna pakankamas pajamas, šeima gyvena tame pačiame su tėvais, todėl nebūtų esminių kliūčių surinti pinigų sumą, atitinkančią konfiskuotinos transporto priemonės vertę. Kiti teismo argumentai dėl kėlimo visuomenei pavojaus dėl turto palikimo asmens dispozicijoje, vertintini kritiškai. Apeliantė labai išgyvena dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi. Teismas nuosprendyje yra nenuoseklus, vienur nurodydamas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvus (BK 40 str. 2 d. 4 p.), kitur išdėstydamas abejones dėl apeliantės galimybės toliau pažeidinėti įstatymą – nebeturint teisės vairuoti, toliau vairuoti automobilį. Teismo nuosprendžio nenuoseklumas sudaro pakankamą pagrindą manyti, jo automobilį konfiksuoti būtų netikslinga ir jį paimti negalima dėl kitų priežasčių – kaip vientelės šeimos transporto priemonės. Automobilis buvo apžiūrėtas ir įvertintas eksperto, todėl laikytina, jog yra nustatyta tikra, individualizuota konfiskuotino turto vertė. Todėl tikslinga taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir konfiskuoti turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Motyvuojamoji dalis
3. Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
5. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės I. D. sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl I. D. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
6. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo apeliantei nustatytu baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – terminu trejiems metams ir prašoma jį sutrumpinti. Nurodoma, kad teismas nepagrįstai šios baudžiamosios priemonės terminą siejo su administracine teisena ir įvertinus tai, jog I. D. nusikalto pirmą kartą, anksčiau niekada nebuvo įvykdžiusi jokių kitų teisės pažeidimų, tokios trukmės baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra perteklinis. Pagrindo tenkinti tokį apeliantės prašymą nėra.
7. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešiotis ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju apeliantė padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas net 3,36 promilių neblaivumas, kuris, kaip matyti, ženkliai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę (1,5 promilės alkoholio). Nors I. D. pirmą kartą baudžiama už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai, tačiau pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės – tame pačiame kelyje ji pateko į eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, už ką buvo nubausta administracine tvarka; automobilyje kartu su kaltinamąja buvo du jos mažamečiai vaikai – negali neturėti reikšmės taikomų procesinių priemonių sunkumui. Nors ir pritartina apeliacinio skundo motyvams, jog baudžiamasis kodeksas nenumato sankcijos dydžio (ar baudžiamojo poveikio priemonės trukmės) tapatinimo su kitos teisės rūšies sankcijomis, ir pirmosios instancijos teismo argumentavimas šioje dalyje yra nepagrįstas. Tačiau naginėjamu atveju įvertinus visas aplinkybes, kuriomis buvo padarytas su visuomenės saugumu susijęs nusikaltimas, taip pat įvertinus prevencinį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, aukštesnysis teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas – treji metai, yra teisingas ir pagrįstas. Maksimalus minėtos poveikio priemonės taikymo terminas yra penkeri metai, todėl paskirtą terminą byloje nustatytų aplinkybių kontekste vertinti kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo. Skunde dėstomi argumentai dėl šeiminės, darbinės situacijos taip padarytų išvadų nekeičia, nes teisėjų kolegija pažymi, kad asmens interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantė patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar, kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.
9. Skunde prašoma konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Šis prašymas taip pat nepagrįstas.
10. Apylinkės teismas dėl automobilio konfiksavimo pagrįstai nurodė, jog apeliantės vairuota transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė; pagrįstai argumentavo, kad apeliantė dienos metu judriame tarptautiniame kelyje, kuriame vyksta intensyvus automobilių, kartu ir sunkiasvorių krovininių, eismas, nuvažiavo apie 170 kilometrų; vingiavo po kelią, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, vos neįvažiavo į griovį, pateko į eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino; savo nusikalstamais veiksmais sukėlė itin didelį pavojų sau pačiai, kartu su ja automobilyje važiavusiems dviem mažamečiams vaikams, kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei, sveikatai ir turtui. Su šiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kadangi šios pagrįstai akcentuotos aplinkybės leido teismui spręsti dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo, siekant baudžiamajai priemonei keliamų tikslų. Pritartina apeliacinio skundo argumentams dėl nuosprendyje dėstomų kitų motyvų prieštaringumo transporto priemonės konfiskavimo dalyje. Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prieštarauja argumentams dėl laidavimo instituto taikymo, o būtent: teismas nurodė, kad „šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus automobilio kaltinamoji I. D. po teismo procesinio sprendimo priėmimo galėtų toliau netrukdomai naudotis minėtu automobiliu“, tačiau dalyje dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pripažino, jog yra pagrindo manyti, kad I. D. laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys. Tačiau toks prieštaringų argumentų dėstymas teismo nuosprendyje, nėra pagrindas kitus motyvus pripažinti nepagrįstais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, taip pat įvertino apeliantės turtinę padėtį, t. y. ir skunde akcentuojamus duomenis – automobilis yra šeimos turtas, valdomas bendros jungtinės nuosavybės pagrindu, naudojamas šeimos reikmėms – kuriuos teisingai išanalizavo bei padarė pagrįstas išvadas dėl turto konfiskavimo. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apeliantės šeimos pajamos nėra stabilios, apie 1000 eurų per mėnesį, vyras dažnai keičia darbus, šiuo metu dirba užsienyje; šeima dengia būsto paskolą, mokesčiams išleidžia apie 600-700 eurų, susitaupyti nepavyksta, santaupų kitam automobiliui neturi (1 t., b. l. 188-189). Apeliacinės instancijos teismui naujų duomenų nepateikta. Esant šioms aplinkybėms, prašymas konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą pripažįstamas nepagrįstu ir pritariama pirmosios instancijos argumentams, kad tokiu atveju būtų dar labiau pabloginta apeliantės šeimos finansinė padėtis.
11. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės I. D. apeliacinį skundą atmesti.