Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-888-253/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-07-30
Bylos Nr.: e2A-888-253/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Atsakovas: R. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-888-253/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07282-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.4; 3.1.7.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei R. B. dėl ginčo išsprendimo iš esmės, išvadą teikianti institucija byloje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą prašydama atsakovės R. B. reikalavimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo atmesti, pripažįstant, kad UAB (duomenys neskelbtini) nėra atsakinga už parduoto daikto kokybę, bei panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, jog atsakovė, prieš įsigydama telefoną, jį patikrino ir įsitikinusi, kad veikia, – jį įsigijo. Atsakovė telefonu naudojosi metus laiko, trūkumų telefonas neturėjo. Tai, kad telefonas brokuotas, nekokybiškas – yra tik atsakovės teiginiai, o jei po to atsirado trūkumai – gal dėl atsakovės netinkamo telefono eksploatavimo. Taip pat nėra įrodymų, kad atsakovė penkis kartus nešė telefoną į taisyklas, o jei nešė – neaišku, ką taisė (ar įkrovimo lizdą; ar telefonas buvo ardomas, ar buvo kas nors daroma telefono viduje esančioms plokštėms, mikroschemoms ir t. t.). Pažymėjo, jog atsakovei buvo parduotas kokybiškas telefonas, nes tiek pardavimo momentu, tiek ir po to atsakovė telefonu naudojosi daugiau nei vienerius metus, jį galima buvo naudoti pagal paskirtį. Ieškovės pareiga buvo daiktą patikrinti registruose – ar šis daiktas nėra vogtas ir ar veikia. Kitokių veiksmų ieškovė imtis neprivalėjo. Atsakovė, įsigydama telefoną lombarde, turėjo suvokti, jog daiktas buvo prieš tai naudotas, po to įkeistas, todėl ji negali reikalauti tokios telefono kokybės, kokia ji būtų taikoma naujam telefonui. Taip pat pažymėjo, kad lombardo viduje, matomoje vietoje buvo pakabintas užrašas, jog prekės yra naudotos ir atgal nepriimamos, garantija nesuteikiama, pinigai negrąžinami.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, įsigijusi telefoną, jau po dviejų savaičių kreipėsi į ieškovę, nes jis neveikė – kaito, neskaitė SIM kortelės, negalima buvo skambinti bei priimti skambučių. Ieškovė atsakovės telefoną taisė, grąžino po mėnesio, tačiau telefonas tinkamai neveikė, jį reikėjo nuolat perkrauti. Atsakovė siuntė ieškovei pretenzijas, buvo nuvykusi į lombardą 2019 m. gegužės 3 d., tačiau buvo iškoneveikta ir į jos pretenziją nereaguota. Telefonas turėjo paslėptų trūkumų, tačiau ieškovė tai nuslėpė. Ieškovė nepateikė duomenų, jog, priimant telefoną, jis buvo techniškai tvarkingas, defektų neturėjo. Ieškovė nepateikė jokių garantijų, kad parduodamą telefoną atsakovė galės naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet tam tikrą laiką po pirkimo.

Atsiliepimas

4. Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog, atlikusi telefono įvertinimą, konstatavo, jog apžiūros metu, bandant įjungti telefoną, vyksta nuolatiniai telefono persikrovimai, t. y. telefonas įsijungia, telefono ekrane rodo LG firmos logotipą, po to išsijungia ir vėl rodo LG langą. Apžiūros metu telefono meniu langas neįsijungė. Priimta išvada, kad telefonas neatitiko kokybės reikalavimų, kurių atsakovė galėjo tikėtis, t. y., kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę paskirtį, todėl atsakovės reikalavimas nutraukti telefono pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už telefoną sumokėtus pinigus yra pagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 90,00 Eur nuostolių ir 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nurodė, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pripažino, kad telefonas yra netinkamos kokybės „dėl jo persikrovimo ir Sim kortelės nepriėmimo“.

7. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju labiau tikėtina atsakovės nurodyta versija, kad telefonas turėjo veikimo trūkumų ir ji ieškojo būdų, kaip išspręsti problemą.

8. Teismas nurodė, kad, įvertinus byloje esančius duomenis, pagrindas išvadai, kad minėtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas yra išsamus, pagrįstas ir todėl nėra pagrindo jį naikinti. Pabrėžė, jog ieškovė neteikė papildomų duomenų, galinčių paneigti pateiktas išvadas, taip pat ieškovė nebendradarbiavo dėl ginčo išsprendimo taikiai, neteikė įrodymų, nedalyvavo telefono apžiūroje, neneigė pateiktų išvadų.

9. Teismas taip pat nurodė, jog nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad ginčą išnagrinėjus iš esmės ir atmetus ieškovės ieškinį yra pagrindas pripažinti atsakovės reikalavimą dėl 90,00 Eur patirtų nuostolių priteisimo iš ieškovės, ši suma priteisiama atsakovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–178 straipsniuose ir 185 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo, dėl to buvo netinkamai ir neteisingai nustatytos ginčo baigčiai reikšmingos aplinkybės dėl ieškinyje keliamų reikalavimų.

10.2. Atsakovė naudotą telefoną įsigijo 2018 m. liepos 14 d., t. y., prieš beveik 2 metus. Nepaisant nenuoseklios atsakovės pozicijos, kuri teismo buvo palikta be jokio teisinio vertinimo, atsakovė į ieškovę su pretenziją dėl netinkamo telefono veikimo kreipėsi praėjus daugiau kaip 9 mėnesiams po telefono įsigijimo momento, t. y. visus metus laiko šiuo įsigytu naudotu telefonu naudojosi. Pažymėjo, kad tai, jog telefonas buvo nenaujas, naudotas, seno modelio, atsakovei buvo žinoma jau įsigijimo metu. Šios faktinės aplinkybės yra itin reikšmingos, kadangi tik nustačius, ar naudoto telefono trūkumai buvo įsigijimo metu, toliau būtų galima spręsti dėl ieškovės prievolės atsakyti už daikto trūkumus. Kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, teismas nenustatinėjo ir neanalizavo trūkumų atsiradimo momento, todėl toks sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, kadangi prieštarauja suformuotai teismų praktikai.

Atsiliepimas

10.3. Atsakovė teigė, kad penkis kartus nešė telefoną į taisyklas, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių dokumentų. Ši aplinkybė teismo liko nevertinta ir dėl jos teismo sprendime visiškai nepasisakyta. Neaišku, kas su telefonu buvo daryta taisyklose, todėl vien deklaratyvūs atsakovės teiginiai, jog telefonas yra brokuotas, nekokybiškas ir pan., nesudaro pagrindo išvadai, kad telefono perdavimo metu jis turėjo trūkumų.

10.4. Teismas sprendime akcentavo išimtinai ieškovės neveikimą (t. y. ieškovė neteikė papildomų duomenų, galinčių paneigti pateiktas išvadas, ieškovė nebendradarbiavo dėl ginčo išsprendimo taikiai, neteikė įrodymų, nedalyvavo telefono apžiūroje, neneigė pateiktų išvadų ir kt.). Ieškovei ginčijant Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateiktą išvadą dėl priimto nutarimo ir buvo pradėta ši civilinė byla. Ieškovė nors ir nedalyvavo apžiūroje ir neteikė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybai papildomų dokumentų, tai niekaip nesudaro pagrindo išvadai, kad telefonas jo pardavimo metu buvo nekokybiškas ar kad ieškovė yra atsakinga už dabartinę šio daikto kokybę.

Šalies argumentai

10.5. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas yra išsamus, pagrįstas ir todėl nėra pagrindo jį naikinti. Vartotojų teisių tarnybos nutarimas buvo priimtas tik vizualiai apžiūrėjus telefoną, nevertinta, kad atsakovė telefoną įsigijo lombarde naudotą, kad juo naudojosi daugiau nei vienerius metus (nuo įsigijimo iki pateikimo tarnybai), kad į tarnybą kreipėsi ne iš karto, o po daugiau nei vienerių metų, nevertino ir to, kad pati atsakovė nuolat junginėjo ir perkrovinėjo telefoną, vis išimdavo ir įdėdavo kortelę, net, anot atsakovės, penkis kartus nešė į taisyklas ir nebuvo tiriamos aplinkybės, kas lėmė tai, kad telefonas iki galo neužsikrauna, kad persikrovinėja ir pan. Neištyrus šių aplinkybių, vartotojų teisių tarnyba ne tik neturėjo jokio pagrindo nutraukti šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, bet ir teismas neturėjo jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

10.6. Tiek byloje esantys įrodymai, tiek atsakovės teismo posėdžio metu nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovei buvo parduotas kokybiškas telefonas, nes tiek pardavimo momentu, tiek ir po to atsakovė telefonu naudojosi daugiau nei vienerius metus, jis veikė, t. y. jį naudoti pagal paskirtį buvo galima. Priešingai nei teigė Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir kaip pripažino teismas, nagrinėjamu atveju įstatymų numatyta garantija negali būti taikoma. Taigi, teismui nevertinus šių reikšmingų aplinkybių, buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.

10.7. Ieškovė tiek savo ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu buvo nurodžiusi, jog analogiškas ginčas (dėl iš lombardo įsigyto telefono kokybės ir lombardo prievolės suteikti garantiją) vartotojų teisių tarnyboje buvo išnagrinėtas 2019 m. gegužės 7 d., nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas dėl šių ieškovės argumentų skundžiamame sprendime nepasisakė, todėl dėl šių prašoma pasisakyti apeliacinės instancijos teismo.

10.8. Ieškovė, kiek jai suteikta įgaliojimų, daiktą patikrino registruose, ar šis daiktas nėra vogtas, ar veikia. Daugiau jokių veiksmų ieškovė ir neprivalėjo imtis. Nagrinėjamu atveju būtų galima apeliuoti į pačios atsakovės atliktų veiksmų tinkamumą, t. y. atsakovė, įsigydama telefoną lombarde, suvokė, jog daiktas buvo įkeistas ir prieš tai kažkam priklausė (lombardas nebuvo pirmasis savininkas). Savaime suprantama, jog įsigydamas daiktą lombarde pats pirkėjas prisiima visą dėl šio daikto kokybės ateityje kilsiančią riziką. Būtent dėl to lombardo viduje yra pakabintas užrašas, jog prekės yra naudotos ir atgal nepriimamos, garantija nesuteikiama, pinigai atgal negrąžinami, prašoma pinigus ir daiktus tikrinti prie kasos. Atsakovė negali reikalauti tokios telefono kokybės, kokia ji būtų visiškai naujam telefonui. Be to, pirkėja sumokėjo lombarde ne naujo, o kelis kartus mažesnę naudoto telefono kainą. Atsakovė prieš įsigydama daiktą iš lombardo turėjo visa tai įvertinti, tačiau to nepadarė, todėl turi prisiimti ir kilusias pasekmes.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė R. B. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl nekokybiškos prekės yra padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Be to, ieškovė apeliaciniame skunde apsiribojama vien tik deklaratyviais teiginiais, susijusiais su netinkamu įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas, priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino visus įrodymus.

11.2. Nesutinka, jog atsakovės teisme duoti paaiškinimai yra prieštaringi rašytiniams įrodymams. Atsakovė teismui paaiškino, jog telefonas pradėjo neveikti praėjus keturioms dienoms nuo įsigijimo ir ji dvi savaites bandė įjungti telefoną, kuris neveikė – nepriėmė SIM kortelės. Šiuo atveju nebuvo jokio prieštaringumo tarp atsakovės duotų parodymų teisme ir rašytinių duomenų.

11.3. Pardavėjas garantavo, jog telefonas yra veikiantis, kokybiškas ir be trūkumų. Telefono trūkumas nebuvo akivaizdus, jis pasireiškė po keturių dienų nuo telefono perdavimo. Atsakovė dėl telefono trūkumo kreipėsi į ieškovą 2018 m. rugpjūčio mėn., todėl daikto trūkumai laikomi buvusiais perdavimo metu.

11.4. Ieškovė nepateikė duomenų, jog, priimant telefoną iš tiekėjo, jis buvo techniškai tvarkingas, defektų neturėjo. Taip pat ieškovė nepateikė duomenų, jog informavo atsakovę, jog perkamas telefonas buvo naudojamas daugiau kaip ketverius metus, gali būti paslėptų defektų. Ieškovė nepateikė jokių garantijų, kad parduodamą telefoną atsakovė galės naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet tam tikrą laiką po pirkimo. Ieškovės argumentavimas, jog atsakovė telefonu naudojosi daugiau nei metus, jis veikė, t. y., naudojo pagal paskirtį, yra visiškai nepagrįstas, kaip ir nepagrįstas argumentas, kad telefonas veikė.

11.5. Ieškovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovė įvardijo atsakovei telefono veikimo problemas. Iš ieškovės pozicijos matyti, jog ji tvirtina, kad telefonas pardavimo metu veikė tinkamai, todėl atsakovė, įsigydama telefoną, neturėjo pagrindo abejoti jo technine būkle.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl ginčo išsprendimo iš esmės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl vartotojų ginčus reglamentuojančių teisės aktų taikymo ir reikalavimo panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą

15. Ieškovė, be kita ko, prašė panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

16. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. To paties įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienai iš ginčo šalių per nustatytą terminą besikreipus į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas neįgyja teisinės galios ir jokių papildomų veiksmų dėl jo panaikinimo atlikti nereikia (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-529-794/2020).

17. Aptartas teisinis reguliavimas rodo, jog teismai turi ginčą išspręsti iš esmės, kadangi inicijavus ginčą teisme Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo teisinė galia nustoja veikti įstatymo pagrindu (VTAĮ 28 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties teismas nesprendžia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu.

Faktinės bylos aplinkybės

18. Byloje nustatyta, kad 2018 m. liepos 14 d. atsakovė iš lombardo, priklausančio ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) už 90,00 Eur įsigijo mobilųjį telefoną (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 52). 2019 m. gegužės 28 d. skundu atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl mobiliojo telefono (t. 1, e. b. l. 34). 2019 m. gegužės 28 d. skundas buvo išsiųstas registruota pašto siunta ir įteiktas ieškovei tinkamai (t. 1, e. b. l. 35–37).

19. 2019 m. liepos 1 d. atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba), prašydama nutraukti prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus (t. 1, e. b. l. 6–7). 2019 m. rugpjūčio 8 d. Tarnyba atliko gaminio apžiūrą (telefonas buvo vizualiai apžiūrėtas) ir pateikė išvadas: „1. Telefono apžiūros metu bandant įjungti telefoną, vyksta nuolatiniai telefono persikrovimai, t. y., telefonas įsijungia, telefono ekrane rodo LG firmos langą, toliau išsijungia ir vėl rodo LG langą. Apžiūros metu telefono meniu langas neįsijungė. 2. Telefonas neatitinka kokybės reikalavimų, kurių vartotoja galėjo protingai tikėtis, t. y., kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę paskirtį“ (t. 1, e. b. l. 8–9). 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Tarnyba patenkino vartotojos R. B. reikalavimą, t. y. pripažino pagrįstu vartotojos reikalavimą nutraukti telefono pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už telefoną sumokėtus pinigus (90,00 Eur) (t. 1, e. b. l. 11–14).

20. 2019 m. spalio 14 d. telefonų ir radijo telefonų taisyklos pažymoje nurodyta, jog telefonas (duomenys neskelbtini) yra be remonto ir nustatytas pagrindinės plokštės gedimas (t. 1, e. b. l. 84).

21. 2019 m. spalio 15 d. atsakovė kreipėsi į mobiliųjų įrenginių aptarnavimo įmonę UAB (duomenys neskelbtini) kuri 2019 m. spalio 21 d. pateikė įrenginio techninės patikros aktą dėl telefono LG (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog atlikus įrenginio patikrą buvo nustatyta maitinimo problemos; bloga telefono baterija dėl įsijungimo bei pagrindinės plokštės gedimas. Minėtame akte nurodė preliminarią remonto kainą – 179,20 Eur (t. 1, e. b. l. 107).

22. 2019 m. rugsėjo 30 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl ginčo išsprendimo iš esmės. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė visa apimtimi. Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad ginčą išnagrinėjus iš esmės ir atmetus ieškovo ieškinį yra pagrindas pripažinti atsakovės reikalavimą dėl 90,00 Eur patirtų nuostolių priteisimo iš ieškovės, ši suma priteisiama atsakovei.

23. Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia tuo, jog atsakovei telefono įsigijimo metu buvo žinoma, jog telefonas buvo ne naujas, naudotas, seno modelio. Nurodo, kad šios faktinės aplinkybės yra itin reikšmingos, kadangi tik nustačius, ar naudoto telefono trūkumai buvo įsigijimo metu, toliau būtų galima spręsti dėl ieškovės prievolės atsakyti už daikto trūkumus. Teigia, jog teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo, dėl to buvo netinkamai ir neteisingai nustatytos ginčo baigčiai reikšmingos aplinkybės dėl ieškinyje keliamų reikalavimų. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus, teisėjų kolegija pasisako dėl skundžiamo teismo sprendimo.

Dėl skundžiamo sprendimo ne(teisėtumo)

24. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių (ieškovės (pardavėjos) ir atsakovės (pirkėjos)) kilo dėl atsakomybės už parduoto naudoto telefono kokybę ir tuo pagrindu reiškiamo reikalavimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

25. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, vadinasi, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto telefono, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams.

26. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y., kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

27. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y., pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant klausimą dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

29. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.

30. Apeliantė teigia, jog įsigydamas daiktą lombarde pats pirkėjas prisiima visą dėl šio daikto kokybės ateityje kilsiančią riziką. Būtent dėl to lombardo viduje yra pakabintas užrašas, jog prekės yra naudotos ir atgal nepriimamos, garantija nesuteikiama, pinigai atgal negrąžinami, prašoma pinigus ir daiktus tikrinti prie kasos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas anksčiau aptartus ieškovės argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

31. Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y., daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.363 straipsnio 2 dalis). Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Vartojimo prekės kokybės trūkumams paaiškėjus per CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, preziumuojama, kad, jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trūkumai, išaiškėję per šešis mėnesius nuo prekės perdavimo ar paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu. Atsižvelgiant į anksčiau šioje nutartyje pateiktą kasacinio teismo išaiškinimą, CK 6.363 straipsnio 11 dalis, kaip sudedamoji CK XXIII skyriaus norma, taikytina ir vartojimo prekės – naudoto telefono – pirkimo–pardavimo sandoriui. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nurodytą prezumpciją.

32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

33. Atkreiptinas dėmesys, kad kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y., kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai kyla iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019; kt.).

34. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad tiek byloje esantys įrodymai, tiek atsakovės teismo posėdžio metu nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovei buvo parduotas kokybiškas telefonas, nes tiek pardavimo momentu, tiek ir po to atsakovė telefonu naudojosi. Atsakovė į ieškovę su pretenzija dėl netinkamo telefono veikimo kreipėsi praėjus daugiau kaip 9 mėnesiams po telefono įsigijimo momento, t. y., beveik metus laiko šiuo įsigytu naudotu telefonu naudojosi. Priešingai nei teigė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir kaip pripažino teismas, nagrinėjamu atveju įstatymų numatyta garantija negali būti taikoma. Atsakovė negali reikalauti tokios telefono kokybės, kokia ji būtų visiškai naujam telefonui. Be to, pirkėja sumokėjo lombarde ne naujo, o kelis kartus mažesnę naudoto telefono kainą. Tai, jog telefonas buvo nenaujas, naudotas, seno modelio, atsakovei buvo žinoma jau įsigijimo metu. Atsakovė prieš įsigydama daiktą iš lombardo turėjo visa tai įvertinti, tačiau to nepadarė, todėl turi prisiimti ir kilusias pasekmes.

35. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė į ieškovę kreipėsi su skundu dėl telefono kokybės, ieškovei nereaguojant, atsakovė kitą skundą išsiuntė registruotu laišku, tačiau į pateiktą skundą ieškovė taip pat neatsakė. Tuomet atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl teisių pažeidimo. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba patikrinusi telefoną nustatė, jog įjungus atsidaro LG gamintojo langas, tuomet jis persikrauna ir vėl išsijungia, vėl įjungus, kur turėtų būti pagrindinis ekranas, t. y. telefono knyga, pranešimai, neatsidaro, nes vyko ištisiniai persikrovimai. Institucija nurodė, kad telefonu naudotis negalima. Iš 2019 m. spalio 14 d. telefonų ir radijo telefonų taisyklos pažymos matyti, jog telefonas yra be remonto ir nustatytas pagrindinės plokštės gedimas. Iš 2019 m. spalio 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) išvados matyti, jog atliktus ginčo telefono įrenginio patikrą nustatyta bloga telefono baterija dėl įsijungimo bei pagrindinės plokštės gedimas. Atsakovės teigimu, ieškovė, kaip telefono pardavėja, yra atsakinga už tai, kad telefonu nebeįmanoma naudotis pagal paskirtį, t. y. pardavėja pardavė netinkamos kokybės telefoną. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šiuo atveju labiau tikėtina atsakovės nurodyta versija, kad telefonas turėjo veikimo trūkumų ir atsakovė ieškojo būdų, kaip išspręsti problemą.

36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. liepos 14 d. už 90,00 Eur ieškovė pardavė atsakovei naudotą mobilųjį telefoną. Atsakovė pirko ginčo telefoną, turėdama tikslą jį naudoti asmeniniams poreikiams. Pažymėtina, ir dėl to ginčo byloje nėra, jog atsakovė, priimdama telefoną, jį patikrino, ar ginčo telefonas veikė ir nebuvo ieškomas, pavogtas ir pan., ir tokių aplinkybių nenustatė. Nors atsakovė argumentuoja, kad priežastis, lėmusi telefono veikimo trūkumus, atsirado iki telefono perdavimo jai, bylos duomenimis nustatyta priešingai. Remiantis bylos duomenimis, nors atsakovė teigė, kad, įsigijusi telefoną, po dviejų savaičių kreipėsi į ieškovę, nes jis tinkamai neveikė (kaito, neskaitė SIM kortelės, negalima buvo skambinti ir priimti skambučių), ieškovė teigė, jog lombardas telefono neremontavo. Nustatyta, jog telefono perdavimo metu atsakovė pretenzijų dėl telefono kokybės nereiškė, su pretenzija (skundu) dėl mobiliojo telefono kokybės atsakovė į ieškovę raštu kreipėsi tik 2019 m. gegužės 28 d.

37. Vartojimo prekės kokybės trūkumams paaiškėjus per CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, preziumuojama, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trūkumai, išaiškėję per šešis mėnesius nuo prekės perdavimo ar paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu.

38. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė į ieškovę dėl netinkamos telefono kokybės raštu kreipėsi tik 2019 m. gegužės 28 d. Darytina išvada, kad ji nepasinaudojo CK 6.363 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta prezumpcija, todėl privalo įrodyti, kad telefono trūkumai, atsiradę jo eksploatavimo metu, buvo paslėpti ir nėra susiję su netinkamu jo eksploatavimu.

39. Atsakovė teigia, jog ieškovė nepateikė duomenų, jog informavo atsakovę, kad perkamas telefonas buvo naudojamas daugiau kaip 4 metus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog akivaizdu, kad atsakovė, pirkdama naudotą telefoną, negalėjo tikėtis tokių pačių garantijų, kaip tuo atveju, jei pirktų visiškai naują. Vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalimi, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Pripažintina, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.), savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Pažymėtina, jog nors ginčo teisinius santykius reglamentuoja pirkimo–pardavimo teisės normos, atsakovė telefoną įsigijo lombarde. Teisėjų kolegijos vertinimu, įsigijusi daiktą lombarde, pirkėja, kaip bet kuris protingas ir apdairus asmuo, turėjo ir galėjo suvokti ir įvertinti galimą su tuo susijusią riziką. Atsakovei teigiant, jog telefonas pradėjo neveikti praėjus keturioms dienoms nuo įsigijimo, jis buvo kelis kartus remontuotas, šių aplinkybių jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė. Priešingai, atsakovė kreipėsi į mobiliųjų įrenginių aptarnavimo įmonę UAB (duomenys neskelbtini) praėjus daugiau nei metams po telefono įsigijimo, 2019 m. spalio 21 d. įrenginio techninės patikros akte konstatuota, kad telefonas yra be remonto. Todėl ji negali naudotis ir CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nurodyta prezumpcija.

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartus motyvus ir nurodytą kasacinio teismo praktiką, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas ir neteisingai nustatė, jog ieškovė yra atsakinga dėl atsakovei parduoto naudoto telefono trūkumų.

Dėl kitų apeliacinio skundų argumentų

41. Apeliantė argumentuoja, kad tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu buvo nurodžiusi, jog analogiškas ginčas (dėl iš lombardo įsigyto telefono kokybės ir lombardo prievolės suteikti garantiją) Vartotojų teisių apsaugos tarnyboje buvo išnagrinėtas 2019 m. gegužės 7 d. komisijos priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas dėl šių ieškovės argumentų skundžiamame sprendime nepasisakė, todėl dėl jų prašo pasisakyti apeliacinės instancijos teismo.

42. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodytas 2019 m. gegužės 7 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra susijęs su nagrinėjama byla. Atsižvelgiant į tai, anksčiau nurodytas apeliantės argumentas laikytinas nepagrįstu.

44. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, tai lėmė neteisingą ir kartu nepagrįstą teismo sprendimą atmesti ieškinį. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau aptartais argumentais, naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nusprendusi panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirsto ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

48. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015 m. kovo 20 d. redakcija) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).

49. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė iš viso patyrė 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 800,00 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme, jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės. Minėtas išlaidas sudaro: susipažinimas su bylos medžiagą, teismų praktikos analizė, konsultavimas –150,00 Eur; ieškinys – 500,00 Eur; dalyvavimas teismo posėdžiuose ir atvykimas į juos – 150,00 Eur. Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.19 punkte nurodyta, jog maksimalus advokato užmokesčio koeficientas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą yra 0,1; 8.17 punkte nurodyta, kad už kitų, nei nurodyta rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą taikomas koeficientas 0,1. Rekomendacijų 8.20 punkte nurodyta, jog už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą yra 0,1.

50. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei teisinės paslaugos realiai buvo suteiktos, advokatas buvo atvykęs į teismo posėdžius. Įvertinus teismo posėdžio trukmę (2019 m. gruodžio 18 d. parengiamasis teismo posėdis truko 0.9.51 val. ir 2020 m. kovo 9 d. teismo posėdis truko 1.01.03 val.), už atstovavimą teismo posėdžiuose maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydis suapvalinus suteiktų teisinių paslaugų laiką negali viršyti 1 valandos maksimalaus įkainio, t. y. 128,90 Eur. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pagal Rekomendacijas maksimali rekomenduojama priteisti suma už 3 valandas teisinių konsultacijų (0,1), t. y. maksimali rekomenduojama priteisti suma sudaro 128,90 Eur. Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, pripažintina, jog ieškovės prašymu prašomos priteisti išlaidos už advokato teisines paslaugas viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas, todėl pagrįstomis ieškovės išlaidomis advokato teisinei pagalbai laikytina 757,80 Eur suma (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškinį tenkinus ieškovei iš atsakovės priteistina 772,80 Eur (757,80 Eur+15 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, 2020 m. liepos 2 d. 9.30 val. Ieškovė apeliaciniu skundu, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Remiantis bylos duomenimis, matyti, jog 2020 m. liepos 3 d. 11.19 val. ieškovės atstovas per EPP sistemą pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopiją. Taigi byloje susiklostė tokia situacija, jog iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teisme pabaigos ieškovė nepateikė šias išlaidas ir jų dydį patvirtinančių duomenų, šie dokumentai pateikti per EPP po bylos išnagrinėjimo iš esmės teisme pabaigos. Ieškovės atstovas aplinkybių, įrodančių, jog neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikė.

52. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant aktualios bylos atveju CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymą nurodoma, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal bendrąją taisyklę šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016). Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) ir pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

53. Remiantis anksčiau išdėstytų motyvų pagrindu, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n usprendži a:

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: pripažinti, kad atsakovės R. B. reikalavimas nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už telefoną sumokėtus pinigus yra nepagrįstas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. B. 772,80 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt du eurus, 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas