- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-31
- Bylos Nr.
- e2-363-883/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00071-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- K. G.
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eurolinkas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų investicijos“ direktorei I. S. ir atstovui advokatui D. U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu nuotoliniu būdu per Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eurolinkas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų investicijos“ ieškinį atsakovei K. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo; trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje R. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Eurolinkas“ (toliau – BUAB „Eurolinkas“), atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų investicijos“ (toliau – UAB „Projektų investicijos“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei K. G., kurį patikslino, prašydama pripažinti nuo sudarymo momento negaliojančiais šiuos sandorius: 2012-01-18 Paskolos sutartį 2012/01/18, pagal kurią atsakovė K. G. UAB „Eurolinkas“ paskolino 110 000 Eur; 2013-01-20 Paskolos sutartį 2013/01/20, pagal kurią atsakovė K. G. UAB „Eurolinkas“ paskolino 50 000 Eur; 2016-05-15 Paskolos sutartį 2016/05/15, pagal kurią atsakovė K. G. UAB „Eurolinkas“ paskolino 35 000 Eur; pripažinti nuo sudarymo momento negaliojančia 2016-12-31 taikos sutartį, pagal kurią už 194 967,00 Eur skolą UAB „Eurolinkas" perleido atsakovei K. G. BUAB „Eurolinkas" priklausančius įrengimus, kurių vertė – 194 967,84 Eur; taikyti restituciją priteisiant iš atsakovės K. G. 192 843,62 Eur sumą.
2. Ieškovė nurodė, kad administratorius, susipažinęs su bendrovės dokumentais, kurie buvo atsiųsti elektroniniu paštu 2022-02-25, nustatė, kad bendrovė 2016-12-31 sudarė neteisminę taikos sutartį, pagal kurią už 194 967 Eur skolą bendrovė perleido atsakovei K. G. bendrovei priklausančius įrengimus. Ieškovės nuomone, sudaryta taikos sutartis pažeidė bankrutuojančios įmonės interesus, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje įtvirtinto actio Pauliana pagrindu nuo jo sudarymo momento.
3. Ieškovė nurodo, kad bendrovės kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nes bendrovės bankroto byloje yra patvirtinta 24 135,23 Eur kreditorių finansinių reikalavimų, bendrovė neturi jokio turto, iš kurio bent dalinai galėtų būti tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai, bankroto proceso eigoje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma gali didėti, jei būtų patvirtinti nauji (papildomi) reikalavimai, be to, bankroto byloje yra patvirtinta 7 935 Eur administravimo išlaidų sąmata. Ieškovė pažymi, jog tuo atveju jeigu bendrovė nebūtų sudariusi sandorio ir nebūtų perleidusi turto, kurio likutinę vertė sudarė 194 967,84 Eur, tai šį turtą realizavus, tikėtina, jog būtų galima pilnai padengti bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus. Sandorio sudarymo metu reikalavimo teisę į bendrovę turėjo UAB „Refta“, UAB „Tefas“, IĮ „Muvida“, F. D. apie sandorio sudarymą administratorius gavo 2022-02-25, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Ginčijamas sandoris nėra sudarytas vykdant teismo sprendimą, jokia įstatymo ar poįstatyminė norma arba koks nors kitais pagrindais atsirandantys imperatyvai neįpareigojo jo sudaryti, taigi yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė yra tuometinio bendrovės vadovo R. G., bendrovės vardu pasirašiusio sandorį, sutuoktinė, akivaizdu, jog Sandorio šalių nesąžiningumas preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
4. Ieškovė taip pat nurodo, kad neteisminėje taikos sutartyje yra nurodyta, kad atsakovė pagal įvairius mokėjimo dokumentus bendrovei yra paskolinusi bendrovei 194 967 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovė faktiškai paskolų bendrovei nesuteikė, o skolinimo dokumentai yra įforminti tik tam, kad būtų sukurtas tariamas teisinis pagrindas už tariamą skolą perimti bendrovei priklausantį turtą, todėl bendrovės paskolų sutartys 194 967 Eur sumai turi būti pripažintos tariamais sandoriais CK 1.86 straipsnyje įtvirtintu teisiniu pagrindu, nes tokios piniginių lėšų sumos atsakovė negalėjo turėti, atsakovė finansiškai nebuvo pajėgi bendrovei suteikti 195 000 Eur paskolų ir realiai jų nesuteikė; pripažinus, paskolų sutartis tariamais sandoriais CK 1.86 straipsnio pagrindu, neteisminė taikos sutartis taip pat laikytina niekine, nes bendrovės turtas negalėjo būti perleistas už neegzistuojančią skolą atsakovei K. G..
Motyvuojamoji dalis
5. Atsižvelgiant į tai, kad 2016 metais neteisminės taikos sutarties pagrindu perleista gamybinė įranga akivaizdžiai neatitinka tos būklės, kuri buvo sandorio sudarymo metu, ieškovė prašo pripažinus sandorį negaliojančiu taikyti restituciją priteisiant turto vertę pinigais. Neteisminėje taikos sutartyje nurodytiems mokėjimams pagrįsti atsakovė pateikė tik vieną dokumentą, t. y. 2016-05-25 bankinio mokėjimo kvitą, kuris pagrindžia, kad 2016-05-25 atsakovė 2124,22 Eur sumą pervedė VSDFV už bendrovę, todėl restitucijos suma remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mažintina 2124,22 Eur suma ir iš atsakovės priteistina 192 843,62 Eur.
6. Posėdžio metu ieškovės BUAB „Eurolinkas“ atstovai ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais.
7. Atsakovė K. G. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų actio Pauliana sąlygų egzistavimą, nėra pateikta detali ir aiški informacija, kokiu būdu buvo pažeistos bendrovės kreditorių teisės. Nėra pagrįstos ir įrodytos aplinkybės, kad būtent dėl ginčijamo sandorio ieškovė tapo nemokia ar būdama nemokia suteikė pirmumo teisę vienam kreditoriui gauti atsiskaitymą. Nėra įrodyta, kad būtent dėl ginčijamo sandorio sudarymo koks nors bendrovės kreditorius prarado galimybę gauti atsiskaitymą. Ieškovė visiškai nepagrindžia, kodėl prašo pripažinti visą sandorį negaliojančiu, kai sandorio suma (194 967,84 Eur) net 8 kartus viršija bendrovės bankroto byloje patvirtintus kreditorinius reikalavimus (24 135,23 Eur). Pažymėjo, kad 2018 metais buvo bandoma inicijuoti bankroto bylos atsakovui iškėlimą, tačiau teismams nuodugniai ištyrus bendrovės finansinę padėtį buvo nustatyta, kad UAB „Eurolinkas“ yra moki bendrovė ir bankroto bylą jai iškelti buvo atsisakyta, kas neabejotinai patvirtina, kad ginčo sandorio metu ieškovė buvo moki, o po ginčo sandorio sudarymo taip pat nemokia bendrove netapo.
8. Ieškovė kreditorių reikalavimo teisę grindžia iš esmės tik bankroto byloje patvirtintu bendrovės kreditorinių reikalavimų dydžiu bei administravimo išlaidų dydžiu. Ieškovė pateikė įrodymus tik apie IĮ „Muvida“ galiojančią 3753,25 Eur reikalavimo teisę, kuri egzistavo ir ginčo sandorio sudarymo metu, todėl akivaizdu, kad ieškovės nurodoma apimtimi kreditoriai neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, kuri galėjo būti pažeista sudarant ginčo sandorį, ieškovės atžvilgiu neturėjo. Jeigu ieškovės ieškinys būtų patenkintas, ieškovės kreditoriniai reikalavimai jos bankroto byloje sudarytų 219102,23 Eur (194 967,00 + 24 135,23), kas lemtų, jog atsakovės kreditorinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje sudarytų 88,98 proc. visų ieškovės kreditorinių reikalavimų sumos. Tokia situacija net nebūtų logiška, kadangi visiško ieškinio patenkinimo atveju ieškovė 88,98 proc. jos bankroto byloje gautų lėšų iš atsakovės, turėtų vėl išmokėti atsakovei, paskirstant bankrutuojančios bedrovės turtą.
9. Ginčijamas sandoris nesukėlė ieškovės nemokumo, sudarydama ginčijamą sandorį bendrovė buvo moki, tuo tarpu ieškovė konkrečiai ieškinyje nenurodo, kaip sudarytas sandoris pakenkė bendrovei ar kokiu konkrečiu būdu kitaip pažeidė ieškovės kreditorių interesus. Ieškovės kreditorių teisės nebuvo pažeistos, o sandoris buvo sudarytas laikantis teisės aktų reikalavimų ir ieškovės naudai, kadangi atlikus atsiskaitymą su atsakove, ieškovė liko mokia įmone ir toliau galėjo tęsti vykdomą veiklą. Be to, byloje nėra duomenų, kad koks nors kitas kreditorius būtų sutikęs priimti atsiskaitymą turtu, o ne pinigais. Suėjus paskolos sutartyse nustatytiems paskolos grąžinimo terminams, ieškovė turėjo pareigą grąžinti suteiktas paskolas, todėl ieškovė turėjo pareigą sudaryti ir ginčo sandorį, kuriuo buvo išspręstas paskolos grąžinimo klausimas. Atsakovė buvo sąžininga, kadangi net ir po to, kai jai buvo grąžinta paskola, perleidžiant turtą ginčo sandoriu, atsakovė tiek per savo vadovaujamą įmonę UAB „A.“, tiek pati asmeniškai teikė finansinę paramą ieškovei, šalys sudarydamos ginčo sandorį siekė ne patenkinti vieno kreditorių reikalavimus, kitų kreditorių sąskaita, o sandorį sudarė įprastomis verslo veiklos sąlygomis. Tai leidžia spręsti, kad atsakovė šioje byloje paneigė nesąžiningumo prezumpciją. Ieškovei į bylą nepateikus įrodymų, kad ginčo sandoris pažeidė ieškovės kreditorių interesus 194 967 Eur sumoje, nėra pagrindo tokia apimtimi pripažinti sandorio negaliojančiu; taikos sutartimi perleistas turtas sandorio sudarymo metu nebuvo areštuotas ir joks draudimas 2016-11-02 nutarties pagrindu jį perleisti neegzistavo.
10. Atsakovė jai perleistą įrangą turi iki šiol, įranga yra geros būklės ir veikianti, todėl sandorį pripažinus negaliojančiu, restitucija ir turėtų būti taikoma natūra, priteisiant ginčo turtą ieškovei, o atsakovei priteisiant iš ieškovės suteiktų paskolų vertę.
11. Atsakovė gaudavo pajamas Rusijos Federacijoje ir buvo finansiškai pajėgi suteikti paskolas ieškovui. K. G. atžvilgiu buvo vykdomas mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2017-12-31, mokesčių administratoriui atlikus K. G. pajamų ir išlaidų analizę buvo nustatytas K. G. turėtų pinigų likutis ne banko sąskaitose 2014-01-01 dienai, kuris sudarė 254732 Eur sumą.
12. Posėdžio metu atsakovė K. G. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka; papildomai paaiškino, kad yra įgijusi ne vieną aukštąjį išsilavinimą, R. F. dirbo atsakingose pareigose, turėjo pakankamai pajamų, kurias investavo į šeimos verslą, pirmiausia į individualią įmonę, po to – į uždarąją akcinę bendrovę; pajamos ginčo paskolų suteikimo periodu buvo atsakingai patikrintos mokesčių administratoriaus ir patikrinimo išvados pateiktos byloje; R. F. turėjo medžio granulių gamybos veiklą, tokią veiklą norėjo vystyti ir Lietuvoje, todėl savo sutuoktinio R. G. verslui 2012 metais paskolino pinigų ūkinei veiklai, apyvartinėms lėšoms; kadangi jos ir sutuoktinio verslai yra atskirti, sutiko, kad suteiktos paskolos būtų grąžintos kilnojamuoju turtu – įranga; perimtas turtas yra laikomas adresu (duomenys neskelbtini) įrengimai sujungti į pramoninę liniją, šiuo metu nenaudojami, nes veikla užšaldyta.
13. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje R. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė suteikė paskolas, paskolintos sumos buvo panaudotos bendrovės veikloje vilkikų pirkimui; paskola grąžinta įrengimais; ginčijama taikos sutartis kitų kreditorių interesų nepažeidė; su IĮ „Muvida“ neatsiskaitė, kadangi IĮ „Muvida“ netinkamai suremontavo jo automobilį, kuris šiuo metu parduotas, IĮ „Muvida“ skolos grąžinti neprašė 7 metus; nežino, kas paskatino kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; paskolos pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje, tuo metu įmonės apyvarta buvo didelė, todėl suteiktos paskolos nebuvo sąlyginai didelės. 2016 metais suteikta paskola buvo suteikta pavedimais ir apmokant bendrovės skolas kitoms įmonėms.
Ieškinys netenkinamas.
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir priimamo sprendimo motyvai
14. 2012-01-18 K. G. ir IĮ „Eurolinkas“ (savininkas R. G., 2016-05-06 pertvarkyta į UAB „Eurolinkas“) sudarė Paskolos sutartį Nr. 2012/01/18, kurios pagrindu K. G. paskolino ieškovei 110 000 Eur. Sutarties 1.3 punktas numatė, kad paskola suteikiama iki 2012-12-30, paskolą ieškovė atsakovei turėjo grąžinti iki 2015-12-31 piniginėmis lėšomis arba pagaminta produkcija.
15. 2013-01-20 K. G. ir IĮ „Eurolinkas“ sudarė Paskolos sutartį Nr. 2013/01/20, kurios pagrindu K. G. paskolino ieškovei 50 000 Eur. Sutarties 1.3 punktas numatė, kad paskolos suma suteikia iki 2013-10-10, paskolą ieškovė atsakovei turėjo grąžinti iki 201512-31 piniginėmis lėšomis arba pagaminta produkcija.
16. 2016-05-15 K. G. ir UAB „Eurolinkas“ sudarė Paskolos sutartį Nr. 2016/05/15, kurios pagrindu K. G. paskolino ieškovei 35 000 Eur. Sutarties 1.3 punktas numatė, kad paskolos suma suteikiama iki 2016-08-30; paskolą ieškovė atsakovei turėjo grąžinti iki 2016-12-31 pinigais arba pagaminta produkcija.
17. UAB „Eurolinkas“ 2016-12-31 sudarė taikos sutartį, pagal kurią 194 967,00 Eur skola, atsakovės suteikta UAB „Eurolinkas“ veiklai užtikrinti pagal taikos sutartyje nurodytus dokumentus, dengiama kilnojamuoju turtu (176 999,87 Eur), likusi skolos dalis dengiama piniginėmis lėšomis, sumokant dalimis per šešis mėnesius (2 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
18. Šiaulių apygardos teismas 2020-08-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-530-856/2020 iškėlė bankroto bylą UAB „Eurolinkas" ir nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Projektų investicijos“. Šiaulių apygardos teismas 2020-10-22 nutartimi patvirtino įmonės kreditorinius reikalavimus 24 135,23 Eur sumai. Nemokumo administratorei dokumentai patvirtinantys 2016-12-31 neteisminės taikos sudarymą buvo atsiųsti elektroniniu paštu 2022-02-25.
19. Ieškovė nurodo, kad neteismine taikos sutartimi atsakovei už neegzistuojantį reikalavimą, kylantį iš tariamų 2012-01-18, 2013-01-20, 2016-05-15 paskolos sutarčių, negalėjo būti perleistas didelės vertės bendrovės turtas, todėl prašo minėtas sutartis pripažinti negaliojančiais sandoriais.
Dėl paskolų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis
20. Ieškovės BUAB „Eurolinkas“ nemokumo administratorė ieškiniu ginčija UAB „Eurolinkas“ ir atsakovės K. G. sudarytas paskolų sutartis – 2012-01-18 Paskolos sutartį 2012/01/18 dėl 110 000 Eur, 2013-01-20 Paskolos sutartį 2013/01/20 dėl 50 000 Eur, 2016-05-15 Paskolos sutartį 2016/05/15 dėl 35 000 Eur, prašydama šias paskolų sutartis pripažinti negaliojančiomis CK 1.86 straipsnio pagrindu, t. y. pripažinti paskolos sutartis tariamaisiais sandoriais.
21. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis yra realinė – pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Todėl rašytine ar kita forma šalių išreikštas susitarimas skolinti pinigus arba daiktą bei įsipareigojimas juos priimti nustatyta tvarka ir terminu grąžinti nereiškia paskolos sutarties sudarymo, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo neperduotas.
22. Tariamojo sandorio negaliojimą reglamentuojančio CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui.
23. Ieškovė nurodo, kad ginčijamos paskolų sutartys yra fiktyvios (tariami sandoriai), nes atsakovė K. G. realiai nepaskolino bendrovei 195 000 Eur, nes tokios piniginių lėšų sumos atsakovė negalėjo turėti, kadangi 2012 metais atsakovės darbo užmokestis UAB „Eurolinkas“ sudarė 800 – 850 Lt, 2013 metais atlyginimas padidėjo iki 1000 Lt; 2014 metais atsakovės atlyginimas UAB „A. T. Grup“ įmonėje sudarė 142,86 – 1000 Lt, vėliau padidėjo iki 2000 Lt; 2015 m. atsakovės gaunamos pajamos siekė 35,65 Eur – 580 Eur, o 2016 metais didžiausios mėnesinės pajamos sudarė 1316 Eur.
24. Atsakovė pateikė duomenis apie turėtų piniginių lėšų šaltinius, nurodė, kad dirbant R. F. jos metinės pajamos siekė 725 289,76 Lt. Byloje pateikti duomenys, kad nuo 2007-07-16 iki 2013-12-19 atsakovė dirbo OOO „M.“ ir turėjo 4,93 procentus akcijų, kurių vertė 710 000 rub., nuo 2008-07-10 iki 2016-08-19 dirbo OOO „D.“. 2014-07-08 OOO „M.“ pažymoje apie K. G. metines pajamas iš darbo užmokesčio nurodoma, kad OOO „M.“ K. G. mokėdavo 800 000 rub. mėnesinį atlyginimą, per metus atskaičius mokesčius būdavo išmokamas 8352000 rub. darbo užmokestis. 2014-02-20 OOO „D.“ pažymoje apie K. G. metines pajamas iš darbo užmokesčio nurodoma, kad OOO „D.“ K. G. mokėdavo 50 000 rub. mėnesinį atlyginimą, per metus atskaičius mokesčius būdavo išmokamas 522000 rub. darbo užmokestis. Byloje pateikta 2006-12-16 pinigų dovanojimo sutartis, kuria K. G. jos mama N. K. O. padovanojo 2000 000 rub. (57537,07 Eur), pateikta 2014-03-25 Žemės sklypo su nekilnojamo turto objektu pirkimo-pardavimo sutartis, kuria K. G. pardavė jai R. F. priklausiusį nekilnojamą turtą ir gavo 50 000 Eur pajamų; pateikta 2014-03-25 įrangos pardavimo sutartis, kuria atsakovė pardavė įvarius įrengimus už 40 000 Eur, pateikti 2014 metais atliktų grynųjų pinigų keitimo kvitai (56 786 Eur).
25. Byloje taip pat pateikti duomenys, kad Šiaulių apskrities VMI mokestinio patikrinimo metu buvo atlikta atsakovės K. G. 2014-2017 metų pajamų ir išlaidų analizė. VMI 2021-10-29 patikrinimo akte konstatuota, kad K. G. pateikė dokumentus 254 732 Eur sumai, kurie pripažįstami pajamomis turėtomis ne banke 2014-01-01.
28. Byloje pateikta 2017-10-03 Šiaulių apskrities VMI priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma, kurioje nurodyta, kad pagal operatyviam patikrinimui pateiktus 2012-2013 metų kasos pajamų orderių kvitus, K. G. į įmonės kasą kaip savininko įnašus sąskaitos papildymui 2012 metais įnešė 110 000 Eur, 2013 metais įnešė 50 000 Eur, pagal pateiktus K. G. 2016 metų banko sąskaitos išrašus nustatyta, kad ji įmonės vardu apmokėjo įvairias PVM sąskaitas faktūras; pagal pateiktus Didžiosios knygos išrašus, skola K. G. apskaityta 4404 sąskaitoje (per vienerius metus mokėtini skoliniai įsipareigojimai), kurios likutis 2016-12-31 sudarė 198 721,94 Eur.
29. Paskolos sutarties įrodinėjimo metu teismui vertinant, ar iš tikrųjų sudaryta paskolos sutartis, svarbūs yra rašytinių įrodymų turinys ir kitų įrodymų duomenys, patvirtinantys paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016 31 punktą).
30. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo paaiškinimus dėl paskolų sutarčių sudarymo pagrindė pirminiais rašytiniais įrodymais, taip pat minėto VMI patikrinimo išvados apie atliktą atsakovės mokestinį patikrinimą (25 nutarties punktas) patvirtina, kad atsakovė pagal paskolos sutartis perduotinomis piniginėmis lėšomis galėjo realiai disponuoti.
31. Ginčo sandoriai buvo sudaryti 2012, 2013 ir 2016 metais, o bankroto byla ieškovei buvo iškelta 2020-08-27, t. y. nemokumo administratorė siekia revizuoti teisinius santykius, atsiradusius prieš daugiau kaip 4 metus iki bankroto bylos iškėlimo. Byloje nebuvo pateikta pakankamai patikimų duomenų suabejoti atsakovės suteiktomis paskolomis. Ieškovės nemokumo administratorė neįrodinėjo, kad pagal ginčijamas paskolos sutartis ieškovei buvo suteikta ne visa paskolose nurodyta suma, tuo tarpu atsakovė galėjo ir neišsaugoti visų bendrovei perduotas pinigines lėšas patvirtinančių dokumentų.
32. Duomenys apie atsakovės įmonei suteiktas paskolas užfiksuoti rašytinės formos dokumentuose, kurie buvo pateikti Šiaulių apskrities VMI atliekant 2017 metais operatyvų patikrinimą, buvęs įmonės vadovas teismo proceso metu patvirtino, kad paskolos buvo reikalingos bendrovės veiklos vystymui, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, kad tarp atsakovės ir bendrovės paskolos teisiniai santykiai visgi buvo susiklostę ir pinigai realiai buvo perduoti. Remdamasis išdėstytu teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė pagrindų ginčijamas paskolos sutartis pripažinti negaliojančiomis (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl ieškinio senaties ginčyti 2012-01-18 paskolos sutartį
33. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinio reikalavimą dėl 2012-01-18 paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti ir šiuo pagrindu; mano, kad senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2012-01-18, t. y. nuo ginčo sutarties sudarymo dienos,
34. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškovė paskolos sutartis ginčijo CK 1.86 straipsnio pagrindu. Nustačius, kad nagrinėjamoje byloje taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, toliau spręstinas klausimas, nuo kada šis terminas skaičiuotinas. CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovė nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią sieja su 2012-01-18 ginčo paskolos sutarties sudarymo momentu. Laikant, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo 2012-01-18 paskolos sutarties sudarymo momento, iš esmės būtų paneigiama galimybė ginti kreditorių ir pačios įmonės teises, pareiškiant tokį ieškinį, jei nuo sandorių sudarymo (nagrinėjamu atveju – paskolos išdavimo momento) iki bankroto bylos iškėlimo būtų praėjęs laiko tarpas, lygus įstatymo nustatytam ieškinio senaties terminui tokiam reikalavimui pareikšti. Nustačius, kad apie ginčo paskolos raštelius ieškovas sužinojo 2022-02-25, konstatuotina, kad reikalavimas dėl 2012-01-18 paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia pateiktas nepraleidus CK 1.125 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto bendrojo 10 metų ieškinio senaties termino.
Dėl neteisminės taikos sutarties pripažinimo negaliojančia
35. Nemokumo (bankroto) administratorė reikšdama ieškinio reikalavimus dėl 2016-12-31 taikos sutarties, pagal kurią už 194 967 Eur skolą UAB „Eurolinkas" perleido atsakovei K. G. UAB „Eurolinkas" priklausančius įrengimus, pripažinimo negaliojančia, nurodė, kad taikos sutartis sudaryta pažeidžiant actio Pauliana sąlygas (CK 6.66 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.
Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės
37. Kreditorius, siekdamas pasinaudoti įstatymo suteikiamais savo teisių gynybos būdais, tam turi įrodyti teisinį pagrindą – turimą neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui. Pagrįsdamas ieškinį savo teisių pažeidimu, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Kasacinio teismo konstatuota, kad ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Jos nepašalina ir įstatyme įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).
38. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtent bankroto administratorius, įrodinėdamas neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės sąlygos buvimą, privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą. Jeigu bankroto byloje patvirtinti kreditoriai savo reikalavimus įgijo vėliau, nei buvo sudaryti ginčijami sandoriai, tai nesant vienos iš būtinųjų sąlygų actio Pauliana institutas negali būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2014).
39. Ieškovo nemokumo (bankroto) administratorė nurodo, kad ginčijama taikos sutartis, kurios bendrovė neprivalėjo sudaryti, sutarties sudarymo metu pažeidė kreditorių interesus, nes bendrovė turėjo įsipareigojimų kreditoriams. Nemokumo administratorė nurodo, kad ginčo taikos sutarties sudarymo metu reikalavimo teisę į bendrovę turėjo UAB „Refta“ (8 987,45 Eur), UAB „Tefas“ (6642,13 Eur) bei IĮ „Muvida“ (3 753,25 Eur), taip pat egzistavo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (VSDFV), pripažįsta, kad kreditorių sąrašas keitėsi, tačiau kreditorinių reikalavimų suma liko ta pati.
40. Byloje atsakovė ir trečiasis asmuo neginčijo, kad skoliniai įsipareigojimai IĮ „Muvida“ atsirado 2013 metais už paslaugas pagal 2013-04-06 sutartį Nr. 2012-0406, pateiktos paslaugų suteikimą patvirtinančios sąskaitos faktūros (2013-02-27 PVM sąskaita faktūra Nr. MUV 0123 (626,21 Eur), 2013-04-26 PVM sąskaita faktūra Nr. MUV 0217 (3905,20 Eur) ir kt., įsiskolinimo skaičiuotė; 1 bylos tomas, 39-49 b. l.). Trečiasis asmuo paaiškino, kad su kreditore IĮ „Muvida“ neatsiskaitė ne dėl to, kad trūko lėšų, tačiau kilus nesutarimams dėl suteiktų paslaugų kokybės.
Žemesnės instancijos teismas
41. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste svarbi yra ta aplinkybė, kad bankroto byla UAB „Eurolinkas“ iškelta būtent pagal pareiškėjos IĮ „Muvida“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiaulių apygardos teismas 2020-08-27 nutartyje dėl bankroto bylos UAB „Eurolinkas“ iškėlimo konstatavo, kad atsakovės UAB „Eurolinkas“ skoliniai įsipareigojimai pareiškėjai IĮ „Muvida“ 2020-05-29 dienai sudarė 3 753,25 Eur.
42. Tam, jog būtų pagrindas taikyti actio Pauliana institutą, būtina įrodyti, kad nors vienas iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ginčijamo sandorio sudarymo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-503-302/2019). Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė pirmosios actio Pauliana taikymo sąlygos egzistavimą, t. y. kad ginčijamo sandorio sudarymo metu IĮ „Muvida“ turėjo neabejotiną reikalavimo teisę į bendrovę.
Dėl ieškovės kreditorių teisių pažeidimo
43. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima.
44. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriams nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriams patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditorių teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).
45. Remiantis aptarta kasacinio teismo praktika laikytina, kad siekiant nustatyti, ar skolininko sudarytas sandoris pažeidė kreditorių teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 56 punktas).
46. Ieškovė teigia, kad jeigu bendrovė nebūtų sudariusi ginčijamos sutarties ir nebūtų perleidusi atsakovei turto, kurio likutinė vertė sudarė 194 967,84 Eur, tai tikėtina, kad šį turtą realizavus būtų galima pilnai padengti bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus; kadangi sandorio sudarymo metu bendrovė turėjo įsipareigojimų kreditoriams, ginčijama taikos sutartis, kurios bendrovė sudaryti neprivalėjo, pažeidė kreditorių interesus. Atsakovė nurodė, kad sandorio sudarymo metu bendrovė buvo moki, ginčo sandoris niekaip neįtakojo bendrovės mokumo, todėl jokios kreditorių teisės pažeistos nebuvo.
47. Aplinkybę, kad atsakovas buvo mokus patvirtina 2018-06-18 Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-691-372/2018 ir 2018-08-02 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1353-798/2018. Minėtose bylose iš 2017-12-31 balanso teismai nustatė, kad įmonė turėjo turto už 221 862 Eur, iš kurio 49 422 Eur sudarė ilgalaikis turtas, 172 440 Eur - trumpalaikis turtas. Įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 232 362 Eur; iš pateikto 2018 m. balanso matyti, jog įmonė turi turto už 134 081 Eur, iš jo ilgalaikio turto už 5 979 Eur, trumpalaikio – už 128 102 Eur; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekia 150 591 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-08-02 nutartyje konstatavo, kad UAB ,,Eurolinkas" yra mokus verslo subjektas, nes 2018 m. dalies ataskaitiniu laikotarpiu jos pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, turto vertės pakanka visiems atsakovės pradelstiems įsipareigojimams kreditoriams įvykdyti.
48. Byloje pateikta 2017-10-03 Šiaulių apskrities VMI priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma, kurioje nurodoma, kad pagal operatyvaus patikrinimo metu pateiktus Didžiosios knygos duomenis, 2016-12-31 bendrovėje apskaityti likučiai: 54 684,39 Eur ilgalaikis turtas, 135,07 Eur atsargos, 383 719,15 Eur pirkėjų skolos, 72 200,40 Eur suteikta paskola UAB „A. T. grup“, 55,51 Eur skola atskaitingiems asmenims, 21 722 Eur skoliniai įsipareigojimai K. G., 76 479,36 Eur skolos tiekėjams.
Žemesnės instancijos teismas
49. Teismo vertinimu, aptartų įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ginčo taikos sutarties sudarymas bendrovės nemokumo nesukėlė, galimybių atsiskaityti su kreditoriais esmingai nesumažino. Byloje nėra įrodyta, kad ginčo taikos sutartis sudaryta tuo tikslu, kad bendrovės kreditoriai ateityje neturėtų galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ginčijama taikos sutartis pažeidė kreditorių teises.
Dėl privalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį
50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai.
51. Atsakovė nurodė, kad ieškovė 2012-01-18 ir 2013-01-20 paskolos sutarčių pagrindu suteiktų paskolų nustatytais terminais negrąžino, todėl artėjant paskutinės suteiktos paskolos grąžinimo terminui, 2016 metų spalio mėnesį, atsakovė pareikalavimo, kad ieškovė jai grąžintų suteiktas paskolas, kurių grąžinimo terminai jau yra suėję iki 2016-12-31; atsakovė sutiko, kad paskolos būtų grąžintos turtu, kurį UAB „Eurolinkas“ gavo iš UAB „A. T. Group“ pagal 2016-10-28 tarp UAB „Eurolinkas“ ir UAB „A. T. Group“ sudarytą taikos sutartį (patvirtinta 2016-11-25 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11729-650/2016).
52. Nors atsakovė nurodo, kad UAB „Eurolinkas“ turėjo sutartinę ir įstatyminę pareigą grąžinti K. G. suteiktas paskolas, kad ginčo sandoris buvo sudarytas ne siekiant pažeisti kitų kreditorių teises, o įprastoje verslo situacijoje, sprendžiant klausimą dėl paskolos grąžinimo, kurios terminas jau yra suėjęs, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad byloje ginčijamo sandorio sudarymą lėmė objektyvių aplinkybių nulemtas poreikis sudaryti sandorį. Teismo vertinimu, prievolių turėjimas atsakovei nepagrindžia būtinumo sudaryti ginčijamą sandorį. Pastebėtina, jog kad tarp UAB „Eurolinkas“ ir atsakovės sudarytos paskolos sutartys negalėjo būti laikomos labiau privalomomis kitų kreditorių reikalavimų atžvilgiu, t. y. atsakovės reikalavimas negalėjo būti iškeltas aukščiau už kitų kreditorių reikalavimus. Ginčijama taikos sutartis UAB „Eurolinkas“ finansinės padėties niekaip nepagerino, neužtikrino galimybės ieškovui atsiskaityti su kitais savo kreditoriais.
Dėl sandorio šalių nesąžiningumo
53. Ieškovė sandorio šalių nesąžiningumą įrodinėja tuo pagrindu, jog ginčijama sutartis sudaryta su atsakove K. G., tuometinio bendrovės vadovo R. G., bendrovės vardu pasirašiusio sandorį, sutuoktine.
54. Atsakovė nurodo, kad sandoris buvo sudarytas įprastomis verslo veiklos sąlygomis, sandorio sudarymo aplinkybės ir šalių veiksmai po sandorio sudarymo leidžia spręsti, kad atsakovė buvo sąžininga, nes ir po to, kai jai buvo grąžinta paskola, atsakovė teik per savo vadovaujamą įmonę, tiek pati asmeniškai teikė finansinę paramą bendrovei.
55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 47 punktą).
56. Nagrinėjamos bylos atveju yra taikomas CK 6.67 straipsnio 1 dalies 3 punktas, numatantis, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis. Pažymėtina, kad CK 6.67 straipsnyje yra įvirtintas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų baigtinis sąrašas, todėl nustačius bet kurį iš šioje normoje nurodytų atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas yra preziumuojamas.
57. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju, negalima teigti, kad ginčijama taikos sutartis pažeidė kreditorių teises (49 nutarties punktas). Vis dėl to, nors ginčijamas sandoris nebuvo draudžiamas, tačiau šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčijama taikos sutartimi buvo perleistas likvidus bendrovės turtas, byloje nėra įrodymų, kad ginčo taikos sutartis buvo būtina siekiant išsaugoti bendrovės veiklos tęstinumą ir mokumą, todėl spręstina, kad ginčijama taikos sutartis buvo naudinga tik atsakovei, todėl, teismo vertinimu, atsakovė šioje byloje nesąžiningumo prezumpcijos nepaneigė.
Dėl senaties termino
58. Pagal įstatymą, ieškiniai CK 6.66 straipsnio pagrindu gali būti reiškiami per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju bankroto byla iškelta 2020-08-27, duomenis apie ginčijamo sandorio sudarymą nemokumo administratorė gavo 2022-02-25, ieškinys pareikštas 2022-04-06, todėl senaties terminas ieškiniui pateikti nepraleistas (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
59. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog sandorių negaliojimo instituto normos skirtos ne tik apsaugoti viešąjį interesą (eliminuojant iš civilinės apyvartos tokius susitarimus, kuriais būtų pažeidžiama viešoji tvarka, imperatyviosios įstatymo nuostatos, atspindinčios įstatymų leidėjo siekiamą civilinių santykių reglamentavimo rezultatą, taip pat visuomenėje nustatyti sąžiningo elgesio principai) bei sąžiningų sutartinių santykių šalių interesus nuo jų pažeidimo nesąžiningos šalies veiksmais, bet ir užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą, užkertant kelią siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu, pasinaudoti jo normomis nesąžiningais tikslais. Dėl to tais atvejais, kai šalių sudarytas susitarimas nėra absoliučiai negaliojantis ir egzistuoja teisinė galimybė jį išsaugoti, jis turi būti išsaugomas siekiant civilinių santykių pastovumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo bei laikantis sutarties stabilumo (lot. favor contractus) principo. Taigi gerbiant šalių valios autonomijos principą pirmenybė turi būti teikiama ne formaliems sandorio negaliojimo argumentams, bet šalių valiai sukurti jų siekiamus civilinius teisinius santykius, jeigu šie iš esmės nepažeidžia įstatymo reikalavimų ir gali teisėtai egzistuoti bei sukelti atitinkamus teisinius padarinius. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių privalomumo principas (lot. pacta sunt servanda) taip pat reiškia ne tik tai, kad sutartis privalo būti vykdoma, bet visų pirma tai, jog ji galioja bei saisto šalis ir gali būti pakeista arba nutraukta tik šalių susitarimu, o vienašalis sutarties nutraukimas arba pripažinimas negaliojančia yra kraštutinė priemonė (lot. ultima ratio), kuri gali būti taikoma tik sutartyje arba įstatyme nurodytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 88-104).
60. Byloje pareikštas turtinis reikalavimas viršija kreditorių reikalavimus aštuonis kartus. Teismo vertinimu, šiuo atveju civilinių teisinių santykių stabilumo ir bankroto proceso tikslai turi būti derinami, o prioriteto bankroto procesui suteikimas galėtų būti pateisinamas tik kreditorių interesų apsauga. Nagrinėjamu atveju teismui pripažinus, kad tarp atsakovės K. G. ir UAB „Eurolinkas“ buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, atmestini reikalavimai dėl ginčo paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o nesant visų būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų, t.y. nenustačius kitų kreditorių teisių pažeidimo ginčijamos taikos sutarties sudarymu, netenkintinas ir reikalavimas dėl 2016-12-31 taikos sutarties pripažinimo negaliojančia. Atmetus ieškinio reikalavimus, restitucijos klausimas byloje nesprendžiamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą apmokėjimo tvarką nustato CPK 98 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad dėl advokato suteiktų paslaugų patirtos šalies išlaidos atlyginamos, jei teismui raštu pateikiamas prašymas jas atlyginti su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
62. Atsakovė pateikė įrodymus, kad šio teismo proceso metu patyrė 1950 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas dėl jai teikiamos teisinės pagalbos (350 Eur išlaidas dėl susipažinimo su byla ir konsultacijų teikimo, 1500 Eur už atsiliepimo parengimą ir 100 Eur už atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje); pateikė PVM sąskaitą faktūrą ir 2022-07-13 mokėjimo nurodymą 1000 Eur sumai.
63. Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
64. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, įvertinus jas pagal CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, pripažintinos pagrįstomis, protingo dydžio. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė pateikė įrodymus, jog bylinėjimosi išlaidas apmokėjo 1000 Eur sumoje, iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteistina 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
65. Teismas 2022-04-08 priėmė nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės K. G. atžvilgiu - areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, neviršijant 194 967,84 Eur sumos, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį; nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovės nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštuoti atsakovei priklausančias banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, leidžiant atsiskaityti su ieškove BUAB „Eurolinkas“. Ieškinį atmetus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės BUAB „Eurolinkas“ bankroto administravimui skirtų lėšų.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2022-04-08 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.