- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-17
- Bylos Nr.
- e2A-617-280/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- G. D.
- Ieškovas
- I. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3171-1136/2021 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui G. D. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. B. ieškiniu prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punktą, pagal kurį atsakovas įsipareigojo nepilnamečio sūnaus R. D. išlaikymui skirti po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Prašė nustatyti, kad atsakovas teiktų išlaikymą nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas
2. Ieškinyje nurodė, kad nuo teismo nutarties patvirtinimo praėjo daugiau kaip dveji metai, taikos sutartimi nustatyta išlaikymo suma nebeatitinka nepilnamečio vaiko poreikių. Vaikas turi sveikatos problemų (serga astma, taikomas ortodontinis gydymas), lanko futbolo bei planuoja lankyti plaukimo treniruotes. Vaiko poreikiai pasikeitė, padidėjo išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, mokymuisi, vaiko išlaikymui per mėnesį reikėtų maždaug 700 Eur sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas pakeitė 2019 m. vasario 4 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-453-940/2019 patvirtintos taikos sutarties 2 punktu priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui R. D. ir nustatė, kad G. D. nepilnamečiui vaikui teikia išlaikymą 260 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko teisės gauti padidintą išlaikymą atsiradimo dienos (2020 m. spalio 1 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas priteisė iš atsakovo 435 Eur teisinės pagalbos išlaidas ieškovės naudai bei 22 Eur žyminį mokestį valstybei.
4. Teismas nustatė, kad šalys yra nepilnamečio R. D. tėvai. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-453-940/2019 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kurios 2 punktu atsakovas įsipareigojo nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį skirti 180 Eur.
5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio nuostatomis, vertino, kad ieškovė savo reikalavimą grindė padidėjusiais vaiko poreikiais, atsiradus papildomoms išlaidoms, susijusioms su vaiko sveikatos sutrikimais. Nustatė, kad vaikui nuo 2020 m. liepos mėnesio yra diagnozuota alerginė bronchinė astma, alerginis rinitas žiedadulkėms, paskirtas medikamentinis gydymas. Ieškovė paaiškino, jog gydytojai rekomenduoja vaikui stiprinti plaučius (vaikas lanko futbolo treniruotes, planuoja lankyti baseiną), vykti į sanatorijas.Per mėnesį vaistams vaiko astmai gydyti reikalinga apie 30-40 Eur. Taip pat nepilnametis vaikas lankosi UAB (duomenys neskelbtini) klinikoje, kur jam taikomas ortodontinis gydymas. Vertino ieškovės paaiškinimus, kad reikalinga skirti apie 100 Eur vizitams pas gydytoją, kuris nebedirba Panevėžyje, plokštelės korekcijai, naujos plokštelės užsakymui, tai, kad vaikas turi netaisyklingą sąkandį, dėl ko ateityje iki vaiko pilnametystės gali būti reikalingos kitokios priemonės, tai, jog vaiko regėjimas prastėja, laukia rugpjūtį vizitas pas okulistą. Atsižvelgė į tai, kad atsakovas iš esmės neneigė, kad vaiko astmos gydymui reikalinga ieškovės nurodyta suma, sutiko, kad vaikas turi problemų su dantukais, bet ne su vaiko ortodontiniam gydymui reikalinga suma, jam ieškovė žinute buvo pranešusi, jog 2020 m. spalio mėnesiui reikalinga 400 Eur vaiko dantukų gydymui.
6. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikimai, atsiradę po 2019 m. vasario 4 d. teismo nutartimi patvirtintos nepilnamečio vaiko išlaikymui būtinos sumos, laikytini esminiais (CK 3.201 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Sprendė, kad alerginė bronchų astma nėra vienkartinio pobūdžio ir jai gydyti yra reikalingi vaistai, kuriuos reikia turėti nuolat, reabilitacinės priemonės (nepakankant valstybės finansuojamų paslaugų); ortodontinis gydymas paprastai trunka ne vienerius metus, o įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, tikėtina, jog gydymas gali tęstis iki susiformuos vaiko kaulinis skeletas, tame tarpe ir žandikaulis, todėl neabejotinai bus reikalingos papildomos lėšos, kurias turi padengti abu tėvai. Pažymėjo, kad iki teismui priimant 2019 m. vasario 4 d. nutartį vaikui buvo gydyti nenuolatiniai dantys, o jam augant ir keičiantis dantims, tikėtina, jog paaiškėjo netaisyklingas sąkandis, kreivai išdygę dantukai, kas gali lemti padidėjusias išlaidas minėtų sutrikimų gydymui, korekcijai.
7. Teismas atsižvelgė į ieškovės paaiškinimus dėl pasikeitusių vaiko poreikių, į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-453-940/2019 tvirtinant taikos sutartį nepilnamečio vaiko poreikiams užtikrinti pagal susitarimą buvo reikalinga 360 Eur suma, kurią lygiomis dalimis skirtų abu tėvai, į tai, kad ieškinys dėl išlaikymo dydžio padidinimo pateikimo buvo pateiktas po 2 metų nuo 2019 m. vasario 4 d. teismo nutarties.
8. Palyginęs ankstesnėje byloje ieškovės nurodytą vaiko išlaikymo dydį (600 Eur) su šioje byloje nurodytu, pastebėjo, jog per dvejus metus šis dydis pakito tik 100 Eur, vidutiniškai po 50 Eur kasmet. Teismas sprendė, kad ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-453-940/2019 pasirašydama taikos sutartį su atsakovu, turėjo galimybes įvertinti vaiko poreikių kitimą vaikui augant, t. y. poreikių tenkinimui išlaidų didėjimą, todėl vaiko poreikių (išskyrus poreikius sveikatos sutrikimams gydyti) padidėjimas nelaikytinas esminiu. Pripažino, kad vaiko poreikių padidėjimą siejant su vaiko ligomis, ypač su ortodontinio gydymo prognozėmis (nėra žinoma, ar bus reikalingos kabės, chirurginis vaiko žandikaulio gydymas), realesnė nei ieškovės nurodyta kiekvieno tėvo vaiko išlaikymui reikalingų lėšų dalis būtų 260 Eur, kurią galėtų kiekvienas iš tėvų skirti, atsižvelgiant į savo finansines galimybes.
9. Teismas vertino atsakovo paaiškinimus, jog jo finansinė padėtis, lyginant su 2019 m. vasario 4 d. teismo nutarties priėmimo metu buvusia, nepasikeitė – dėl patirtos kojos traumos negalėjo laiku gauti tolimųjų reisų vairuotojo pažymėjimo, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, rudenį, susitvarkęs vairuotojo pažymėjimą, planuoja įsidarbinti, gyvena iš pavienių darbų, iš santaupų, pajamas sudaro apie 600 Eur suma. Nustatė, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, turi registruotą jo vardu transporto priemonę, kurios dalyvavimas eisme uždraustas. Tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas neneigė, kad per metus 3-4 kartus išvyksta į Norvegiją, dirbo ten statybose, užsienyje gyvendavo 2-3 savaites. Pripažino, jog atsakovas neatskleidė savo tikrųjų pajamų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas dėl savo finansinės padėties negali teikti vaikui didesnio išlaikymo, nei nustatytą 2019 m. vasario 4 d. teismo nutartimi.
10. Teismas padidino atsakovo teikiamą išlaikymą nepilnamečiui vaikui nuo 180 Eur iki 260 Eur, jį priteisė nuo 2020 m. spalio 1 d., nes atsakovas dar 2020 m. liepą buvo informuotas apie vaikui taikytiną ortodontinį gydymą nuo spalio mėnesio ir tada egzistavo vaiko teisė gauti didesnį išlaikymą. Proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (87 proc.) iš atsakovo ieškovės naudai priteistos 435 Eur teisinės pagalbos išlaidos; valstybei priteistas 22 Eur žyminis mokestis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas G. D. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos mėn. 29 d. sprendimą dalyje dėl nepilnamečiui vaikui priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą, priteisti iš ieškovės 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teikia naujus rašytinius įrodymus.
12. Nurodo, kad sprendimas turėtų būti panaikintas, kadangi buvo pažeistos arba neteisingai pritaikytos procesinės teisės normos, teismas netinkamai pritaikė, išsiaiškino materialinės teisės normas. Atsakovas nedalyvavo teismo paskirtame perengiamajame teismo posėdyje, kadangi apie posėdžio datą nebuvo informuotas. Antrame parengiamajame posėdyje jam nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su esama bylos medžiaga, teismas tik pagarsino ieškovės pareiškimą. Nors atsakovas prašė skirti pertrauką sudarant galimybę susirasti atstovą teisininką - advokatą, teismas tokios galimybės nesuteikė. Atsakovas, atvykęs iš užsienio valstybės posėdžio išvakarėse, negalėjo fiziškai susipažinti su civiline byla bei pateikti ieškovės argumentams prieštaraujančius įrodymus. Atsakovas nėra teisininkas, jis tik gavęs teismo sprendimą surinko ieškovės argumentams prieštaraujančius įrodymus. Todėl buvo pažeista atsakovo teisė į teisingą teismą, pažeistas rungimosi principas, kadangi ieškovė turėjo teise ir pasinaudojo advokatės paslaugomis, šalių teisinis lygiateisiškumo principas.
13. Nurodo, kad ieškovė, nepateikdama jokių rašytinių įrodymų, žodžiu paaiškino, jog gydytojai rekomenduoja vaikui stiprinti plaučius (vaikas lanko futbolo treniruotes, planuoja lankyti baseiną), vykti į sanatorijas, vaikas turi netaisyklingą sąkandį, regėjimas prastėja. Teismas vadovavosi tik ieškovės parodymais, tačiau atsakovas, prisijungęs prie R. D. ligos istorijos, esančios VĮ (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d. buvo atlikta R. D. sveikatos apžiūra, dantų ir žandikaulių būklės vertinimas ir pažymoje parašyta, kad R. D. sąkandžio patalogijos neturi (pažyma priede). Ieškovė teismui pateikė UAB (duomenys neskelbtini) išrašo kopija iš ligos istorijos, kurioje nieko nėra parašyta apie sąkandžio patologiją. Todėl spręstina, kad diagnozė buvo ieškovės sugalvota. Nors atsakovas prašė teisme pateikti išlaidas, kurias ieškovė patyrė pirkdama medikamentus, ji tokių dokumentų nepateikė, tik žodžiu nurodė, kiek galimai išleidžia. Mano, kad tai parodo, jog ieškovė tokių išlaidų nepatiria, pagal vaiko sveikatos istoriją ji pirko tik valstybės 100 proc. kompensuojamus vaistus. Nors atsakovas buvo informuotas apie 2020 m. spalio mėnesiui reikalinga 400 Eur vaiko dantukų gydymui, tačiau šią informaciją jam suteikė ieškovė, o tikroji situacija bei gydymui išleidžiamos pinigų sumos jam nežinomos. Akivaizdu, kad pagal atsakovo teikiamus rašytinius įrodymus vaiko gydymui ieškovė nepatyrė papildomų išlaidų. Teismas nepagrįstai vertino tik ieškovės žodinius paaiškinimus dėl vaiko sveikatos sutrikimų bei reikalingos sumos, teismo išvadas paneigia atsakovo teikiami duomenys.
14. Nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, privalėjo įvertinti kiekvieno iš tėvų finansines galimybes. Šiuo atveju ieškovė teismui nepateikė įrodymų apie darbinę veiklą bei finansines galimybes, tačiau sumokėti 500 Eur atstovui už atstovavimą byloje turėjo galimybę. Todėl ieškovės finansinės galimybės teisme nebuvo išaiškintos. Atsakovo finansinės galimybės menkos, jis šiuo metu yra bedarbis, jokių pajamų negauna (pažymos priede), tik ateityje galimybėms pagerėjus galėtų skirti vaikui didesnį išlaikymą.
Atsiliepimas
15. Ieškovė I. B. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Taip pat su skundu pateikia naujus rašytinius įrodymus.
16. Nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d. R. D. B. buvo išrašyta gydytojo odontologo pažyma, siekiant gauti vaiko sveikatos pažymėjimą, skirtą pateikti ugdymo įstaigai. Pildant sveikatos pažymėjimą įvyko klaida ir buvo neteisingai užpildyta informacija apie vaiko dantų ir žandikaulio būklę, todėl 2021-09-16 gydytoja L. P. UAB (duomenys neskelbtini), patikslino vaiko sveikatos pažymėjimą, jame nurodė, kad buvo atliktas dantų ir žandikaulio būklės įvertinimas, jo metu nustatyta, kad yra „pavienių dantų ir žandikaulių“ sąkandžio patologija. Vaikui yra atliekamas tęstinis gydymas gydytojo odontologo R. K., kuris šiuo metu konsultuoja ir gydo vaiką UAB (duomenys neskelbtini) (iki šiol buvo gydytas to paties gydytojo UAB (duomenys neskelbtini) Panevėžyje). Kaip matyti iš UAB (duomenys neskelbtini) 2021-08-08 medicininio dokumentų išrašo, R. D. B. diagnozuotas Mesialinis sąkandis, Kryžminis sąkandis, dėl nustatytų diagnozių jam atliekamas sudėtingas, tęstinis gydymas. Taigi gydymo išlaidas sudaro mokamos gydytojo odontologo/ortodonto paslaugos, bei priemonės (vaikas nešioja plokštelę, kuri šiuo metu, sulūžus senajai, keičiama nauja). Teismas teisingai įvertino rašytinius įrodymus, kurių pagrindu konstatavo, jog R. D. B. reikalingas ilgalaikis, nuolatinis, sudėtingas ortodontinis gydymas, galimai ir chirurginės operacijos, breketai, dėl specifinės sąkandžio patologijos, kreivai išdygusių dantų, reikalaujantis papildomų išlaidų.
17. Nurodo, kad taikos sutarties pasirašymo metu buvo gydomi nenuolatiniai dantys, sąkandžio patologija diagnozuota tik 2020 m., kreivai išdygę dantukai buvo diagnozuoti vėliau, todėl nedelsiant buvo taikytas ortodontinis gydymas. Atsakovas apie pasikeitusius vaiko poreikius, papildomas gydymo išlaidas buvo informuotas dar 2020 m. liepos mėnesį bei sutiko prisidėti prie išlaidų. Šiuo metu vaikui yra atstatinėjamas kreivas sąkandis plokštelės pagalba, o priekiniai kreivi dantys bus atstatyti „breketų“ arba kapų pagalba (vaikui sulaukus 12-14 metų), taip pat neatmetama chirurginė operacija, nes gydytojas pastebėjo, jog vizualiai matyti vaiko veido asimetrija.
18. Nesutinka su argumentu, kad valstybė 100 proc. finansuoja vaikui nustatytas kitas sveikatos sutrikimo diagnozes, kad ieškovė pirko tik 100 proc. kompensuojamus vaistus, nepatyrė papildomų išlaidų sūnaus gydymui, kaip ir tai, kad ieškovė naudojasi tik 100 proc. finansuojamu reabilitaciniu gydymu. R. D. B. po 2019 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-453-940/2019 priėmimo diagnozuota alerginės astma, alerginis rinitas. Valstybinė ligonių kasa kompensuoja tik bazinę vaisto kainą, kuri yra nustatyta pagal mažiausią tos rūšies vaistų kainą, todėl perkant vaistus, išrašytus ir/ar rekomenduotus gydytojo reikia sumokėti skirtumą tarp mažmeninės ir bazinės kainų. Vaistai nuo alerginės astmos turi būti įgyti vaikui nuolat, alerginis rinitas taip pat reikalauja papildomos priežiūros ir priemonių, kuriomis tepamos ligos pažeistos odos vietos. Vaikui yra nuolat užtikrinami būtini medikamentai bei papildomos specialios odos priežiūros priemonės. Vaikui skirtas reabilitacinis gydymas, tačiau valstybės kompensuojamo gydymo nepakanka, taigi, pagal gydytojo rekomendaciją jis turi papildomai lankyti reabilitacijos užsiėmimus ir procedūras, kurios yra mokamos. Vaikui yra galimybė išvykti į nemokamą sanatoriją, tačiau sanatorija priklausytų tik mokslo metų laikotarpiu, kas galėtų sutrikdyti vaiko mokymosi procesą ir pasiekimus.
19. Pažymi, kad paaugus vaikui, iš esmės pasikeitė (padidėjo) ir kitos kasmėnesinės vaiko išlaikymo išlaidos t.y. išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, vaiko ugdymo išlaidos, papildomo ugdymo išlaidos. Ieškovė viena augina sūnų devynerius metus, o atsakovas iki teismo posėdžio sūnaus nematė net aštuonis mėnesius, o po teismo posėdžio buvo susitikęs su sūnumi tik du kartus, taigi, visa vaiko auginimo našta ir atsakomybė už sūnų tenka vienai ieškovei.
20. Sutinka su teismu, kad atsakovas neatskleidė teismui tikrosios savo turtinės padėties. Atsakovo gyvenimo būdas rodo, jog jis disponuoja ženkliomis sumomis, pateikti dokumentai (lėktuvo bilietai) pavirtina atsakovo nuolatines keliones į užsienį, kur, pasak atsakovo, jis praleidžia 2-3 savaites. Atsakovas pripažino, kad vyksta periodiškai į Norvegiją, dirba statybose, pajamų negali įvardinti. Atsakovas turi pakankamas pajamas, kad net tris savaites gali pragyventi itin aukšto pragyvenimo lygio šalyje Norvegijoje, įsigyti kelionės bilietą, užsitikrinti būstą, o taip pat išlaikyti būstą Lietuvoje, tenkinti ne pačius mažiausius asmeninius poreikius, aktyviai sportuoti, dėvėti prabangią aprangą, įgyti brangius asmeninius daiktus (apie kurių turėjimą teismo posėdžio metu akcentavo ieškovė).
Atsiliepimas
21. Atsakovas negalėjo teismui nurodyti, kokiomis konkrečiomis pajamomis jis disponuoja ir kas sudaro jo mėnesines pajamas. Pirmiausia teigė, kad pajamų neturi, vėliau nurodė, kad dirba ir gauna pajamas Norvegijoje. Atsakovas kojos traumą patyrė vairuodamas prabangų motociklą, nors teismui nurodė, kad tai sporto trauma. Be to, ji netrukdo atsakovui lankytis sporto klube, intensyviai keliauti, dirbti statybose, kaip pats teigė. Atsakovas nurodė, jog jis ketina dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, taigi, jis gaus pakankamas stabilias pajamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
23. Nors apeliantas prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymėtina, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
24. Šalys su procesiniais dokumentais apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus, prašo juos priimti. Apeliantas su skundu pateikė duomenis apie turėtą skrydį iš Oslo į Vilnių 2021 m. liepos 26 d., duomenis, jog užimtumo tarnyboje yra registruotas bedarbiu nuo 2019 m. lapkričio 26 d., jokių socialinių išmokų negauna, 2021 m. rugpjūčio 26 d. išrašytą mokinio sveikatos pažymėjimą: II. Dantų ir žandikaulių būklės įvertinimas, vaikų ligų gydytojos ir gydytojos vaikų pulmonologės išrašytus elektroninius receptus.
25. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė vaiko dantų fotonuotraukas, futbolo trenerio rugpjūčio 9, 23 d. rašytas sms žinutes, rugpjūčio 11 d. duomenis apie užsakymą, rugpjūčio 26 d. mokytojos laišką tėveliams, susirašinėjimo su atsakovu duomenis, 2021 m. rugsėjo 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) išduotą medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, 2021 m. rugpjūčio 19 d. sąskaitą-faktūrą už šios bendrovės suteiktas paslaugas, 2021 m. rugsėjo 16 d. vaiko sveikatos pažymėjimą, 2021 m. liepos pabaigoje - rugsėjo mėnesį gautus mokėjimo kvitus.
26. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimas priimtas 2021 m. liepos 29 d., vėliau šalių gautus rašytinius įrodymus priimti atsisakytina, šiais įrodymais pirmosios instancijos teismas, priimdamas savo sprendimą, vadovautis negalėjo.
27. Pažymėtina, kad duomenys, jog atsakovas užimtumo tarnyboje yra registruotas bedarbiu nuo 2019 m. lapkričio 26 d., jokių socialinių išmokų negauna, buvo gauti pirmosios instancijos teismo iniciatyva, jie yra byloje, todėl pakartotinai dėl jų priėmimo nespręstina.
28. Nors apeliantas pateikė duomenis apie turėtą skrydį iš Oslo į Vilnių 2021 m. liepos 26 d., pripažintina, kad jie neturi esminės reikšmės bylos nagrinėjimui. Pažymėtina, kad iki sprendimo priėmimo išrašyti vaikų ligų gydytojos ir gydytojos vaikų pulmonologės elektroniniais receptai, galėjo būti pateikti savalaikiai pirmosios instancijos teismui, kadangi pats apeliantas pripažįsta turintis prieigą prie vaiko sveikatos duomenų kaip įstatyminis atstovas. Be to, pateikti įrodymai neturi esminės reikšmės bylai, jie nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių dėl vaiko turimų sveikatos problemų, patiriamų išlaidų. Taip pat teismas atsisako priimti ieškovės pateiktas fotonuotraukas, kadangi negalima nustatyti, kada jos yra darytos, kuriuo laikotarpiu fiksuota vaiko dantų, sąkandžio būklė.
29. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo padidintas priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui, teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-453-940/2019 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kurios 2 punktu atsakovas įsipareigojo nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį skirti 180 Eur. Ieškiniu ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas teiktų išlaikymą nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur, argumentuodama tuo, kad pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai. Pirmosios instancijos teismas pakeitė 2019 m. vasario 4 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-453-940/2019 patvirtintos taikos sutarties 2 punktu priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui R. D. ir nustatė, kad G. D. nepilnamečiui vaikui teikia išlaikymą 260 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko teisės gauti padidintą išlaikymą atsiradimo dienos (2020 m. spalio 1 d.) iki vaiko pilnametystės. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.
31. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
32. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą teismas laikosi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, taip pat vadovaujasi nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo abiejų tėvų turtinei padėčiai, jis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2, 3 dalys).
33. Apeliantas teigia, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą, pažeistas rungimosi principas, kadangi ieškovė turėjo teise ir pasinaudojo advokatės paslaugomis, šalių teisinis lygiateisiškumo principas. Nurodo, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su esama bylos medžiaga, teismas tik pagarsino ieškovės pareiškimą, nesuteikė galimybės susirasti atstovą teisininką – advokatą, nors atsakovas prašė skirti pertrauką. Atsakovas, atvykęs iš užsienio valstybės posėdžio išvakarėse, negalėjo fiziškai susipažinti su civiline byla bei pateikti ieškovės argumentams prieštaraujančius įrodymus.
34. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti, kadangi išklausius 2021 m. liepos 27 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, jog atsakovas nereiškė prašymo bylos nagrinėjime dalyti pertrauką tuo pagrindu, kad galėtų susirasti advokatą, priešingai, jis sutiko, jog byla būtų nagrinėjama iš esmės, jokių prašymų, taip pat ir atidėti teismo posėdį, nereiškė. Teismo posėdžio metu teismo iniciatyva siekiant užtikrinti atsakovo teisę į teisingą teismą buvo padaryta pertrauka, tam , kad atsakovas galėtų susipažinti su visa bylos medžiaga. Pastebėtina, kad atsakovui dar iki šio teismo posėdžio buvo suteikta prieiga prie elektroninės bylos kortelės, todėl jis turėjo galimybę su bylos medžiaga susipažinti iki teismo posėdžio, atsakovas 2021 m. liepos 22 d. informavo teismą, kad jam žinoma apie paskirto teismo posėdžio datą. Tai patvirtina jo 2021 m. liepos 27 d. prašyme nurodytos aplinkybės, kad jis prarado prisijungimo slaptažodį ir prašo suteikti naują slaptažodį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent paties apelianto apsisprendimas nulėmė tai, kad jis nebuvo byloje atstovaujamas advokato. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog buvo pažeistos atsakovo procesinės teisės ar civilinio proceso principai.
35. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė tik į ieškovės paaiškinimus, mano, kad sąkandžio patologija yra ieškovės išgalvota, tokia diagnozė nenurodyta medicininiuose dokumentuose, be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kokias išlaidas patyrė pirkdama medikamentus, ji pirko tik valstybės kompensuojamus vaistus. Mano, kad ieškovė nėra patyrusi papildomų išlaidų vaiko gydymui.
36. Kolegija pažymi, jog plėtodamas kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, jog vaiko poreikiams tenkinti reikalinga didesnė suma nei minimali mėnesio alga, todėl ieškovė turėtų tinkamais įrodymais pagrįsti didesnių nei minimalioji mėnesio alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius. Tačiau visgi pripažintina ir tai, jog detalus vaiko poreikiams reikalingos sumos pagrindimas rašytiniais įrodymais dažnai yra objektyviai neįmanomas, toks reikalavimas neproporcingai apsunkintų šalies įrodinėjimo pareigą, todėl teismas turėtų vertinti šalies įrodinėjamą sumą vaiko poreikiams tenkinti vertinti vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, taip pat visas abejones vertindamas vaiko naudai.
37. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog vaiko poreikiai padidėjo: per mėnesį maistui reikalinga 210 Eur, būsto išlaikymui – 60 Eur, ugdymui – 150 Eur, vaiko sveikatai ir higienai – 150 Eur, drabužiams, avalynei – 100 Eur, poilsiui, laisvalaikiui – 30 Eur, transportui, mobiliam/interneto ryšiui – 30 Eur, viso reikalinga 700 Eur suma. Ieškovės nuomone, po 300 Eur vieno vaiko išlaikymui turėtų skirti kiekvienas iš tėvų. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog poreikių padidėjimas sietinas su vaiko ligomis, ypač su ortodontinio gydymo prognozėmis (nėra žinoma, ar bus reikalingos kabės, chirurginis vaiko žandikaulio gydymas), o reali kiekvieno tėvo vaiko išlaikymui reikalingų lėšų dalis būtų 260 Eur, kurią galėtų kiekvienas iš tėvų skirti, atsižvelgiant į jų finansines galimybes.
38. Pažymėtina, kad byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog šalių nepilnamečiui vaikui nuo 2020 m. liepos mėnesio yra diagnozuota alerginė bronchinė astma, alerginis rinitas žiedadulkėms, paskirtas medikamentinis gydymas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas neginčijo aplinkybių, kad vaikui yra diagnozuota alerginė astma, sutiko, kad astma kaip liga yra ilgai nesitęsianti, per mėnesį vaistams reikalinga 40 Eur suma. Nors apeliaciniame skunde apeliantas kelia klausimą dėl vaistų kompensavimo valstybės lėšomis, pažymėtina, kad ieškovė paaiškino teisme aplinkybes, jog vienu metu gali būti naudojami 4 rūšių preparatai, kai kurie iš jų yra hormoniniai, kompensuojami valstybės, tačiau papildomai išleidžiama apie 30-40 Eur per mėnesį nekompensuojamiems vaistams. Įvertinus ligos pobūdį, tai, kad alergenai, peršalimai šaltuoju metų laiku sukelia astmos paūmėjimus, dėl ko reikalinga naudoti ne tik valstybės kompensuojamus vaistus, skirtus astmos kontroliavimui, bet ir papildomus vaistus (pvz. atsikosėjimui lengvinti, imuniteto stiprinimui), astma sergantys vaikai dažniau ir sunkiau serga peršalimo ligomis, kam atitinkamai reikalingas rimtesnis gydymas, reabilitacija po persirgimo (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Šalių sūnui tai pat diagnozuotas alerginis rinitas, dėl alergenų kamuoja niežulys, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti medikamentams reikalingos sumos pagrįstumu bei protingumu.
39. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas taip pat neginčijo aplinkybių, kad sūnus turi problemų su dantimis, jog yra reikalinga pakeisti sulūžusią dantų plokštelę, kurios kaina yra 200 Eur. Byloje yra išrašas iš medicininių dokumentų apie dantų būklę, (duomenys neskelbtini) išrašas, iš kurio matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio-kovo mėnesiais sumokėta 370 Eur, odontologo išraše matyti, jog teikiamos paslaugos šalių sūnui, vaistinėje tuo laikotarpiu išleista apie 64 Eur, VĮ (duomenys neskelbtini) centro atsakyme nurodytos suteiktos reabilitacijos paslaugos, taip pat, jog rekomenduojama savarankiškai tęsti kineziterapiją.
40. Teisme ieškovė paaiškino, kad prieš metus sužinojo, jog iki pilnametystės reikės tvarkytis dantis, apie tai buvo informuotas atsakovas, vaikui buvo tvarkomi dantys, už 200 Eur pagaminta dantų plokštelė (ją reikės keisti, nes perlūžo), ateityje reikės kapų arba kabių, galimai teks operuoti dėl žandikaulio, plokštelės neužteks, nes blogas sąkandis, reikia važinėti į Vilnių pas ortodontą konsultacijoms, plokštelės priežiūrai. Teigė, kad dantų tvarkymui per mėnesį vidutiniškai reikalinga apie 100 Eur suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaiko dantų, sąkandžio gydymui yra reikalingos papildomos lėšos ir vertinant vaiko dantų būklę manytina, kad jos yra pakankamai protingos ir laikytinos atitinkančiomis rinkoje taikomas vidutines tokių paslaugų kainas, vaikas yra augantis, jam dar nėra išdygę visi nuolatiniai dantys, dėl ko reikalingas nuolatinis dantų plokštelės reguliavimas pasikeitus dantų padėčiai, specialisto konsultavimas.
41. Apeliantas teigia, kad teismas privalėjo įvertinti kiekvieno iš tėvų finansines galimybes, o ieškovė teismui nepateikė įrodymų apie darbinę veiklą bei finansines galimybes, nors sumokėti 500 Eur atstovui už atstovavimą byloje galėjo. Tuo tarpu atsakovo finansinės galimybės menkos, jis šiuo metu yra bedarbis, jokių pajamų negauna.
42. Pažymėtina, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
43. Ieškovė pagal Sodros duomenis verčiasi individualia veikla nuo 2021 m. rugsėjo 20 d., teismo posėdžio metu nurodė niekur nedirbanti, besilaukianti vaiko, padedanti savo tėvams prižiūrėti turizmo sodybą, jai finansiškai padeda dabartinis draugas, gaunamos pajamos nestabilios, sudaro 500-1000 Eur.
44. Nors byloje buvo gauti duomenys, jog atsakovas yra bedarbis, socialinių išmokų negauna, tačiau pastebėtina, kad pats teismo posėdžio metu pripažino besiverčiantis Norvegijoje pavieniais darbais prie statybų, gyvenantis nemokamai draugo namuose, nemokamai besinaudojantis bendrovės automobiliu, Norvegijoje būna 2-3 savaites, 3-4 kartus per metus, turi santaupų, iš kurių pakanka maistui, išlaikymo mokėjimui, jo pajamos sudaro apie 600 Eur, Lietuvoje gyvena tėvų bute, jam mokesčių mokėti nereikia, jo draugė yra dirbanti.
45. Atsakovas paaiškino, jog šiuo metu siekia įgyti teises ir įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju, tikisi gauti apie 1000 Eur atlyginimą. Be to, Norvegijoje bando gauti sporto trenerio darbą, tobulinasi anglų kalbos žinias. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nurodė, jog jam fiziškai dirbti trukdė patirta sportinė trauma, tačiau ji įvyko prieš metus laiko, traumos gydymui buvo skirtos didelės sumos (kainavo 1500 Eur nevertinant draudimo), būklė gerėjanti. Pirmosios instancijos teismui minėtos aplinkybės leido daryti išvadą, jog atsakovas neatskleidė savo tikrųjų pajamų ir nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas dėl savo finansinės padėties negali teikti vaikui didesnio išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje nenustatytos aplinkybės, leidžiančios spręsti, jog ieškovė turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, be to, jai ir taip tenka kasdienio rūpesčio našta.
46. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, jog papildomai vaiko poreikiams tenkinti jis galėtų skirti 60 Eur (40 Eur vaistams ir 20 Eur naujam kompiuteriui). Kadangi ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir iš atsakovo priteistas vaikui išlaikymas padidintas 80 Eur suma, manytina, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės ženkliau nenukentėtų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 260 Eur suma laikytina pagrįsta ir protinga, užtikrinančia vaiko būtinųjų ir specialiųjų poreikių tenkinimą, galimybes jam augti kiek įmanoma sveikesnėje ir visavertiškesnėje aplinkoje, sudarančia sąlygas vaikui visapusiškai vystytis kaip asmenybei, padedančia integruotis į visuomenę, proporcinga tėvų turtinei padėčiai.
47. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
48. Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovei priteistinos jos patirtos išlaidos-400 Eur pagal pateiktus įrodymus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos mėn. 29 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Priteisti ieškovei I. B. iš G. D. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.