- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-02
- Bylos Nr.
- 2S-1090-450/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-46376-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- SĮ „Susisiekimo paslaugos“
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo SĮ „Susisiekimo paslaugos“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. Š. pateikė skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas ir panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, – skolininkui grąžinti nurašytus 19,92 Eur, kurie neviršijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesines algos (toliau – MMA). Nurodė, kad skundžiamas antstolės patvarkymas apriboja pareiškėjo teises įsigyti maisto produktų bei būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pingines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą.Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. 2016 m. gruodžio 19 d. patvarkymu Nr. S1-7984 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir nurodė, kad skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad į asmeninę sąskaitą gautų pinigines lėšas, nurodytas CPK 739, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų negauna, jokie atsiskaitymai iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų nėra atliekami, o piniginės lėšos esančios įkalinimo įstaigos sąskaitoje ar kažkada galimai į ją gautinos piniginės lėšos savaime nepatenka į CPK 738 bei 739 straipsniuose išvardintų pajamų, iš kurių negalimas arba ribojamas sumų išieškojimas, sąrašą. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių gautinų piniginių lėšų kilmę, dydį, poreikį, kuriems reikalingos piniginės lėšos pagrįstumą. Juo labiau, valstybė skolininkui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, yra suteikusi visas būtinas sąlygas reikalingas pragyvenimui.Suinteresuotas asmuo išieškotojas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 3 d. nutartimi skundą tenkino ir panaikino antstolės V. M. 2016 m. gruodžio 31 d. patvarkymą Nr. S1-7120 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje bei grąžino pareiškėjui A. Š. Vilniaus pataisos namų į antstolės V. M. depozitinę sąskaitą pervestą 19,92 Eur sumą.Teismas nustatė, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2004 m. lapkričio 16 d. priėmė nutarimą Nr. 124537, kuriuo A. Š. paskyrė 20 Lt dydžio baudą. Antstolis G. M. 2005 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu Nr.0003/05/00812 „Dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą“ areštavo A. Š. asmenines pinigines lėšas esančias jo asmeninėje sąskaitoje. Skolininkui siųsti 2006 m. gruodžio 6 d. patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą vykdomojoje byloje Nr. 0003/05/00812 bei siūlymai sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas grįžo neįteikti. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2011 m. balandžio 4 d. skolininko A. Š. atžvilgiu priėmė nutarimą Nr. 1322885-4, kuriuo šiam paskyrė 60 Lt baudą. Antstolė V. M. 2011 m. birželio 2 d. priėmė vykdyti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2011 m. balandžio 4 d. skolininko atžvilgiu išduotą nutarimą ir raštu informavo skolininką apie priimtą sprendimą bei būtinybę skolininkui sumokėti vykdomajame rašte nurodytą pinigų sumą ir vykdymo išlaidas. Skolininkui siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ skolininko A. Š. atžvilgiu 2011 m. balandžio 7 d. priėmė nutarimą Nr. 1322737-7, kuriuo šiam paskyrė 60 Lt dydžio baudą. Antstolė V. M. 2011 m. birželio 8 d. priėmė patvarkymą priimti vykdyti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2011 m. balandžio 7 d. nutarimą, jį išsiuntė skolininkui ir pateikė siūlymą sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą sumą ir vykdymo išlaidas. Skolininkui siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ skolininko A. Š. atžvilgiu 2011 m. balandžio 26 d. priėmė nutarimą Nr. 1324177-4, kuriuo jam paskyrė 60 Lt dydžio baudą. Antstolė 2011 m. birželio 21 d. priėmė vykdyti minėtą nutarimą ir apie būtinybę sumokėti paskirtą baudą bei vykdymo išlaidas skolininką informavo, tačiau jam siųstas siūlymas ir patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą grįžo neįteikti. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ A. Š. atžvilgiu 2011 m. birželio 28 d. priėmė nutarimą Nr. 3018623-4, kuriuo jam paskyrė 80 Lt dydžio baudą. Antstolė 2011 m. rugpjūčio 31 d. priėmė vykdyti šį nutarimą ir skolininkui išsiuntė siūlymą sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą sumą ir vykdymo išlaidas, kurie grįžo neįteikti. 2016 m. gruodžio 1 d. paaiškėjo, kad skolininkas A. Š. atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose. Antstolė 2016 m. gruodžio 5 d. priėmė patvarkymą Nr. S1-7122 „Dėl skolos išieškojimo“, kuriuo reikalavo Vilniaus pataisos namus iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 MMA, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA. Tą pačią dieną antstolė priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-7120, kuriuo areštavo 81,10 Eur skolos ir 343,17 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 424,27 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos Vilniaus pataisos namų sąskaitoje. Šį sprendimą skolininkas 2016 m. gruodžio 11 d. apskundė, prašė jį panaikinti dalyje, kuria yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas, t. y. grąžinti nurašytus 19,92 Eur, kurie neviršija 1 MMA.Pareiškėjas iš esmės kelia klausimą dėl galimybės naudotis lėšomis, kurias gautų asmeninių poreikių tenkinimui. Taigi, pareiškėjas kelia klausimą dėl kitų pajamų gavimo bei panaudojimo galimybės, todėl teismas antstolės veiksmus vertino pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/ 2016, 24 punktą).Teismas nustatė, kad antstolė skundžiamame patvarkyme Nr. S1-7120 laisvės atėmimo vietos įstaigai – Vilniaus pataisos namams – nurodė areštuoti 81,10 Eur skolos ir 343,17 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 424,27 Eur, ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolės teigimu, pagal šį patvarkymą BĮ „Vilniaus pataisos namai“ 2016 m. gruodžio 12 d. į antstolės depozitinę sąskaitą iš skolininko sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje, pervedė 19,92 Eur. Visų byloje esančių duomenų pagrindu, teismas pripažino, kad antstolė, priimdama minėtą patvarkymą, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, t. y. nenurodė, kad, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 (pagal kelis vykdomuosius dokumentus – iki 50) procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA (CPK 736 straipsnis). Nesant nurodytų sąlygų, skundžiamu patvarkymu areštavus ir nurodžius antstolei pervesti visas skolininkui laisvės atėmimo vietos įstaigoje išmokėtinas sumas, t. y. esančias pareiškėjo laisvės atėmimo vietos įstaigoje turimoje sąskaitoje, pareiškėjas neturėtų galimybės naudotis dalimi piniginių lėšų, kurios būtų pervestos, savo reikmėms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas antstolės 2016 m. gruodžio 2 d. patvarkymą Nr. S1-7120 pripažino neteisėtu, todėl panaikino (žr. taip pat Vilniaus apygardos teismo 2016-10-21 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-2147-803/2016; Šiaulių apygardos teismo 2016-10-11 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-871-357/2016; Kauno apygardos teismo 2016-10-03 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-2124-638/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016-06-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-1477-560/2016). Tuo pačiu teismas pažymėjo, jog iš dalies sutinka su antstolės nurodytais argumentais, jog skolininkas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių gautinų piniginių lėšų kilmę, dydį, poreikį, kuriems reikalingos piniginės lėšos, tačiau priėmus patvarkymą, nesilaikant minėtų įstatyme numatytų procedūrinių reikalavimų, teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados.Vykdant išieškojimą iš skolininko, antstolė taip pat priėmė 2016 m. gruodžio 2 d. patvarkymą Nr. S1-7122 dėl skolos išieškojimo, kuriuo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos pareikalavo daryti išskaitas. Nors iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas šio patvarkymo neskundžia, papildomai teismas pažymėjo, jog iš 2016 m. gruodžio 2 d. patvarkymo Nr. S1-7122 turinio matyti, kad antstolė priimdama šį patvarkymą vadovavosi išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis ir nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA dydžio sumą, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA dydžio sumos. Taigi, nagrinėjamu atveju antstolė, priimdama 2016 m. gruodžio 2 d. patvarkymą Nr. S1-7122, laikėsi aukščiau nurodytų CPK reikalavimų. Būtent pagal šį patvarkymą (tokia tvarka) turi būti išieškoma iš pareiškėjui į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą jo artimųjų pervedamų lėšų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas antstolės 2016 m. gruodžio 2 d. patvarkymą Nr. S1-7120 areštuoti lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, panaikino bei antstolę įpareigojo grąžinti pareiškėjui į depozitinę sąskaitą pervestą 19,92 Eur sumą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Antstolė V. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - skolininko skundą atmesti. CPK 737 straipsnyje į skolininko sąskaitą įkalinimo įstaigoje gautinos piniginės lėšos nėra prilygintos darbo užmokesčiui ir tokio prilyginimo negali būti, nes apskritai nėra aiški skolininko galimai gautinų piniginių lėšų kilmė. Tokios lėšos taip pat nėra laikytinos ir daviniais. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių gautų piniginių lėšų kilmę, dydį, periodiškumą, poreikių, kuriems lėšos reikalingos pagrįstumą. Bausmių vykdymo 92 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje bei įtvirtina didžiausias pinigų sumas, už kurias nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti parduotuvėje. Teisės disponuoti tokio dydžio kaip 1 MMA suma Bausmių vykdymo 92 straipsnio 2 dalis neįtvirtina. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p. imperatyviai nurodyta, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kartu su kitais punkte nurodytais dokumentais, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjas A. Š. ir suinteresuotas asmuo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.Nagrinėjamu atveju antstolė nurodo, kad skolininkas darbo užmokesčio bei jam prilygintų pajamų negauna, todėl CPK 668 straipsnio 1 dalis netaikoma; skolininko asmeninė sąskaita laisvės atėmimo vietoje negali būti vertinama kaip lėšos, reikalingos asmenims pragyvenimui; lėšos, esančios įkalinimo įstaigos sąskaitoje negali būti priskiriamos vienai iš CPK 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi naujausia teismų praktika, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Šioje byloje buvo nagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame, be kita ko, pareiškėjas prašė leisti artimiems žmonėms siųsti labdarą, grąžinti atsiųstą labdarą, į kurią nukreiptas išieškojimas bei panaikinti sąskaitos areštą. Kasacinis teismas išaiškino, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. (..) Įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia kasatoriaus poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas.Taip pat kasacinis teismas pažymėjo, kad antstolė ir bylą nagrinėję teismai, nors ir netaikė CPK 668 straipsnyje nustatyto vieno MMA dydžio išskaitų ribojimo, tačiau, pasisakydami dėl išieškojimo iš skolininko pajamų, nepagrįstai rėmėsi CPK 668 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimą iš turto. Šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėjo, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl antstolė ir teismai nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą.Taigi, atsižvelgiant į kasacinio teismo nutartyje nagrinėto skundo pobūdį, nutartyje išdėstytus argumentus dėl CPK 668 straipsnio taikymo tik išieškojimui iš skolininko turto (taip pat apibrėžiant, kokios lėšos priskiriamos tokiam turtui), apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl pareiškėjui artimųjų pervedamų lėšų kvalifikavimo ir išskaitų pagal CPK 736 straipsnį ribojimo. Apeliantė teigia, kad skolininkui artimųjų pervedamos lėšos nėra priskiriamos nei vienai iš CPK 668 ar 739 straipsniuose nurodytų piniginių sumų, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog skundžiamoje nutartyje nepasisakyta, jog išieškojimas iš tokių lėšų apskritai negalimas. Pirmosios instancijos teismo teiginiai dėl CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribojimų taikymo atitinka kasacinio teismo išaiškinimus, todėl tai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį laikyti neteisėta ar nepagrįsta. Taip pat pacituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis paneigia apeliantės atskirojo argumentus, susijusius su įstatymo suteikiamomis garantijomis dėl nuteistojo (skolininko) būtiniausių poreikių patenkinimo, sveikatos priežiūra ir pan.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.