Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. patikslintą ieškinį atsakovui A. Š. dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

14. Byloje nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-5211-5956 (toliau – Gyvenamasis namas), esančių (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro išrašo duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas yra 0,0684 ha ploto, gyvenamasis namas – 210,10 m² ploto.

16. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-149-618/2022 nutartimi panaikino Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kitą Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo dalį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarka paliko nepakeistą.

17. Iš nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų nustatyta, kad ginčo šalių gyvenamasis namas, kuriuo naudojimosi tvarką prašoma nustatyti, yra vieno aukšto su pastoge. Patalpa, gyvenamojo namo pirmo aukšto plane pažymėta indeksu G-1, yra garažas (41,19 m²), 1-1 – tambūras (4,63 m²), 1-2 – sanitarinis mazgas (1,96 m²), 1-3 – svetainė (61,38 m²), 1-4 – katilinė (6,08 m²), bendras 1 aukšto plotas – 115,24 m². Patalpa, gyvenamojo namo pastogės plane pažymėta indeksu 1-5, yra kambarys (29,07 m²), 1-6 – kambarys (16,37 m²), 1-7 – drabužinė (3,88 m²), 1-8 – pagalbinė patalpa (4,08 m²), 1-9 – kambarys (27,33 m²), 1-10 – drabužinė (7,50 m²), 1-11 – sanitarinis mazgas (6,63 m²), bendras pastogės plotas – 94,86 m².

18. Iš byloje esančių gyvenamojo namo patalpų nuotraukų nustatyta, kad namo pirmas aukštas dalinai įrengtas. Patalpoje 1-3 – svetainėje – yra dalis virtuvės baldų, buitinės technikos, taip pat šioje patalpoje įrengti laikini laiptai į pastogę. Patalpoje 1-4 – katilinėje – įrengtas šildymo katilas bei vandens šildytuvas, taip pat šioje patalpoje įrengtas vandens skaitiklis, vandentiekio ir šildymo sistemų vamzdynai. Patalpoje G-1 – garaže – įrengta duobė, sienoje įrengtas elektros instaliacijos skydelis, pati patalpa nėra atskirta jokiomis pertvaromis. Patalpoje 1-2 – sanitariniame mazge – matosi, jog dalinai įrengtas vonios kambarys (patalpoje yra įrengta vonia, nėra pastatytas klozetas, kriauklė), tačiau, ieškovės teigimu, visa vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistema veikianti, atsakovas ja naudojasi. Pastogėje patalpoje 1-11 – sanitariniame mazge – įrengtas vonios kambarys (įrengta vonia, tualetas ir kriauklė). Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad kitose patalpose 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, įrengtos grindys, yra radiatoriai, nudažytos sienos yra dalis baldų. Kaip matyti, pastogė įrengta ir jau tinkama gyventi. Tuo tarpu pirmas aukštas ir jame esančios patalpos įrengtos dalinai, nėra išdažytos sienos, dalinai įrengtas sanitarinis mazgas.

Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo

20. Teismų praktikoje nustatant naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką, galioja tokie kriterijai, kaip: teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006); adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004); socialinės taikos ir proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007); naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. G., J. G., bylos 3K-3-527/2007; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006; kt.) ir kiti.

21. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kadangi gali būti ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos bendrosios nuosavybės dalies dydžio. Tai reiškia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Vis dėlto jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.), būtina vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

22. Be to, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekiant šių tikslų vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2015 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

23. Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

24. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai).

25. Kaip jau minėta, turto bendrasavininkai turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 20 punktas). Visgi, nei ieškovė, nei atsakovas nepageidavo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė ir jos atstovas nurodė, kad namas yra statytas pagal paskirtį ir pritaikytas kaip vieno buto pastatas, todėl tikslinga taikyti ne atidalijimą, o nustatyti naudojimosi bendru turto tvarką.

26. Iš šalių pozicijos, išreikštos procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, akivaizdu, jog šalių santykiai itin konfliktiški, ieškovei ir atsakovui dėl ankstesnio gyvenimo kartu nuoskaudų nepavyksta susitarti dėl naudojimosi tvarkos namu nustatymo. Atsakovas viso proceso metu aiškios pozicijos dėl naudojimosi tvarkos nustatymo teismui neišreiškė, nuolatos keitė nuomonę, jo manymu turi būti nustatyta nuosavybė lygiomis dalimis, tačiau iš esmės atsakovas nepateikė jokio konkretaus jį tenkinančio varianto, neteikė paaiškinimų, kuria apimtimi jį tenkintų siūlytina ieškovės naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu. Taigi, įvertinus šalių poziciją, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti naudojimosi namu tvarką dėl šalių konfliktiškų tarpusavio santykių ir nustatyti, kokiomis konkrečiai patalpomis kiekvienas jų naudosis.

27. Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais (Nekilnojamojo turto registro išrašu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byla, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), matininkės V. V. gyvenamojo namo statinio dalių paskaičiavimo aktu) nustatyta, kad ginčo namas yra 210,10 m² bendro ploto, vieno aukšto su pastoge. Ieškovei ir atsakovui priklauso po 1/2 dalį ginčo namo, jų turimos dalys nėra nuginčytos. VĮ Registrų centras nekilnojamo turto išrašo duomenimis, namo baigtumas 88 procentai.

30. Byloje kilo klausimas dėl sanitarinių mazgų faktinės būklės ir galimybės jais naudotis. Iš pateiktų šalių nuotraukų matyti, kad tiek pirmame, tiek antrame aukšte sanitariniai mazgai įrengti taip, kad jais galima naudotis, tik 1-2 patalpoje pirmame aukšte, kuria ieškovė siūlo naudotis atsakovui, yra kriauklė tačiau ją reikia pastatyti, nėra pastatytas unitazas, tačiau ieškovės teigimu vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistema funkcionuojanti. Atsakovas teismo posėdžio metu šių aplinkybių neginčijo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). 1-11 patalpa įrengta, joje yra įrengta vonia, kriauklė ir unitazas. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad paskyrus atsakovui naudotis 1-2 patalpa, o atsakovei 1-11 patalpa, abi šalys turėtų galimybę naudotis atskiru sanitariniu mazgu, tai atitiktų teisingumo ir proporcingumo principų kriterijus, kadangi patalpomis šalys galėtų naudotis atskirai, neperžengdamos viena kitos privatumo ribų.

31. Be to, pažymėtina, kad iki 2023 m. sausio 26 d. ieškovės patikslintu ieškiniu pasiūlytos naudojimosi tvarkos namu nustatymo, ieškovė dar du kartus teikė patikslintus ieškinius su siūlomomis tvarkomis. 2022 m. gegužės 16 d. teikdama patikslintą ieškinį siūlė, jog ieškovė naudosis atitinkamomis dalimis patalpų, tačiau siūlytinose naudojimosi tvarkose pasiūlytos dalys būtų sudėtingai įgyvendinamos. Atsakovas 2022 m. gegužės 26 d. atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį nesutiko su siūloma naudojimosi patalpomis tvarka, nurodydamas, kad jį tenkintų, kad būtų patvirtinta nuosavybė lygiomis dalimis. 2022 m. spalio 3 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį su patikslinta naudojimosi tvarka, tačiau atsakovas 2022 m. spalio 26 d. teikdamas atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį ir pasiūlytą naudojimosi tvarką, nurodė, kad su siūloma naudojimosi tvarka nesutinka, bet jo manymu pirmo aukšto patalpos turėtų priklausyti vienam savininkui, tai yra atsakovui arba ieškovei. Pastogės patalpos taip pat turėtų priklausyti arba atsakovui, arba ieškovei. Taip pat pasiūlė kitą variantą, jog ieškovė naudotųsi 1/3 dalimi patalpos, pažymėtos indeksu G-1 (41,19 m²); 1/3 dalimi patalpos, pažymėtos indeksu 1-3 (61,38 m²); 1/2 dalimi patalpos, pažymėtos indeksu 1-4 (6,08 m²); 1/2 dalimi patalpos, pažymėtos indeksu 1-5 (29,07 m²); patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-6 (16,37 m²), 1-7 (3,88 m²), 1-8 (4,08 m²), 1-9 (27,33 m²), 1-10 (7,50 m²), 1-11 (6,63 m²), o atsakovas naudotųsi 2/3 dalimis patalpos, pažymėtos indeksu G-1 (41,19 m²); 2/3 dalimis patalpos, pažymėtos indeksu 1-3 (61,38 m²); 1/2 dalimi patalpos, pažymėtos indeksu 1-4 (6,08 m²); 1/2 dalimi patalpos, pažymėtos indeksu 1-5 (29,07 m²); patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1 (4,63 m²), 1-2 (1,96 m²). Visgi, pažymėtina, kad pastaroji atsakovo pasiūlyta naudojimosi tvarka yra iš esmės analogiška Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimu nustatytai naudojimosi tvarkai, tik šalys sukeistos vietomis, tačiau tokia tvarka, apeliacinio teismo vertinimu, neatitinka bendraturčių turimų bendrosios nuosavybės dalių, nepagrįstai suteikia pirmenybę ieškovei, pažeidžia atsakovo, kaip bendraturčio, teises ir teisėtus interesus. Taigi tokia atsakovo pasiūlyta naudojimosi tvarka taip pat negali būti nustatyta, nes analogiškai pažeistų ieškovės interesus ir teisėtus lūkesčius.

32. Atsakovas vieną iš nesutikimo su ieškiniu priežasčių nurodo, kad ieškovė nesutinka notariškai patvirtinti namo nuosavybės, tačiau atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad tiek matininkės V. V. sudarytoje lentelėje, kuri pateikta statinio dalių paskaičiavime aptariamo nekilnojamo turto savininkais, tiek VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre nuosavybė į ginčo namą priklauso atsakovui ir ieškovei. Atsakovas yra jam priklausančios ½ dalies namo teisėtas savininkas, todėl atskirai tvirtinti nuosavybę nėra jokio pagrindo. Vien tai, kad atsakovo netenkina, jog nagrinėjant civilinę bylą buvo viešojo registro tvarkytojui buvo pranešta bylos, kuri susijusi su nekilnojamųjų daiktų: pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), statusu, iškėlimą, ir viešojo registro tvarkytojas tuo pagrindu minėtiems nekilnojamiems daiktams uždėjo žymas dėl draudimo perleisti nuosavybės teisę tiek atsakovui, tiek ieškovei, nereiškia, kad iš jo kaip nors atimta teisė į turimą nuosavybę. Atsakovui proceso metu ne kartą išaiškinta jo teisė turėti atstovą ir per jį tinkamai pasinaudoti jam įstatymų suteikiamomis teisėmis ir priemonėmis ginant jo manymu pažeistas teises, tačiau atsakovas atsisakė naudotis tokia galimybe.

34. Išanalizavęs matininkės V. V. parengtą Gyvenamojo namo dalių paskaičiavimą, teismas sprendžia, kad atsakovo argumentai dėl matininkės neteisingai apskaičiuoto ploto bei negauto sutikimo atmestini kaip nepagrįsti, kadangi minėta specialistė byloje iš esmės tik atliko skaičiavimus ir pagal kompetenciją apskaičiavo ir pasiūlė galimas naudojimosi tvarkas. Atsakovas lygiai taip pat galėjo pasinaudoti teise kreiptis į kitą specialistą, kuris būtų atlikęs analogiškus veiksmus susijusius su matavimais, jei tik atsakovas būtų pats to norėjęs ir atliktus matavimus bei siūlomas naudojimosi tvarkas teikęs kaip įrodymus byloje, tačiau net ir paragintas teismo pateikti jį tenkinančią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, to nepadarė. Atsakovas konkrečių reikalavimų, išskyrus atmesti ieškovės patikslintą ieškinį, susijusių su bylos nagrinėjimo esme nesuformulavo. Teismas suteikė atsakovui kelis kartus galimybę teikti įrodymus susijusius su nagrinėjama byla, tačiau atsakovas apsiribodavo tik teiginiais, kad kreipsis į vienas ar kitas institucijas, tačiau nei jo teiginių pagrindžiančių duomenų, nei kaip minėti kreipimaisi susiję su nagrinėjama byla, atsakovas nepagrindė. Daugiau konkrečių ir bylai esminės reikšmės turinčių aplinkybių, prieštaravimų ar siūlymų atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

35. Pagal ieškovės pasiūlytą naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos variantą ieškovė ir atsakovas namo patalpomis naudotųsi praktiškai izoliuotai vienas nuo kito, o tai teikia prielaidų, jog nustačius tokią siūlomą naudojimosi tvarką tarp šalių sumažėtų įtampa ir konfliktų tikimybė. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog ieškovės pasiūlyta naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka būtų neracionali, iš esmės neatitiktų proporcingumo principo, ar esmingai pažeistų atsakovo teises ir teisėtus interesus.

36. Taigi, teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, t. y. :

36.1. ieškovei naudojimuisi skirtina patalpa pažymėta indeksu 1-5/29,07; patalpa pažymėta indeksu 1-6/16,37; patalpa pažymėta indeksu 1-7/3,88; patalpa pažymėta indeksu 1-8/4,08; patalpa pažymėta indeksu 1-9/27,33; patalpa pažymėta indeksu 1-10/7,50; patalpa pažymėta indeksu 1-11/6,63, bendro naudojimo patalpa pažymėta indeksu 1-4/6,08. Viso ieškovei tenka naudotis atskirai 94,86 kv. m.;

36.2. atsakovo naudojimui skirtina patalpa pažymėta indeksu G-1/41,19; patalpa pažymėta indeksu 1-1/4,63; patalpa pažymėta indeksu 1-2/1,96; patalpa pažymėta indeksu 1-3/61,38, bendro naudojimo patalpa pažymėta indeksu 1-4/6,08. Viso atsakovui tenka naudotis atskirai 109,16 kv. m.

Dėl ieškovės reikalavimų įsirengti laiptus, panaikinti laiptų angą

37. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti, kad ji savo lėšomis įsirengia laiptus, skirtus patekti į naudojimuisi priskiriamas patalpas namo išorėje ir panaikina laiptų angą kuri įrengta patalpoje 1-5. Nagrinėjamu atveju patenkinus ieškovės reikalavimą dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo, nėra pagrindo netenkinti minėtų reikalavimų, kadangi nebūtų užtikrintas nustatytos naudojimosi patalpomis pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad bendrasavininkai turėtų kuo daugiau galimybių naudotis atskirai izoliuotomis patalpomis. Be to, ieškovei neįsirengus laiptų, jai būtų apsunkinta galimybė patekti į jai naudojimuisi nustatytas patalpas, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat remiantis protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais, tenkintina ieškovės reikalavimų dalis dėl laiptų įsirengimo ir laiptų angos panaikinimo savo lėšomis.

Dėl elektros skaitiklio perkėlimo iš garažo į lauką

38. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti, kad elektros skaitiklį, kuris yra garažo (pirmo aukšto plane pažymėto G-l) patalpoje, perkelti į lauką pritvirtinant prie išorinės sienos, perkėlimo sąnaudas priteisti abiem šalims vienodomis dalimis.

39. Teismas, spręsdamas dėl minėto reikalavimo, pažymi, kad ieškovė teismui pateikė reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo. Šalių namui bendrai yra tiekiama elektra ir vanduo, apskaita vyksta bendrai visam namui, todėl nėra aišku, kokio tikslo siekiama norint iškelti elektros skaitiklį iš garažo. Tiek ieškovė, tiek atsakovas ir toliau lieka bendrasavininkais ir jiems nuosavybės teisės pagrindu ir toliau priklausys po ½ dalį minėto namo. Šalys ir toliau proporcingai turi išlaikyti ir prižiūrėti minėtą namą abipusiu sutarimu, todėl jiems tenka vienoda pareiga prižiūrėti ir naudotis bendromis namo sistemomis (elektros instaliacija, šildymo sistema, vandentiekio sistema). Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje pateiktų nuotraukų garaže užfiksuotas tik sienoje esantis įrengtas elektros instaliacijos skydas, bet iš nuotraukų nesimato, jog jame būtų įrengtas elektros skaitiklis. Faktinių duomenų, kad elektros skaitiklis būtų įrengtas garaže, byloje nėra. Šias aplinkybes neigė ir atsakovas teikdamas vieną iš savo atsiliepimų, kuriame nurodė, kad elektros skaitiklis yra įrengtas lauke ant stulpo. Nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad elektros tinklus prižiūrinti bendrovė įprastai pradėjusi taikyti praktiką, jog elektros skaitiklius perkelia iš namų į lauką, kad būtų galima lengvai privažiuoti ir patikrinti skaitiklio rodmenis ar kitus su priežiūra susijusius darbus, tačiau byloje nepateikti jokie ieškovės atstovo teiginius patvirtinantys duomenys.

40. Be to, iš viešai prieinamos informacijos Energijos skirstymo operatoriaus (toliau – ESO) internetiniame puslapyje www.eso.lt matyti, kad asmenys norintys perkelti skaitiklį į kitą vietą, turi užpildyti paraišką. ESO per 3 k. d. patikrina paraišką ir informuoja apie dokumentų tinkamumą arba paprašo patikslinti pateiktus duomenis. Kai paraiška bus priimta, per 5 k. d. ESO parengia technines sąlygas, kuriose paaiškės, kokius veiksmus prašančiam asmeniui reikės atlikti dėl elektros skaitiklio iškėlimo. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad ieškovė ar jos atstovas būtų kreipęsi bylos nagrinėjimo metu dėl elektros skaitiklio iškėlimo (perkėlimo). Taip pat ieškovė prašo priteisti elektros skaitiklio perkėlimo išlaidas abiem šalims lygiomis dalimis, tačiau nagrinėjamu atveju visiškai nėra aišku, kiek tokia paslauga gali kainuoti, ar šalys turėtų finansines galimybes atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis atliksiančiais minėtas paslaugas. Be to, nėra aišku ir kam patirtas išlaidas priteisti, kas jas apmokės, juolab kai nėra aišku, ar aplamai ateityje minėti darbai bus atliekami. Atsižvelgiant į nurodytą, ši reikalavimo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl nustatymo, kad atsakovas baigia įsirengti savo lėšomis sanitarinį mazgą.

41. Ieškovė prašo, nustačius naudojimosi tvarką, nustatyti, kad atsakovas baigia įsirengti savo lėšomis pirmame namo aukšte esantį sanitarinį mazgą. Teismas tik pasikartoja, kad šalims nesuformavus reikalavimų dėl turto atidalijimo, nagrinėjamoje byloje yra tik nustatoma naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka. Tiek ieškovė, tiek atsakovas ir toliau lieka bendrasavininkais ir jiems nuosavybės teisės pagrindu ir toliau priklausys po ½ dalį minėto namo. Šalys ir toliau proporcingai turi išlaikyti ir prižiūrėti minėtą namą abipusiu sutarimu. Aplinkybė, kad atsakovui nustatoma naudotis sanitariniu mazgu pirmame aukšte, automatiškai nesukuria prievolės, jog šis jį turi įsirengti (užbaigti), nes to pageidauja kitas bendrasavininkas, tai yra ieškovė. Toks ieškovės prašymas laikytinas ydingu, pažeidžiančiu atsakovo teises į jam nuosavybės teisę priklausančią turto dalį ir galimybę juo disponuoti, kadangi, kaip jau minėta, šioje byloje neatidalintos turto dalys, todėl abiem šalims tenka pareiga vienodai išlaikyti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį namą, o jį pagerinus iš vieno savininko lėšų kitam savininkui gali atsirasti prievolė atlyginti patirtas išlaidas. Pastebėtina ir tai, jog ieškovė argumentuodama, kad pati įsirengs savo lėšomis įėjimą, neleidžia spręsti, kad atsakovui dėl to atsiranda prievolė užbaigti sanitarinį mazgą, kuriuo paskiriama jam naudotis. Aplinkybė, kad nebus nustatyta prievolė atsakovui užbaigti pirmame aukšte esantį sanitarinį mazgą, šiuo atveju niekaip nepažeis ieškovės teisių. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimo dalis dėl nustatymo atsakovui pačiam užbaigti sanitarinio mazgo esančio pirmame aukšte įrengimą atmestina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VGTPT) 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-18P-1663-13116, ieškovei suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba. Ieškovės reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 punkto 6 dalimi, 7 dalimi, apmokestinamas 75 Eur žyminiu mokesčiu. Iš byloje pateiktos 2021 m. rugsėjo 21 d. VGTPT pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog civilinėje byloje Nr. e2-777-999/2021 ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 478,36 Eur sumą.

44. VGTPT 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. (8.3Mr) ATP-C-2022-04114 ir jo 2022 m. spalio 10 d. pakeitimu, ieškovei suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba. VGTPT pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog civilinėje byloje Nr. e2-28-1177/2023 (buvęs bylos Nr. e2-1417-761/2022) ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 448,33 Eur sumą.

45. Kadangi minėtais VGTPT sprendimais ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bendra 553,36 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Viso bendra suma sudaro 1001,69 Eur. Atsižvelgiant, kad teismas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies, tai yra tenkino 60 procentų (patenkinti reikalavimai dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo bei nustatymo jog ieškovė savo jėgomis įsirengia laiptus bei pašalina laiptų angą, netenkinti reikalavimai dėl elektros skaitiklio iškėlimo ir nustatymo, kad atsakovas užbaigia įsirengti sanitarinį mazgą) reikalavimų, iš atsakovo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 601,01 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei susijusių su teisinės pagalbos teikimu ieškovei, o likusi dalis - 400,68 Eur padengtina iš valstybės biudžeto lėšų.

46. Kaip jau minėta byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 75 Eur. Kadangi ieškovė VGTPT sprendimais buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo 100 procentų, iš atsakovo patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai priteistina 45 Eur žyminis mokestis valstybei.

47. Visos bylos nagrinėjimo metu ieškovė papildomai patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą teikiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad jog ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų dalis patenkinta iš dalies, iš atsakovo priteistina 180 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.

48. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė prašymo dėl jo patirtų išlaidų priteisimo iš ieškovės, todėl atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas atsakovui nespręstinas.

Dėl įrašų panaikinimo.

49. 2021 m. vasario 24 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėjos Linos Šakarnienės nutartimi (bylos Nr. e2-777-1010/2021) viešojo registro tvarkytojui vadovaujantis CPK 137 straipsnio 6 dalimi) pranešta apie šios civilinės bylos, kuri susijusi su nekilnojamųjų daiktų: pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), statusu, iškėlimą. Minėtos nutarties pagrindu Nekilnojamo turto registre viešojo registro tvarkytojas minėtiems nekilnojamiems sklypams įrašė įrašus draudžiančius perleisti nuosavybės teisę. Įsiteisėjus šiam sprendimui viešojo registro tvarkytojui praneština apie bylos susijusios su nekilnojamųjų daiktų: pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), statusu, išnagrinėjimą ir sprendimo įsiteisėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką:

- Ieškovė J. P., gim. (duomenys neskelbtini), naudojasi: patalpa pažymėta indeksu 1-5 (9,07 m²); patalpa pažymėta indeksu 1-6 (16,37 m²); patalpa pažymėta indeksu 1-7 (3,88 m²); patalpa pažymėta indeksu 1-8 (4,08 m²); patalpa pažymėta indeksu 1-9 (27,33 m²); patalpa pažymėta indeksu 1-10 (7,50 m²); patalpa pažymėta indeksu 1-11 (6,63 m²).

- Atsakovas A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), naudojasi: patalpa pažymėta indeksu G-1 (41,19 m²); patalpa pažymėta indeksu 1-1 (4,63 m²); patalpa pažymėta indeksu 1-2 (1,96 m²); patalpa pažymėta indeksu 1-3 (61,38 m²).

- Ieškovė J. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), naudojasi bendro naudojimo patalpa pažymėta indeksu 1-4 (6,08 m²).

Nustatyti kad, ieškovė J. P., gim. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis įsirengia laiptus, skirtus patekti į naudojimuisi priskiriamas patalpas namo išorėje ir panaikina laiptų angą, kuri įrengta patalpoje 1-5 (29.07 m²).

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį (įmokos kodas – 5660) ir 601,01 Eur (šešis šimtus vieną eurą, 1 ct) valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Minėtas sumas reikia sumokėti pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“.

Likusią 400,68 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą nuo kurių atlyginimo ieškovė J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra atleista, padengti iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešti viešojo registro tvarkytojui apie šios civilinės bylos, kuri susijusi su nekilnojamųjų daiktų: pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), statusu, išnagrinėjimą ir sprendimo įsiteisėjimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.