Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė B. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

10. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

11. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

12. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) raštą dėl 2020 m. kovo 23 d. skundo. Apeliantas neprašo pridėti naujo įrodymo ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jį pateikti apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog apelianto anksčiau nurodytas dokumentas būtų susijęs su šios bylos apeliacijos dalyku. Atsakovo teikiami duomenys nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių, kurios yra aktualios vertinant pirmosios instancijos skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 180 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako apelianto kartu su atskiruoju skundu teikiamą įrodymą pridėti prie bylos medžiagos, jo nevertina ir grąžina jį pareiškėjui (CPK 312, 314, 338 straipsniai).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

14. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šios teismo priimtos nutarties motyvams, pasisakydamas dėl esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

15. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad antstolės B. T. žinioje yra dvi vykdomosios bylos, kuriose vykdomas skolų išieškojimas iš skolininko R. T.: vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą 2000 m. rugsėjo 12 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-6516, išieškoma suma 158,06 Eur, išieškotoja UAB (duomenys neskelbtini) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos m. 3-iojo policijos komisariato Viešosios policijos nuovados 2003 m. rugpjūčio 1 d. išduotą nutarimą, išieškoma suma 86,89 Eur, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI).

16. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog antstolės B. T. kontoroje gautas pareiškėjo 2020 m. kovo 5 d. skundas dėl senaties termino taikymo. Minėtu skundu pareiškėjas prašė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti įsiskolinimą bei vykdymo išlaidas. 2020 m. kovo 13 d. patvarkymu dėl skolininko skundo Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė B. T. atsisakė tenkinti 2020 m. kovo 5 d. pareiškėjo skundą ir jį persiuntė teismui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 513 straipsnis).

17. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas, ar anksčiau nurodytose vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra suėjęs vykdymo senaties terminas ir ar yra pagrindas šias vykdomąsias bylas nutraukti. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo dalykas apeliacinės instancijos teisme yra pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis), jo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006). Be to, pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017, 23 p.). Šios taisyklės taikomos ir apeliaciniam procesui pagal atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) nėra apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su minėta vykdomąja byla. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju tiria ir vertina tik tas aplinkybes, kurios buvo nagrinėjamos skundžiamoje 2020 m. balandžio 16 d. nutartyje, taip pat tas aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

18. CPK 584 straipsnio 2 dalis numato, kad institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje numatytas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Šios administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino nenumatė ir vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti metu galiojusios Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos. Dėl to būtina atsižvelgti į šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes būtent šis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką.

19. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Kasacinis teismas išaiškino, jog tais atvejais, kai per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

20. Pažymėtina, jog apeliantui ginčijamos baudos yra paskirtos iki 2015 m. liepos 1 d., todėl jų išieškojimui turi būti taikoma iki ATPK 308 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojusi tvarka.

21. 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – 5 metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme Nr. XII-601 buvo nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.

22. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir (ar) vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per 2 metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-182/2010).

23. Tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog prašomoje nutraukti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo praleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti terminas. Susipažinus su vykdomąja byla ir joje atliekamais veiksmais, taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad laikotarpio, kai veiksmai vykdomojoje byloje nebuvo atliekami ilgiau nei dvejus metus, nenustatyta. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog byloje reguliariai buvo atliekami vykdymo veiksmai – antstolė nuolatos tikrino pareiškėjo finansinės būklės pokyčius, buvo siunčiamos užklausos bankams, kitoms kredito įstaigoms, Lietuvos Respublikos gyventojų registrui, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registrui, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui, kitiems registrams ir kt. Pažymėtina, jog apeliantas taip pat nenurodo konkrečių laikotarpių, kada vykdomosiose bylose nebūtų buvę atliekami jokie procesiniai veiksmai.

24. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą nutartį ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti suėjus vykdymo senaties terminui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis išvadomis, kurių pagrindu nuspręsta netenkinti pateikto atskirojo skundo. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl žyminio mokesčio

25. Apeliantas prašo jį atleisti nuo žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylose dėl antstolio veiksmų žyminis mokestis už atskiruosius skundus nemokamas (CPK 510 straipsnio 6 dalis, 80 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

26. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti pareiškėjo R. T. kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus dokumentus ir juos grąžinti pateikusiam asmeniui.