Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. S. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. S. ir N. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmetamas.

10. Proceso atnaujinimo tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2008-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.).

11. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Institutą galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

Dėl termino paduoti prašymą atnaujinti procesą

12. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-16 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-108/2009). Pareiškėja prašyme nurodo, kad apie aplinkybes, jog jos atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, sužinojo jai gavus N. S. atsiliepimą dėl papildomo sprendimo priėmimo šioje byloje, kuriame jis aiškiai išdėstė, kad neketina ir neketino vykdyti šalių susitarimo, jog duktė gyvens su motina. Šis atsiliepimas pareiškėjai R. S. buvo išsiųstas 2021-05-28. Teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad apie faktą, jog šalių duktė gyvena ir toliau gyvens su pareiškėju sužinojo būtent iš N. S. atsiliepimo į R. S. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Todėl teismas sprendžia, kad prašymas šioje dalyje paduotas nepraleidus 3 mėnesių termino, nustatyto CPK 368 straipsnio 1 dalyje.

13. Pareiškėja taip pat tvirtina, kad reali buto vertė jai tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui, konkrečiai - gavus 2021-06-28 atlikto preliminaraus buto vertinimo rezultatus. teismas nesutinka su tokiais pareiškėjos argumentais. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas kreiptis dėl proceso atnaujinimo yra siejamas su aplinkybių sužinojimu ar turėjimu jas sužinoti, kurios sudaro proceso atnaujinimo pagrindus, numatytus CPK 366 straipsnio 1 dalyje, šiuo konkrečiu atveju sužinojimas apie naujas esmines aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (2 punktas). Lietuvos teismų elektroninės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėja 2020-01-02 su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo (civilinė byla Nr. e2-932-400/2020). Vienas iš ieškinio priedų – 2017-01-11 Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad butą adresu (duomenys neskelbtini), N. S. pirko už 105 000 Eur. Taigi, aplinkybę, kad buto kaina jau 2017 m. buvo kur kas didesnė nei nurodyta VĮ Registrų centro, pareiškėja žinojo kreipimosi į teismą metu (2020-01-02). Įvertinęs tai, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog pareiškėja apie faktą, jog VĮ Registrų centro nurodyta buto vertė neatitinka tikrosios jo kainos sužinojo vėliausiai 2020-01-02, į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2021-07-29, nepateikė prašymo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą ir atitinkamai nenurodė jokių tokio termino praleidimo priežasčių, teismas sprendžia, kad prašymas šioje dalyje paduotas praleidus 3 mėnesių terminą, nustatytą CPK 368 straipsnio 1 dalyje.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

14. Minėta, kad prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tai yra dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja nurodė, kad naujai paaiškėjo dvi aplinkybės: (1) pareiškėjo N. S. panaudota apgaulė jos atžvilgiu; (2) reali santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertė.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015-12-01 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016-10-28 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).

16. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismas 2021-03-05 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-1815-940/2021, kuriuo nutraukė R. S. ir N. S. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo 2021-04-07. Pareiškėja prašo atnaujinus bylos nagrinėjimą, iš naujo išnagrinėti šalių turto padalijimo klausimus, kadangi po teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjimo paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, o būtent, kad pareiškėjas panaudojo apgaulę pareiškėjos atžvilgiu, taip pat, kad paaiškėjo reali santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertė.

Dėl apgaulės

17. Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog procesas turėtų būti atnaujintas paaiškėjus naujai aplinkybei, jog pareiškėjas N. S. iš anksto suplanuotai, piktavališkai siekė apgauti ir apgavo buvusią sutuoktinę R. S., t. y. pareiškėjas melagingai nurodė, jog sutiks su abiejų vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina pareiškėja R. S. sąlyga, jei ši atsisakys didžiosios dalies santuokoje įgyto turto.

18. Kaip minėta, pareiškėja privalo įrodyti, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Be to, naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti esminės – žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų. Nagrinėjamu atveju, civilinėje byloje Nr. e2YT-1815-940/2021 buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3 punktu šalys susitarė, jog nepilnamečiai vaikai duktė L. S. ir sūnus T. S. po santuokos nutraukimo lieka gyventi kartu su pareiškėja R. S.. Pareiškėja tvirtina, kad tai buvo esminė santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlyga, dėl kurios ji sutiko atsisakyti didžiosios dalies santuokoje įgyto turto. Pažymėtina, jog dėl įvairių susiklosčiusių aplinkybių vaikų gyvenamoji vieta gali pakisti, todėl teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios. Apie tokią galimybę šalys buvo informuotos 2021-03-05 teismo sprendimu (iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo), apie tai, kad pareiškėjams žinoma apie šią galimybę, pareiškėjai patvirtino ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 12 punkte. Atkreiptinas dėmesys, kad teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Todėl šalys, spręsdamos tokius klausimus bendru sutarimu, taip pat turi atsižvelgti į aukščiau minėtas aplinkybes. Be to, LITEKO duomenimis Panevėžio apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5652-902/2021 dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, kurioje būtent ir sprendžiama dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog naujos aplinkybės – vaiko persikėlimas gyventi pas kitą tėvą, yra esminės ir dėl jų paaiškėjimo turi būti atnaujinamas procesas.

Dėl nekilnojamojo turto vertės

19. Kaip pagrindą atnaujinti procesą pareiškėja nurodo naujai paaiškėjusią aplinkybę, kad nei sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nei bylos nagrinėjimo metu, nei teismui priėmus sprendimą, pareiškėjai nebuvo žinoma tikroji santuokos metu įgyto buto, adresu (duomenys neskelbtini), tikroji vertė. Kaip minėta, pareiškėja privalo įrodyti, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Minėta, kad, siekiant nustatyti, ar aplinkybės laikomos naujai paaiškėjusiomis, be kita ko, reikia nustatyti ir vieną iš jų požymių – ar aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui. Siekiant nustatyti, ar aplinkybės galėjo būti žinomos pareiškėjui, svarbu nustatyti, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių, kad jas sužinotų, be to, ar ne dėl pareiškėjo kaltės nebuvo galimybės anksčiau pateikti jų teismui. Aplinkybė, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018). Kaip jau konstatuota sprendimo 13 punkte, aplinkybę, kad VĮ Registrų centro nurodyta buto vertė neatitinka tikrosios jo kainos, pareiškėja sužinojo vėliausiai 2020-01-02, kuomet kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, kartu pateikdama 2017-01-11 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties kopiją. Pareiškėjos argumentus, jog jos išsilavinimas yra medicininis, nesusijęs nei su teise, nei su ekonomika, nei su nekilnojamuoju turtu, todėl ji neturėjo galimybių realiai įvertinti santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertės, ar suabejoti oficialioje pažymoje nurodytais duomenimis, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, pareiškėja, nors ir žinodama, kad butas 2017 m. buvo nupirktas už 105 000 Eur, kad nekilnojamasis turtas pastaruosius kelerius metus Lietuvoje nuolat brangsta, nesielgė kaip apdairus, atsakingas ir protingas asmuo, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėtų, kokia iš tiesų yra reali santuokos nutraukimo proceso metu dalijamo turto vertė. Net ir gavusi teismo sprendimą pareiškėja turėjo teisę kreiptis teisinės pagalbos ir, jei manė, kad jos teisės yra pažeistos, paduoti apeliacinį skundą dėl sprendimo panaikinimo, tačiau to nepadarė. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėja persigalvojo dėl savo padarytų sprendimų, nelemia prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu

20. Pareiškėja tvirtina, jog pagal teismui pateiktą tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjui N. S. tenka net keletą kartų didesnė santuokoje įgyto turto dalis, o išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su pareiškėja R. S., nustatomas ženkliai mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos, kuri laikytina orientaciniu kriterijumi priteisiant išlaikymą, teismas sutartį patvirtino kaip nepažeidžiančią nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų. Be to, šalių bylą teismas išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Teismas neįsitikino, ar tokia vienai šaliai (pareiškėjai R. S.) itin nepalanki sutartis iš tiesų atitinka tikrąją jos valią, nesiaiškino, dėl kokių motyvų šalys nusprendė itin ženkliai nukrypti nuo lygių dalių principo bei susitarti dėl teismų praktikos neatitinkančio išlaidymo dydžio nepilnamečiams vaikams.

21. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015, 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018, nutarties 24 punktas). Kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, būtina įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

22. CK 3.116 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog CK trečiosios knygos VIII skyriaus „Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas“ normos taikomos, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008); bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga – tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006).

23. Nagrinėjamu atveju šalys teismui pateiktoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje susitarė dėl visų su turto padalijimu susijusių klausimų, pareiškėjai sutarė, kad N. S. atitenka turto už 93 558 Eur sumą, R. S. – už 52 190 Eur sumą, visos banko sąskaitose ir faktiškai valdomos piniginės lėšos lieka pareiškėjų asmenine nuosavybė (santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 11 punktas). Pareiškėja sutarties 11.4 punkte nurodė, kad už jai tenkančią mažesnę turto vertės dalį kompensacijos iš pareiškėjo N. S. nereikalauja. Sutarties 11.3 punktu patvirtino, jog kilnojamąjį neregistruotiną turtą šalys yra pasidalinusios taikiai. Visos šios šalių sudarytos sutarties nuostatos yra aiškios ir konkrečiai aptartos, jose aiškiai išreikšta šalių valia, todėl teigti, kad pareiškėja galėjo nesuprasti savo tikrosios valios, nėra jokio pagrindo. Sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių taikomi tokie pat principai, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šiuo atveju ne teismas nusprendė, kaip bus padalintas šalių santuokoje įgytas turtas, nukrypstant nuo lygių dalių principo, o pareiškėjai sutartyje patys sutarė dėl tokių sutarties sąlygų – dėl turto padalijimo ir kompensacijos nemokėjimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, dėl kurios Panevėžio apylinkės teismo 2021-03-05 sprendimas būtų neteisėtas.

24. Be kita ko, pareiškėja nurodė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi buvo susitarta dėl per mažo išlaikymo vaikams, kas neatitiko vaikų poreikių. Teismui pateiktos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punktu šalys susitarė, jog pareiškėjas N. S. nepilnametės dukters L. S. ir nepilnamečio sūnaus T. S. išlaikymui kas mėnesį iki jų pilnametystės moka po 180 Eur kiekvienam, iš viso 360 Eur, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Į bylą pateiktoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021-02-10 išvadoje Nr. 7SD-790(8.7.27.) nurodyta, jog toks išlaikymo dydis yra pakankamas vaikų poreikiams užtikrinti, nepažeidžia nepilnamečių teisių ir atitinka jų poreikius. Be to, kaip minėta vaikų išlaikymo dydžio nustatymas neįgyja res judicata galios ir, pasikeitus vaikų poreikiams ar kurios nors iš šalių turtinei padėčiai, gali būti keičiamas, kreipiantis į teismą dėl vaikų išlaikymo dydžio padidinimo (sumažinimo). Todėl šalims ar vienai iš šalių nusprendus, kad priteistas išlaikymo dydis yra nepakankamas, šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, o ne su prašymu atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje byloje.

25. Pareiškėja aiškios teisės normos taikymo klaidos egzistavimą grindė aplinkybe, jog byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. CPK 540 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylas pagal šio skirsnio nuostatas teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Atsižvelgiant į trumpus bylos nagrinėjimo terminus ir į tai, kad šis klausimas yra nagrinėjamas ne ginčo teisena, žodinis teismo posėdis paprastai daromas tik tuomet, jei teismui kyla abejonių, ar sutuoktinių sudaryta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, įstatymo imperatyvams, nepažeidžia kitų asmenų teisių, ir kitais atvejais, kai, teismo vertinimu, tai yra būtina. Nagrinėjamu atveju teismas 2021-02-08 nutartimi nusprendė, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui, nepilnamečių vaikų ir sutuoktinių interesams, todėl byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėja, sužinojusi apie rašytinį bylos nagrinėjimą, nesikreipė dėl bylos nagrinėjimo žodine tvarka, taip pat neskundė sprendimo apeliacine tvarka. Pažymėtina, jog viso proceso metu pareiškėja turėjo advokatą, kuris, remiantis Teisinių paslaugų sutarties išrašu, veikė kaip pareiškėjos patarėjas ir atstovas. Taigi, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog vien dėl bylos išnagrinėjimo rašytinio proceso tvarka buvo priimtas neteisėtas sprendimas.

26. Kaip minėta, proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms, derinant su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas. Proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Toks proceso atnaujinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principo. Teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas, nes praleistas terminas prašymui paduoti ir nėra prašymo jį atnaujinti, bei nėra įstatyme nustatytų pagrindų proceso atnaujinimui (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktai), todėl byla pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį pakartotinai nenagrinėtina.

27. Pareiškėjos prašymą atmetus, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: pareiškėjui N. S. 700 Eur išlaidos už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą, valstybei 1 997 Eur žyminis mokestis, atidėtas 2021-08-13 nutartimi, bei 3,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – iš viso 2 000,80 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

28. Pareiškėjos prašymą atmetus, panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos 2021-08-13 nutartimi (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsniu, 150 straipsniu, 368 straipsniu, 370 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos R. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti suinteresuotam asmeniui N. S., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Priteisti iš pareiškėjos R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur (septynių šimtų eurų 00 ct) išlaidas už teisinę pagalbą.

Priteisti iš pareiškėjos R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000,80 Eur (dviejų tūkstančių eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas – 5660).

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, 2021-08-13 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui, unikalus Nr. 4400-1173-8988-2916, esančiam Laisvės a. 25-7, Panevėžys, panaikinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.