- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-1308-934/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tomosta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Climatika“
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomosta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-05 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Climatika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomosta“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos, delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Climatika“ (toliau – Ieškovė) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiu 2017-12-14 atsakovės UAB „Tomosta“ (toliau – Atsakovė) vienašalį 4 860,00 Eur įskaitymą ir priteisti iš Atsakovės 4 860,00 Eur nepagrįstą praturtėjimą, 100,12 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio procesinės palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2017-07-19 tarp šalių buvo sudaryta Statybos subrangos sutartis Nr. S17.01 (toliau – Sutartis), pagal kurią Ieškovė įsipareigojo įrengti vidaus vandentiekio ir kanalizacijos sistemas bei sumontuoti sanitarinius prietaisus pagal šalių suderintus vienetinius darbų įkainius. Sutartiniai darbai buvo atliekami dviem etapais: 1 etapas – vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų išvedžiojimas, prijungimas prie įvado ir privedimas prie būsimų sanitarinių prietaisų; 2 etapas – sanitarinių prietaisų pajungimas prie vamzdyno. Ieškovė darbus turėjo pradėti 2017-07-19 ir baigti per 50 kalendorinių dienų t. y. iki 2017-09-07. Atsakovė nesugebėjo laiku sudaryti sąlygų darbams atlikti, todėl Ieškovė faktiškai darbus pradėjo tik 2017-07-27, 1 etapo darbai buvo atlikti 2017-08-31 ir Atsakovės priimti be išlygų 2017-08-31 atliktų darbų aktu Nr. 1. Atsakovė pasirašė pažymą Nr. 1 už 2017 m. rugsėjo mėnesį ir 2017-09-04 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1700130, tuo patvirtindama vėlesnį darbų terminą bei tai, kad darbai atlikti kokybiškai. Ieškovė teigė, kad 2 etapo darbai vykdymui atlikti nebuvo perduoti beveik mėnesį, tačiau Sutarties nenutraukė Atsakovės prašymu ir savo gera valia, perplanavo darbus ir 2 etapo darbus pradėjo 2017-10-02. Ieškovė taip pat nurodė, kad anksčiau darbų negalėjo pradėti, nes Atsakovė nebuvo užbaigusi grindų ir sienų plytelių apdailos darbų. 2017-11-31 Atsakovė priėmė 2 etapo darbus be jokių pastabų, pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 2, pažymą Nr. 2 ir 2017-11-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1700179. Ieškovė 2017-12-05 gavo Atsakovės 2017-11-30 PVM sąskaitą faktūrą TOM Nr. 2017097 4 860,00 Eur sumai, kurią sudaro 60 Eur per dieną bauda už vėlavimą 81 kalendorinę dieną. Ieškovė su bauda nesutiko, tačiau iš Atsakovės 2017-12-14 gavo pranešimą apie įskaitymą. Ieškovė ginčijo įskaitymą, nes bauda už vėlavimą atlikti darbus apskaičiuota nepagrįstai, darbai buvo atlikti pavėluotai dėl Atsakovės kaltės. Pažymėjo, kad per visą Sutarties vykdymo laiką Atsakovė jokių pretenzijų dėl vėlavimo nereiškė, ir tik Ieškovei atlikus visus darbus, kai Atsakovei kilo pareiga juos apmokėti, ji nesąžiningai ir nepagrįstai apskaičiavo baudą, taip sumažindamas mokėtiną už darbus sumą. Ieškovės patirtą žalą sudaro Atsakovės neteisėtai vienašališkai įskaityta 4 860,00 Eur suma, kuri laikytina Atsakovės nepagrįstu praturtėjimu, todėl ši sumą prašė priteistina Ieškovei, pripažinus įskaitymą negaliojančiu. Ieškovė dublike atkreipė dėmesį į tai, kad jokių pretenzijų iš Atsakovės dėl vėlavimo po Sutarties termino pabaigos 2017-09-07 iki 2017-11-03 negavo, tai patvirtina, kad šalys susitarė dėl terminų pratęsimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Tomosta“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko visiškai, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Ieškovė darbus turėjo pabaigti iki 2017-09-07, Sutartyje nebuvo numatyta jokių tarpinių terminų ir Sutarties vykdymo terminai nebuvo pratęsti. Taip pat pažymėjo, kad Ieškovė turėjo teisę nutraukti sudarytą Sutartį. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad 2017-08-31 atliktų darbų aktas nėra jos pasirašytas bei patvirtino, kad su Ieškove atsiskaitė pagal 2017-09-04 PVM sąskaitą faktūrą, nes pretenzijų dėl darbų kokybės neturėjo, o Sutarties terminas dar nebuvo pasibaigęs. Atsakovė 2017-11-03 elektroniniu paštu išsiuntė Ieškovei pretenziją Nr. 23 dėl vėlavimo atlikti darbus 58 darbo dienas, Sutarties Atsakovė nenutraukė, nes jau buvo padaryta 49 procentai visų darbų. 2017-11-28 Atsakovė išsiuntė Ieškovei pretenziją dėl vėlavimo 81 darbo dieną, tą pačią dieną Ieškovė išrašė Atsakovei sąskaitą už visus atliktus darbus. Ieškovė darbus užbaigė 2017-11-31, pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės Atsakovė neturėjo, todėl pasirašė atliktų darbų aktą ir, atlikusi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, išmokėjo Ieškovei likusią 13 340,00 Eur sumą už atliktus darbus. Atsakovės teigimu buvo visos įskaitymo sąlygos, todėl ieškinys dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu atmestinas. Triplike Atsakovė akcentavo, kad rašytinių susitarimų dėl Sutarties vykdymo terminų pratęsimo nebuvo, o rašytinės sutarties pakeitimai turi būti rašytinės formos. Taip pat nesutiko, jog Ieškovės pateiktas garso įrašas būtų laikomas įrodymu.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdyje Ieškovės atstovai palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Bendrovės vadovas paaiškino, kad darbų pradžia vėlavo, ieškovė 2017 m. rugpjūtį atliko pagrindinę dalį darbų (apie 80 procentų), o po to iki spalio darbų negalėjo tęsti, nes nebuvo atlikti kiti būtini apdailos darbai. Nurodė, kad santykiai su Atsakove buvo geranoriški, darbų atlikimas buvo derinamas žodžiu, vėlavo visi objekto darbai, todėl šalys darbų atlikimo terminus pratęsė žodžiu, iki pirmos Atsakovės pretenzijos tarp šalių nebuvo rašytinio susirašinėjimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad visi darbai objekte vėlavo, buvo nubausti ir kiti subrangovai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad Sutartimi nustatyti darbų atlikimo terminai buvo pratęsti. Ieškovei pritaikytų netesybų dydis adekvatus, todėl nėra pagrindo jas mažinti.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-05 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino 2017-12-14 Atsakovės UAB „Tomosta“ pranešimo dalį dėl 4 140,00 Eur įskaitymo negaliojančia, priteisė Ieškovei UAB „Climatika“ iš Atsakovės UAB „Tomosta“ 4 140,00 Eur skolos, 85,28 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 225,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 680,07 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
6.1. Visi darbai pagal Sutartį turėjo būti atlikti iki 2017-09-07, tačiau faktiškai buvo baigti 2017-11-28. Ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti vandentiekio bei kanalizacijos vamzdžių paklojimo bei klozetų, kriauklių, dušo trapų, maišytuvų bei vonios gyvatukų montavimo darbus. Tarp vandentiekio bei kanalizacijos vamzdžių bei klozetų, kriauklių, dušo trapų, maišytuvų bei vonios gyvatukų montavimo darbų turėjo būti atlikti apdailos darbai, už kurių atlikimą Ieškovė nebuvo atsakinga;
6.2. Byloje nustatyta, kad ginčo ir kiti subrangos darbai turėjo būti atliekami vienu metu (kiek tai įmanoma), subrangovams daugiaaukščiame pastate (objekte) einant darbus atlikti vienas paskui kitą, vieną sanitarinį mazgą po kito sanitarinio mazgo;
6.3. Atsakovė teismo posėdyje sutiko, kad statybos objekte visi darbai daugiau ar mažiau vėlavo, todėl vyko grandininė vėlavimo reakcija. Šią aplinkybę taip pat patvirtina šalių atstovų pokalbio garso įrašas, kuris laikytinas leistina įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis), nes duomenų, kad garso įrašas padarytas neteisėtai, nepateikta. Be to, aplinkybė, kad visi subrangos dabai objekte daugiau ar mažiau vėlavo, nustatyta iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų, todėl garso įrašo įrodomoji reikšmė nėra lemiama;
6.4. Šalys, vykdydamos Sutartį, bendradarbiavo ir kooperavosi, tai patvirtina aplinkybė, jog Sutartis nutraukta nebuvo, nors Sutarties šalys tokią galimybę turėjo. Abi šalys, kurios yra profesionalūs rangovai, paaiškino, jog joms buvo ekonomiškai naudingiau įvykdyti Sutartį negu ją nutraukti, todėl byloje nėra rašytinių įrodymų, susijusių su įrodinėtina aplinkybe – darbų vėlavimu konkrečiais terminais;
6.5. Sprendžiant dėl datos, kada Ieškovė galėjo atvykti į objektą antro etapo darbų atlikimui liudytojų paaiškinimais nustatyta, jog Atsakovei nepabaigus apdailos darbų paskutiniame iš sanitarinių mazgų Ieškovė negalėjo pabaigti savo darbų. Įvertinęs abiejų šalių liudytojų paaiškinimus teismas padarė išvadą, kad apdailos darbai baigti 2017-11-15, taigi Ieškovės darbai dėl objektyvių aplinkybių negalėjo būti pabaigti anksčiau nei 2017-11-16;
6.6. Atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga, nes matydama, jog Ieškovė vėluoja atlikti darbus, turėjo galimybę įspėti subrangovą apie prievolės netinkamą vykdymą, tačiau to neatliko. Atsakovė pretenziją pareiškė tik 2017-11-03. Minėta pretenzija patvirtino Atsakovės teiginius dėl Ieškovės neatvykimo į statybos objektą tęsti darbų tuoj pat, kai tik jai buvo pranešta apie tokią galimybę. Ieškovė tokios aplinkybės nepaneigė;
6.7. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad tarpiniai subrangos darbai vėlavo dėl to, jog Ieškovė vėlavo atlikti pirmo etapo darbus (vamzdynų paklojimą). Į bylą taip pat nepateikta įrodymų, kad Atsakovė būtų reiškusi pretenzijas Ieškovei dėl vėlavimo atlikti pirmo etapo darbus pagal Atsakovės turimą užsakovo pateiktą darbų vykdymo grafiką objekte;
6.8. Ieškovė negalėjo laiku įvykdyti sutartinės prievolės dėl Atsakovės netinkamo laiko atžvilgiu savo prievolių atlikimo (pagal Sutarties 3.1 p. Atsakovė turėjo pareigą sudaryti Ieškovei būtinas darbams atlikti sąlygas), todėl Ieškovei nekyla sutartinė civilinė atsakomybė už prievolės įvykdymo termino praleidimą iki 2017-11-15. Dėl to Atsakovė nepagrįstai taikė baudą Ieškovei už laikotarpį 2017-09-07 iki 2017-11-16, nesant Ieškovės kaltės, ir tai neatitinka aptartų teisės normų ir šalių sutarties 8.2 p. nuostatų;
6.9. Ieškovė neįrodė, kad ji negalėjo atlikti prievolės dėl svarbių nuo jos nepriklausančių aplinkybių, todėl Ieškovės mokėtina bauda už Sutarties vykdymo pradelsimą nuo 2017-11-16 iki 2017-11-28 sudaro 720,00 Eur (12 dienų x 60,00 Eur bauda už uždelstą dieną);
6.10. 2017-12-14 Atsakovės atliktas 4 860,00 Eur įskaitymas iš dalies yra neteisėtas, nes Atsakovė neturėjo tokio dydžio priešpriešinio vienarūšio reikalavimo Ieškovei. Atsakovė turėjo teisę reikalauti 720,00 Eur dydžio baudos iš Ieškovės, todėl tokios dalies priešpriešinės prievolės įskaitymas laikytinas teisėtu ir Ieškovei priteistina suma sudaro 4 140,00 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė UAB „Tomosta“ apeliaciniu skundu skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-05 sprendimą, prašo jį pakeisti dalyse dėl 2017-12-14 UAB „Tomosta“ pranešimo dalyje dėl 4 140,00 Eur įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir 4 140,00 Eur skolos, 85,28 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 4 225,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018-04-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 680,07 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atmetant ieškinį.
8. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
8.1. Pirmos instancijos teismas išvadą apie Ieškovės savalaikį darbų atlikimą padarė remdamasis Ieškovės į bylą pateiktu slapta padarytu garso įrašu (pokalbiu) tarp kaip liudytojo byloje liudytoju apklausto Atsakovės darbų vadovo A. Š. ir Ieškovės atstovo įmonės direktoriaus V. P.. Minėtas garso įrašas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, nes padarytas slapta, neįspėjus Atsakovės, todėl yra neteisėtas. Be to, šiame garso įraše Atsakovės atstovas nurodė, jog Ieškovė vėluoja atlikti darbus, nes jos darbuotojai išvykdavo dirbti į kitą objektą. Teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad visi darbai statybos objekte vėlavo;
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Atmestini Ieškovės argumentai, kad ji vėlavo pradėti darbus dėl Atsakovės kaltės, ir tai patvirtina prekių priėmimo ataskaita, nes iš pateiktos ataskaitos negalima nustatyti objekto, į kurį buvo pateiktos medžiagos, taigi ji nesusijusi su ginču ir neįrodo Ieškovės pradėtų darbų objekte. Darbų atlikimas vėlavo dėl to, kad Ieškovė pavėluotai pradėjo darbus. Visus darbus Ieškovė Atsakovei turėjo priduoti ne vėliau iki 2017-09-07. Sutartis nenumatė jokių išlygų dėl atliekamų darbų termino pratęsimo;
8.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad Atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir neįspėjo Ieškovės dėl atliekamų darbų vėlavimo pagal Atsakovės turimą užsakovo pateiktą darbų vykdymo grafiką objekte, nes Sutartyje nenumatytas terminas, per kurį Atsakovė privalo pareikšti pretenziją Ieškovei dėl darbų atlikimo. Be to, Atsakovės atstovas reiškė žodines pretenzijas objekte dirbusiems Ieškovės darbuotojams;
8.4. Teismas netinkamai ištyrė bylos įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog Ieškovė negalėjo laiku įvykdyti sutartinės prievolės dėl Atsakovės netinkamo laiko atžvilgiu savo prievolių atlikimo. Byloje nėra įrodymų apie netinkamą Atsakovės prievolių vykdymą, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad Ieškovei nekyla sutartinė civilinė atsakomybė už prievolės įvykdymo termino praleidimą iki 2017-11-15.
Atsiliepimas
9. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Atsakovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
10. Atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
10.1. Atmestinas kaip nepagrįstas Atsakovės argumentas dėl garso įrašo, kaip neteisėtai gauto įrodymo, vertinimo, jis nes atitinka kasacinio teismo praktikoje nustatytus ir garso įrašui taikomus įrodinėjimo leidžiamumo kriterijus. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog nurodytas garso įrašas padarytas neteisėtai, taip pat nenurodė kokiu teisiniu pagrindu toks įrašas laikytinas neteisėtu;
10.2. Garso įraše girdimi tie patys Ieškovės ir Atsakovės atstovai, kurie buvo apklausti teismo posėdžio metu ir patvirtino garso įraše nurodytas aplinkybes. Be to garso įrašė girdimi asmenys teismo posėdžio metu patvirtino, jog visi darbai objekte vėlavo, taigi minėta aplinkybė taip pat nustatyta iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų, todėl garso įrašo įrodomoji reikšmė nėra lemiama ir atmestini Atsakovės argumentai dėl įrodymais nepagrįsto teismo sprendimo ir netinkamo įrodymų vertinimo;
10.3. Atmestini kaip nepagrįsti Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su nedetalizuotu bylos įrodymų (liudytojų parodymų) vertinimu, nes teismas skundžiamame sprendime nurodė kieno parodymus ir aiškinimus vertina (liudytojo Atsakovės darbų vadovo A. Š. parodymai, Ieškovės paaiškinimai, liudytojo Ieškovės projektų vadovo T. V. parodymai), taip pat vertino byloje esančių įrodymų visetą, todėl padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog visi statybos darbai vėlavo ir šalys žodžiu susitarė dėl Sutarties pratęsimo;
10.4. Nepagrįsti ir atmestini Atsakovės argumentai, kad pavėluotas darbų atlikimas buvo nulemtas Ieškovės pavėluotai pradėtų vykdyti pirmojo etapo darbų. Atsakovė minėta aplinkybe nesirėmė pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinis skundas tokia aplinkybe negali būti grindžiamas. Byloje esantis Atsakovės liudytojo parodymai patvirtina, kad Atsakovė vėlavo perduoti darbus, nes nespėjo visko laiku išardyti. Atsakovė taip pat priėmė pirmojo etapo darbus ir jokių pretenzijų dėl jų vykdymo termino nepareiškė. Atmestini Atsakovės teiginiai, kad Ieškovės pateikta prekių priėmimo ataskaita nepaneigia Ieškovės kaltės pradėti statybos darbus, nes ji neatitiko įrodymų sąsajumo kriterijaus. Teismas savo išvadą, jog Ieškovės atsakomybės dėl darbų vėlavimo nėra, grindė ne minėta ataskaita, o byloje esančių įrodymų visetu, tarp jų ir Atsakovės liudytojo, atsakingo už darbų organizavimą, parodymais;
Atsiliepimas
10.5. Atsakovė be pagrindo nurodo, kad Sutarties įvykdymo terminas negalėjo būti pratęstas. Teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, šalių paaiškinimais, konstatuodamas, jog šalys, profesionalus rangovai, bendradarbiavo ir kooperavosi vykdydamos Sutartį, Sutarties nenutraukė, nors tokią teisę abi jos šalys turėjo. Atsakovės liudytojas patvirtino, kad Atsakovė per Ieškovės Sutarties vykdymo laikotarpį atlikinėjo savo darbus, dėl kurių Ieškovė negalėjo tęsti jai priskirtų darbų, vėliau pakvietė Ieškovę grįžti į objektą atlikti antrojo etapo darbus, pretenzijų dėl vėlavimo nepateikė, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog pasibaigus Sutarties įvykdymo terminui šalių sutartiniai santykiai tęsėsi bendru sutarimu ir Sutartis buvo pratęsta abiejų šalių susitarimu;
Žemesnės instancijos teismas
10.6. Nesutiktina su Atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė jos nepakankamą rūpestingumą atliekant statybos darbus. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji aktyviais veiksmais organizavo tinkamą statybų proceso įgyvendinimą ir jo kontrolę, Atsakovės darbų vadovas negalėjo teismui paaiškinti, buvo užtikrinama skirtingų objekte dirbusių subrangovų kontrolė, kokiu būdu buvo sudarytos sąlygos skirtingiems subrangovams dirbti viename objekte. Atsakovė pati vėlavo atlikti demontavimo darbus, matė, kad visi darbai atliekami vėluojant, pretenzijų niekam nereiškė, todėl laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl Atsakovės nepakankamo rūpestingumo;
10.7. Atmestini kaip prieštaraujantys liudytojų parodymams, šalių paaiškinimams, Ieškovės pateiktiems darbų atlikimo aktams, pažymoms, PVM sąskaitoms faktūroms Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog Ieškovė neįrodė, kad ji negalėjo įvykdyti prievolės iki 2017-11-16 dėl svarbių nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Minėtą aplinkybę taip pat paneigia ir tai, kad iki darbų atlikimo pabaigos Atsakovė pretenzijų Ieškovei neteikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
12. Byloje nustatyta, kad Ieškovė ir Atsakovė 2017-07-19 sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. S 17.01, pagal kurią Ieškovė įsipareigojo per Sutartyje nustatytus terminus atlikti inžinerinių sistemų įrengimo darbus: įrengti vidaus vandentiekio ir kanalizacijos sistemas bei sumontuoti sanitarinius prietaisus objekte, o Atsakovė įsipareigojo sudaryti Ieškovei būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti nustatytą kainą (b. l. 49-51). Pagal Sutarties 7.1 punktą darbai pradedami nuo Sutarties pasirašymo dienos ir baigiami per 50 kalendorinių dienų (iki 2017-09-07). Sutarties 8.2 punktą numatyta, kad jeigu subrangovas (Ieškovė) dėl savo kaltės, taip pat išskyrus sutartyje nustatytus atvejus, uždelsia pradėti statybos darbus atlikti darbus nurodytais terminai, jis turi sumokėti rangovui (Atsakovei) 60,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną, kuri laikoma minimaliais rangovo nuostoliais, patirtais dėl Sutarties pažeidimo. Ieškovė surašė 2017-08-31 atliktų darbų aktą Nr. 1, pažymą Nr. 1 už 2017 m. rugsėjo mėnesį apie atliktų darbų vertę ir 2017-09-04 PVM sąskaitą faktūrą DIR Nr. 1700130 už darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 už 2017 m. rugsėjo mėnesį, o Atsakovė sąskaitoje nurodytą 17 800,00 Eur sumą sumokėjo Ieškovei (b. l. 41-43). Ieškovė surašė 2017-11-31 atliktų darbų aktą Nr. 2, pažymą Nr. 2 už 2017 m. lapkričio mėnesį apie atliktų darbų vertę ir 2017-11-28 PVM sąskaitą faktūrą DIR Nr. 1700179 už darbus pagal atliktų darbų aktą Nr.2 už 2017 m. lapkričio mėnesį, Atsakovė nurodytus darbus ir dokumentus priėmė (b. l. 44-46). Atsakovė 2017-11-03 ir 2017-11-28 pretenzijomis informavo Ieškovę apie vėlavimą vykdyti Sutartį ir skaičiuojamus delspinigius (b. l. 14-15, 75) bei 2017-11-30 išrašė 4 860,00 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą TOM Nr. 2017097 apmokėti baudai už 81 kalendorinės dienos vėlavimą pagal Sutarties 8.2 punktą (b. l. 16). Atsakovė 2017-12-14 pranešimu dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo Nr. 33 pranešė Ieškovei, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą TOM Nr. 2017097 išrašytą baudą įskaito į Atsakovės Ieškovei pagal 2017-11-28 PVM sąskaitą faktūrą DIR Nr. 1700179 mokėtiną sumą ir išmoka likusią sumos dalį, 13 340,00 Eur (b. l. 21). Ieškovė su tokiu priešpriešiniu reikalavimo įskaitymu nesutiko, savo prieštaravimus Atsakovei pateikė 2018-01-29 surašytoje pretenzijoje dėl įskaitymo (b. l. 56-59).
Apeliacinis skundas netenkintinas.
13. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalis). Esminės rangos teisinių santykių sąlygos – susitarimas dėl užduoties (užsakymo), kurią turės įvykdyti viena sutarties šalis, ir atlygintinumas – kitos sutarties šalies įsipareigojimas sumokėti už atliktus darbus.
14. Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus.
15. Jei kyla šalių ginčas dėl sutarties aiškinimo, taikytinos sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019).
16. Vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus kaip įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-400-701/2016).
17. Apeliaciniu skundu Atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą apie statybos rangos darbų vėlavimo priežastis, Sutarties vykdymo terminų pratęsimą, Atsakovės nepakankamą rūpestingumą neįspėjus Ieškovės dėl vėlavimo atlikti statybos darbus, netinkamą Atsakovės sutartinių prievolių vykdymą. Su tokia Atsakovės pozicija apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodymų vertinimo yra išplėtota ir nuosekli, pagal ją įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-04 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-701/2019).
19. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018-09-27 nutartis, priimya civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2019-06-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019).
20. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017-09-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas).
21. Nesutiktina su Atsakovės apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Ieškovės į bylą pateikti garso įrašu. Atsakovė teigia, kad minėtas garso įrašas padarytas neinformavus apie tai Atsakovės, slapta, todėl yra neteisėtas ir nelaikytinas neleistinu įrodymu. Tokie Atsakovės argumentai atmestini. Pagal kasacinio teismo įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Vertinant garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimą; atsižvelgiama į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir panašiai. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones. Teismų praktikoje garso įrašas pripažintas leistina įrodinėjimo priemone tuo atveju, kai šalis siejo paskolos santykiai, skolininkas skolą yra grąžinęs, tačiau kita šalis šios aplinkybės nepripažino. Garso įrašo darymas to ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, kai pokalbyje dėl skolos grąžinimo dalyvauja abi sandorio šalys, teismų jurisprudencijoje pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019).
22. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nustatytų visų statybos darbų vėlavimu. Minėta aplinkybė nustatyta ištyrus ir įvertinus Ieškovės Atsakovės ofise vykusio pokalbio atliktame ir į bylą pateiktame garso įraše. Pokalbyje dalyvavo ginčo šalių vadovai ir liudytojais apklausti darbuotojai, ir duomenų, kad garso įrašas padarytas neteisėtai, į bylą nepateikta, o pokalbyje nurodytos aplinkybės dėl darbų vėlavimo taip pat patvirtintos šalių paaiškinimais bei liudytojų parodymais. Sutiktina, kad esant tokioms aplinkybėms garso įrašo įrodomoji reikšmė nėra lemiama. Byloje taip pat nėra duomenų, jog garso įrašas atliktas Atsakovės atstovams patiriant spaudimą ar kitaip verčiant juos kalbėti, pokalbis tarp Sutarties šalių vyko Atsakovės buveinėje, Atsakovė nenurodė teisinio garso įrašo neteisėtumo pagrindo ar kitų aplinkybių, kurios leistų daryti pagrįstą išvadą, jo padarytas įrašas pažeidžia asmens teisė į privatumą ir pan. (CPK 178 straipsnis). Priešingai, garso įraše užfiksuotos aplinkybės, reikšmingos ginčytinoms aplinkybėms nustatyti, todėl tokia įrodinėjimo priemonė yra leistina. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas išvadas padarė remdamasis neteisėtu įrodymu.
23. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmojo etapo darbai buvo atliekami pavėluotai, nes Ieškovė vėlavo pradėti darbus. Su tokias Atsakovės argumentais nėra pagrindo sutikti dėl tokių aplinkybių. Pirma, byloje esantys Atsakovės liudytojo parodymai patvirtina, kad Atsakovė vėlavo perduoti darbus, nes nespėjo visko laiku išardyti. Atsakovė taip pat priėmė pirmojo etapo darbus ir jokių pretenzijų dėl jų vykdymo termino nepareiškė, už atliktus darbus sumokėjo pagal Ieškovės pateiktą sąskaitą faktūrą ir dėl to ginčo byloje nėra (b. l. 41-43). Antra, byloje esantis Ieškovės darbų vadovo T. V. esantis 2017-12-12 Tarnybinis pranešimas nurodo, kad pirmojo etapo darbai buvo pradėti vykdyti 2017-07-27, nes Atsakovė laiku neatliko pertvarų demontavimo ir senų sanitarinių prietaisų demontavimo darbų. Atsakovė minėto rašytinio įrodymo ir jame nurodytos aplinkybės neginčijo, kitų įrodymų, patvirtinančių Ieškovės nepagrįstą darbų atlikimo vėlavimo nepateikė, todėl faktinio ir teisinio pagrindo abejoti tokia nustatyta bylos aplinkybe nėra. Trečia, tai, kad visi statybos darbai vėlavo, patvirtina Ieškovės į bylą pateiktas garso įrašas. Atsižvelgus į šias nustatytas aplinkybės atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl Ieškovės kaltės pavėluotai atliktų pirmojo etapo statybos darbų.
24. Atsakovė pažymėjo, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog Sutarties šalys susitarė dėl darbų atlikimo termino pratęsimo. Tačiau su tokia Atsakovės pozicija sutikti nėra pagrindo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pasibaigus Sutarties įvykdymo terminui šalių sutartiniai santykiai tęsėsi bendru sutarimu ir Sutartis buvo pratęsta abiejų šalių susitarimu. Sutartis turėjo būti įvykdyta ne vėliau kaip iki 2017-09-07 (Sutarties 7.1 punktas, b. l. 49-51), faktiškai Sutartis įvykdyta 2017-11-28, šios aplinkybės Atsakovė neginčija. Byloje taip pat nustatyta, kad minėtu laikotarpiu Sutarties šalys bendradarbiavo, teisme abi Sutarties šalys paaiškino, kad joms buvo ekonomiškai naudingiau įvykdyti Sutartį negu ją nutraukti, nors abi tokią teisę turėjo, Atsakovė be pastabų priėmė Ieškovės atliktus darbus ir tai patvirtina byloje esantys Ieškovės atliktų darbų aktai (b. l. 40, 43). Atsakovė taip pat nepareiškė Ieškovei pretenzijos pastarajai Sutartyje nustatytu laiku neatlikus sutartį statybos darbų. Minėtos aplinkybės paneigia Atsakovės argumentus, kad šalys nesusitarė dėl Sutarties vykdymo pratęsimo.
25. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai sprendė dėl Atsakovės nepakankamo rūpestingumo statybos darbų atlikimo procese. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks Atsakovės argumentas nepagrįstas bylos duomenimis. Šalys buvo susitarusios dėl Sutarties įvykdymo iki 2017-09-07, Ieškovė iki sutarto termino darbų neatliko, tačiau Atsakovė, matydama tokį vėlavimą, nors ir turėjo galimybę įspėti Ieškovę apie prievolės netinkamą vykdymą, to nepadarė, pretenzijų dėl sutartinių terminų praleidimo iki 2017-11-03 neturėjo (b. l. 14). Nors Atsakovė teigia, kad ji žodžiu reiškė pretenzijas dėl praleistų darbų atlikimo terminų Ieškovės darbuotojams, tačiau nepateikė į bylą objektyvių duomenų, kurie pagrįstų nurodytas aplinkybes, o vien šalies, suinteresuotos bylos baigtimi, paaiškinimais, teismas neturi pagrindo daryti patikimų išvadų. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Atsakovė yra profesionalus rangovas, todėl darytina išvada, kad vienai šaliai vėluojant atlikti rangos darbus kitos šalies elgesys, kai pretenzijos yra pareiškiamos žodžiu rangovo darbuotojams, nesant duomenų kam, kada, dėl kokių darbų pretenzijos pareikštos, negavus dėl jų atsakymo, toks šalies elgesys pagrįstai nelaikytinas pakankamai rūpestingu statybos rangos proceso metu.
26. Atsakovė taip pat teigia, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl Ieškovei netaikomos sutartinės civilinės atsakomybės iki 2017-11-15, nes byloje nėra duomenų apie Atsakovės netinkamą prievolių pagal Sutartį vykdymą, o Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji Sutarties įvykdyti negalėjo dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Su tokia Atsakovės išvada nesutiktina. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su Ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą atsikirtimu, jog tokie Atsakovės teiginiai prieštarauja liudytojų parodymams, šalių paaiškinimams, Ieškovės pateiktiems darbų atlikimo aktams, pažymoms, PVM sąskaitoms faktūroms. Byloje esantis įrodymų visetas patvirtina, kad Atsakovė vėlavo parengti objektą Ieškovės darbams atlikti, ko pasėkoje visi statybos darbai buvo atliekami pavėluotai, jie negalėjo buvo užbaigti anksčiau nei 2017-11-15, todėl minėtos aplinkybės laikytinos nepriklausančiomis nuo Ieškovės valios ir dėl to Ieškovei civilinė atsakomybė už Sutarties nevykdymą nuo 2017-09-07 iki 2017-11-16 nekyla. Atsakovo nurodytos aplinkybės taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovės mokėtina bauda už Sutarties vykdymo pradelsimą nuo 2017-11-16 iki 2017-11-28 sudaro 720,00 Eur (12 dienų x 60,00 Eur bauda už uždelstą dieną).
27. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog remiantis apeliantų nurodytais argumentais nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių vykdymą, tarpusavio priešpriešinių prievolių įskaitymą, įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teises normas.
28. Netenkinus pagrindinio apeliacinio skundo reikalavimo dėl skolos priteisimo, plačiau nepasiakytina dėl išvestinių reikalavimų dėl delspinigių, procesinių palūkanų perskaičiavimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
29. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus Atsakovės apeliacinio skundų, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.
30. Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacija).
31. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. Ieškovė nurodo, kad ji patyrė 800,00 Eur dydžio išlaidas už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, kurias ji prašo priteisti iš Atsakovės (b. l. 163-165). Teisėjų kolegija sprendžia, kad Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus apeliacinį skundą priteistinos iš Atsakovės Ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
32. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė grąžinti jai už apeliacinį skundą permokėtus 32,00 Eur. Pastarasis prašymas išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-17 nutartimi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jo plačiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar apeliacinio skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
35. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.
36. Apibendrinant daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pagrindo teismo sprendimui naikinti nėra, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovės UAB „Tomosta“ apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-05 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti Ieškovei UAB „Climatika“, juridinio asmens kodas 304058534, iš Atsakovės UAB „Tomosta“, juridinio asmens kodas 300023272, apeliacinės instancijos teisme patirtas 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.