Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-05-11 · Civilinė byla Nr. 2-2313-896/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-11
Bylos Nr.
2-2313-896/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14237-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Ieškovas
I. K.
Atsakovas
E. K.
Trečiasis asmuo
Svinesundsforbindelsen AS Norge, Ostfold Bompengeselskap AS Norge, Fjellinjen AS Oslo-Baerum Norge, atstovaujamiems Contractum Ltd
Civilinė byla Nr.2-2313-896/2017(Proceso Nr. 2-69-3-14237-2015-5)
Kategorija: 2.5.3.; 2.6.2.4.3.;2.6.2.6.1.; 2.6.2.7.; 2.6.2.8.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1. (S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 11 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika,sekretoriaujant Linai Laurinaitienei,dalyvaujant ieškovės I. K. atstovui adv. Vidmantui Skaburskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui E. K., tretiesiems asmenims Svinesundsforbindelsen AS Norge, Ostfold Bompengeselskap AS Norge ir Fjellinjen AS Oslo-Baerum Norge, atstovaujamiems Contractum Ltd, dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. K. ieškiniu prašo: 1. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo E. K. kaltės; 2. Po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę K.; 3. Nepilnamečio vaiko A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 4. Priteisti iš E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 2017-03-01 dukrai A. K. išlaikymą po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės, pervedant pinigus į AB Swedbank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), b.k. 73000; pavesti I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise valdyti dukros A. K. išlaikymo lėšas; priteisti I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. K. įsiskolinimą už dukros išlaikymą už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2014-12-31 po 100 Eur per mėnesį, iš viso 2400 Eur, ir už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2017-03-01 įsiskolinimą po 190 Eur per mėnesį, iš viso 4940 Eur.; 5. Nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaiku be apribojimo, pagal tėvo ir dukters norus. Įpareigoti atsakovą apie norą bendrauti su dukra tiesiogiai, informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš savaitę; 6. Padalinti santuokoje įgytą turtą: 6.1. Ieškovei I. K. priteisti automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 6.2. Atsakovui E. K. priteisti nešiojamąjį kompiuterį.; 7. Priteisti iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis skolą Svinesundsforbindelsen AS Norge, Ostfold Bompengeselskap AS Norge ir Fjellinjen AS Oslo-Baerum Norge, atstovaujamiems Contractum Ltd, t.y. po 608,20 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės I. K. atstovas adv. V.Skaburskas ieškinio reikalavimus palaikė. Jis paaiškino, kad santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas po santuokos sudarymo pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, paliko šeimą. Ieškovė su atsakovu bendrą ūkį vedė ir anksčiau, prieš santuoką gimė dukra, tačiau netinkamas atsakovo elgesys pasireiškė tik po santuokos sudarymo. Santuokos metu įgijo turtą, t.y. nešiojamąjį kompiuterį, kurį pasiėmė atsakovas, ir automobilį. Automobilis yra sugedęs, nevažiuojantis, jis yra pas ieškovę Norvegijoje. Automobilis dėl nepraeitos tech. apžiūros išregistruotas iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės. Artimiausiu metu ieškovė nori jį priduoti į metalo laužą. Santuokos metu atsirado skolų, t.y. kelių mokestis. Ieškovė abu sutuoktinius prašo palikti lygiomis dalimis atsakingus prieš kreditorių, ir pripažinti kad jų lygi skola yra po 608,20 Eur. Ieškovės ir atsakovo dukra nuolat gyvena su ieškove. Su tėvu bendrauja mažai, tik telefonu. Todėl jos gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Tėvas po to, kai šalys pradėjo gyventi atskirai, vaiko išlaikymui lėšų neskyrė. Paskutiniu metu šalys bendrą ūkį vedė Norvegijoje, ten išvyko atsakovo iniciatyva. Dukra gyvena Norvegijoje, ten lanko mokyklą, kuri yra mokama. Dukra specialiųjų poreikių neturi. Prašomo išlaikymo suma atitinka vaiko poreikius. Atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Jo darbo užmokestis geras, todėl jis turi galimybę teikti tokį išlaikymą. Kadangi nebuvo mokėtas išlaikymas, prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą (teismo posėdžio, vykusio 2017-04-21, garso įrašas, 4 min 19 s – 18 min 10 s).

Atsakovas E. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad A. K. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai E. K. ir I. D. (dabar – K.) (t. 1, b.l. 7). E. K. darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2014-07-31 buvo iš viso 3226 Lt (t. 1, b.l. 9). Automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-10-01 išregistruotas iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės (t. 1, b.l. 11). I. K. pateikiamos sąskaitos iš Oslo komunos Išsilavinimo tarnybos už mokyklą (t. 1, b.l. b.l. 13-17). I. K. darbo užmokestis 2014 m. liepos mėn. buvo 19692,31 NOK (t. 1, b.l. 19). Contractum Ltd raštu informavo I. K., kad buvo nesumokėti kelių mokesčiai Svinesundsforbindelsen AS Norge ir Fjellinjen AS Oslo-Baerum Norge (t. 1, b.l. 20-27). E. K. vardu registruotų transporto priemonių nėra (t. 1, b.l. 40). Šalys Lietuvoje registruoto nekilnojamojo turto neturi (t. 1, b.l. 41-42). Iš Contractum Ltd pranešimo I. K. matyti, kad skolos likutis yra 10254 NOK (t. 1, b.l. 121).

Dėl santuokos nutrūkimo pagrindų

Pagal CK trečiosios knygos IV skyrių santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę). Tačiau tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006).

Ieškovė I. K. santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo E. K. kaltės. Ieškovė nurodo, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, nepagarbiai elgėsi, paliko šeimą. Teismas pažymi, kad ieškovė be savo atstovo paaiškinimų nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl santuokos nutrūkimo. Teismas sprendžia, kad šalių paaiškinimai, nepagrįsti jokiais kitais į bylą pateiktais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog santuoka nutrūko dėl vieno iš jų kaltės. Todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog santuoka nutrūko dėl priešingos šalies kaltės. Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, sprendžia, kad išsiskyrė šalių požiūris į šeimos vertybes, finansų tvarkymą, jie nesugebėjo suderinti asmeninių interesų, todėl tarp šalių vyko konfliktai, ko pasekoje šalys pradėjo gyventi atskirai ir santuoka nutrūko.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. S. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010).

Tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamosios vietos nustatymo nekyla. Atsakovas neprieštaravo, kad dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove I. K.. Duomenų apie tai, kad toks vaiko gyvenamosios vietos nustatymas pažeistų sutuoktinių ar vaiko interesus nėra. Be to, vaikas, pradėjus šalims gyventi skyrium, liko gyventi kartu su ieškove.

Tarp šalių ginčo dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nekilo. Teismas sprendžia, kad bendravimo tvarka nustatytina be apribojimų, tačiau atsižvelgtina į ieškovės prašomą nuostatą, kad tėvas, norėdamas su dukra bendrauti tiesiogiai, apie tai turi informuoti ieškovę prieš savaitę.

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio teismas pažymi, kad ieškovė prašo priteisti po 300 Eur vaiko išlaikymui.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė su dukra, kuriai yra 10 metų, ir kuri lanko mokyklą, nuolat gyvena Norvegijoje. Mokykla mokama, tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Byloje nėra duomenų, kad vaikas turėtų specialiųjų poreikių, to neįrodinėja ir ieškovė.

Teismas pažymi, kad šalys kartu išvyko į Norvegiją dirbti ir gyventi, ten pradėjo gyvenimą skyrium, atsakovas grįžo į Lietuvą, kurį laiką gyveno Lietuvoje, o pastaruoju metu gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje.

Spręsdamas dėl vaiko poreikių, teismas daro išvadą, kad vaikui nuolat gyvenant Norvegijoje ir ten išvykus ne vien ieškovės iniciatyva, t.y. šalims kartu išvykus į kitą valstybę, turi būti atsižvelgiama į toje valstybėje esantį pragyvenimo lygį ir atsakovui kyla pareiga teikti tokį išlaikymą, kuris atitiktų Norvegijoje gyvenančio vaiko poreikius.

Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties teismas pažymi, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas turi siekti gauti tokias pajamas, kurių pakaktų patenkinti minimaliems dukters poreikiams. Taip pat atsižvelgtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Spręsdamas dėl ieškovės turtinės padėties teismas pažymi, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu yra dirbanti. Jos pajamos leidžia išlaikyti dukrą. Duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi dukra, nėra.

Atsižvelgdamas į tai, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių, į tai, kad lanko ugdymo įstaigą, už kurią reikia mokėti, reikia skirti lėšų būsto išlaikymui, maistui, aprangai, ugdymui, pramogoms, atsižvelgdamas į vaiko socialinę aplinką, į valstybės, kurioje vaikas gyvena, pragyvenimo lygį, į ieškovės ir atsakovo galimybes tenkinti vaiko poreikius, darytina išvada, kad vaiko poreikiams patenkinti pakaks iš atsakovo prašomo priteisti 300 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2017-03-01 iki vaiko pilnametystės, o nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2015-07-17 iki 2017-03-01 po 190 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Be to, vadovaujantis vaiko teisių prioritetinės gynybos princu, visos abejonės sprendžiamos vaiko naudai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad išlaikė dukrą nuo gyvenimo skyrium pradžios, t.y. nuo 2013-11-01 iki ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. iki 2015-07-17, todėl iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuotinas po 145 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2014-12-31 ir po 190 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-07-17, iš viso 3277,66 Eur.

Dėl bendrąja jungtine sutuoktinių įgyto turto padalinimo

Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma. Visų pirma teismas turi nustatyti dalytiną turtą, o paskui kiekvieno iš sutuoktinių bendro turto dalis. Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nors transporto priemonė yra išregistruota iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, tačiau byloje nėra duomenų, kad daiktas būtų perleistas kitiems asmenims, teismas sprendžia, kad pats daiktas yra, todėl jis dalintinas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad į dalijamo sutuoktinių turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą LAT 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Pažymėtina, jog ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių kito jos nurodyto daikto, t.y. nešiojamo kompiuterio egzistavimą patvirtinančių duomenų. Todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo spręsti dėl šio ieškovės nurodomo daikto padalinimo.

Bendras sutuoktinių turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.

Teismas pažymi, kad transporto priemonė yra Norvegijoje, ji išregistruota kaip nepraėjusi tech. apžiūros. Ieškovės nurodymu automobilis sugedęs. Teismas sprendžia, kad automobilio priteisimas ieškovei nepriteisiant kompensacijos atsakovui nepažeis atsakovo teisių, atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus, nes daiktas yra nedidelės vertės, o jo realizavimo kaštai galimai prilygs jo vertei. Daiktą priteisus abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis, būtų apsunkintas disponavimas daiktu.

Dėl prievolių padalinimo

Tarp šalių ir kreditorių Svinesundsforbindelsen AS Norge, Ostfold Bompengeselskap AS Norge ir Fjellinjen AS Oslo-Baerum Norge, atstovaujamiems Contractum Ltd nekilo ginčas dėl prievolių likimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad prievolė atsirado šalims gyvenant kartu nesumokėjus kelių mokesčių. Prievolė laikytina bendra sutuoktinių prievole. Ieškovė prašo prievolės naštą paskirstyti lygiomis dalimis ir nustatyti kad sutuoktiniai lygiomis dalimis atsakingi kreditoriams, t.y. po 608,20 Eur. Kreditoriai prieštaravimų dėl tokio reikalavimo nepateikė. Atsakovas dėl tokio reikalavimo neprieštaravo, todėl jis tenkintinas.

Teismas pažymi, kad reikalavimo formuluotėje nurodoma, kad ieškovė prašo priteisti iš jos ir atsakovo lygiomis dalimis skolą kreditoriams. Teismas pažymi, kad byloje kreditoriaus savarankiško reikalavimo dėl skolos priteisimo nėra, todėl teismas nesprendžia skolos priteisimo klausimo, o pasisako tik dėl sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles.

Dėl pavardžių

Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, todėl ieškovei paliktina santuokinė pavardė „K.“, o atsakovui prigimtinė pavardė „K.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, teismas, atsižvelgdamas į reikalavimų patenkinimo dalį, paskirsto bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 81 Eur žyminį mokestį (t. 1, b.l. 10, 39), be to, sumokėjo 180 Eur advokatui už teisinę pagalbą (t. 1, b.l. 123), taip pat 44,77 Eur už vertimus į Norvegų kalbą (t. 2, b.l. 23-24).

Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje buvo keliami reikalavimai, dėl santuokos nutraukimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos, nustatymo, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dėl turto ir prievolių padalinimo, t.y. 5 reikalavimai, iš kurių visiškai patenkinti 4, o reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas iš dalies. Todėl teismas daro išvadą, kad iš viso patenkinta 90 proc. ieškovės reikalavimų dalis, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 275,19 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, t.y. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Todėl iš atsakovo priteistinas 206,33 Eur žyminis mokestis valstybei.

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 21,18 Eur pašto išlaidos, kurios proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteistinos iš atsakovo, t.y. 19,06 Eur. Iš ieškovės pašto išlaidos nepriteistinos CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 268-270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei I. K. pavardę „K.“, atsakovui E. K. – „K.“.

Nepilnamečio vaiko A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką be apribojimų, pagal tėvo ir dukters norus. Įpareigoti E. K. apie norą bendrauti su dukra tiesiogiai, informuoti I. K. ne vėliau kaip prieš savaitę.

Priteisti iš E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2015-07-17, iki 2017-02-28 po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) ir nuo 2017-03-01 po 300 Eur (tris šimtus eurų), pervedant pinigus į AB Swedbank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), b.k. 73000.

Pavesti I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise valdyti dukros A. K. išlaikymo lėšas.

Priteisti iš E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) dukters A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2015-07-16, iš viso 3277,66 Eur (tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt septynis eurus 66 ct).

Padalinti santuokos metu įsigytą turtą – priteisti I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriams Svinesundsforbindelsen AS Norge, Ostfold Bompengeselskap AS Norge ir Fjellinjen AS Oslo-Baerum Norge, atstovaujamiems Contractum Ltd palikti vykdyti lygiomis dalimis I. K. ir E. K. po 608,20 Eur (šešis šimtus aštuonis eurus 20 ct).

Priteisti I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 275,19 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus 19 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 206,33 Eur (du šimtus šešis eurus 33 ct) žyminį mokestį ir 21,18 Eur (dvidešimt vieną eurą 18 ct) pašto išlaidas valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Romeika