Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. įmonės „Anara“ ir atsakovo D. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. įmonės „Anara“ ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo byloje - A. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. B. įmonė „Anara“ (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį atsakovui D. M. (toliau – ir atsakovas) prašydama priteisti ieškovės naudai 1 238,19 Eur skolos, 3,34 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. birželio 1 d. atsakovas iš trečiojo asmens A. B. (toliau – trečiasis asmuo) išsinuomojo dalį patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pasirašant nuomos sutartį. Sutarties 4.2.2. punktu šalys susitarė, kad nuomininkas įsipareigoja laiku mokėti visus mokesčius už šių patalpų eksploataciją, t. y.: elektros energiją, pagal faktinius elektros skaitiklio parodymus ir proporcingai, pagal nuomojamą plotą, tarp nuomininkų išdalytą sunaudotą elektros energiją, bendroms pastato reikmėms moka 0,30 Eur už kWh plius PVM ir po 2.30 Eur plius PVM už kiekvieną elektros galios vienetą, kiekvieną mėnesį, nepriklausomai ar naudojo tą laikotarpį elektros energiją. Už vandenį ir kanalizaciją moka po 6,70 Eur/kub. m. plius PVM (padidintos kainos kompensuoja nuostolius, skirtumus susidarančius tarp įvadinio ir kontrolinių skaitiklių, taip pat vidaus tinklų nusidėvėjimą, energetiko išlaikymo kaštus). Pasikeitus elektros energijos ar vandens kainoms, šie mokesčiai gali būti perskaičiuoti. Taip pat apmokėti kitus mokesčius: bendrų plotų valymą, sniego stumdymą, kiemo tvarkymą, šiukšlių išvežimą, lietaus kanalizaciją, vandens ir elektros sunaudojimą bendroms reikmėms, inžinerinės įrangos, komunikacijų įvadų gedimų, avarijų šalinimų, pastato, patalpų sugadinimo ir remonto išlaidas, išskyrus atvejus, kai šias išlaidas apmokės draudimas (4.2.13 punktas), taip pat katilinės ir vėdinimo rekuperacinės sistemos eksploatavimo ir nusidėvėjimo išlaidas, kurios prilyginamos 0,21 Eur/kv. m./mėn. plius PVM, patalpų šildymo išlaidas, kurie bus paskaičiuoti proporcingai nuomojamam plotui. Už aukščiau paminėtus komunalinius mokesčius sąskaitas pateiks ieškovė, kuri administruos šį pastatą (t. y. išrašys sąskaitas už komunalines išlaidas, avarijų likvidavimą, pastato priežiūrą ir t. t.), už administravimą bus pateikta 17,40 Eur/mėn. plius PVM sąskaita. Ieškovė akcentavo, kad atsakovas visą nuomos laikotarpį pateiktas ieškovės sąskaitas apmokėdavo tinkamai ir laiku, tačiau vėliau iškilo ginčas dėl dviejų paskutinių išrašytų sąskaitų – 2023 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitos-faktūros ANA23 Nr. 373, kurios suma 688,14 Eur, ir 2023 m. spalio 6 d. PVM sąskaitos-faktūros ANA23 Nr. 414, kurios suma 550,05 Eur.

3. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 11 d. išsiuntė atsakovui įspėjimą dėl skolos padengimo, tačiau atsakovas į įspėjimą nesureagavo ir skolos nepadengė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovė paskaičiavo penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas: 2023 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaita-faktūra ANA23 Nr. 373 turėjo būti apmokėta iki 2023 m. rugsėjo 20 d., todėl skaičiuojamas praleidimo terminas - 33 dienos (iki 2023 m. spalio 24 d.), ir palūkanų suma sudaro 3,11 Eur (688,14 Eur x 5 proc. / 365 d. x 33 d.); 2023 m. spalio 6 d. PVM sąskaita-faktūra ANA23 Nr. 414 turėjo būti apmokėta iki 2023 m. spalio 20 d., todėl skaičiuojamas praleidimo terminas – 3 dienos (iki 2023 m. spalio 24 d.), ir palūkanų suma sudaro 0,23 Eur (550,05 Eur x 5 proc. / 365 d. x 3 d.). Viso palūkanų suma iki 2023 m. spalio 24 d. sudaro 3,34 Eur.

4. Atsakovas D. M. ieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad atsakovas iš trečiojo asmens išsinuomojo dalį patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2023 m. birželio 1 d. nuomos sutartį. Atsakovas įsipareigojo mokėti visus mokesčius už išsinuomotų patalpų eksploataciją. Pagal sutarties 4.2.2. punktą šalys susitarė, kad už komunalinius mokesčius sąskaitas teiks ieškovė, kuri administruos šį pastatą. Ieškovės pateiktos dvi sąskaitos atsakovo nėra patvirtintos, jose ieškovės nurodyti duomenys nėra detalizuoti bei tik šiuos dokumentus turint neįmanoma patikrinti jų teisingumo, įskaitant ir tos aplinkybės, ar tai yra būtent ieškovės faktiniai kaštai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokiomis kainomis ji aktualiu šiam ginčui laikotarpiu (nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 25 d.) pastato eksploatavimui nupirko elektrą, vandenį, dujas iš šiuos išteklius parduodančių įmonių (faktiniai kaštai), kad patyrė sąskaitose faktūrose nurodytas išlaidas, taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovas būtent tokį kiekį paslaugų (išteklių), koks jis nurodytas pirmiau aptartose sąskaitose, faktiškai sunaudojo bei kaip tai buvo suskaičiuota ir tinkamai atskleista nuomininkui (atsakovui), nors apie komunalinių mokesčių suskaičiavimą atsakovas ne kartą prašė pateikti informaciją, taip pat prašė pateikti tokius skaičiavimus patvirtinančius dokumentus.

5. Atsakovas pretenzijoje dėl nuomos sutarties vykdymo nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 11 d., nepraėjus sutartyje nustatytam terminui (30 dienų) bei nepateikus raštu prašomų duomenų dėl vandens sąnaudų, buvo atjungtas elektros tiekimas, dėl ko atsakovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovas pakartotinai prašė pateikti informaciją (sąskaitas iš vandens tiekėjo) apie per 2023 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius sunaudotą vandenį bei suteikti galimybę fiziškai pamatyti vandens skaitliuką, taip pat prašė pateikti informaciją apie paskaičiuotą sunaudoto vandens kiekį. Atkreipė dėmesį, kad mokėjo grynaisiais pinigais už nuomą bei už komunalinius patarnavimus, detalizavo sumokėtas pinigų sumas: pasirašant sutartį – 1 200,00 Eur; 2023 m. liepos 14 d. – 940,00 Eur; 2023 m. rugpjūčio 21 d. – 935,00 Eur, viso iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. sumokėta buvo 3 075,00 Eur; 2023 m. rugsėjo 11 d. pavedimu į ieškovo sąskaitą sumokėta 312,73 Eur. Iki 2023 m. rugsėjo 11 d. sumokėta buvo 3 387,73 Eur.

6. Atsakovas pakartotine pretenzija dėl nuomos sutarties vykdymo dar kartą paprašė pateikti vandens sunaudojimo ir priskyrimo atsakovui pagal plotus apskaičiavimus, taip pat prašė pateikti iš „Šiaulių vandenys“ sunaudoto vandens kiekius patvirtinančius dokumentus ir paskaičiavimus, kuriais vadovaujantis atsakovui buvo priskirtas vienoks ar kitoks sunaudoto vandens kiekis. Pakartotinai prašė pateikti sąskaitas iš „Šiaulių vandenys“ už periodą, kuris skaičiuojamas atsakovui už vandens sunaudojimą, taip pat supažindinti, kaip atsakovui yra priskiriamas vandens sunaudojimas jo nuomojamam plotui. Prašė nedelsiant atnaujinti elektros tiekimą. Pabrėžė, kad dėl neteisėtų veiksmų ir neveikimo kiekvieną dieną atsakovas patiria finansinę žalą, prieš jį yra sukčiaujama ir jis bus priverstas išsikraustyti iš patalpų. Šiame rašte atsakovas nurodė, kad mano, jog jam buvo duota susipažinti patalpų nuomos sutartis su kitokiomis sąlygomis nei jis ją vėliau pasirašė pasitikėdamas, kad tai ta pati patalpų nuomos sutartis, kurią buvo perskaitęs.

7. Trečiasis asmuo A. B. atsiliepimu prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Papildomai pažymėjo, kad atsakovas yra nesumokėjęs nuomos mokesčio pagal sudarytą nuomos sutartį, taip pat yra padaręs žalos patalpoms. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovui kaip nuomininkui sutarties sąlygos tiko, jis iš pradžių sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, o už nuomą atsakovas trečiajam asmeniui mokėdavo grynaisiais pinigais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei iš atsakovo 533,69 Eur skolos ir palūkanų pagal 2023 m. birželio 1 d. patalpų nuomos sutartį, penkių procentų procesines palūkanas nuo priteistos 533,69 Eur sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2023 m. spalio 26 d.) iki visiško prievolės įvykdymo; priteisė atsakovui iš ieškovės 54,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas nustatė, kad 2023 m. birželio 1 d. tarp trečiojo asmens A. B. (nuomotojo) ir atsakovo D. M. (nuomininko) buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis (toliau ir – Sutartis), pagal kurios 1.1. punktą nuomotojas įsipareigojo perduoti nuomininkui nuomos teise laikinai valdyti ir naudoti dalį patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis 3-11, 3-12, 3-13, 3-14, 3-16, 3-17, 3-18, su bendro naudojimo patalpomis, bendras plotas 116 kv. m. Sutarties 4.2.2. punktu nuomininkas įsipareigojo laiku mokėti visus mokesčius už šių patalpų eksploataciją, t. y.: elektros energiją, pagal faktinius elektros skaitiklio parodymus ir proporcingai, pagal nuomojamą plotą, tarp nuomininkų išdalytą sunaudotą elektros energiją, bendroms pastato reikmėms mokama 0,30 Eur už kWh plius PVM ir po 2,30 Eur plius PVM už kiekvieną elektros galios vienetą kiekvieną mėnesį, nepriklausomai ar tą laikotarpį elektros energija buvo naudota. Už vandenį ir kanalizaciją sutarta mokėti po 6,70 Eur/kub. m. plius PVM (padidintos kainos kompensuoja nuostolius, skirtumus susidarančius tarp įvadinio ir kontrolinių skaitiklių, taip pat vidaus tinklų nusidėvėjimą, energetikos išlaikymo kaštus). Pasikeitus elektros energijos ar vandens kainoms, šie mokesčiai gali būti perskaičiuoti. Taip pat šalys sutarė, jog nuomininkas mokės ir kitus mokesčius: bendrų plotų valymą, sniego stumdymą, kiemo tvarkymą, šiukšlių išvežimą, lietaus kanalizaciją, vandens ir elektros sunaudojimą bendroms reikmėms, inžinerinės įrangos, komunikacijų įvadų gedimų, avarijų šalinimų, pastato, patalpų sugadinimo ir remonto išlaidas, išskyrus atvejus, kai šias išlaidas apmokės draudimas (sutarties 4.2.13 punktas), taip pat katilinės ir vėdinimo rekuperacinės sistemos eksploatavimo ir nusidėvėjimo išlaidas, kurios prilyginamos 0,21 Eur/kv. m./mėn. plius PVM, patalpų šildymo išlaidas ir t. t., kurie bus paskaičiuoti proporcingai nuomojamam plotui. Šalys sutarė, jog už paminėtus komunalinius mokesčius sąskaitas pateiks ieškovė, kuri administruos šį pastatą, administravimo mokestis sudaro 17,40 Eur plius PVM. Vadovaujantis sutarties 4.2.2. punktu ieškovė atsakovui pateikė šias PVM sąskaitas-faktūras: 2023 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaita–faktūra ANA23 Nr. 373, 688,14 Eur sumai, apmokėjimo terminas iki 2023 m. rugsėjo 20 d. ir 2023 m. spalio 6 d. PVM sąskaita-faktūra ANA23 Nr. 414, 550,05 Eur sumai, apmokėjimo terminas 2023 m. spalio 20 d. Atsakovui neapmokėjus sąskaitų, ieškovė atsakovui išsiuntė įspėjimą dėl prievolės nevykdymo.

10. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 23 d. Patalpų perdavimo-priėmimo aktu prie 2023 m. birželio 1 d. patalpų nuomos sutarties, grąžino trečiajam asmeniui patalpas. Šiame akte nurodė perduodamus daiktus bei nurodė elektros skaitiklio parodymus – 13138 kw.

11. Teismo vertinimu, visiškai teisėta, kad šalys gali susitarti ir dėl to, kad sutarties vykdyme dalyvaus ir sutartį nepasirašęs asmuo, jeigu dėl to nepaneigiama sutarties esmė. Sutartyje aiškiai nurodoma, kad nepasirašant atskiros sutarties už komunalinius mokesčius bus mokama ieškovei. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė reikšti ieškinį dėl sutarties 4.2.2 punkto turi teisę. Ginčo sąskaitose pardavėju yra įrašyta ieškovė, todėl teismas padarė išvadą, kad vien tuo pagrindu, jog ieškovė nėra pasirašiusi minėtos Patalpų nuomos sutarties, ieškinys negali būti atmestas.

12. Teismas nurodė, kad atsakovas įsipareigojo apmokėti už elektros energiją pagal faktinius elektros skaitiklio parodymus ir proporcingai pagal nuomojamą plotą, tarp nuomininkų išdalytą sunaudotą elektros energiją (bendroms pastato reikmėms moka 0,30 EUR už kWh plius PVM ir po 2.30 EUR plius PVM už kiekvieną elektros galios vienetą, kiekvieną mėnesį, nepriklausomai ar naudojo tą laikotarpį elektros energiją), už vandenį ir kanalizaciją moka po 6,70 EUR/kub. m. plius PVM, taip pat apmokėti kitus mokesčius: bendrų plotų valymą, sniego stumdymą, kiemo tvarkymą, šiukšlių išvežimą, lietaus kanalizaciją, vandens ir elektros sunaudojimą bendroms reikmėms, inžinerinės įrangos, komunikacijų įvadų gedimų, avarijų šalinimų, pastato, patalpų sugadinimo ir remonto išlaidas, išskyrus atvejus, kai šias išlaidas apmokės draudimas, taip pat katilinės ir vėdinimo rekuperacinės sistemos eksploatavimo ir nusidėvėjimo išlaidas, kurios prilyginamos 0,21 Eur/kv. m./mėn. plius PVM, patalpų šildymo išlaidas, kurie bus paskaičiuoti proporcingai nuomojamam plotui.

13. Teismas pažymėjo, kad sutartyje nurodoma kokiais vienetais apskaičiuojamos teikiamos paslaugos, pavyzdžiui, tiekiamas vanduo – kūbiniais metrais, ir kokiomis kainomis yra apmokama. Atsakovas bent kelis kartus kreipėsi į ieškovę ir trečiąjį asmenį prašydamas pateikti detalius vandens sunaudojimo duomenis, suteikti galimybę apžiūrėti vandens apskaitos prietaisą. Atsakovui tokia galimybė suteikta nebuvo, o atsakovo išsinuomotose patalpose vandens apskaitos prietaiso (pagrindinio ar kontrolinio) nėra įrengta. Esant nesutarimui, kad dėl neaiškių sąskaitų atsakovas atsisako apmokėti pateiktas sąskaitas, atsakovo išsinuomotom patalpoms buvo atjungtas elektros energijos tiekimas.

14. Teismo vertinimu ieškovės 2023 m. rugpjūčio 31 d. Kasos pajamų orderis patvirtina, kad atsakovas sąskaitą ANA23 Nr. 340 už laikotarpį iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. yra apmokėjęs 848 Eur, o mokėjimo nurodymu, atliktu 2023 m. rugsėjo 12 d. pagal tą pačią sąskaitą yra sumokėjęs 312,73 Eur. Duomenų, kad būtų apmokėtos sąskaitos ANA23 Nr. 373 ir ANA23 Nr. 414 byloje nėra pateikta. Trečiasis asmuo 2023 m. rugsėjo 18 d. nurodė, kad iš atsakovo yra gauta 2 587,73 Eur. Šios gautos lėšos yra kartu už nuomą ir komunalinius mokesčius. Atsakovui nurodant, kad jis yra sumokėjęs daugiau, šias aplinkybes turi įrodinėti atsakovas. Tuo atveju, jeigu atsakovas kokių nors motyvų vedamas sumoka lėšas niekaip nefiksuodamas tokios finansinės operacijos, pačiam atsakovui atsiranda šios operacijos rizika.

15. Teismas nurodė, kad abiejose sąskaitose pirmoje pozicijoje yra nurodomas vanduo – 204,67 Eur ir 157,77 Eur sumos nurodytos be PVM. Atsakovas ne kartą yra prašęs pateikti duomenis apie jo nuomotose patalpose suvartotą vandens kiekį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui buvo parodytas vandens apskaitos prietaisas, kad kontrolinis apskaitos prietaisas buvo įrengtas atsakovo patalpose, ar kad atsakovui buvo suteikta bet kokia kita informacija, susijusi su vandens kiekio apskaita. Pačioje sutartyje, pagal kurią sąskaitas apmokėti pateikia ieškovė, nurodoma, kad už suvartotą vandenį ir kanalizaciją mokama po 6,70 Eur už kubinį metrą, taigi mato vienetas – kubinis metras, o kaina 6,70 Eur. Pateiktose sąskaitose jokie duomenys nei apie kainą, nei apie suvartotą kiekį nenurodyti, nurodoma, kad kiekis yra vienas ir vieneto kaina tokia pati kaip ir galutinė suma. Teismo vertinimu, nors ieškovė pagal sutartį ir turi teisę teikti sąskaitas apmokėjimui ir reikalauti jų apmokėjimo, tačiau ne bet kokio turinio sąskaita turi būti apmokama. Duomenys apie suvartotą vandenį yra ne tik neaiškūs, tačiau ir pateikti ne tokia forma, kokia buvo aptarta patalpų nuomos sutartyje. Į bylą pateiktas UAB „Šiaulių vandenys“ raštas apie geriamojo vandens suvartojimą (duomenys neskelbtini), pastate, suvartoti kiekiai yra nurodyti kubiniais metrais. Nors nuo 2023 m. liepos mėnesio vandens kiekis ženkliai išaugo, teismas vertino, jog tai neįrodo sąskaitose nurodytų ir iš atsakovo prašomų priteisti sumų, kadangi atsakovas nuomojosi tik dalį patalpų.

16. Teismas nurodė, jog ieškovei nesant šios sutarties šalimi, ji gali veikti tik tiek ir tik toje apimtyje, kurioje šalys jai suteikė teisę veikti. Ieškovės veikimo ribos nurodytos sutarties 4.2.2 punkte. Šiame sutarties punkte aptarta galimybė pateikti sąskaitas už elektros energiją, už vandenį ir kanalizaciją, bendrų plotų valymą, sniego stumdymą, kiemo tvarkymą, šiukšlių išvežimą, lietaus kanalizaciją, vandens ir elektros sunaudojimą bendroms reikmėms, inžinerinės įrangos, komunikacijų įvadų gedimų, avarijų šalinimų, pastato, patalpų sugadinimo ir remonto išlaidas, išskyrus atvejus, kai šias išlaidas apmokės draudimas, taip pat katilinės ir vėdinimo rekuperacinės sistemos eksploatavimo ir nusidėvėjimo išlaidas, taip pat už administravimą - 17,40 Eur/mėn. plius PVM.

17. Kadangi Sutartyje nėra aptartas signalizacijos paslaugos teikimas, todėl teismas sprendė, jog ieškovė negali reikšti tokio reikalavimo ir šioje dalyje teismas ieškovės reikalavimą atmetė. Kadangi jokie kiti apskaitos vienetai ir kiekiai išskyrus elektros energiją nėra detalizuoti, jų kiekių neįmanoma nustatyti ir identifikuoti, teismas negali nustatyti kiek gamtinių dujų buvo suvartota ir už kokią kainą, koks galios mokestis ir už kokią kainą buvo taikomas. Todėl teismas dalyje dėl galios mokesčio, dujų, eksploatacijos, laiptinės ir laiptinės langų valymo ieškinio dalį atmetė kaip neįrodytą.

18. Patalpų administravimo mokestį teismas laikė kylančiu iš sutarties ir nusprendė jį priteisti. Vienintelis identifikuojamas dydis sąskaitose yra elektros energijos keikis (KW) ir suvartotų vienetų kaina – 30 ct už kilovatvalandę. Tokie parametrai yra nurodyti ir nuomos sutartyje. Elektros apskaitos prietaisas buvo prieinamas atsakovui, jo rodmenys atsakovui buvo žinomi, rodmenys fiksuoti birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais. Pats atsakovas padarydavo fotonuotraukas su skaitiklio parodymais ir perduodavo ieškovei. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas turėjo galimybę fiksuoti ir kontroliuoti elektros energijos suvartojimo duomenis, elektros energija fiksuota sąskaitose už tokią kainą ir tokiais vienetais, kokie ir buvo aptarti sutartyje ir šioje dalyje ieškinį tenkino.

19. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo elektros energijos išlaidas, patalpų administravimo išlaidas – viso 532,17 Eur bei palūkanas 1,52 Eur, o dalyje dėl signalizacijos išlaidų ieškinį atmetė konstatavęs, kad ieškovė neturi teisės tokio reikalavimo reikšti, likusioje dalyje – dėl likusių sąskaitose nurodytų išlaidų – ieškinį atmetė kaip neįrodytą. Teismui sprendžiant priteisti patalpų administravimo ir elektros energijos išlaidas teismas priteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Atsakovas D. M. apeliaciniu skundu prašė Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti, ieškovės ieškinį atsakovui atmesti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

20.1. Ieškovė yra netinkamas ieškovas ginče iš nuomos teisinių santykių (pati nebūdama nei nuomos teisinių santykių dalyve, nei Sutarties šalimi). Nuomininkas nuomotojui apmoka už komunalines ir kitas paslaugas (faktinius kaštus), kurios yra tiekiamos į patalpas nuomininko patalpų nuomos metu. Konkretus materialinis teisinis santykis (nuomos teisinis santykis) sieja jo šalis – nuomotoją ir nuomininką (trečiąjį asmenį bei atsakovą), kas reiškia, kad išnuomoto daikto faktinių kaštų padengimo atlyginimo reikalavimo teisė priklauso nuomotojui (trečiajam asmeniui). Todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovą dėl trečiojo asmens išnuomoto atsakovui daikto išlaikymo faktinių kaštų atlyginimo priteisimo.

20.2. Ieškovė ieškiniu atsakovui pareikštus reikalavimus kildino iš Sutarties, tačiau ji Sutarties su atsakovu nesudarė ir nėra Sutarties šalimi. Sutarties nuostata neįtvirtina pačios ieškovės reikalavimo teisės į atsakovą – jose aptartas tik prievolės vykdymas trečiajam asmeniui, tačiau tarp šalių nesusitarta ir Sutartyje neįtvirtinta ieškovės, nesančios Sutarties šalimi, antrojo aspekto – savarankiškos reikalavimo teisės į atsakovą. Trečiojo asmens teisė neišvedama iš kreditoriaus teisės, ji turi egzistuoti savarankiškai, o toks trečiojo asmens reikalavimo teisės savarankiškumas yra išskirtinė sutarties trečiojo asmens naudai instituto savybė. Tai reiškia, kad ši teisė yra autonomiška, tai yra nėra pradinio kreditoriaus teisės dalis, nėra išvedama, ji yra nepriklausoma nuo pradinio kreditoriaus teisių. Nagrinėjamu atveju išnuomoto daikto išlaikymo faktinių išlaidų atlyginimo teisė yra nuomotojo teisių sudėtinė dalis, o ne kito asmens, ir tai nėra jokia ieškovės savarankiška ir autonominė teisė – ji akivaizdžiai susijusi su pradinio kreditoriaus (trečiojo asmens – nuomotojo) teisėmis bei jų apimtimi.

20.3. Kad Sutarties šalys nesuteikė pagal Sutartį savarankiškos reikalavimo teisės ieškovei, įrodo ir Sutarties 8.5 punktas, kur įtvirtinta, jog visi ginčai dėl šios sutarties vykdymo sprendžiami tarp abiejų sutarties šalių (ir jau vien tai įrodo, kad Sutarties šalys ieškovei nesuteikė jokios savarankiškos reikalavimo teisės) derybų būdu.

20.4. Ieškovė nei ieškinyje, nei kituose procesiniuose dokumentuose neaptarė bei nedetalizavo, kiek konkrečiai atsakovas pagal Sutartį iš viso turėjo sumokėti, kodėl tiek turėjo sumokėti, nėra tokio suskaičiavimo pagrindimo bei, kad iš tos suskaičiuotos bei pagrįstos sumos atėmus atsakovo sumokėtas pinigines lėšas grynais bei pavedimu jis neva dar liko skolingas pagal Sutartį.

20.5. Teismo išvados atmesti atsakovo poziciją, kad jis mokėjo grynaisiais bendrai trečiajam asmeniui tiek už nuomą bei komunalinius mokesčius, nevertinti atsakovo argumentų, kad jis yra sumokėjęs grynais daugiau pagal Sutartį nei teigia trečiasis asmuo, sudaro pagrindą teigti, kad yra pažeistos įrodymų bei įrodymų vertinimo taisyklės. Atsakovas įrodinėjo, kad jis trečiajam asmeniui grynais sumokėjo 3 075,00 Eur, o į ieškovės sąskaitą sumokėjo 312,73 Eur. Skirtumas tarp atsakovo ir trečiojo asmens pozicijos dėl sumokėtų pinigų pagal Sutartį yra 800,00 Eur. Byloje surinkti duomenys leidžia teigti, kad atsakovas įrodė, jog jis pagal Sutartį yra sumokėjęs 3 387,73 Eur, iš jų 800,00 Eur buvo sumokėti trečiajam asmeniui pagal sutartį kaip depozitas (užstatas), kas yra visuotinai priimtina susitarimuose dėl nuomos teisinių santykių. Susirašinėjimuose matyti, kad atsakovas nurodė apie grynais trečiajam asmeniui sumokėtas sumas, kai tuo tarpu trečiasis asmuo sąmoningai nutyli dėl tokių atsakovų nurodomų aplinkybių, tačiau faktiškai neneigia gavęs tokias pinigų sumas). Liudytoja R. Z. teisme parodė, kad ji nuomojosi iš trečiojo asmens patalpas, mokėjo grynais nuomą ir komunalinius mokesčius, tačiau jokių dokumentų trečiasis asmuo apie sumokėtus pinigus grynaisiais neišduodavo. Šie liudytojos parodymai patvirtina atsakovo paaiškinimus, kad trečiasis asmuo sąmoningai neišduodavo dokumentų, kurie patvirtintų, kiek jam ir kada konkrečiai sumokėjo atsakovas grynais pagal Sutartį. Trečiasis asmuo nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų apie konkrečios grynųjų pinigų sumos konkrečią dieną priėmimą iš atsakovo.

20.6. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokiomis kainomis aktualiu šiam ginčui laikotarpiu pastato eksploatavimui buvo nupirkta elektra iš šiuos išteklius parduodančių įmonių. Kadangi nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nėra elektros perpardavinėtojai, trečiasis asmuo turi teisę tik į faktinius kaštus, tai yra, kiek jis sumokėjo elektros energijos tiekėjui už į atsakovo išsinuomotas patalpas patiektą elektrą. Tokių aplinkybių byloje nebuvo įrodinėta, todėl ieškinys dalyje dėl elektros išlaidų yra neįrodytas.

20.7. Nei ieškovė, nei jos atstovė į teismo paskirtą 2023 m. gruodžio 19 d. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, jokio prašymo iki posėdžio nepateikė. Atsakovas ir jo atstovas teismo paprašė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą. Teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi šio prašymo netenkino. Teismų praktikoje toks ieškovės elgesys, laikomas pagrįstu pagrindu ieškinį palikti nenagrinėtu. Todėl ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu, o atsakovui priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Net ir iš dalies tenkinus ieškovės ieškinį, jai bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteisiamos.

21. Ieškovė A. B. įmonė „Anara“ atsiliepimu prašė apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas nurodytais motyvais:

21.1. Nagrinėjamu atveju sutartyje aiškiai nurodoma, kad nepasirašant atskiros sutarties už komunalinius mokesčius bus mokama ieškovei. Atsakovas sąskaitas ieškovei apmokėjo 2 kartus, iš jų vieną pavedimu į ieškovės sąskaitą, t. y., pripažino, kad mokesčiai apmokami tiesiogiai ieškovei.

21.2. 2023 m. rugpjūčio 31 d. išrašius PVM sąskaitą faktūrą ANA23 Nr. 340, kurios suma 1 160,73 Eur, ir atsakovui dali apmokėjus grynais (kvitas – 848,00 Eur sumai), atsakovas žinojo, koks yra mokėjimo likutis. Po dviejų savaičių atsakovas pervedė į ieškovės sąskaitą 312,73 Eur (1 160,73 Eur - 848,00 Eur = 312,73 Eur). Atsakovas nepaaiškino, kodėl pervedė nurodytą sumą, jeigu pagal atsakovą, jis buvo permokėjęs. Atsakovas teigė, jog visą rugsėjį negalėjo naudotis patalpomis dėl atjungtos elektros ir vandens, tačiau 2023 m. rugsėjo 12 d. dar padarė pavedimą.

21.3. Sutartyje aiškiai nurodytas sąskaitos numeris, į kurį atsakovas galėjo kiekvieną mėnesį vesti nuomos mokestį. Mokėti grynaisiais buvo paties atsakovo pasirinkimas.

21.4. Šalys, pasirašydamos Sutartį, aptarė išlaidų už komunalines paslaugas apskaičiavimo tvarką, todėl atsakovo argumentas naikinti sprendimą dalyje dėl administravimo išlaidų ir už elektros paslaugas yra visiškai nepagrįstas.

22. Ieškovė A. B. įmonė „Anara“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas ieškinį atmetė, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

22.1. Teismas nepagrįstai nepriteisė skolos už vandenį ir kanalizaciją. Visa detalizacija, kokiu būdu susidarė nurodyta skola buvo išdėstyta bylos nagrinėjimo teisme metu. 2023 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitoje faktūroje ANA23 Nr. 373, paskaičiuota suma už vandenį sudaro 204,67 Eur. Sutartyje numatyta, kad kubo kaina – 6,70 Eur, už lietaus nuotekas paskaičiuota suma šioje sąskaitoje 3,67 Eur, taigi, viso yra sunaudota 30 m³ vandens (204,67 Eur - 3,67 Eur / 6,70 Eur = 30 m³). Teismui buvo pateikta UAB „Šiaulių vandenys“ pažyma, kurioje nurodyti deklaruoti suvartoti kiekiai. Teismui taip pat buvo paaiškina, ir iš tos pačios UAB „Šiaulių vandenys“ pažymos aiškiai matyti, kad visuomet suvartojimas buvo apie 6–8 m³, tačiau sudarius sutartį su atsakovu, suvartoto vandens kiekis ženkliai išaugo, o atsakovui išsikrausčius, suvartoto vandens kiekis grįžo į pirminę padėtį, t. y. 7–8 m³. Atsakovas pripažino, kad vanduo buvo naudojamas, tačiau teismas visiškai nepagrįstai nepriteisė sumos net už 1 m³.

22.2. Sutartyje numatytas galios mokestis – 2,30 Eur plius PVM. Sąskaitoje įrašyta 46,00 Eur, padalinus iš 2,30 Eur, lieka – 20 kWh.

22.3. Sutartyje aiškiai nurodyta, kad turi būti mokami visi mokesčiai, sąrašas nėra baigtinis, tačiau teismas išlaidų už signalizaciją nepriteisė. Taip pat teismas visiškai nepagrįstai nepriteisė išlaidų už laiptinės ir jos langų valymą, nors atsakovas laiptine naudojosi.

22.4. Atsakovas apmokėjo ankstesnes sąskaitas, kurios buvo analogiškos dabartinėms neapmokėtoms sąskaitoms. Nurodytos sąskaitos atsakovui buvo aiškios, tačiau vėliau išrašytos analogiškos sąskaitos tapo neaiškios. Atsakovas neginčija, kad gavo sąskaitose nurodytas paslaugas.

22.5. Teismas nepagrįstai sumažino prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašoma priteisti išlaidų suma už teisines paslaugas, bylą vedant pirmosios instancijos teisme, buvo – 1 210 Eur. Į šias paslaugas įėjo ieškinio rengimas, papildomų įrodymų rinkimas ir pateikimas teismui, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas net keturiuose teismo posėdžiuose. Pagal Rekomendacijas, kaina už teisinės paslaugas ieškiniui parengti galėjo siekti iki 5 000 Eur. Nagrinėjamu atveju suma mažesnė. Teismas visiškai neanalizavo atsakovo patirtų išlaidų už teisines paslaugas.

23. Atsakovas D. M. atsiliepimu prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti 242,00 Eur išlaidų advokatui už šio atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas nurodytais motyvais:

23.1. Teismas vienodai elgėsi visų dalyvaujančių byloje asmenų atžvilgiu. Nė karto teismo sudėčiai nė vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų nepareiškė nušalinimo, kas patvirtina, jog teismo sudėtis savo elgesiu iki teismo sprendimo priėmimo nė vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų nesukėlė jokio nepasitikėjimo. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bylą išnagrinėjusi teismo sudėtis buvo šališka atsakovo naudai.

23.2. Sutartis tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta 2023 m. birželio 1 d., kai tuo tarpu sąskaita faktūra už komunalinius mokesčius buvo išrašyta tik 2023 m. rugpjūčio 31 d., tai yra tik po 3 mėnesių nuo Sutarties sudarymo. Atsakovas nurodė, kad pasirašant Sutartį jis trečiajam asmeniui sumokėjo 1 200,00 Eur; 2023 m. liepos 14 d. – 940,00 Eur; 2023 m. rugpjūčio 21 d. – 935,00 Eur, viso iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. sumokėjo 3 075,00 Eur. Taigi atsakovas trečiajam asmeniui pagal Sutartį mokėjo ne pagal atsakovės PVM sąskaitas faktūras, nes jų iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo išrašyta. Atsakovas paaiškino, kad jis pagal Sutartį mokėjo grynaisiais (už nuomą ir komunalinius patarnavimus) Sutarties šaliai – trečiajam asmeniui A. B., o 2023 m. rugsėjo 11 d. 312,72 Eur sumokėjo į ieškovės sąskaitą. Taigi iki 2023 m. rugsėjo 11 d. atsakovas pagal Sutartį jau buvo sumokėjęs viso 3 387,73 Eur. Trečiasis asmuo 2023 m. rugsėjo 18 d. rašte, adresuotame atsakovui, nurodė aplinkybes apie jo atsakovui išnuomoto daikto išlaikymo išlaidas – taigi apie komunalinius mokesčius konkrečias aplinkybes nurodė ne ieškovė, o trečiasis asmuo. Jis šiame rašte nurodė ir kitą svarbią aplinkybę, kad atsakovas per visą laikotarpį yra sumokėjęs 2 587,73 Eur nuomos ir komunalinių mokesčių. Taigi pats trečiasis asmuo neišskyrė, kiek už nuomą bei kiek už komunalinius mokesčius atsakovo buvo sumokėta, o skaičiavo bendrai, o tai atitinka atsakovo paaiškinimus, kad jis grynais mokėjo bendrai už nuomą ir komunalinius trečiajam asmeniui.

23.3. Atsakovui aiškiai buvo vengiama atskleisti mokesčių kainodarą bei jos skaidrumą, nors atsakovas nuolat to prašė. Ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos už vandenį mokėtinos sumos, matavimo vienetas nenurodytas, o kiekis nurodytas – 1, kai tuo tarpu Sutartyje nurodyta, kad už vandenį ir kanalizaciją mokama po 6,70 Eur/kub. m plius PVM. Ieškovei atsisakius atsakovui pateikti įrodymus, kiek jo nuomotas objektas faktiškai sunaudojo vandens kiekio ir kaip tai nustatyta, tai laikytina nebendradarbiavimu bei rizikos savo nenaudai prisiėmimu. Ieškovės apeliaciniame skunde aptarti aritmetiniai veiksmai niekaip neįrodo, kad atsakovo iš trečiojo asmens nuomotas objektas faktiškai sunaudojo tokį vandens kiekį, kokį ieškovė gauna atlikdama aritmetinius veiksmus. Tas pats pasakytina ir apie galios mokestį, kurio ieškovė irgi niekaip neįrodė.

23.4. Sutartyje nėra aptartas signalizacijos paslaugos teikimas. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji butų patyrusi kokias nors konkrečias išlaidas signalizacijai, o jei jas patyrė, pagal kokias taisykles, kokiu pagrindu ir kurioje dalyje bei kodėl jas priskyrė atsakovui. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, jog ji butų patyrusi kokias nors išlaidas laiptinių valymui, langų valymui, o jei jas patyrė, pagal kokias taisykles ir kurioje dalyje bei kodėl jas priskyrė atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

26. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl skolos ir palūkanų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

27. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad tarp trečiojo asmens (nuomotojo) ir atsakovo (nuomininko) 2023 m. birželio 1 d. buvo sudaryta Patalpų nuomos sutartis. Sutarties 1.1. punkte šalys susitarė, kad nuomotojas perduoda nuomininkui nuomos teise laikinai valdyti ir naudoti dalį patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis 3-11, 3-12, 3-13, 3-14, 3-16, 3-17, 3-18 patalpos, su bendro naudojimo patalpomis, bendras plotas 116 kv. m. šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Sutarties 4.2.2. punkte šalys susitarė, kad nuomininkas įsipareigojo laiku mokėti visus mokesčius už šių patalpų eksploataciją, t. y.: elektros energiją, pagal faktinius elektros skaitiklio parodymus ir proporcingai, pagal nuomojamą plotą, tarp nuomininkų išdalytą sunaudotą elektros energiją, bendroms pastato reikmėms moka 0,30 Eur už kWh plius PVM ir po 2,30 Eur plius PVM už kiekvieną elektros galios vienetą, kiekvieną mėnesį, nepriklausomai ar naudojo tą laikotarpį elektros energiją. Už vandenį ir kanalizaciją moka po 6,70 Eur/kub. m plius PVM (padidintos kainos kompensuoja nuostolius, skirtumus susidarančius tarp įvadinio ir kontrolinių skaitiklių, taip pat vidaus tinklų nusidėvėjimą, energetiko išlaikymo kaštus). Pasikeitus elektros energijos ar vandens kainoms, šie mokesčiai gali būti perskaičiuoti. Taip pat apmokėti kitus mokesčius: bendrų plotų valymą, sniego stumdymą, kiemo tvarkymą, šiukšlių išvežimą, lietaus kanalizaciją, vandens ir elektros sunaudojimą bendroms reikmėms, inžinerinės įrangos, komunikacijų įvadų gedimų, avarijų šalinimų, pastato, patalpų sugadinimo ir remonto išlaidas, išskyrus atvejus, kai šias išlaidas apmokės draudimas (4.2.13 punktas), taip pat katilinės ir vėdinimo rekuperacinės sistemos eksploatavimo ir nusidėvėjimo išlaidas, kurios prilyginamos 0,21 Eur/kv. m/mėn. plius PVM, patalpų šildymo išlaidas ir t. t., kurie bus paskaičiuoti proporcingai nuomojamam plotui. Už aukščiau paminėtus komunalinius mokesčius sąskaitas pateiks A. B. įmonė „Anąra“, kuri administruos šį pastatą (t. y. išrašys sąskaitas už komunalines išlaidas, avarijų likvidavimą, pastato priežiūrą ir t. t.), už administravimą bus pateikta 17,40 Eur/mėn. plius PVM sąskaita. Administravimo paslaugas sudaro: sutarčių su paslaugų tiekėjais administravimas, mokesčių už komunalines ir eksploatavimo paslaugas apskaita, sąskaitų išrašymas, pastato ir inžinerinių sistemų apžiūra. Atskira sutartis su įmone „Anara“ nebus pasirašoma, pasirašant šią sutartį yra patvirtinama, kad bus apmokamos įmonės „Anara“ sąskaitos. 2023 m. rugsėjo 23 d. atsakovas ir trečiasis asmuo pasirašė Patalpų perdavimo-priėmimo aktą prie 2023 m. birželio 1 d. patalpų nuomos sutarties, pagal kurį atsakovas grąžino trečiajam asmeniui ginčo patalpas.

28. Tarp ieškovės ir atsakovo ginčas kilo dėl dviejų ieškovės atsakovui išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų 688,14 Eur ir 550,05 Eur sumai apmokėjimo už ginčo patalpų eksploataciją.

29. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad ieškovė nebūdama Sutarties šalimi yra netinkamas ieškovas ginče, kuris išplaukia iš nuomos teisinių santykių.

30. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, tarp šalių nėra ginčo, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis. Nurodytą sutartį pasirašė atsakovas ir trečiasis asmuo, ieškovė sutarties nebuvo pasirašiusi ir nėra sutarties šalimi.

31. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje yra pateikiama sutarties samprata, kurioje įtvirtinti pagrindiniai sutarties elementai. CK 6.159 straipsnis nustato, kad sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad esminis sutarties požymis ir svarbiausias sutarties galiojimo elementas yra šalių susitarimas (lot. consensus ad idem) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-421/2016, 38 punktas). Pastarasis yra šalių valios sutaptis dėl sutartimi sukuriamų teisių ir pareigų. Sutartis yra laikoma sudaryta, kai šalis susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad sudarant sutartį būtina šalių valios sutaptis (konsensusas) dėl esminių šalių teisių ir pareigų.

32. Vienas iš sutarties, kaip prievolių atsiradimo pagrindo, ypatumų yra tai, kad ji sukuria teises ir pareigas tik jos šalims, t. y. asmenims, kurie savo laisva valia pasiekė konsensusą ne dėl bet kokių, o teisiškai saistančių santykių (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), sąveikaudamas su sutarties privalomumo principu (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), ir, nors CK pažodžiui neįtvirtintu, bet visuotinai pripažįstamu sutarties uždarumo principu, sutarties šalims sukuria įstatymo galią turinčias teisines pareigas, kurios įprastai susaisto tik konsensusą dėl šių teisinių santykių sukūrimo pasiekusias šalis.

33. Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms. Vienas jų įtvirtintas CK 6.191 straipsnyje. Tai – sutartis trečiojo asmens naudai, jos esmė – sutarties šalis gali nustatyti, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, ir taip jam sukurti reikalavimo teisę dėl šios prievolės vykdymo. Tam, kad tokios sutarties pagrindu atsirastų teisinės pasekmės kitiems asmenims be jų valios, jų padėtis turi būti gerinama, t. y. leidžiama be kito asmens valios suteikti jam teisių, sau prisiimant įsipareigojimus. Sudarius sutartį trečiojo asmens naudai, sukuriama vienašalė prievolė – skolininkas tampa įsipareigojęs trečiajam asmeniui (CK 6.191 straipsnis, UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų 5.2.1 straipsnio 1 dalis, Europos sutarčių teisės principų PECL 6:110 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019, 33 punktas). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019 80 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kadangi sutartis ar sutarties sąlyga trečiojo asmens naudai yra sutarties uždarumo principo išimtis, siekiant sutartimi sukurti reikalavimo teisę trečiajam asmeniui, paprastai yra būtinas aiškus ir nedviprasmiškas tokios sutarties šalių konsensusas dėl tokios teisės atsiradimo. Sutartis (ar sutarties sąlyga) trečiojo asmens naudai dėl savo prigimties (sutarties uždarumo principo išimties) turi būti aiškiai suformuluota ir įprastai neturėtų būti numanoma, nebent tas numanymas yra visiškai akivaizdus (pvz., civilinės atsakomybės draudimo sutarčių atveju) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-381/2022).

34. Tam, kad tokios sutarties pagrindu atsirastų teisinės pasekmės kitiems asmenims be jų valios, jų padėtis turi būti gerinama, t. y. leidžiama be kito asmens valios suteikti jam teisių, sau prisiimant įsipareigojimus. Sudarius sutartį trečiojo asmens naudai, sukuriama vienašalė prievolė – skolininkas tampa įsipareigojęs trečiajam asmeniui (CK 6.191 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019, 33 punktas).

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalys gali susitarti ir dėl to, kad sutarties vykdyme dalyvaus ir sutartį nepasirašęs asmuo, jeigu dėl to nepaneigiama sutarties esmė. Nagrinėjamu atveju Sutarties 4.2.2 punkte šalys buvo aiškiai sutariusios, jog nuomininkas įsipareigoja laiku mokėti visus mokesčius už ginčo patalpų eksploataciją, kad už komunalinius mokesčius sąskaitas pateiks ieškovė, kuri administruos šį pastatą. Pastebėtina, kad atsakovas atliko pavedimą į ieškovės sąskaitą pagal išrašytą sąskaita, taigi pripažino, kad mokesčiai už ginčo patalpų eksploataciją turi būti sumokėti būtent ieškovei, kad ieškovė turi teisė išrašyti sąskaitas, taigi ir reikalauti sąskaitų apmokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad ieškovė turi reikalavimo teisę dėl mokesčių apmokėjimo už ginčo patalpų eksploataciją.

36. Atsakovas teigia, kad jis pagal Sutartį mokėjo grynaisiais (už nuomą ir komunalinius patarnavimus) Sutarties šaliai – trečiajam asmeniui, t. y. pasirašant Sutartį – 1 200,00 Eur; 2023 m. liepos 14 d. – 940,00 Eur; 2023 m. rugpjūčio 21 d. – 935,00 Eur, o 2023 m. rugsėjo 11 d. pavedimu sumokėjo 312,72 Eur į ieškovės sąskaitą, taigi bendrai atsakovas yra sumokėjęs 3 387,73 Eur. Trečiasis asmuo 2023 m. rugsėjo 18 d. rašte atsakovui nurodė, kad iš atsakovo už nuomą ir komunalinius mokesčius bendrai yra gauta 2 587,73 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas iš esmės nepateikia jokių įrodymų, kad yra sumokėjęs daugiau negu trečiojo asmens nurodyta 2 587,73 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad atsakovui nurodant, kad jis yra sumokėjęs daugiau, šias aplinkybes turi įrodinėti atsakovas. Pastebėtina, kad nors atsakovas teigė, jog pagal Sutartį trečiajam asmeniui sumokėjo 800 Eur depozitą, tačiau nurodyto teiginio niekaip nepagrindžia.

37. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė 2023 m. rugpjūčio 31 d. atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija ANA23 Nr. 340, kurios bendra suma sudaro 1 160,73 Eur. Tos pačios dienos išrašytas kasos pajamų orderis Serija ANA23 Nr. 00001 patvirtina, kad iš atsakovo ieškovė priėmė 848 Eur sumą. 2023 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo nurodymu atsakovas ieškovei sumokėjo 312,73 Eur. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas visiškai apmokėjo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą, tačiau nėra pateikta įrodymų, kad buvo apmokėtos 2023 m. rugsėjo 5 d. ir 2023 m. spalio 6 d. sąskaitos, dėl kurių nagrinėjamu atveju kilo ginčas.

38. Minėta, kad Sutarties 4.2.2. punkte šalys susitarė, jog nuomininkas įsipareigoja mokėti už elektros energiją, pagal faktinius elektros skaitiklio parodymus ir proporcingai, pagal nuomojamą plotą, tarp nuomininkų išdalytą sunaudotą elektros energiją, bendroms pastato reikmėms moka 0,30 Eur už kWh plius PVM ir po 2,30 Eur plius PVM už kiekvieną elektros galios vienetą, kiekvieną mėnesį, nepriklausomai ar naudojo tą laikotarpį elektros energiją. Taigi ginčo šalys buvo tiksliai sutariusios, jog elektros energijos kaina sudarys 0,30 Eur už kWh plius PVM. Kadangi ginčo šalys sutarė dėl konkrečios kainos, nagrinėjamu atveju nėra aktualu, kokiomis kainomis ginčo pastato eksploatavimui buvo nupirkta elektra iš šiuos išteklius parduodančių įmonių, t. y. nėra aktualus ieškovės faktiniai kaštai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nurodė, kad apskaitos prietaisas buvo prieinamas atsakovui, atsakovas turėjo galimybę fiksuoti ir kontroliuoti elektros energijos suvartojimo duomenis. Dėl nurodytų aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Elektros energija fiksuota sąskaitose už tokią kainą ir tokiais vienetais, kokie ir buvo aptarti Sutartyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį dalyje dėl skolos priteisimo už sunaudotą elektros energiją.

39. Ginčo sąskaitose nurodoma, kad nuomininkas turi mokėti 46 Eur galios mokestį, tačiau sąskaitose nenurodoma už kokį kiekį elektros galios atsakovas turi sumokėti, nenurodyta taikoma kaina už elektros galios vienetą. Taigi pateiktos sąskaitos nėra aiškios, iš jų negalima suprasti taikomos kainodaros. Ieškovas civilinėje byloje iš esmės nepateikė įrodymų, kiek elektros galios buvo tiekta atsakovo išnuomotoms patalpoms. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė prašomų sumų už elektros galią.

40. Sutarties 4.2.2. punkte nuomininkas įsipareigojo mokėti už vandenį ir kanalizaciją po 6,70 Eur/kub. m plius PVM (padidintos kainos kompensuoja nuostolius, skirtumus susidarančius tarp įvadinio ir kontrolinių skaitiklių, taip pat vidaus tinklų nusidėvėjimą, energetiko išlaikymo kaštus).

41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 5 d. sąskaitoje atsakovui priskaičiuota 204,67 Eur suma už vandenį, papildomai paskaičiuotas PVM. 2023 m. spalio 6 d. sąskaitoje atsakovui priskaičiuota 157,77 Eur suma už vandenį, papildomai paskaičiuotas PVM. Pateiktose sąskaitose duomenys apie suvartotą vandens kiekį nenurodomi, taip pat nenurodoma taikoma kaina už kub. m. Remiantis į civilinę bylą pateikta UAB „Šiaulių vandenys“ pažyma apie vandens ir nuotekų suvartojimą ir apmokėjimus nustatyta, kad ginčo patalpose 2023 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn., t. y. tuo metu, kai ginčo patalpas nuomojosi atsakovas išaugo geriamojo vandens suvartojimas. Tačiau vien ši aplinkybė, kad ginčo patalpose atitinkamais mėnesiais išaugo geriamojo vandens suvartojimas, ieškovės reikalavimo šioje dalyje nepagrindžia bei nepaaiškina išrašytų sąskaitų už vandenį. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nuomojosi tik dalį patalpų. Nėra nekaip paaiškinta, kodėl būtent tik vienam iš nuomininkų, t. y. atsakovui, turi tekti sumokėti už padidėjusi vandens suvartojimą visuose patalpose. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovui buvo parodytas vandens apskaitos prietaisas, kad buvo įrengtas kontrolinis apskaitos prietaisas atsakovo išnuomotose patalpose, ar kad atsakovui buvo suteikta bet kokia kita informacija, susijusi su vandens kiekio apskaita ir jos paskirstymu tarp patalpų nuomininkų. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė prašomų sumų.

42. Sutarties 4.2.2. punkte nurodoma, jog nuomininkas įsipareigoja apmokėti kitus mokesčius: bendrų plotų valymą, sniego stumdymą, kiemo tvarkymą, šiukšlių išvežimą, lietaus kanalizaciją, vandens ir elektros sunaudojimą bendroms reikmėms, inžinerinės įrangos, komunikacijų įvadų gedimų, avarijų šalinimų, pastato, patalpų sugadinimo ir remonto išlaidas, išskyrus atvejus, kai šias išlaidas apmokės draudimas (4.2.13 punktas), taip pat katilinės ir vėdinimo rekuperacinės sistemos eksploatavimo ir nusidėvėjimo išlaidas, kurios prilyginamos 0,21 Eur/kv. m/mėn. plius PVM, patalpų šildymo išlaidas ir t. t.

43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo sąskaitose ieškovė skaičiuoja mokesčius už dujas, eksploataciją, laiptinės valymą, signalizaciją, laiptinės langų valymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad jokie apskaitos vienetai ir kiekiai išskyrus elektros energiją nėra detalizuoti, jų kiekių neįmanoma nustatyti ir identifikuoti, negali nustatyti kiek gamtinių dujų buvo suvartota ir už kokią kainą. Pakartotina, kad atsakovė nuomojosi tik dalį patalpų. Nėra aišku, kokios išlaidos eksploatacijai, laiptinės valymui, signalizacijai, laiptinės langų valymui buvo patirtos visam pastatui, ar iš viso ieškovė buvo patyrusi tokias išlaidas, bei kiek proporcingai išnuomotam plotui turėtų sumokėti atsakovas. Ieškovė iš esmės tokių duomenų į civilinę bylą nepateikia. Kadangi atsakovė neįrodė prašomų priteisti sumų už dujas, eksploataciją, laiptinės valymą, signalizaciją bei laiptinės langų valymą apskaičiavimo pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį nurodytoje dalyje atmetė kaip neįrodytą.

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 02 15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 07 02 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantai, nesutikdami su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, teisės normas būtų pažeidęs ar netinkamai jas taikęs. Apeliantai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias CPK nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio savaime nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo.

47. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

48. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

49. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

50. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitiko rekomenduojamus dydžius, jų neviršijo.

51. Atsakovas teigė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą iš viso nepriteisti ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškovei neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą.

52. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nebuvo atvykusi į 2023 m. gruodžio 19 d. į teismo paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, jokio prašymo iki paskirto parengiamojo teismo posėdžio nepateikė. Po parengiamojo teismo posėdžio teisme buvo gautas ieškovės atstovės prašymas skirti kitą parengiamąjį teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi netenkino prašymo palikti ieškinį nenagrinėta. Bylos duomenis pagrindžia, kad ieškovė, nors ir pavėluotai, t. y. po 2023 m. gruodžio 19 d. parengiamojo teismo posėdžio pateikė prašymą skirti kitą parengiamąjį teismo posėdį bei nurodė su tuo susijusius pagrįstus motyvus, t. y., kad ieškovės atstovė 202 3m. gruodžio 19 d. dalyvavo kitame parengiamajame teismo posėdyje. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir pagrįstai sprendė, jog ieškovės procesinis elgesys nebuvo tinkamas, dėl šių priežasčių teismas trečdaliu sumažino prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą. Nesutiktina, kad aplinkybė, jog ieškovės atstovė neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį nesudaro pagrindo iš viso nepriteisti ieškovės prašomų bylinėjimosi išlaidų.

53. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

54. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

55. Ieškovė ir atsakovas pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė prašė priteisti 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 250 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 22 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovas prašė priteisti 484 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 242 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 22 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Atmetus ginčo šalių apeliacinius skundus, įvertinus panašias prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas rengiant tiek apeliacinius skundus, tiek atsiliepimus į juos, taip pat įvertinęs darbų apimtis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia šalims vienai iš kitos nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.