Kauno apygardos teismo nutartis

2021-05-13 · Civilinė byla Nr. e2A-630-924/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-13
Bylos Nr.
e2A-630-924/2021
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01232-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
L. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-630-924/2021Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01232-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.14 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei L. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės L. Z.: 896,43 Eur negrąžintą kreditą; 75,78 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 30,00 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos; 134,10 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 26,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (896,43 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 30 d.); 26,00 proc. negautų pajamų nuostolių už negrąžintą vartojimo kredito sumą (896,43 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 26,00 Eur žyminį mokestį; 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovei L. Z. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 15 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2020 m. gruodžio 12 d. – asmeniškai, tačiau per nustatytą atsiliepimų pateikimo terminą, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės L. Z. 896,43 Eur negrąžintą kreditą; 75,78 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 1 d.); 30,00 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 1 d.); 134,10 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 1 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 27 d.); 19,80 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 29 d.) ir 26,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 30 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020-11-30 – 738,14 Eur; 2020-12-30 – 720,42 Eur; 2021-01-30 – 702,31 Eur; 2021-02-28 – 683,81 Eur; 2020-03-30 – 664,91 Eur; 2021-04-30 – 645,60; 2021-05-30 – 625,87; 2021-06-30 – 605,71 Eur; 2021-07-30 – 585,12 Eur; 2021-08-30 – 564,08 Eur; 2021-09-30 – 542,58 Eur; 2021-10-30 – 520,62 Eur; 2021-11-30 – 498,18 Eur; 2021-12-30 – 475,26 Eur; 2022-01-30 – 451,84 Eur; 2022-02-28 – 427,91 Eur; 2022-03-30 – 403,46 Eur; 2022-04-30 – 378,48 Eur; 2022-05-30 – 352,96 Eur; 2022-06-30 – 326,89 Eur; 2022-07-30 – 300,26 Eur; 2022-08-30 – 273,05 Eur; 2022-09-30 – 245,25 Eur; 2022-10-30 – 216,85 Eur; 2022-11-30 – 187,83 Eur; 2022-12-30 – 158,18 Eur; 2023-01-30 – 127,89 Eur; 2023-02-28 – 96,94 Eur; 2023-03-30 – 65,32 Eur; 2023-04-30 – 33,02 Eur); 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 156,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 122,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Legal Balance“. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

4. Teismas darė išvadą, jog pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 896,43Eur negrąžintą kreditą ir 75,78 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 1 d.). Pažymėjo, kad reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, nes tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48 punktas).

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 30,00 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 1 d.).

6. Teismas nurodė, jog ieškovė, prašydama taikyti civilinę atsakomybę, turi įrodyti visas sąlygas (neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį) (CK 6.246– 6.249 straipsniai). Pasisakydamas dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio nurodė, kad šių sąlygų buvimą pagrindžia įvykęs pažeidimas – sutarties nevykdymas, dėl kurio buvo nutraukta sutartis. Kadangi kaltė preziumuojama, būtent atsakovei, kaip skolininkei, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti, tačiau tuo atsakovė nesinaudoja – atsiliepimas byloje nėra pateiktas. Ieškovė žalą (nuostolius) kildina iš negautų pajamų (nuostolių), kuriuos sudaro 134,10 Eur (896,43 Eur negrąžinta kredito dalis × 26,00 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 204 dienos nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos) mokėjimo (pelno) palūkanos, už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. (sutarties nutraukimo dienos) iki 2020 m. lapkričio 27 d. (kreipimosi į teismą dienos), kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovei priteisė negautas pajamas, paskaičiuotas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą (26,00 proc. metinė palūkanų norma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos fiksuota suma.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovės 26,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą kredito sumą 896,43 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 30 d.). Vis dėlto teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, siekiant nepažeisti atsakovės interesų, jeigu ji prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 29 d.), t. y. 19,80 Eur (896,43 Eur negrąžinta kredito dalis 2020 m. gruodžio 29 d. × 26,00 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 31 diena nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos), ir procentinę išraišką, t. y. 26,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (skaičiavimas pateiktas žemiau) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 30 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį.

8. Teismas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 ieškovės reikalavimo priteisti 26 procentus negautų pajamų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, netenkintino, kaip viršijančio teisėto kreditoriaus lūkesčio ribas.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą už akių: 1) dalyje dėl 26 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 30 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020-11-30 – 738,14 Eur; 2020-12-30 – 720,42 Eur; 2021-01-30 – 702,31 Eur; 2021-02-28 – 683,81 Eur; 2020-03-30 – 664,91 Eur; 2021-04-30 – 645,60; 2021-05-30 – 625,87; 2021-06-30 – 605,71 Eur; 2021-07-30 – 585,12 Eur; 2021-08-30 – 564,08 Eur; 2021-09-30 – 542,58 Eur; 2021-10-30 – 520,62 Eur; 2021-11-30 – 498,18 Eur; 2021-12-30 – 475,26 Eur; 2022-01-30 – 451,84 Eur; 2022-02-28 – 427,91 Eur; 2022-03-30 – 403,46 Eur; 2022-04-30 – 378,48 Eur; 2022-05-30 – 352,96 Eur; 2022-06-30 – 326,89 Eur; 2022-07-30 – 300,26 Eur; 2022-08-30 – 273,05 Eur; 2022-09-30 – 245,25 Eur; 2022-10-30 – 216,85 Eur; 2022-11-30 – 187,83 Eur; 2022-12-30 – 158,18 Eur; 2023-01-30 – 127,89 Eur; 2023-02-28 – 96,94 Eur; 2023-03-30 – 65,32 Eur; 2023-04-30 – 33,02 Eur), ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės L. Z. 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 896,43 Eur, nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-04-30); 2) dalyje dėl 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 896,43 Eur, nuo Sutarties termino pabaigos (2023-04-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės L. Z. 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 896,43 Eur, nuo Sutarties termino pabaigos (2023-04-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 3) dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės L. Z. 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo už akių dalį prašo palikti nepakeistą bei priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės L. Z. 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.

9.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.

9.3. Apeliantei nesuprantama kaip teismas gali sieti apeliantės teisėtą lūkestį su situacija, kai atsakovė būtų Sutartį vykdžiusi tinkamai, kai šiuo atveju taip nėra. Taigi, nagrinėjamu atveju nutraukus vartojimo kredito Sutartį dėl atsakovės kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovei nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti Sutartį, ar jos nevykdyti, nes jai net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovė po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o apeliantė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas.

9.4. Teismas skundžiamu sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovės mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovės negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai iš tiesų nėra logiška, kadangi teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių.

9.5. Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei teismo sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su VKĮ 17 str. 1 d. reikalavimais. Atsakovė išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovė faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikcija pagrįstą Sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovė Sutartį būtų vykdžiusi tinkamai ir nustatytais terminais, tai ji būtų sumokėjusi ne tik 618,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 360,00 Eur Sutarties administravimo mokestį. Teismas, nustatydamas negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodus nepagrįstai rėmėsi nebegaliojančiu Sutarties grafiku.

9.6. Teismas, neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, nepagrįstai sprendė, kad negautas pajamas (nuostolius), apeliantė turi teisę skaičiuoti tik iki Sutarties termino pasibaigimo, jeigu ji nebūtų nutraukta, kadangi šis terminas rodo tik preliminarų negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo laikotarpį. Apeliantė ne vienerius metus vykdo savo veiklą, todėl pagrįstai sprendžia, jog yra didelė tikimybė, kad atsakovė ir po Sutarties termino pasibaigimo negrąžins visos jai suteiktos kredito sumos, todėl net ir po šio termino pasibaigimo apeliantė galimai patirs negautas pajamas. Apeliantės ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po Sutarties termino pasibaigimo būtų pradedami skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovė iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, o negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimas būtų tęsiamas tik iki tos dienos, kol atsakovė faktiškai valdytų jai suteiktą ir jos žinioje esančią kredito sumą, kurios apeliantė negali atgauti, perskolinti bei gauti realias pajamas.

9.7. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį, tikėjosi gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 26,00 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievoles apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokius tikslius nuostolius apeliantė patirs ateityje.

9.8. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei L. Z. buvo suteiktas 1 000,00 Eur vartojimo kreditas, 48 mėnesių terminui (iki 2023 m. balandžio 30 d.), mokant 26,00 proc. metines palūkanas. Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2020 m. gegužės 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

13. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo išsprendė taip: 1) priteisė apeliantei 134,10 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 1 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 27 d.); 2) 19,80 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 29 d.); 3) 26,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 30 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020-11-30 – 738,14 Eur; 2020-12-30 – 720,42 Eur; 2021-01-30 – 702,31 Eur; 2021-02-28 – 683,81 Eur; 2020-03-30 – 664,91 Eur; 2021-04-30 – 645,60; 2021-05-30 – 625,87; 2021-06-30 – 605,71 Eur; 2021-07-30 – 585,12 Eur; 2021-08-30 – 564,08 Eur; 2021-09-30 – 542,58 Eur; 2021-10-30 – 520,62 Eur; 2021-11-30 – 498,18 Eur; 2021-12-30 – 475,26 Eur; 2022-01-30 – 451,84 Eur; 2022-02-28 – 427,91 Eur; 2022-03-30 – 403,46 Eur; 2022-04-30 – 378,48 Eur; 2022-05-30 – 352,96 Eur; 2022-06-30 – 326,89 Eur; 2022-07-30 – 300,26 Eur; 2022-08-30 – 273,05 Eur; 2022-09-30 – 245,25 Eur; 2022-10-30 – 216,85 Eur; 2022-11-30 – 187,83 Eur; 2022-12-30 – 158,18 Eur; 2023-01-30 – 127,89 Eur; 2023-02-28 – 96,94 Eur; 2023-03-30 – 65,32 Eur; 2023-04-30 – 33,02 Eur); 4) atmetė reikalavimą priteisti 26,00 proc. negautų pajamų nuostolių už negrąžintą vartojimo kredito sumą (896,43 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliantės vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, jog negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik Sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo.

Dėl reikalavimo priteisti 26,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (896,43 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 30 d.).

14. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: pirma, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; antra, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; trečia, ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų; ii) nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais; iii) negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą, t. y. įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis; iv) negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

15. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutarties 52 punktas).

16. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, pavyzdžiui, reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutarties 52 punktas).

17. Minėtoje nutartyje suformuluota tokia teisės aiškinimo taisyklė: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovei tinkamai vykdant sutartį, palūkanos atsakovei nebūtų skaičiuojamos nuo visos 1 000 Eur kredito sumos, būtų skaičiuojamos tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike, ir ką pagrįstai ir išsamiai nurodė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptarta pozicija, sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, atsižvelgiant į kredito gavėjui nustatytą (nurodytą) paskolos mokėjimo grafiką, nustatymo (skaičiavimo) būtent ir yra vyraujanti Lietuvos teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-378-467/2021; Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-350-460/2021 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš Sutarties specialiojoje dalyje pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos pelno palūkanos, kas mėnesį mažėja, ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 30 d.), skaičiuojant nuo visos negrąžintos 896,43 Eur kredito sumos, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, kadangi palūkanos sudarytų didesnę sumą, negu kad ieškovė per aptariamą laikotarpį turėjo sutartinį lūkestį gauti. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė teismas, ieškovė nepateikė, o vien subjektyvaus pobūdžio samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 26,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (896,43 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 30 d.), tenkino iš dalies, priteisdamas 19,80 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 29 d.) bei 26,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 30 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020-11-30 – 738,14 Eur; 2020-12-30 – 720,42 Eur; 2021-01-30 – 702,31 Eur; 2021-02-28 – 683,81 Eur; 2020-03-30 – 664,91 Eur; 2021-04-30 – 645,60; 2021-05-30 – 625,87; 2021-06-30 – 605,71 Eur; 2021-07-30 – 585,12 Eur; 2021-08-30 – 564,08 Eur; 2021-09-30 – 542,58 Eur; 2021-10-30 – 520,62 Eur; 2021-11-30 – 498,18 Eur; 2021-12-30 – 475,26 Eur; 2022-01-30 – 451,84 Eur; 2022-02-28 – 427,91 Eur; 2022-03-30 – 403,46 Eur; 2022-04-30 – 378,48 Eur; 2022-05-30 – 352,96 Eur; 2022-06-30 – 326,89 Eur; 2022-07-30 – 300,26 Eur; 2022-08-30 – 273,05 Eur; 2022-09-30 – 245,25 Eur; 2022-10-30 – 216,85 Eur; 2022-11-30 – 187,83 Eur; 2022-12-30 – 158,18 Eur; 2023-01-30 – 127,89 Eur; 2023-02-28 – 96,94 Eur; 2023-03-30 – 65,32 Eur; 2023-04-30 – 33,02 Eur).

21. Be to, pažymėtina, jog kaip matyti iš ieškovės į bylą pateikto mokėjimų grafiko, palūkanos, mokėtinos už suteiktą 1 000,00 Eur paskolą 48 mėnesių terminui su 26,00 proc. metine palūkanų norma, tinkamu sutarties įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 618,56 Eur. Skundžiamu teismo sprendimu, priimtu atsakovei už akių jau yra priteista iš viso 153,90 Eur palūkanų. Taip pat apeliantė rašte dėl trūkumų šalinimo pati nurodo, jog atsakovė yra atlikusi septynias pilnas įmokas bei vieną dalinę įmoką pagal vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-vzvrx2nh, kuriomis padengė kredito dalį, t.y. 103,57 Eur, dalį palūkanų (165,73 Eur) ir dalį Sutarties administravimo mokesčio (60,00 Eur). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, vertina, jog ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 30 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio; pagal sutartį mokėtinos palūkanos kurios negali viršyti 618,56 Eur sumos.

Žemesnės instancijos teismas

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas 26,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 30 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, klaidingai nurodė, jog skaičiuojama nuo vartojimo kredito likučio 2020 m. lapkričio 30 d., todėl šią sprendimo už akių dalį apeliacinės instancijos teismas tikslina nurodydamas, jog apeliantei priteistinos 26,00 proc. negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojamos už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 30 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020-12-30 – 720,42 Eur; 2021-01-30 – 702,31 Eur; 2021-02-28 – 683,81 Eur; 2020-03-30 – 664,91 Eur; 2021-04-30 – 645,60; 2021-05-30 – 625,87; 2021-06-30 – 605,71 Eur; 2021-07-30 – 585,12 Eur; 2021-08-30 – 564,08 Eur; 2021-09-30 – 542,58 Eur; 2021-10-30 – 520,62 Eur; 2021-11-30 – 498,18 Eur; 2021-12-30 – 475,26 Eur; 2022-01-30 – 451,84 Eur; 2022-02-28 – 427,91 Eur; 2022-03-30 – 403,46 Eur; 2022-04-30 – 378,48 Eur; 2022-05-30 – 352,96 Eur; 2022-06-30 – 326,89 Eur; 2022-07-30 – 300,26 Eur; 2022-08-30 – 273,05 Eur; 2022-09-30 – 245,25 Eur; 2022-10-30 – 216,85 Eur; 2022-11-30 – 187,83 Eur; 2022-12-30 – 158,18 Eur; 2023-01-30 – 127,89 Eur; 2023-02-28 – 96,94 Eur; 2023-03-30 – 65,32 Eur; 2023-04-30 – 33,02 Eur).

Dėl reikalavimo priteisti 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (896,43 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2023-04-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

23. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

24. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakove nutraukta 2020 m. gegužės 1 d. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovei nebegali būti skaičiuojamos, todėl turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis.

25. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

28. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis anksčiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (896,43 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 30 d. ) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovės pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

29. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po Sutarties termino pabaigos atsakovė vis dar nebus grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovės valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, tačiau šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovei Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 26,00 proc. metinėmis palūkanomis. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-931-640/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra neįrodytas. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jo netenkino.

30. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Šalys vartojimo kredito sutartimi susitarė, kad atsakovė už suteiktą paskolą mokės 26,00 proc. metines palūkanas.

31. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog vartojimo kredito sutartis nuo 2020 m. gegužės 1 d. buvo nutraukta prieš terminą vienašaliu ieškovės pareiškimu, o vartojimo kredito sutarties terminas turėjo baigtis 2023 m. balandžio 30 d. Vadovaujantis šioje nutartyje paminėta aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkei pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos, nuo šio momento vadovaujamasi sutartinę šalių atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Nors apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškiniu ji prašo priteisti negautas pajamas (nuostolius), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš vartojimo kredito sutarties 6.1. punkto teksto galima daryti išvadą, jog apeliantė iš esmės siekia prisiteisti kompensacines palūkanas.

32. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl turi būti sistemiškai taikomas ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

33. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti, o šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netesybos, kurių apeliantė siekia kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, iš esmės negalėtų būti didesnės nei 80,68 Eur (896,43 Eur negrąžinto kredito suma x 0,05 proc. x 180 dienų). Apeliantės prašomų taikyti netesybų dydis, laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Apeliantė ieškiniu prašo priteisti netesybas remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o šalių pasirašytos sutarties nuostatomis. Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį). Toks išaiškinimas yra pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52.

35. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

36. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog sutartyje numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamas taikant 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas, kt.).

38. Nors pirmosios instancijos teismas neanalizavo Sutarties bendrosios dalies 6.1. punkto sąlygos atitikimo VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai normai, motyvuojamojoje dalyje nepasisakė, jog ši sutarties norma pripažintina negaliojančia ex officio (CK 6.2284 straipsnio 3 dalis, 9 dalis), tačiau iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl teismo sprendimas už akių, atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą tikslintinas įrašant į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties 6.1. punkto sąlyga pripažintina negaliojančia sutarties sąlyga ab inittio (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis, 1.80 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, spręstina, jog nėra pagrindo svarstyti pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimo. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nepriteistinos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą už akių iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo rezoliucinę dalį, ją išdėstant taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. Z. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Legal Balance“ 896,43 Eur negrąžintą kreditą, 75,78 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 1 d.), 30,00 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 1 d.), 134,10 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 1 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 27 d.), 19,80 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. gruodžio 29 d.) ir 26,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 30 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020-12-30 – 720,42 Eur; 2021-01-30 – 702,31 Eur; 2021-02-28 – 683,81 Eur; 2020-03-30 – 664,91 Eur; 2021-04-30 – 645,60; 2021-05-30 – 625,87; 2021-06-30 – 605,71 Eur; 2021-07-30 – 585,12 Eur; 2021-08-30 – 564,08 Eur; 2021-09-30 – 542,58 Eur; 2021-10-30 – 520,62 Eur; 2021-11-30 – 498,18 Eur; 2021-12-30 – 475,26 Eur; 2022-01-30 – 451,84 Eur; 2022-02-28 – 427,91 Eur; 2022-03-30 – 403,46 Eur; 2022-04-30 – 378,48 Eur; 2022-05-30 – 352,96 Eur; 2022-06-30 – 326,89 Eur; 2022-07-30 – 300,26 Eur; 2022-08-30 – 273,05 Eur; 2022-09-30 – 245,25 Eur; 2022-10-30 – 216,85 Eur; 2022-11-30 – 187,83 Eur; 2022-12-30 – 158,18 Eur; 2023-01-30 – 127,89 Eur; 2023-02-28 – 96,94 Eur; 2023-03-30 – 65,32 Eur; 2023-04-30 – 33,02 Eur); 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 156,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 122,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-vzvrx2nh bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas