Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės R. M. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė R. M., V. M., Valstybinė ligonių kasa ir Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

A. R. M. 2016 m. gegužės 20 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir perdavė jį nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui. Antstolė patvarkyme nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas nustato antstoliui pareigą siųsti patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o į CPK 739 straipsnyje nustatytą lėšų, iš kurių išieškoti negalima, sąrašą nepatenka lėšos, mokamos atliekantiems bausmę ar lėšos, esančios laisvės atėmimo vietose.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundą. CPK 739 straipsnis nurodo pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima, t. y. kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą, laidojimo pašalpa, išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai, išeitinės išmokos. Lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į nurodytus atvejus, šios lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas numato, kad priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo - patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo antstolė areštavo 25 941,21 Eur skolos ir 382 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 28 323, 21 Eur. Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą - siunčiami skolininkui. Priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas).Iš vykdomosios bylos Nr. 0064/15/01570/1 matyti, kad antstolė R. M. vykdo išieškojimą pagal Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-13-116/2014 dėl 70 000 Lt (20 273,40 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko R. J. išieškotojo V. M. naudai. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2015 m. gruodžio 17 d. antstolės patvarkymu ir tą pačią dieną skolininkui buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą. Antstolė, vadovaudamasi CPK 689 straipsnio 1 dalimi, 2016 m. vasario 9 d. priėmė patvarkymą Nr. S-1487 (b. l. 13), kuriuo nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininko sąskaitos ir 2016 m. vasario 12 d. priėmė patvarkymą Nr. S-1685 ( b. l. 14), kuriuo areštavo 25 941,21 Eur skolos ir 2 382 Eur vykdymo išlaidų, iš viso – 28 323,21 Eur, esančius Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitoje, priklausančius skolininkui R. J..CPK 739 straipsnyje numatyta, iš kokių piniginių lėšų negalima išieškoti: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai bei išeitinės išmokos.Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nukreipdamas išieškojimą į nurodytas pinigines lėšas, esančias skolininko sąskaitoje, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, antstolis privalo laikytis tokių lėšų išieškojimo apribojimų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kuria vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, išaiškino, kad pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Taigi, antstolė, priimdama patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, privalėjo laikytis CPK LI skyriuje (733-743 straipsniai) reglamentuojamos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarkos, pagal kurią antstolė gali reikalauti išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA.Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolės 2016 m. vasario 9 d. ir 2016 m. vasario 12 d. patvarkymuose, kuriais nurodoma priverstinai nurašyti lėšas ir taikytas skolininko piniginių lėšų, esančių Šiaulių tardymo izoliatoriuje, areštas, nėra nustatytas ribojimas vykdyti išieškojimą iš pinigų sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos MMA, kas prieštarauja CPK 668 straipsnio 1 dalies ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatoms. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.