Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-48-372/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-08
Bylos Nr.: e2A-48-372/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Valantienė, Birutė Simonaitienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas: V. S.
Atsakovas: D. S.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-48-372/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03811-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 2.3.2.10.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-20-1051/2022 pagal ieškovės V. S. patikslintą ieškinį atsakovui D. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turto padalijimo, bei atsakovo D. S. priešieškinį ieškovei V. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalijimo ir turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. V. S. ieškiniu, kuris buvo keletą kartų tikslintas, paskutinis tikslinimas – 2022-04-22, teismo prašė: 1) nutraukti ieškovės V. S. ir atsakovo D. S. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo D. S. kaltės ir nustatyti, kad pavardės po santuokos nutraukimo būtų: ieškovės – „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovo – „(duomenys neskelbtini)“; 2) pripažinti (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 3) padalinti bendrą sutuoktinių nuosavybę: atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir joje esančio gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui bei žemės sklypo gerbūvio sutvarkymui panaudotas medžiagas ir darbus; 4) ieškovei iš atsakovo priteisti už (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalyje žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui bei žemės sklypo gerbūvio sutvarkymui panaudotų medžiagų ir darbų vertės piniginę kompensaciją – 64491,82 Eur; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2015 metais, būdama Norvegijoje, susipažino su atsakovu. 2015-01-13 atsakovas Lietuvoje nupirko (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Tų pačių metų gruodžio 17 dieną atsakovas išvyko į Lietuvą atostogoms, po savaitės atsiuntė ieškovei telefonu nuotraukas, kad pradėjo įsigytame sklype statyti garažą. Po poros dienų atsakovas paprašė ieškovės paskolinti pinigų, ieškovė paskolino 30000 NOK (Norvegijos kronų) (3145,31 Eur).

3. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. apie liepos mėnesį šalys kartu apsigyveno Norvegijoje. Ieškovė pasiūlė atsakovui statyti šeimos būstą – gyvenamąjį namą, kad šeima turėtų kur grįžti iš Norvegijos. Atsakovas sutiko, ieškovės pervesta pinigų suma buvo ieškovės pirmasis įnašas į šeimos būsto statybą. Žemės sklype šalys, gyvendamos kartu ir vesdamos bendrą ūkį, bendromis lėšomis, darbu ir pastangomis pasistatė šeimos būstą (gyvenamąjį namą), sutvarkė aplinką, įrengė gerbūvį, pritaikė žemės sklypą šeimos poreikiams ir rekreacijai (kiemo asfaltavimas, aptvėrimas, žemės darbai, dekoratyvinių želdinių sodinimas ir kt.), t. y. atsakovo asmeninį žemės sklypą bendromis lėšomis ir darbu iš esmės pagerino. Namo statybos vyko abiejų šalių lėšomis, buvo mokama tiek grynaisiais pinigais, tiek pavedimais, abi šalys tarpusavyje tarėsi, planavo. Ieškovės iki bendro gyvenimo sutaupyti pinigai taip pat buvo panaudoti šeimos būsto statybai.

4. Ieškovė nurodė, kad šalys planavo pastatytame būste kartu gyventi, nors gyvenimas kartu nebuvo lengvas (atsakovas ne kartą kėlė ranką prieš ieškovę). Atsakovas pasiūlė tuoktis ir (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nors namo statybos ėjo į pabaigą, tačiau šalių bendras gyvenimas kartu darėsi vis sudėtingesnis. Ieškovė pradėjo bijoti atsakovo, kuris naudojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. 2020 metais buvo uždaryta atsakovo firma Norvegijoje. Atsakovas grįžo į Lietuvą, o ieškovę paliko.

5. Ieškovė nurodė, kad atsakovas su ja elgėsi nepagarbiai, žemino, prieš ją smurtavo bei paliko šeimą, t. y. iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, todėl yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovė tik dirbo, finansavo statybą, rūpinosi šeimos gerbūviu ir periodiškai patyrė atsakovo smurtą. Atsakovas santuoką sudarė išimtinai dėt savanaudiškų paskatų, t. y., kad galėtų ieškovę išnaudoti finansiškai, už ieškovės uždirbtas lėšas pastatyti savo įsigytame sklype namą, garažą, įsigyti kitokio turto, o tai visiškai nesuderinama su santuokos esme ir šeimos interesais. Atsakovas išėjo iš šeimos, ja nesirūpina, piktybiškai ir sąmoningai nevykdė savo, kaip sutuoktinio, pareigų, buvo nelojalus, ieškovės negerbė, žiauriai elgėsi su ja. Būtent atsakovo elgesys sugriovė šalių tarpusavio santykius ir šeimą. Atsakovas tai darė savo noru, būdamas sąmoningas ir suvokdamas savo veiksmų prasmę bei pasekmes. Tiek fizinio, tiek psichologinio smurto prieš ieškovę naudojimas buvo tęstinis.

6. Ieškovė nurodė, jog nors žemės sklypas buvo įsigytas atsakovo iki santuokos, šalys, gyvendamos faktinėje santuokoje, nutarė jame statyti bendrą šeimos būstą. Gyvenamasis namas buvo statomas ir jau šalims įregistravus santuoką, namas neįregistruotas, todėl statyba laikytina neužbaigta. Šalys pradėjo statyti namą faktinėje santuokoje, vesdamos bendrą ūkį, bendromis lėšomis. Darbu ir pastangomis, įregistravus santuoką, toliau vykdė namo statybas ir žemės sklypo esminio pagerinimo darbus. Esant šalių susitarimui dėl bendro šeimos būsto statymo atsakovo žemės sklype, šis turtas, pastačius namą, išasfaltavus dalį žemės sklypo bei iš esmės sutvarkius gerbūvį, pritaikant jį šeimos poreikių tenkinimui, įgavo bendrosios jungtinės nuosavybės statusą ir faktiškai tapo dalintinu objektu.

7. Ieškovė nurodė, kad šalys statė ginčo namą, kaip šeimos būsimą būstą. Buvo aiškiai išreikšta abiejų šalių valia namą statyti bendrai, ant atsakovo žemės sklypo, atliekant esminį jo pagerinimą. Gyvenamąjį namą šalys pastatė, žemės sklypą gerino faktinėje santuokoje, šalys sukūrė bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Namas nėra įteisintas, daiktinės teisės į jį neįregistruotos. Byloje paskirtos teismo ekspertizės akto duomenimis namo statybos vertė (neįskaitant teismo proceso metu nugriautos stoginės, šulinio, tvoros, alpinariumo ir asfalto dangos įrengimo kaštų) yra ne mažesnė kaip 102987,00 Eur. Ieškovei mokėtinos kompensacijos suma sudaro 64491,82 Eur (102987,00 Eur – gyvenamojo namo statybos vertė + 4171,00 Eur – nugriautos terasos (stoginės) statybinė vertė + 20220,00 Eur – šulinio, tvoros, alpinariumo ir asfalto dangos statybinė vertė + 1 605,63/2 Eur – žemės sklypo vertė). Atsakovas vienas valdo ir naudoja statinius (su juose esančiais bendrais šalių daiktais), pastatytus iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių darbų ir medžiagų, todėl atsakovui dalytinas turtas priteistinas natūra, o ieškovei priteistina kompensacija.

8. Atsakovas pareiškė priešieškinį, teismo prašė: 1) nutraukti ieškovės V. S. ir atsakovo D. S. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės V. S. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti šias pavardes: V. S. – ,,(duomenys neskelbtini)“, D. S. – ,,(duomenys neskelbtini)“; 3) išlaikymo sutuoktiniams vienas iš kito nepriteisti; 4) padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, priteisti ieškovei lengvąjį automobilį Audi A6, (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5000,00 Eur, priteisiant iš ieškovės atsakovui 2500,00 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei atitenkanti automobilį (šioje dalyje byla nutraukta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 6 d. nutartimi); 5) pripažinti, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,1056 ha), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,1278 ha) ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,1275 ha) yra bendroji dalinė V. S. ir D. S. nuosavybė ir šį turtą padalinti natūra: priteisti ieškovei žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) priteisti iš ieškovės valstybės naudai atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

9. Atsakovas nurodė, kad šalys susipažino ir pradėjo draugauti 2015 m. lapkričio mėnesį, nuo 2016 m. pradėjo kartu gyventi. Šalių santykiai prieš santuoką ir po santuokos iki 2018 m. pabaigos buvo geri, jie vienas su kitų sutarė, tarpusavio konfliktų nebuvo. 2018 m. pabaigoje ieškovė be jokio pagrindo pradėjo aštrinti buitinius tarpusavio nesutarimus, kurie iš jos pusės pereidavo į žodinius konfliktus, siekiant pažeminti sutuoktinį (atsakovo atžvilgiu buvo vartojamas psichologinis smurtas), ieškovė pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais. Atsakovas, tikėdamasis, kad sutuoktinių santykiai normalizuosis ir jiems pavyks išsaugoti santuoką, 2020 m. kovo mėnesį grįžo į Lietuvą, tačiau ieškovė po jo išvykimo inicijavo santuokos nutraukimo procesą.

10. Atsakovas nurodė, kad ieškovės netinkamas elgesys atsakovo atžvilgiu, visiškas šeimos bendrų poreikių ignoravimas, nepagarba sutuoktiniui, jos nelojalumas, nenoras išsaugoti santuoką pažeidė Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytas sutuoktinio pareigas. Kadangi tolesnis santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas dėl pačios ieškovės kaltės, konstatuotina, kad santuoka iširo ieškovės kaltės.

11. Atsakovas nurodė, kad šalys santuokos metu jokio nekilnojamojo turto neįgijo. Namų apyvokos bei asmeniniai daiktai buvo pasidalinti, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai. Atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, įgyto iki santuokos sudarymo, kuris, nutraukiant santuoką, yra nedalintinas: butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ūkinio pastato (buto priklausinio) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti pagal 2011-03-18 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2015-01-13 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Atsakovas nurodė, jog ieškovės nurodytą gyvenamąjį namą, esantį žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statosi atsakovo mama, statybos pradėtos dar 2013 metais. Atsakovas šio namo neturi, neturi jo projekto, leidimo statybai, todėl jis niekaip negali būti laikomas jo asmenine ar bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe.

13. Atsakovas nurodė, jog Norvegijoje dirbo statybos srityje, savo vardu pradėjo verslą, jo mėnesinės pajamos (atskaičius mokesčius) kas mėnesį viršydavo 5000,00 Eur. Pradėjus gyventi su ieškove, tarp šalių buvo sutarta dėl partnerystės, kuriant bendrą šeimyninį gyvenimą, įsigyjant turtą. Šalys sutarė, kad kartu bendromis pajamomis rūpinsis buitimi ir turto įsigijimu, sukūrimu, atnaujinimu, priežiūra ir išlaikymu. Atsakovas ketino Lietuvoje nusipirkti žemės sklypą, jame pasistatyti gyvenamąjį namą bendram šeimyniniam gyvenimui. Atsakovas dar 2011 metais (duomenys neskelbtini) buvo numatęs įsigyti kelis žemės sklypus ir žemės sklypu savininkei padėjo parengti ir įforminti žemės sklypų įteisinimo procedūras. Atsakovas 2016 metais iš asmeninių santaupų sumokėjo už 3 žemės sklypus, tačiau kadangi atsakovas visiškai pasitikėjo ieškove ir su ja siejo savo ateitį, žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartys buvo įformintos ieškovės vardu. Atsakovas pažymėjo, jog savo pajamomis ir darbu prisidėjo ne tik prie namų ūkio, buities ir turto įsigijimo, sukūrimo, atnaujinimo, priežiūros ir išlaikymo, tačiau ir nuo 2016 metų daugiau nei puse sumos padengė ieškovės Lietuvoje atliktas plastines chirurgines veido odos, krūtų, stomatologines dantų implantavimo operacijas.

14. Atsakovas nurodė, kad ieškovė iki santuokos sudarymo Tauragėje asmenės nuosavybės teise turėjo du butus. Vienas butas 2017 metais nuosavybės teise buvo perleistas jos sūnui. Santuokos metu ieškovė asmeninės nuosavybės teise turimą butą remontavo, todėl į bylą pateikti kvitai bei sąskaitos statybinėms medžiagoms įsigyti buvo skirti buto remontui, o ieškovės pateiktas pinigų išgryninimas iš jos sąskaitos buvo beveik visas skirtas jos grožio procedūroms apmokėti. Statybinės medžiagos, įsigytos pagal ieškovės pateiktus kvitus ir sąskaitas, buvo skirtos jos asmeninės nuosavybės teise turimo buto Tauragėje remontui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu nuspręsta ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti iš dalies; nutraukti ieškovės V. S. ir atsakovo D. S. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei V. S. palikti pavardę – „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui D. S. – „(duomenys neskelbtini)“; nutraukus santuoką priteisti atsakovui D. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui bei žemės sklypo gerbūvio sutvarkymui panaudotas medžiagas, o ieškovei V. S. iš atsakovo D. S. priteisti 33000,00 Eur piniginę kompensaciją; likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti; priteisti ieškovei V. S. iš atsakovo D. S. 3704,79 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovės V. S. valstybei 183,51 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas; grąžinti ieškovei V. S. iš valstybės biudžeto 79,37 Eur žyminio mokesčio; sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto – (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalies, unikalus daikto Nr.(duomenys neskelbtini), ir šioje žemės sklypo dalyje, esančio gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui bei gerbūvio sutvarkymui panaudotų medžiagų, nuosavybės teisės perleidimo draudimo, taip pat draudimą įregistruoti nuosavybės teisę į ant (duomenys neskelbtini) dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galimai esantį gyvenamąjį namą trečiųjų asmenų vardu, išskyrus ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ar/ir atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu; sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl ieškovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,1056 ha, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,1278 ha, ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,1275 ha, perleidimo draudimo; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi atsakovo D. S. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

16. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalių santuoka iširo ne dėl vieno sutuoktinio kaltės. Teismas sprendė, kad abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes dėjo nepakankamai pastangų sukurti ir išsaugoti šeimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam. Teismas pripažino, kad abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, ir santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

17. Teismas nurodė, kad nepaisant to, jog ieškovė investavo dalį savo asmenių lėšų ir prisidėjo darbu prie ginčo žemės sklypo dalies asfaltavimo, dekoratyvinių augalų sodinimo ir pan., tai nėra pagrindas išvadai, kad tokiu būdu buvo iš esmės pagerintas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis ginčo žemės sklypas. Teismas pažymėjo, jog ieškovė prisiėmė riziką, finansuodama ginčo žemės sklypo dalyje atliktus asfaltavimo darbus, landšafto darbus, kurie, konstatavus savavališkos statybos darbų faktą, netenka prasmės ir negali būti pripažinti esminiais pagerinimais, be to, žemės sklypo pagerinimas sutuoktinių lėšomis neturėjo esminės reikšmės jo rinkos vertės pokyčiams.

18. Teismas sprendė, jog reikalavimas pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atmestinas, tad nėra pagrindo tenkinti ir ieškinio dalį dėl kompensacijos ieškovei priteisimo už žemės sklypo gerbūvio sutvarkymui panaudotas medžiagas ir darbus.

19. Teismas darė išvadą, kad ginčo namą, jeigu jis būtų teisiškai registruotas, būtų pagrindas pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes jo statyba (savavališka) buvo pradėta šalims pradėjus gyventi kartu, o baigta gyvenant santuokoje. Teismas pažymėjo, kad ginčo namas nėra įteisintas, jo nuosavybės teisės nėra registruotos nei ieškovės, nei atsakovo vardu, todėl pagal formuojamą teisminę praktiką bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažintina ginčo gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui panaudotos medžiagos.

20. Teismas sprendė, kad padalinus sutuoktiniams ginčo gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui panaudotas medžiagas tarp sutuoktinių po ½ dalį kiekvienam, toks padalijimas prieštarautų protingumo ir teisingumo principui, pažeistų sutuoktinių teisėtus interesus, būtų pagrindu kilti konfliktams, juolab, kad žemės sklypo dalis, kurioje yra ir savavališkai pastatytas ginčo namas, priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad ginčo gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui panaudotos medžiagos priteistinos atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija už atsakovui tenkančią ieškovės dalį.

21. Teismas pažymėjo, kad sutuoktiniai, vykdę savavališką statybą kartu, abu turi prisiimti ir savavališkos statybos pasekmes, tai yra savavališkai vykdytos statybos darbų išlaidas turi prisiimti tiek ieškovė, tiek atsakovas, taip pat abu sutuoktiniai turi prisiimti ir nuostolius, susijusius su panaudotų statybinių medžiagų nuvertėjimu, lyginant su naujų statybinių medžiagų kaina.

22. Teismas sprendė, kad atsakovui priteisus ginčo gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui panaudotas medžiagas, ieškovei iš atsakovo priteistina 33000,00 Eur kompensacija, t. y. 32 proc. nuo ekspertizės išvadose nurodytos 102987,00 Eur sumos. Teismas vertino, kad tokio dydžio kompensacijos priteisimas nesudarys pagrindo pripažinti atsakovą praturtėjus, o ieškovę finansiškai nukentėjus, nes gyvenamąjį namą (daiktinės teisės neįregistruotos) atsakovas privalomuoju nurodymu yra įpareigotas nugriauti, tai pareikalaus papildomų lėšų. Teismas akcentavo, jog ieškovės pasirikta pozicija reikalauti piniginės kompensacijos, atsižvelgiant į atliktų statybos darbų vidutinę rinkos kainą, visą finansinę atsakomybę, susijusią su savavališka statyba, paliekant vien atsakovui, pripažintina pažeidžianti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

23. Teismas nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo susitarimo sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, ieškovei savo vardu įsigyjant žemės sklypus, kuriuos atsakovas prašo pripažinti bendrąja daline nuosavybe ir padalinti natūra, nebuvo. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys ir nustatytos aplinkybės labiau pagrindžia tikimybę, kad žemės sklypai buvo įgyti ieškovės asmeninėmis lėšomis ir yra jos asmeninė nuosavybė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

24. Apeliaciniame skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo ieškovė (apeliantė) V. S. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą atmestų reikalavimų dalyje ir atmestus ieškovės reikalavimus patenkinti: 1) nutraukti ieškovės V. S. ir atsakovo D. S. santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) pripažinti (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių V. S. ir D. S. nuosavybe; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo už (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalyje žemės sklypo esančio gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui bei žemės sklypo gerbūvio sutvarkymui panaudotų medžiagų ir darbų vertės piniginę kompensaciją – 64491,82 Eur; 4) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl atsakovo D. S. nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto – (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalies, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir šioje žemės sklypo dalyje esančio gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui bei gerbūvio sutvarkymui panaudotų medžiagų, nuosavybės teisės perleidimo draudimo, taip pat draudimą įregistruoti nuosavybės teisę į ant (duomenys neskelbtini) dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galimai esantį gyvenamąjį namą trečiųjų asmenų vardu, išskyrus ieškovės V. S. ar/ir atsakovo D. S. vardu, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti galioti nepakeistą; 6) iš naujo paskirstyti pirmojoje teismo instancijoje patirtas išlaidas, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

24.1. Byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų konstatuoti ieškovės kaltę. Teismas nepakankamai įvertino atsakovo kaltės aplinkybes ir pastangas išsaugoti šeimą. Teismas kaltę tyrė iš esmės per smurtavimo ir lojalumo aplinkybes, tačiau neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų apie atsakovo savanaudiškumą ir tai, kad būtent jis nutraukė santuokinius ryšius (paliko šeimą). Teismas šiuo aspektu neįvertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų. Ieškinyje buvo nurodyta, kad atsakovo savanaudiškas elgesys buvo iš esmės viena pagrindinių priežasčių, lėmusių nesutarimus šeimoje. Šalių namas buvo pastatytas naudojantis iš esmės ieškovės lėšomis, po to atsakovas ieškovę paliko. Būtent tik ieškovė bandė išsaugoti šeimą ir buvo grįžusi net du kartus į šeimos būstą, tačiau abiem atvejais su ieškove atsakovas pasielgė žeminančiai, nepagarbiai ir nežmoniškai. Atsakovo elgesys viso proceso metu taip pat įrodo jo savanaudiškumą, jis bet kokiais būdais siekė palikti ieškovę be nieko, nepaisydamas net teismo draudimų, siekė šeimos turtą įteisinti savo mamos vardu. Teismas šių aplinkybių neįvertino. Ne tik smurtas, bet ir kitas netinkamas elgesys kito sutuoktinio atžvilgiu ir savanaudiškumas turėtų būti pripažinti sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo įrodymais. Atsakovo kaltės prezumpcijos paneigimo našta tenka pačiam atsakovui, kuris jos nepaneigė. Būtent atsakovas nesiekė išsaugoti santuoką ir netinkamai elgėsi su ieškove, paliko šeimą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie abiejų sutuoktinių kaltę nėra pakankamai pagrįsta. Be to, byloje nėra nei vieno įrodymo apie ieškovės netinkamą elgesį atsakovo atžvilgiu, kad ieškovė paliko šeimą ar pan., todėl šioje dalyje sprendimas keistinas, konstatuojant tik atsakovo kaltę.

Žemesnės instancijos teismas

24.2. Teismas nepripažino dalį žemės sklypo bendrąja sutuoktinių nuosavybe, konstatuodamas, kad šis turtas iš esmės nebuvo pagerintas. Teismo atliktas žemės sklypo pagerinimo įrodymų vertinimas yra netinkamas, o išvada, jog žemės sklypo dalis iš esmės nepagerinta, prieštarauja rašytiniams bylos įrodymams. Teismas sutiko su tuo, jog byloje pateikti VĮ „Registrų centras“ išrašai yra žemės dalies vertės įrodymai, kuriuose fiksuotas rinkos vertės pasikeitimas yra susijęs vien tik su nekilnojamojo turto masinio vertinimo pokyčiais. Atliekant ginčo žemės dalies masinį vertinimą nebuvo vertinamas žemės sklype jau faktiškai esantis, tačiau neįregistruotas, turtas – asfalto aikštelė, alpinariumas, šulinys ir kt., nes masinio vertinimo metu atsižvelgiama tik į išviešintą (įregistruotą) turtą. Į žemės dalį buvo investuota, įrengiant asfalto dangą, mažiausiai 2700,00 Eur; UAB „Turtasta“ sąmatoje nurodyta, kad žemės sklype gerbūvio darbų statybinė vertė siekia 20220,00 Eur; žemės pagerinimai (asfalto danga, alpinariumas, šulinys, apželdinimas) nėra pripažinti nelegalia statyba; į bylą pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kita vaizdo medžiaga, kurie įrodo, kad žemės sklypas yra iš esmės išpuoselėtas (pagerintas), tokiame žemės sklype, vėliau legaliai statant namą, nebūtų patiriamos išlaidos infrastruktūros įrengimui, asfaltavimui, apželdinimui dekoratyviniais augalais ir kt. Ekspertizės akte gerbūvio darbai liko neįvertinti. Atsakovas gerbūvio įrengimo vertės neginčijo ir kitokios neįrodinėjo. Teismas nepateikė motyvų, kodėl atmeta žemės dalies esminio pagerinimo įrodymus.

24.3. Teismas, dalindamas turtą, pažeidė rungimosi principą, peržengė priešieškinio reikalavimus, todėl atsakovui priteisė 100 proc. turto natūra, o ieškovei priteisė tik 33 proc. kompensacijos dalį, t. y. nukrypo nuo lygių dalių prezumpcijos. Teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, iš esmės pažeidė CK 3.117 straipsnio 2 dalies ir 3.123 straipsnio reglamentavimą. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl lygių dalių principo taikymo, nepagrindė realaus poreikio nukrypti nuo lygių dalių principo. Nėra duomenų, kad atsakovui yra pagrindas priteisti turto iš esmės daugiau nei ieškovei, net jeigu ir būtų konstatuota abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos nutraukimo, nes abipusės kaltės faktas nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovas nei priešieškiniu, nei kitu procesiniu dokumentu nereikalavo nukrypti nuo lygių dalių prezumpcijos. Byloje nėra sprendžiami nepilnamečių, neįgalių ar kitų išlaikymo, gyvenimo sąlygų stokojančių asmenų klausimai. Teismas neturėjo pagrindo priteisti dalijamo turto atsakovui daugiau (visą turtą natūra), o ieškovei mažiau (tik dalį kompensacijos). Teismas peržengė priešieškinio ribas ir pažeidė procesines (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalies) teisės normas. Jų pažeidimas kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstamas grubiu ir sudarančiu pagrindą panaikinti teismo sprendimą.

Šalies argumentai

24.4. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta, įsiteisėjus sprendimui, panaikinti 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina gyvenamojo namo statybai, įrengimui, apstatymui bei gerbūvio sutvarkymui panaudotų medžiagų, nuosavybės teisės perleidimo draudimo, taip pat draudimo įregistruoti nuosavybės teisę į ant dalies žemės sklypo galimai esantį gyvenamąjį namą trečiųjų asmenų vardu, t. y. vien tik šia nutartimi, iki kol bus įvykdytas teismo sprendimas, situacijos status quo nebus užtikrintas, nes po sprendimo įsiteisėjimo panaikinus 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartį, gali būti apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas. Teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartyje nurodytas turtas yra realiai vienintelis turtas, iš kurio gali būti įvykdomas sprendimas. Be to, atsakovui yra paskirta šioje civilinėje byloje bauda, taip pat ir baudžiamojoje byloje. Nors nuosprendis neįsiteisėjęs, tačiau aplinkybės pačios savaime suponuoja padidėjusią riziką. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas, laikinosios apsaugos priemonės turi būti paliktos ne iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

25. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas D. S. prašo apeliacinį skundą atmesti; pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

25.1. Atsakovas priešieškinyje pateiktus argumentus dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodė, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog šalių santuoka iširo ne dėl vieno sutuoktinio kaltės. Abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes dėjo nepakankamai pastangų sukurti ir išsaugoti šeimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam.

25.2. Atsakovas žemės sklypo dalį įgijo pagal 2015-01-13 pirkimo-pardavimo sutartį, žemės sklypas santuokos metu nebuvo pagerintas, todėl nėra pagrindo pripažinti dalį žemės sklypo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šalys neturi santuokos metu įgyto teisiškai įregistruoto nekilnojamojo turto. Atsakovas žemės sklypą įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė pradiniame ieškinyje nereiškė jokio reikalavimo dėl sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovė žinojo, kad ginčo namas yra statomas neturint statybą leidžiančių dokumentų. Iki 2021-06-11 nebuvo nustatyta viso žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp sklypo 9 bendrasavininkų, kurie bendrai prižiūrėjo ir tvarkė žemės sklypą, sklypo pagerinimas buvo atliktas visų bendraturčių darbų ir lėšomis. Be to, eksperto ekspertizės akte nurodyta, kad statybos, apdailos, įrengimo ir žemės sklypo, kuriame pastatytas gyvenamas namas, gerbūvio sutvarkymo medžiagų bei darbų statybinė kaina (vertė) sudaro 102987,00 Eur pagal vidutinę rinkos kainą, remiantis 2021 metų spalio mėnesio įkainiais. Santuokos metu nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2020 metų kovo mėnesio ieškovė į Lietuvą grįždavo 2-3 savaitėms (tik atostogų metu vasarą ir gruodžio mėnesį) ir prie žemės sklypo gerbūvio puoselėjimo praktiškai neprisidėdavo. Savavališką statybą vykdė abu sutuoktiniai, ieškovė prisiėmė riziką, finansuodama ginčo žemės sklypo dalyje atliktus asfaltavimo darbus, kitus darbus, kurie, konstatavus savavališkos statybos darbų faktą, šiuo atveju netenka prasmės, ir negali būti pripažinti esminiais pagerinimais. Sprendimu ieškovei priteista 33000,00 Eur piniginė kompensacija už gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui bei žemės sklypo gerbūvio sutvarkymui panaudotas medžiagas.

25.3. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būdama savavališkos statybos bendrasavininke, ji būtų dėjusi pastangas įteisinti statybą, o esant privalomajam nurodymui nugriauti – dėjusi pastangas įvykdyti privalomąją nurodymą. Ieškovės pasirikta pozicija reikalauti piniginės kompensacijos, atsižvelgiant į atliktų statybos darbų vidutinę rinkos kainą, visą finansinę atsakomybę, susijusią su savavališka statyba, paliekant vien atsakovui, pripažintina pažeidžianti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Ieškovei priteista 33000,00 Eur kompensacija, t. y. 32 proc. nuo ekspertizės išvadose nurodytos 102987,00 Eur sumos. Atsakovui teko sumokėti Inspekcijos ir Nacionalinės žemės tarnybos paskirtas administracines baudas už savavališką statybą, kuri buvo vykdyta kartu su ieškove. Teismas pagrįstai ir argumentuotai priteisė atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją, ir tai negali būti vertinama, jog teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

25.4. Nėra pagrindo ir ekonominio tikslingumo keisti sprendimu nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtį, paliekant galioti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

27. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės V. S. ir atsakovo D. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).

28. Į nagrinėjamą bylą ieškovė pateikė pirkimo kvitus, iš kurių nustatyta, kad 2016-2019 m. laikotarpiu buvo pirktos įvairios namų statybai, remontui ir apstatymui reikalingos prekės; banko išrašus, kuriuose užfiksuotos 2016-2019 m. grynųjų pinigų išėmimo operacijos bei įvairūs pinigų pavedimai (už perkamas prekes, atsakovui, atsakovo mamai).

29. Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog 2015-01-13 pirkimo-pardavimo pagrindu asmeninės nuosavybės teise atsakovui D. S. priklauso (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat jam asmeninės nuosavybės teise nuo 2011-03-18 priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalys pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

30. Į nagrinėjamą bylą pateiki dokumentai, jog Norvegijoje atsakovo įmonei yra iškelta bankroto byla ir yra dideli turtiniai skoliniai įsipareigojimai.

31. Į nagrinėjamą bylą pateiktos 2016-2019 m. ieškovės mokesčių ataskaitos bei turto ir pajamų mokesčių deklaracijos.

32. A. R. K. 2020-07-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog 2020-07-07 19 val. atvykus į sodybą, pas D. S., adresu: (duomenys neskelbtini), užfiksuoti gyvenamąjį namą ir jame esančius daiktus, D. S. atsakė, jog jokių daiktų čia nėra, neleis nieko fiksuoti, nes viskas priklauso jam. Buvo iškviesti policijos pareigūnai ir jiems bei V. S. dalyvaujant, antstolis nufotografavo gyvenamąjį namą, užfiksavo jo esamą išorę. Į bylą pateiktos ginčo namo (daiktinės teisės neįregistruotos), jo kiemo ir vidaus fotonuotraukos, kurios ieškovei buvo atsiųstos atsakovo D. S..

33. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio rašte užfiksuota, jog statybą leidžiantys dokumentai D. S. vardu statinių statybai žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nėra išduoti. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašte nurodyta, jog duomenų, kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dalies savininko D. S. vardu būtų išduotas statybą leidžiantis statinio statybai sklype, ar statinio būtų surašytas savavališkos statybos aktas, išduota pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendimų ar pan., neturi; 2020 m. spalio mėnesio rašte užfiksuota, kad 2020-09-21 atliko statybos patikrinimą, kurio metu nustatyta, jog gyvenamojo namo statyba yra savavališka. 2020-09-29 savavališkos statybos akte užfiksuota, jog nustatytas pažeidimas – statytojas D. S., neturėdamas pagal Statybos įstatyme nustatyta tvarka parengto statybos projekto ir privalomo leidimo statyti naują statinį, nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. savavališkai pastatė neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamą gyvenamosios vietos paskirties pastatą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). 2020-09-29 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad statytojas D. S., neturėdamas privalomo nustatyta tvarka parengto statybos projekto ir privalomo leidimo statyti naują statinį, nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. savavališkai pastatė neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamą gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastatą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). 2020-09-29 atsakovui D. S. surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) bei privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas įpareigotas iki 2021-03-29 nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). 2021-03-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, tenkindamas atsakovo prašymą, privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2021-06-29. Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šis terminas pratęstas iki 2022-06-30. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas patvirtino, kad statinys nenugriautas.

34. 2020-10-01 privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus Inspekcija nurodė savo lėšomis nugriauti žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), prie savavališkai pastatyto vienbučio gyvenamojo namo šiaurės fasado pastatytą stoginę ir sutvarkyti statybvietę. Įvykdymo terminas – 2021-04-01. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) leista Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atsakovo D. S. lėšomis nugriauti žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), prie savavališkai pastatyto vienbučio gyvenamojo namo šiaurės fasado pastatytą 6,70 m ilgio ir 3,50 m pločio ir 2,35 m aukščio stoginę ir sutvarkyti statybvietę. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas patvirtino, kad stoginė yra nugriauta.

35. Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, jog 2016-06-20 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovei V. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2014-06-26 iki 2018-01-04 asmeninės nuosavybės teise V. S. priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); laikotarpiu nuo 2014-06-27 iki 2017-08-08 asmeninės nuosavybės teise V. S. priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

36. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus rašte nurodyta, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį dėl to, jog 2017-06-01, apie 23.00 val., D. S. smurtavo prieš V. S.. Ikiteisminis tyrimas 2020-10-13 nutarimu buvo nutrauktas.

37. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi paskirta ginčo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos ir įrengimo bei žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pastatytas ginčo turtas, gerbūvio įrengimo statybos ekspertizė. 2021-12-19 – 2022-03-21 Teismo ekspertizės akte užfiksuota, jog atlikus skaičiavimus nustatyta, kad atliktų statybos darbų vertė sudaro 102987,00 Eur pagal vidutinę rinkos kainą, remiantis 2021 m. spalio mėnesio įkainiais.

Žemesnės instancijos teismas

38. A. D. S., atsakovo mama I. B. ir kiti sklypo bendraturčiai 2021-06-11 sudarė sutartį dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, kuria buvo nustatyta konkreti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), (jo dalių) naudojimosi tvarka.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

39. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nutraukti ieškovės V. S. ir atsakovo D. S. santuoką dėl atsakovo kaltės. Ieškovė akcentavo, jog byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų konstatuoti jos kaltę. Ieškovės nuomone, teismas nepakankamai įvertino atsakovo kaltės aplinkybes ir pastangas išsaugoti šeimą. Teismas kaltę tyrė iš esmės per smurtavimo ir lojalumo aplinkybes, tačiau neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų apie atsakovo savanaudiškumą ir tai, kad būtent jis nutraukė santuokinius ryšius (paliko šeimą). Ieškovė pažymėjo, jog būtent atsakovas nesiekė išsaugoti santuoką ir netinkamai elgėsi su ieškove, paliko šeimą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie abiejų sutuoktinių kaltę nėra pakankamai pagrįsta.

40. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas.

41. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

42. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

43. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

44. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovas su ja elgėsi nepagarbiai, žemino, prieš ją smurtavo bei paliko šeimą, t. y. iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, todėl yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovė tik dirbo, finansavo statybą, rūpinosi šeimos gerbūviu ir periodiškai patyrė atsakovo smurtą. Ieškovės vertinimu, atsakovas santuoką sudarė išimtinai dėt savanaudiškų paskatų, t. y., kad galėtų ieškovę išnaudoti finansiškai, už ieškovės uždirbtas lėšas pastatyti savo įsigytame sklype namą, garažą, įsigyti kitokio turto. Atsakovas išėjo iš šeimos, ja nesirūpina, piktybiškai ir sąmoningai nevykdė savo, kaip sutuoktinio, pareigų, buvo nelojalus, ieškovės negerbė, žiauriai elgėsi su ja. Ieškovės nuomone, būtent atsakovo elgesys sugriovė šalių tarpusavio santykius ir šeimą. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. pabaigoje ieškovė be jokio pagrindo pradėjo aštrinti buitinius tarpusavio nesutarimus, kurie iš jos pusės pereidavo į žodinius konfliktus, siekiant pažeminti sutuoktinį (atsakovo atžvilgiu buvo vartojamas psichologinis smurtas), ieškovė pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovės netinkamas elgesys atsakovo atžvilgiu, visiškas šeimos bendrų poreikių ignoravimas, nepagarba sutuoktiniui, jos nelojalumas, nenoras išsaugoti santuoką pažeidė esmines sutuoktinių tarpusavio pareigas.

Žemesnės instancijos teismas

45. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo ne dėl vieno sutuoktinio kaltės, ir nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes dėjo nepakankamai pastangų sukurti ir išsaugoti šeimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam.

46. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje tiek ieškovei, tiek atsakovui, besiremiantiems aplinkybėmis apie netinkamą kito sutuoktinio elgesį, teko pareiga pagrįsti faktus, sudarančius kito sutuoktinio kaltės prezumpciją. Šiuo atveju nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė įrodymų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti išimtinai vienos iš šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo.

47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti.

48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

49. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių nurodytus argumentus, byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju abi šalys prisidėjo prie santuokos ryšių nutrūkimo, abi ginčo šalys iš esmės nesprendė visų šeimos gyvenimo klausimų abipusiu sutarimu, nerodė abipusės pagarbos vienas kitam, pažeidė savitarpio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas. Šiuo atveju būtent abiejų sutuoktinių veiksmais nebuvo pasiektas ilgalaikis ir lojalus bendravimas.

Žemesnės instancijos teismas

50. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi abiejų šalių teiktais paaiškinimais, vertino liudytojų nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Abiejų sutuoktinių kaltė pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta, vadovaujantis CK 3.60 straipsnio 2 dalimi, konstatavus abiejų šalių pažeistas jų, kaip sutuoktinių, lojalumo vienas kitam, pagarbos pareigas.

51. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo pripažinti (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių V. S. ir D. S. nuosavybe. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino dalį žemės sklypo bendrąja sutuoktinių nuosavybe, konstatuodamas, kad šis turtas iš esmės nebuvo pagerintas, tačiau teismo atliktas žemės sklypo pagerinimo įrodymų vertinimas netinkamas, o išvada, jog žemės sklypo dalis iš esmės nepagerinta, prieštarauja rašytiniams bylos įrodymams.

52. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra registruota atsakovo D. S. vardu 2015-01-26, dalis žemės klypo įgyta 2015-01-13 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.

53. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

54. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis ir nustatyti šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes: 1) kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; 2) kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; 3) kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018).

55. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013). Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).

56. Ieškovės vertinimu, ginčo žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas, kadangi ieškovės lėšomis buvo atliktas kiemo asfaltavimas, aptvėrimas, atlikti dekoratyvinių želdinių sodinimo darbai ir pan. Ieškovė pažymėjo, jog į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina jos nurodomas aplinkybes: pateikti duomenys apie 2700,00 Eur sumokėjimą už žemės dalyje įrengtą asfalto dangą (į 1330,69 Eur vertės žemės dalį buvo investuota, įrengiant asfalto dangą, mažiausiai 2700,00 Eur); į bylą pateikta UAB „Turtasta“ sąmata, kurioje nurodyta, kad žemės sklype gerbūvio darbų statybinė vertė siekia 20220,00 Eur; pateiktas 2020-07-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kita vaizdo medžiaga taip pat patvirtina, kad žemės sklypas yra iš esmės išpuoselėtas (pagerintas), tokiame žemės sklype (vėliau legaliai statant namą) nebūtų patiriamos išlaidos infrastruktūros pakartotiniam įrengimui, asfaltavimui, apželdinimui ir kt.

57. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką ieškovės nurodyto pobūdžio darbai laikytini žemės sklypo pagerinimu, tačiau ar tokie pagerinimai pripažintini esminiais, priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Šiuo atveju svarbu tai, kad ginčo žemės sklype nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. buvo savavališkai pastatytas neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamas gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastatas, statyba neįteisinta, priimtas privalomasis nurodymas savavališkai pastatytą pastatą nugriauti, privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. Ieškovė žinojo, jog pastatas yra statomas, neturint statybą leidžiančių dokumentų, tačiau nepaisant to, ji investavo savo asmenes lėšas, prisidėjo darbu. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė prisiėmė riziką, finansuodama ginčo žemės sklypo dalyje atliktus asfaltavimo darbus, landšafto darbus, kurie, konstatavus savavališkos statybos darbų faktą, netenka prasmės, ir negali būti pripažinti esminiais pagerinimais.

58. Į bylą pateikti VĮ „Registrų centras“ duomenys, iš kurių nustatyta, kad 2018-09-18 masinio vertinimo metu atsakovo vardu registruotos ginčo žemės sklypo dalies vidutinė rinkos vertė buvo 1330,69 Eur (duomenys neskelbtini), o 2022-01-01 masinio vertinimo metu nustatyta vertė – 1605,63 Eur (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad šalims gyvenat santuokoje ginčo žemės sklypo vertė padidėjo apie 17 proc., tad šiuo atveju žemės sklypo vertė padidėjo ne ženkliai, todėl spręstina, kad žemės sklypo pagerinimas sutuoktinių lėšomis neturėjo esminės reikšmės jo rinkos vertės pokyčiams. Be to, šiuo atveju taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad, konstatavus savavališkos statybos darbų faktą, ginčo turto vertė dėl atliktų pagerinimų padidėjo.

59. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti aplinkybės, jog atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis ginčo žemės sklypas buvo pagerintas iš esmės.

60. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018).

61. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažintinos tik ginčo gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui panaudotos medžiagos, o reikalavimas pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atmestinas. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ir ieškinio dalį dėl kompensacijos ieškovei priteisimo už žemės sklypo gerbūvio sutvarkymui panaudotas medžiagas ir darbus.

62. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo priteisti iš atsakovo už (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) dalyje žemės sklypo esančio gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui bei žemės sklypo gerbūvio sutvarkymui panaudotų medžiagų ir darbų vertės piniginę kompensaciją – 64491,82 Eur. Ieškovė nurodė, kad teismas, dalindamas turtą, pažeidė rungimosi principą, peržengė priešieškinio reikalavimus, nukrypo nuo lygių dalių prezumpcijos, nepagrindė realaus poreikio nukrypti nuo lygių dalių principo. Ieškovės vertinimu, teismas neturėjo pagrindo priteisti dalijamo turto atsakovui daugiau (visą turtą natūra), o ieškovei mažiau (tik dalį kompensacijos). Teismas peržengė priešieškinio ribas ir pažeidė procesines teisės normas.

63. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypo vertė kito nežymiai, žemės sklypo pasikeitimai, šalims atlikus asfaltavimo, landšafto ir pan. darbus, konstatavus savavališkos statybos darbų faktą, netenka prasmės. Ieškovė prisiėmė riziką finansuodama tokio pobūdžio darbus. Šiuo atveju priėmus privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius (nugriauti statinį) ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, nėra pagrindo konstatuoti atliktus žemės sklypo esminius pagerinimus, o dėl kompensacijos (už statybos, apdailos, įrengimo ir žemės sklypo, kuriame pastatytas savavališkos statybos statinys, gerbūvio sutvarkymo medžiagų bei darbų vertę) pirmosios instancijos teismas išsprendė priimdamas sprendimą dėl ginčo namo.

64. Dėl ginčo namo pirmosios instancijos teismas nurodė, jog jeigu jis būtų teisiškai registruotas, būtų pagrindas pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes jo statyba (savavališka) buvo pradėta šalims pradėjus gyventi kartu, o baigta gyvenant santuokoje. Tačiau šiuo atveju svarbus aspektas yra tai, kad ginčo namas nėra įteisintas, jo nuosavybės teisės nėra registruotos nei ieškovės, nei atsakovo vardu, todėl šiuo atveju pagal formuojamą teisminę praktiką, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažintina ginčo gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui panaudotos medžiagos. Pripažinus ginčo gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui panaudotas medžiagas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi būti nustatyta tarp sutuoktinių dalytina šių atliktų statybos darbų vertė.

65. Vadovaujantis CK 3.116 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

66. Kasacinio teismo praktikoje dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

67. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad padalinus sutuoktiniams ginčo gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui panaudotas medžiagas tarp sutuoktinių po ½ dalį kiekvienam, toks padalijimas prieštarautų protingumo ir teisingumo principui, pažeistų sutuoktinių teisėtus interesus, būtų pagrindu kilti konfliktams, todėl ginčo gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui panaudotos medžiagos priteistinos atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija už atsakovui tenkančią ieškovės dalį.

68. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su jai priteistos kompensacijos dydžiu.

69. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

70. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kurių egzistavimas galėtų būti pagrindu taikyti CK 3.123 straipsnio nuostatas. Tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos dydžio ieškovei priteisimo už atsakovui tenkančią turto dalį, svarbiomis pripažino šias nustatytas aplinkybes: abu sutuoktiniai žinojo, kad vykdo savavališkos statybos darbus; yra priimtas ir galiojantis privalomasis nurodymas nugriauti savavališkai pastatytą namą; nugriovus namą, atsakovui liks tik neteisėtai statybai panaudotos medžiagos, kurių vertė (nusprendus jas parduoti) neabejotinai yra mažesnė nei naujų statybinių medžiagų.

71. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi buvo paskirta gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybos, apdailos, įrengimo ir žemės sklypo, kuriame pastatytas gyvenamasis namas, gerbūvio sutvarkymo medžiagų bei darbų statybos ekspertizė. Teismo ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad ginčo turto, adresu (duomenys neskelbtini), statybos, apdailos, įrengimo ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pastatytas ginčo turtas, gerbūvio sutvarkymo medžiagų bei darbų statybinė skaičiuojama kaina (vertė) – atlikus skaičiavimus nustatyta, kad atliktų statybos darbų vertė sudaro 102987,00 Eur pagal vidutinę rinkos kainą, remiantis 2021 m. spalio mėnesio įkainiais. Atsižvelgdamas į nurodytas ekspertizės išvadas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovui priteisus ginčo gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui panaudotas medžiagas, ieškovei iš atsakovo priteistina 33000,00 Eur kompensacija, t. y. 32 proc. nuo ekspertizės išvadose nurodytos 102987,00 Eur sumos.

72. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus rašytinius įrodymus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovei priteistinos kompensacijos dydžio, atsižvelgė į byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismas akcentavo, jog ieškovė, reikalaudama kompensacijos, finansinės atsakomybės už neteisėtai vykdytą statybą prisiimti nenori, reikalauja, kad atsakovas atlygintų pusę statybos darbų kainos, pusę statybai panaudotų medžiagų kainos, bei prisiimtų atsakomybę nugriauti namą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs individualias nagrinėjamos bylos aplinkybes, sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl kompensacijos dydžio ieškovei priteisimo už atsakovui tenkančią turto dalį, atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje, todėl keisti ar naikinti šią sprendimo dalį nėra jokio pagrindo.

73. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl atsakovo D. S. nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto – (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalies, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), ir šioje žemės sklypo dalyje esančio gyvenamojo namo (daiktinės teisės neįregistruotos) statybai, įrengimui, apstatymui bei gerbūvio sutvarkymui panaudotų medžiagų, nuosavybės teisės perleidimo draudimo, taip pat draudimą įregistruoti nuosavybės teisę į ant (duomenys neskelbtini) dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), galimai esantį gyvenamąjį namą trečiųjų asmenų vardu, išskyrus ieškovės V. S. ar/ir atsakovo D. S. vardu, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės vertinimu, po sprendimo įsiteisėjimo panaikinus minėtą nutartį, gali būti apsunkintas sprendimo įvykdymas.

74. CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

75. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies bei įvertinus tenkintų bei atmestų reikalavimų pobūdį, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, o sprendimui įsiteisėjus, jas panaikino, kadangi tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas netenka prasmės.

76. Be to, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi nutarta ieškovės atstovo prašymą patenkinti iš dalies; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti už 64491,82 Eur reikalavimo sumą atsakovo D. S. vardu registruotą (duomenys neskelbtini) (2194 kv. m) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu: (duomenys neskelbtini), o minėto areštuoto turto nepakankant, areštuoti atsakovui D. S. nuosavybės teise priklausantį kitą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą areštuoti ir atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, ar turtines teises, leidžiant atsakovui D. S. per mėnesį disponuoti ne daugiau kaip 1 MMA (minimali mėnesinė alga) dydžio piniginėmis lėšomis būtiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti, bei leidžiant atsakovui D. S. sumokėti valstybei Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi paskirtą 3000,00 Eur baudą.

77. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi atsakovo D. S. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

78. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog po sprendimo įsiteisėjimo panaikinus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartį, gali būti apsunkintas sprendimo įvykdymas, yra visiškai nepagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties

79. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

80. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

81. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, į bylą nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, klausimas dėl atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėBirutė SimonaitienėVilija Valantienė