- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-06
- Bylos Nr.
- e2-294-467/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00199-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
- 3.1.9.5Teismo nuobaudos panaikinimas
- 3.4.4.13Kiti su bankroto procesu susiję klausimai
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. patikslintą atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 13 d. nutarties, kuria nutarta netenkinti pareiškėjo A. S. prašymo dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo uždarosios akcinės bendrovės „GlasBau“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-399-390/2025 (buvęs Nr. eB2-904-390/2024) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „GlasBau“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Tostelex“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 20 d.
2. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi nustatė 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios bendrovės valdymo organai privalėjo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Nurodytų įpareigojimų įvykdymui terminas baigėsi 2024 m. liepos 4 d. Pagal valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) duomenis UAB „GlasBau“ šiame registre įregistruota 2020 m. kovo 5 d., bendrovės vadovas nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2024 m. vasario 29 d. buvo A. S., nuo 2024 m. vasario 29 d. – D. R. (dabar šio asmens vardas ir pavardė yra M. R., todėl toliau – M. R.).
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi patenkino nemokumo administratorės prašymą ir bankroto byloje skyrė UAB „GlasBau“ buvusiems vadovams M. R. ir A. S. po 1 000 Eur baudą valstybei už Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi paskirtų įpareigojimų nevykdymą.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas A. S. 2024 m. gruodžio 30 d. pateikė teismui prašymą ir prašė panaikinti 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi jam paskirtą baudą. Nurodė, kad su nemokumo administratore aktyviai bendradarbiauja, siekdamas užtikrinti sklandų UAB „GlasBau“ turto perdavimo procesą. Pateikė visą turimą informaciją apie turto buvimo vietą ir susijusius duomenis, raktus ir dokumentus. Bendrovės turtas (transporto priemonės) ilgą laiką saugomas įvairiose vietose Vokietijoje, tačiau nemokumo administratorė nevyksta jo pasiimti, taip apsunkindama perdavimo procesą. Pažymėjo, kad reikalavimo perduoti turtą jis negali įvykdyti, nes turtas yra Vokietijoje ir pervežimas į Lietuvą kainuotų dešimtis tūkstančių eurų, kurių pareiškėjas neturi, kadangi yra bedarbis ir gauna tik valstybės paskirtą bedarbio pašalpą, visos jo sąskaitos yra areštuotos. Šie nesklandumai yra susiję su išorinėmis aplinkybėmis, o ne piktybiniu pareiškėjo elgesiu, todėl pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami kaip proceso vilkinimas. Be to, reikalavimas perduoti turtą yra nepagrįstas, nes pareiškėjas nėra bendrovės vadovas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjo A. S. prašymo dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo netenkino.
6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme tik patvirtina, jog bendrovės turtas yra Vokietijoje ir jis nėra realiai perduotas nemokumo administratorei, o tai reiškia, kad nėra tinkamai įvykdyta pareiga nustatytu terminu perduoti bendrovės turtą nemokumo administratorei pasirašant priėmimo–perdavimo aktą. Byloje nėra duomenų apie bendrovės sudarytas sutartis dėl turto (transporto priemonių) pardavimo (sunaikinimo). Nemokumo administratorė neprivalo pati ieškoti transporto priemonių ir rūpintis jų perėmimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1158-553/2021).
7. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jo, kaip bendrovės vadovo, įgaliojimai nutrūko paskyrus naująjį bendrovės vadovą M. R., todėl jis negali būti atsakingas už turto perdavimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pats nurodė, jog perdavė nemokumo administratorei visą turimą informaciją apie turto buvimo vietą ir susijusius duomenis, raktus ir dokumentus, t. y. pareiškėjas pripažino, kad turtą ir visą informaciją, jo buvimo vietą de facto (faktiškai) valdo pareiškėjas – buvęs bendrovės vadovas. Byloje nepateikti įrodymai (pvz., priėmimo–perdavimo aktai), kad naujai paskirtam bendrovės vadovui buvęs vadovas A. S. perdavė bendrovės turtą. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad tik M. R., kaip bendrovės vadovas, turi pareigą perduoti bendrovės turtą nemokumo administratorei.
8. Teismas konstatavo, kad įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti nemokumo administratorei teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų ir turto, tenka buvusiam vadovui. Nagrinėjamu atveju įrodymų, patvirtinančių objektyvias teismo įpareigojimo neįvykdymo priežastis, pareiškėjas nepateikė.
9. Teismas nutarė, kad pareiškėjo vengimas perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą trukdo veiksmingai vykdyti bankroto procedūras, todėl pagrindo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi A. S. paskirtą baudą nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 13 d. nutartį, kuria buvo atmestas jo prašymas dėl baudos panaikinimo, ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl baudos panaikinimo patenkinti; įvertinti nemokumo administratorės veiksmus ir veiksmų trūkumo poveikį turto perėmimui bei kreditorių interesų apsaugai. Nurodo šiuos argumentus:
10.1. Pareiškėjui skirta bauda yra nepagrįsta ir neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų, nes įpareigojimų neįvykdymo priežastys yra objektyvios ir nepriklauso nuo pareiškėjo valios.
10.2. Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 23 d. jau yra išnagrinėjęs analogišką nemokumo administratorės prašymą skirti baudą ir priėmė sprendimą, kad tam nėra teisinio pagrindo. Nepraėjus nė dviem mėnesiams, tas pats teismas analogiško prašymo pagrindu priėmė priešingą nutartį, skirdamas baudą. Tokie sprendimai yra prieštaringi, nes naujų reikšmingų faktinių aplinkybių nebuvo pateikta, o tai pažeidžia teisinio tikrumo ir stabilumo principus.
10.3. Nemokumo administratorė du kartus teikė iš esmės tapatų prašymą dėl baudos skyrimo: pirmasis prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas, pakartotinis – patenkintas, nors faktinės aplinkybės nesikeitė. Tokiu būdu nemokumo administratorė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir toks elgesys ne tik trikdo bankroto procesą, bet ir kelia abejonių dėl nemokumo administratorės veiksmų sąžiningumo ir objektyvumo.
10.4. Nepaisant daugybės pareiškėjo kvietimų vykti į vietą ir tiesiogiai organizuoti turto perėmimą, nemokumo administratorė ignoravo šiuos kvietimus ir apsiribojo tik formalumais bei grasinančio pobūdžio laiškais, kurie neprisidėjo prie proceso sklandumo. Pareiškėjas šiuo metu yra bedarbis, jo sąskaitos yra areštuotos, o turto atvežimas iš Vokietijos į Lietuvą kainuotų apie 40–50 tūkstančių eurų, o tai yra neįmanoma esant dabartinei jo finansinei padėčiai. Nemokumo administratorė buvo informuota apie šias aplinkybes, tačiau nesutiko bendradarbiauti organizuojant turto perėmimą tiesiogiai vietoje ir vis tiek reikalavo turtą atvežti į Lietuvą. 2024 m. spalio 20 d. nemokumo administratorė pateikė teismui atsistatydinimo pareiškimą, kuriame pripažino, kad neturi pakankamai patirties ir resursų efektyviai šią bylą administruoti. Tai reiškia, kad nemokumo administratorė nėra pajėgi atlikti pavestų funkcijų.
10.5. Pareiškėjas nėra faktinis UAB „GlasBau“ vadovas, nuo 2024 m. vasario 29 d. šias pareigas eina M. R.. Atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratorei buvo perduota visa turima informacija apie bendrovės turtą, raktus, pareiškėjui nėra pagrindo taikyti bausmę. Nemokumo administratorei privalu imtis visų įstatymo numatytų priemonių turtui perimti, tačiau ji pati šių veiksmų tinkamai nevykdo.
10.6. Baudos skyrimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes pareiškėjas visais įmanomais būdais siekė bendradarbiauti su nemokumo administratore ir palengvinti turto perėmimą. Be to, baudos skyrimas valstybei neprisideda prie kreditorių interesų apsaugos ar turto administravimo proceso efektyvumo.
Atsiliepimas
11. Atsakovės BUAB „GlasBau“ nemokumo administratorė atsiliepime prašo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Nemokumo administratorės prašymų turinys ir dalykas yra skirtingas. Pirmuoju prašymu teismui buvo pateiktas prašymas dėl baudos skyrimo A. S., tačiau nebuvo pateikta pakankamai informacijos ir įrodymų, kad A. S. yra de facto vadovas ir disponuoja turtu. Antruoju prašymu teismui buvo pateikti įrodymai, faktinės aplinkybės ir argumentai bei aiškus dviejų vadovų vaidmenų atskyrimas de jure (teisiškai) vadovo M. R. ir de facto vadovo A. S.. Pirmuoju prašymu nebuvo atskirti dviejų vadovų vaidmenys turto perdavimo procese, todėl Kauno apygardos teismas prašymą atmetė vadovaujantis tuo, kad turto perdavimo prievolė yra de jure vadovui skirta prievolė. Antruoju prašymu buvo motyvuotai ir pagrįstai atskirti de jure ir de facto vaidmenys, pateikti rašytiniai įrodymai, kad A. S. žino, kur yra turtas (disponuoja turtu). Todėl skirtingos apimties ir turinio prašymai neturėtų būti vertinami vienodai.
11.2. Nemokumo administratorė nesutinka, kad turto perėmimo procese neveikė tinkamai ar veikė nepakankamai. Nuo pat proceso pradžios nemokumo administratorė inicijavo turto perėmimo procedūrą, susitiko su de jure vadovu. Proceso vilkinimas ir akivaizdus vengimas atiduoti turtą pareiškėjo veiksmuose buvo įžvelgiamas nuo pat pradžios.
11.3. A. S. savo veiksmais ir suteikta informacija pagrindė, kad yra de facto bendrovės vadovas, be to, jis neperdavė turto de jure vadovui M. R., o pastarasis nedėjo pastangų to turto perėmimui. Kadangi turtas yra A. S. žinioje, pareiškėjas įvardijamas kaip faktinis vadovas ir jam, taip pat kaip ir de jure vadovui, turi būti nukreipiama atsakomybė už turto neperdavimą.
11.4. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad nemokumo administratorius neprivalo pats ieškoti transporto priemonių ir rūpintis jų perėmimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1158-553/2021). Nepaisant to, nemokumo administratorė nuolat prašė detalios informacijos, kad galėtų tinkamai pasiruošti perėmimo procesui – įvertinti turto dydį, esamą saugojimo vietą, greta esančias saugojimo vietas, transportavimo būdus ir galimybes, kad kuo efektyviau ir greičiau būtų perduotas turtas, kuo mažesniais kaštais būtų galima pergabenti ar saugoti transporto priemones iki galimybės jas realizuoti. Tačiau A. S. argumentavo, kad nemokumo administratorė jo prašo perteklinės informacijos, vilkina procesą ir pan. Dėl A. S. vengimo bendradarbiauti buvo imtasi papildomų veiksmų.
11.5. Viena iš drausminimo priemonių – buvo pateiktas prašymas dėl baudos skyrimo. Taip pat buvo kreiptasi į policiją dėl teismo nurodymų nevykdymo ir turto neperdavimo, dėl to Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriuje 2025 m. sausio 14 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49507-24 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 3 dalį. Nemokumo administratorė ėmėsi visų veiksmų perimti bendrovės turtą, tačiau tiek de jure, tiek de facto vadovai intereso turto perdavimui neturėjo nuo proceso pradžios ir siekė, kad pati nemokumo administratorė ieškotų turto.
11.6. Nesutiktina su teiginiu, kad A. S. ne kartą kvietė nemokumo administratorę vykti į Vokietiją. Deklaratyvus siūlymas „važiuojam į Vokietiją“ buvo, tačiau nebuvo pateikta konkretaus plano ar juolab detalaus turto perdavimo proceso Vokietijoje. Vykimas į Vokietiją, nežinant tikrosios situacijos ir nepasiruošus, neprisidėtų prie tinkamo kreditorių interesų gynimo ir efektyvaus bankroto proceso. Pažymėtina ir tai, kad nebuvo perduoti visų transporto priemonių raktai ir dokumentai. Dalis raktelių buvo išsiųsta autobusų siuntomis, be perdavimo akto ar detalizavimo. Apie tai buvo nedelsiant informuotas A. S. telefonu. Nors A. S. teigia, kad perdavė raktus, tačiau Lietuvoje esančios transporto priemonės raktų neturi. Neturėdama raktų, nemokumo administratorė nežinia kiek laiko galėtų užtrukti Vokietijoje dėl negalėjimo pateikti į transporto priemones, o tai taip pat neprisidėtų prie proceso efektyvumo.
11.7. Nemokumo administratorės turimais duomenimis yra neperduota turto už 306 453,36 Eur, o paskirta bauda už neperduotą turtą – 1 000 Eur, nors pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ) gali būti skiriama iki vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio bauda už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnis). Todėl baudos neproporcingumas ar teisinis nepagrįstumas negali būti kvestionuojamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų ir naujų įrodymų (ne)priėmimo
12. Šios apeliacijos dalykas yra Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti buvusio bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „GlasBau“ vadovo A. S. prašymą dėl teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
13. Apeliantas (buvęs BUAB „GlasBau“ vadovas) kartu su atskiruoju skundu teikia: 1) Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį; 2) Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį; 3) susirašinėjimą su nemokumo administratore; 4) nemokumo administratorės atsistatydinimo pareiškimą.
14. Nemokumo administratorė kartu su atsiliepimu teikia: 1) 2024 m. lapkričio 5 d. nemokumo administratorės prašymą su priedais; 2) Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį; 3) Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 13 d. nutartį; 4) pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.
15. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Šiuo atveju iš esmės visi tiek apelianto prie atskirojo skundo (įskaitant didžiąją dalį elektroninio susirašinėjimo tarp nemokumo administratorės ir apelianto), tiek nemokumo administratorės prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėti dokumentai yra pridėti (nagrinėti) atsakovės BUAB „GlasBau“ bankroto byloje, kuri visa apimtimi prieinama Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) ir kuria apeliacinės instancijos teismas remsis nagrinėdamas atskirąjį skundą (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl objektyviai nėra poreikio spręsti jų priėmimo klausimo.
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nemokumo administratorės teikiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato 2025 m. sausio 15 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir dalis apelianto teikiamo susirašinėjimo su nemokumo administratore gali būti svarbūs nagrinėjamam klausimui išspręsti, pateiktus naujus įrodymus prideda prie bylos ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
18. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-399-390/2025 (buvęs Nr. eB2-904-390/2024) iškelta UAB „GlasBau“ bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Tostelex“, nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 20 d. Ta pačia nutartimi teismas nustatė 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios bendrovės valdymo organai privalėjo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Šis terminas baigėsi 2024 m. liepos 4 d.
19. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-500-910/2024, kuri priimta išnagrinėjus atsakovės atskirąjį skundą dėl bankroto bylos iškėlimo, konstatuota, kad UAB „GlasBau“ vardu yra registruota daugiau kaip 40 transporto priemonių, tačiau visos jos yra areštuotos, didelės jų dalies dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliantės ilgalaikio turto sąraše (2024 m. vasario 22 d.) nurodytos ne tik transporto priemonės, bet ir statybinė technika, įrankiai bei kitas turtas – iš viso 195 pozicijos (1 t., b. l. 152-158).
20. Pagal JAR duomenis UAB „GlasBau“ įregistruota 2020 m. kovo 5 d., bendrovės vadovas nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2024 m. vasario 29 d. buvo A. S., nuo 2024 m. vasario 29 d. – M. R.. Pastarasis, vykdydamas Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi, kuria priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatytą įpareigojimą UAB „GlasBau“ vadovui (o jo nesant – akcininkui) pateikti JANĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, 2024 m. balandžio 30 d. bankroto bylos iškėlimo klausimą sprendusiam pirmosios instancijos teismui nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas A. S. neperdavė naujam vadovui nei bendrovei priklausančio turto, nei buhalterinės apskaitos dokumentų (1 t., b. l. 146). BUAB „Glasbau“ atskirajame skunde dėl 2024 m. gegužė 2 d. nutarties bendrovės vadovas M. R. nurodė, kad buvęs vadovas neperdavė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, o buvo gauti tik dalis apskaitos duomenų, kurių teismas nevertino (1 t., b. l. 198-199). Tai kartojama ir kituose bendrovės šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose.
21. Nemokumo administratorė MB „Tostelex“ 2024 m. spalio 20 d. pateikė prašymą ją atstatydinti iš BUAB „GlasBau“ nemokumo administratorės pareigų, nes nemokumo administratorė, vertinant sukauptą patirtį ir turimus resursus, nėra pajėgi efektyviai ir kokybiškai administruoti šios bendrovės nemokumo proceso (3 t., b. l. 50-51). Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartimi šis nemokumo administratorės prašymas netenkintas.
22. Nemokumo administratorė 2024 m. spalio 21 d. pateikė prašymą dėl baudos buvusiam faktiniam vadovui A. S. skyrimo už teismo nustatytų reikalavimų neįvykdymą.
23. Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 22 d. nutartimi prašymo dėl baudos A. S. skyrimo netenkino, motyvuodamas tuo, kad pagal kasacinio teismo praktiką pažeisti JANĮ 57 straipsnyje nustatytas pareigas gali tik paskutiniai bendrovės valdymo organai, nagrinėjamu atveju – bendrovės vadovas M. R., o kiti asmenys – ankstesnis bendrovės vadovas A. S. nebuvo teismo įpareigotas perduoti bendrovės dokumentus ir turtą nemokumo administratorei.
24. Nemokumo administratorė 2024 m. lapkričio 5 d. dar kartą kreipėsi į teismą, prašydama skirti baudą de jure vadovui M. R. ir de facto vadovui A. S. už turto, dokumentų ir informacijos neperdavimą bei galimą proceso vilkinimą.
25. Nemokumo administratorė 2024 m. gruodžio 10 d. pateikė pareiškimą dėl BUAB „GlasBau“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Žemesnės instancijos teismas
26. Kauno apygardos teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi patenkino nemokumo administratorės prašymą ir skyrė BUAB „GlasBau“ buvusiems vadovams M. R. ir A. S. po 1 000 Eur baudą valstybės naudai už Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi paskirtų įpareigojimų nevykdymą.
27. Apeliantas A. S. 2024 m. gruodžio 30 d. pateikė prašymą panaikinti minėta 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi jam paskirtą baudą.
28. Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 13 d. priėmė šioje byloje skundžiamą nutartį, kuria netenkino apelianto prašymo dėl jam paskirtos baudos panaikinimo.
Dėl paskirtos baudos (ne)pagrįstumo
29. JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis ir visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu šie asmenys per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki 1 MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
30. Šios teisės normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančio juridinio asmens vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam nemokumo administratoriui juridinio asmens finansinius bei kitus svarbiausius su juridinio asmens veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras. Jeigu juridinio asmens valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar juridinio asmens turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą. Įrodinėjimo pareiga, kad yra pateisinama priežastis nepateikti nemokumo administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-798/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-524-381/2020).
31. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis. JANĮ normos nereglamentuoja teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir CPK nustatyto dydžio. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020).
32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nutartis, kuria UAB „GlasBau“ iškelta bankroto byla ir jos valdymo organams nustatytas 15 dienų terminas įmonės dokumentams ir turtui perduoti nemokumo administratorei, įsiteisėjo 2024 m. birželio 20 d. Taigi terminas perduoti nemokumo administratorei bendrovės dokumentus ir turtą baigėsi 2024 m. liepos 5 d. Nutartyje iškelti bankroto bylą nurodyta, kad nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti iki 1 MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
33. Nėra pagrindo nesutikti, kad paprastai pareiga perduoti dokumentus ir turtą nemokumo administratoriui priklauso paskutiniam bendrovės vadovui. Tačiau kai kuriais atvejais perduoti bendrovės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui gali būti įpareigoti ir kiti asmenys (ankstesnis vadovas, faktinis vadovas, savininkas ir kt.), tačiau toks įpareigojimas gali būti nustatomas, jeigu bylos duomenys patvirtina, kad dokumentai ir (ar) turtas yra pas šiuos asmenis ir nebuvo perduoti paskutiniam de jure vadovui. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas yra ne tik priešpaskutinis bendrovės vadovas (juo buvo nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. iki 2024 m. vasario 22 d.), tačiau ir bankrutuojančios bendrovės akcininkas, turintis 50 proc. akcijų. Nuo 2024 m. vasario 22 d. iki bankroto bylos iškėlimo (nutartis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo įsiteisėjo 2024 m. birželio 20 d.) vadovu buvęs M. R. nurodė, kad iš buvusio vadovo A. S. (apelianto) neperėmė bendrovės turto. Duomenų paneigiančių šią aplinkybę, pavyzdžiui turto perdavimo–priėmimo akto, byloje nėra, o iš apelianto ir nemokumo administratorės susirašinėjimo turinio matyti, kad apeliantui yra žinoma bendrovės turto (transporto priemonių) buvimo vieta, o kai kuriais atvejais apeliantas nurodė pats esantis kontaktinis asmuo (6 t., b. l. 61).
34. Byloje taip pat nustatyta, kad su nemokumo administratore apeliantas elektroniniais laiškais pradėjo bendrauti nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. (nemokumo administratorei gavus kontaktinius duomenis iš M. R.), o susitiko 2024 m. rugsėjo mėn. pradžioje. Nemokumo administratorė 2024 m. spalio 21 d. pateikė prašymą dėl baudos A. S. skyrimo už teismo nustatytų reikalavimų neįvykdymą, kurį pirmosios instancijos teismas pirmą kartą atmetė, nurodydamas, jog pažeisti JANĮ 57 straipsnyje nustatytas pareigas gali tik paskutiniai bendrovės valdymo organai, nagrinėjamu atveju – bendrovės vadovas M. R., o ankstesnis bendrovės vadovas A. S. nebuvo teismo įpareigotas perduoti bendrovės dokumentus ir turtą nemokumo administratorei. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartyje, kurioje nustatytas 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį privalomai turėjo būti perduotas paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomas ir naudojamas turtas pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, toks įpareigojimas buvo nustatytas netekusiems įgaliojimų bankrutuojančios bendrovės valdymo organams, o ne kuriam nors konkrečiam asmeniui ar vadovui. Todėl atmetami kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad tik paskutinis bendrovės vadovas yra atsakingas už bendrovės turto perdavimą nemokumo administratorei, nes apelianto įgaliojimai nutrūko vadovu paskyrus M. R.. Pakartotinai nemokumo administratorė pagrįstai prašė baudą paskirti ir de jure vadovui M. R., ir de facto vadovui A. S.. Šį prašymą pirmosios instancijos teismas skundžiama 20225 m. sausio 13 d. nutartimi patenkino ir skyrė abiem buvusiems vadovams po 1 000 Eur baudą už Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi paskirtų įpareigojimų nevykdymą (prašymą dėl baudos panaikinimo pateikė tik A. S.).
35. Nei prašyme dėl baudos panaikinimo, nei atskirajame skunde pareiškėjas A. S. nepaneigė, kad jis paskutiniam bendrovės vadovui M. R. atsakovės turto ir dokumentų neperdavė, taip pat kad jam yra žinoma atsakovės turto (transporto priemonių) buvimo vieta, tačiau nurodė negalintis perduoti bendrovės turto nemokumo administratorei, nes visas turtas yra Vokietijoje, o turto pervežimas kainuotų dešimtis tūkstančių eurų, kurių jis, būdamas bedarbis ir gaudamas tik valstybės paskirtą bedarbio pašalpą, neturi, visos jo sąskaitos yra areštuotos. Be to, pareiškėjas įpareigojimą perduoti turtą, o ne tik pateikti informaciją apie jį, vertina kaip formalų, nes jis, net ir norėdamas, negali jo įvykdyti. Pažymi, kad visa informacija apie turtą jau yra pateikta nemokumo administratorei, su kuria apeliantas nuo pat pradžių bendradarbiavo ir siekė sklandaus proceso, todėl ji privalo organizuoti turto perėmimą (pargabenimą iš Vokietijos).
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek šioje byloje, tiek BUAB „GlasBau“ bankroto byloje esančius duomenis, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus ir naujus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo įvertinimui, kad pagrindo panaikinti 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi apeliantui paskirtą 1 000 Eur baudą nėra.
37. Pagal bendrąją įrodymų pareigos paskirstymo taisyklę įrodinėja tas, kuris remiasi tam tikromis aplinkybėmis (CPK 178 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad jeigu valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar bendrovės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-553/2021; 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1280-450/2021; 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-568-790/2022).
38. Šiame kontekste pažymėtina, kad aplinkybė, susijusi su apelianto finansine situacija, ne tik nepaneigia jo pareigos perduoti bendrovės turtą nemokumo administratorei, bet ir nelemia pagrindo panaikinti jam paskirtą baudą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-242-450/2024).
39. Apelianto akcentuojama aplinkybė, kad pirmą kartą nemokumo administratorės pateikto prašymo dėl baudos skyrimo pareiškėjui pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 21 d. nutartimi netenkino, savaime nereiškia, jog ir antrasis nemokumo administratorės prašymas, papildytas naujais faktiniais duomenimis, negalėjo būti patenkintas ir (ar) patenkintas nepagrįstai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartyje, kuria apeliantui paskirta bauda, atkreipė dėmesį į tai, kad bankrutuojančiai bendrovei priklausančių automobilių vertė mažėja ir tuo pačiu mažėja bendrovės turimo turto apimtis bei galimybė patenkinti bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus iš sumažėjusios vertės turto realizavimo. Buvusiems bendrovės vadovams ilgą laiką yra žinoma apie pareigą perduoti nemokumo administratorei bankrutuojančiai bendrovei priklausantį turtą, tačiau jis nėra perduotas, todėl teismas nutarė, kad buvę BUAB „GlasBau“ vadovai piktybiškai vengia perduoti turtą, sąmoningai nevykdydami JANĮ ir teismo nutartyje iškelti bendrovei bankroto bylą nustatytos pareigos perduoti nemokumo administratorei bankrutuojančios bendrovės turtą, taip veikia išimtinai savo interesais. Tai turi tiesioginę įtaką bendrovei priklausančio turto vertės sumažėjimui ir galimybėms kuo daugiau patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Nustatyti buvusių BUAB „GlasBau“ vadovų neteisėti veiksmai patvirtina, kad jie nesiekia geranoriškai ir operatyviai įvykdyti pareigą perduoti bendrovės turtą nemokumo administratorei (žr. minimos nutarties 15-16 punktus).
40. Atskirajame skunde apeliantas nepaneigė skundžiamoje 2025 m. sausio 13 d. nutartyje pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad pareiškėjas prašyme dar kartą patvirtina, jog bendrovės turtas yra Vokietijoje ir jis nėra realiai perduotas nemokumo administratorei, o tai reiškia, kad nėra tinkamai įvykdyta pareiga nustatytu terminu perduoti bendrovės turtą nemokumo administratorei pasirašant priėmimo–perdavimo aktą ir kad byloje nėra duomenų apie bendrovės sudarytas sutartis dėl turto (transporto priemonių) pardavimo (sunaikinimo), pagrįstumo.
41. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodo, kad nemokumo administratorė neprivalo pati ieškoti transporto priemonių ir rūpintis jų perėmimu. Būtent netekę įgaliojimų bankrutuojančios bendrovės valdymo organai (buvę vadovai) pagal JANĮ 57 straipsnio reikalavimus privalo imtis veiksmų, kad bendrovei priklausančios transporto priemonės būtų faktiškai perduotos nemokumo administratorei abiem šalims transporto priemones apžiūrint vietoje, pasirašant priėmimo–perdavimo aktą ir jame užfiksuojant transporto priemonių trūkumus perdavimo dieną, o ne reikalauti, kad nemokumo administratorė pareiškėjo nurodymu vyktų į Vokietiją ir pati ieškotų bei rūpintųsi nežinia kokiu pagrindu ir kieno žinioje esančių transporto priemonių, jų registracijos dokumentų ir raktelių perėmimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1158-553/2021).
42. Šiuo atveju apeliantas nemokumo administratorei tiesiog perdavė, jo teigimu, visą jo turimą informaciją apie transporto priemones ir, jo vertinimu, čia pasibaigia jo pareiga dėl turto perdavimo. Tačiau sutikti su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, nes BUAB „GlasBau“ buvusiems vadovams tenkanti pareiga perduoti bendrovės turtą, kaip jau minėta pirmiau, turi būti įgyvendinta taip, kad būtų galima surašyti perdavimo–priėmimo aktą, t. y. perdavimas turi būti realus, o ne apsiriboti tik informacijos, kuri nėra iki galo išsami, pateikimu. Byloje nustatyta, kad nemokumo administratorė ne kartą apeliantui aiškino nemokumo administratorės iš apelianto prašomų pateikti duomenų svarbą turto perdavimo–priėmimo procedūrai įgyvendinti. Elektroniniame nemokumo administratorės ir A. S. susirašinėjime yra minima, kad Vokietijoje turėtų būti mažiausiai 23 transporto priemonės (3 t., b. l. 136). Taigi, apeliantui turi būti aišku, kad nemokumo administratorės prašyta pateikti informacija yra reikalinga tam, kad turto (transporto priemonių) perdavimas–priėmimas įvyktų kuo operatyviau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis, o tam reikia atitinkamai pasiruošti.
43. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir apelianto nurodoma aplinkybė, kad nemokumo administratorė buvo pateikusi prašymą dėl jos atstatydinimo. Šis faktas nepaneigia nei buvusių vadovų (tarp jų – ir apelianto) pareigos perduoti BUAB „Glasbau“ turtą, nei to, kad ši pareiga pirmosios instancijos teismui sprendžiant baudos skyrimo ar prašymo ją panaikinti klausimus nebuvo įvykdyta. Juo labiau kad, nemokumo administratorei neįrodžius svarbių priežasčių, realiai trukdančių vykdyti BUAB „GlasBau“ bankroto proceso administravimą, jos prašymas dėl atstatydinimo iš BUAB „GlasBau“ nemokumo administratorės pareigų pirmosios instancijos teismo buvo netenkintas, o atskirai šioje nutartyje vertinti nemokumo administratorės veiksmų ar veiksmų trūkumo poveikį turto perėmimui bei kreditorių interesų apsaugai, kaip to prašo atskirajame skunde apeliantas, pagrindo nėra.
44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas neįrodė, kad bankrutuojančios bendrovės turto negali perduoti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kurios galėtų būti įvertintos kaip pagrindas paskirtą baudą panaikinti ir (ar) ją sumažinti. Pareiškėjo įvardytos priežastys nepaneigia jo, kaip buvusio vadovo, pareigos perduoti visą bendrovės turtą ir dokumentus nemokumo administratorei, kaip tai numatyta JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas taip pat nenurodė objektyvių aplinkybių, kurias įvertinus būtų pagrindas spręsti, kad paskirta bauda yra nepagrįstai didelė. Apeliantui paskirta 1 000 Eur bauda, o JANĮ 57 straipsnio 3 dalis numato galimybę skirti iki 1 MMA (nutarties, kuria paskirta bauda, priėmimo metu šis dydis buvo 924 Eur) dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
45. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams.
46. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apelianto A. S. prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.