- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-503-302/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01522-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kaminkelio projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kaminkelio projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“ dėl skolos perkėlimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. K. ir uždaroji akcinė bendrovė „AMI technologijos“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Kaminkelio projektai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia ab initio BUAB „Kaminkelio projektai“ ir atsakovės UAB „Medicinos bankas“ (toliau – ir Bankas) 2012 m. gegužės 24 d. sudarytą skolos perkėlimo sutartį (toliau – Skolos perkėlimo sutartis); taikyti restituciją - priteisti ieškovei iš atsakovės 187 900,97 Eur, sumokėtus pagal Skolos perkėlimo sutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. gegužės 24 d. buvo sudaryta Skolos perkėlimo sutartis tarp UAB „Stiklo artelė“ (pradinio skolininko), UAB „Medicinos bankas“ (kreditoriaus) ir UAB „Kaminkelio projektai“ (naujojo kreditoriaus), kuria UAB „Stiklo artelė“ perkėlė, o UAB „Kaminkelio projektai“ perėmė visą sutarties pasirašymo dieną buvusią UAB „Stiklo artelė“ skolą Bankui, atsiradusią 2006 m. gegužės 5 d. kredito sutarties Nr. LOAN-36596 (toliau – Kredito sutartis) pagrindu, įskaitant ir palūkanas bei delspinigius, iš viso 648 784,48 Lt (187 900,97 Eur), o UAB „Kaminkelio projektai“ skolą Bankui visiškai sumokėjo. Ieškovės teigimu, UAB „Kaminkelio projektai“, perėmusi iš UAB „Stiklo artelė“ įsiskolinimą Bankui ir mokėjusi Bankui palūkanas, iš šio sandorio jokios ekonominės naudos neturėjo, tik padidino bendrovės sąnaudas. Ieškovė tvirtino, kad UAB „Kaminkelio projektai“ Skolos perkėlimo sutarties sudarymo ir vykdymo metu jau buvo nemoki (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartyje, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, konstatuota, kad UAB „Kaminkelio projektai“ jau 2012 metais veikė nuostolingai), todėl šios sutarties sudarymas pažeidė UAB „Kaminkelio projektai“ kreditorių teises ir teisėtus interesus, o tai sudaro pagrindą Skolos perkėlimo sutartį pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu. Ieškovė pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismui 2017 m. kovo 3 d. buvo pateiktas tvirtinti patikslintas BUAB „Kaminkelio projektai“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kurių administratorius neginčijo, o tai reiškia, kad pareiškime nurodyti kreditoriai turi galiojančias reikalavimo teises. Ieškovės teigimu, Skolos perkėlimo sutarties sąlygos ir jos sudarymo faktinės aplinkybės patvirtina akivaizdų kreditorių teisių pažeidimą ir galimą bendrovės privedimą prie bankroto. Ieškovė, būdama nemoki, įsipareigojo sumokėti atsakovei 648 784,48 Lt (187 900,97 Eur) sumą, kuri galėjo būti skirta esamiems įsipareigojimams vykdyti, bendrovės veiklai vystyti ir tokiu būdu galėjo būti išvengta bankroto. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad Skolos perkėlimo sutarties sąlygos patvirtina aiškią ir ženklią priepriešinių įsipareigojimų disproporciją – perėmusi 648 784,48 Lt (187 900,97 Eur) prievolę Bankui, ieškovė negavo jokios naudos, o tai suponuoja sandorio šalių nesąžiningumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, 2018 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas pažymėjo, kad sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu.
5. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tam, jog būtų konstatuota, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių interesus, būtina įrodyti, jog nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Jeigu visi bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai atsirado vėliau nei buvo sudarytas ginčijamas sandoris, tai nesant vienos iš būtinųjų sąlygų, actio Pauliana negalėtų būti taikomas.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, be to, patvirtintas kreditorių sąrašas, tarp kurių antros eilės kreditoriai: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 156 689,39 Eur; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius – 626,51 Eur; trečios eilės kreditoriai: UAB „Grinda“ – 58,80 Eur; AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 2 077,42 Eur; BUAB „Vilniaus statybos trestas“ – 10 233,60 Eur. Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ginčijamo sandorio sudarymo momentu ieškovė, kuri buvo įsteigta tik 2,5 mėn. iki sandorio sudarymo, turėjo kreditorių, tai, teismo nuomone, negalima daryti išvados, kad toks sandoris pažeidė kreditorių interesus.
7. Atmesdamas kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad Skolos perkėlimo sutartis buvo sudaryta neaišku kokiu tikslu, teismas nurodė, jog ieškovė perėmė pradinio skolininko UAB „Stiklo artelė“ skolą Bankui, nes turėjo tikslą įsigyti Bankui už pradinio skolininko skolą įkeistą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame statyti daugiabutį gyvenamąjį namą.
8. Teismas nustatė, kad tą pačią dieną, kai buvo sudaryta Skolos perkėlimo sutartis, tarp Banko ir naujosios skolininkės – ieškovės, buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 4 prie 2006 m. gegužės 5 d. kredito sutarties Nr. LOAN-36596, kuriuo minėta kredito sutartis Nr. LOAN-36596 išdėstyta nauja redakcija, specialiojoje dalyje nustatant kredito likučio sumą – 3 598 639,05 Lt (ją sudarė negrąžintas kreditas 498 639,05 Lt ir papildomai išduota 3 100 000 Lt kredito suma, papildomai išduodamos kredito sumos paskirtis – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyba; galutinis kredito grąžinimo terminas 2014 m. lapkričio 5 d.). Taigi kartu su ginčo sutartimi buvo paimtas kreditas projekto, kurį parengė trečiasis asmuo, vystymui. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad UAB „Kaminkelio projektai“ buvo sukurta minėto projekto vystymui – A. K. įsteigė įmonę, jos vardu perėmė pradinio skolininko skolą, gavo iš Banko kreditą, įsigijo Bankui įkeistą žemės sklypą, kuriame pastatė daugiabutį namą, ir iš gautų lėšų vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, o tai, teismo nuomone, suponuoja išvadą, jog skolos perkėlimo sutartimi buvo siekiama vystyti tolimesnį įmonės verslo projektą, kas iš esmės neprieštaravo įmonės veiklos tikslams.
9. Įvertinęs trečiojo asmens paaiškinimus, teismas darė išvadą, kad ieškovės bankrotą iš esmės sąlygojo tai, kad kilo problemų dėl generalinio rangovo netinkamų veiksmų vykdant statybas, dėl ko reikėjo samdytis kitus subrangovus darbų atlikimui, ir tai turėjo įtakos įmonės finansinei situacijai.
10. Be to, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė Banko nesąžiningumo. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas nurodė, kad įrodymų apie tai, jog ieškovė buvo nemoki 2012 metais byloje nėra, o kreditorių reikalavimai atsirado praėjus daugiau nei metams po Skolos perkėlimo sutarties sudarymo, todėl negalima daryti išvados, kad Bankas turėjo žinoti ir numatyti, jog ginčo sandoris pažeis būsimų ieškovės kreditorių interesus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Kaminkelio projektai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
11.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes dėl Skolos perkėlimo sutarties sudarymo ir įtakos ieškovės nemokumui. Teismas neįvertino to, kad Bankui įkeisto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimas normaliomis aplinkybėmis neturėtų būsi siejamas su UAB „Stiklo artelė“ skolos perėmimu. Dėl Skolos perkėlimo sutarties ir 2006 m. gegužės 5 d. kredito sutarties atitinkamų pakeitimų ieškovė sumokėjo dvigubai daugiau nei buvo vertas žemės sklypas, ir toks nuostolis negali būti pateisinamas verslo rizika. UAB „Stiklo artelė“ skolos perėmimas vien už galimybę tapti žemės sklypo pirkėju negali būti vertinamas kaip protingas ir ekonomiškas pateisinimas.
11.2. Darydamas išvadą, kad ieškovės finansinės situacijos blogėjimui įtakos turėjo generalinio rangovo netinkami veiksmai vykdant statybas, teismas rėmėsi tik trečiojo asmens, paaiškinimais, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Trečiasis asmuo ginčijamos Skolos perkėlimo sutarties pasirašymo metu buvo ieškovės vadovas, o tai suponuoja išvadą, kad jis yra suinteresuotas pateisinti šios sutarties sudarymą.
11.3. 2012 m. kovo 12 d. įsteigtos bendrovės 2012 m. kovo 31 d. balanse, sudarytame turint tikslą gauti kreditą iš Banko, negalėjo atsispindėti nemokumas, todėl šis balansas, vertinant ieškovės mokumą, ir ginčo sutarties ekonominę įtaką, negali būti vertinamas kaip patikimas ir objektyvus įrodymas. Skolos perkėlimo sutartimi ir 2006 m. gegužės 5 d. kredito sutarties pakeitimais, UAB „Kaminkelio projektai“ veiklos pradžioje buvo nustatytas 648 784,48 Lt įsipareigojimas, kuris bendrovei neatnešė jokios finansinės naudos. Būtent dėl šio įsipareigojimo ieškovė veiklą pradėjo būdama nemoki (turėdama 648 784,48 Lt nuostolį), kurio, kaip matyti iš finansinių dokumentų, visiškai padengti nepavyko.
11.4. Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinis reikalavimas susidarė dėl ieškovei apskaičiuotos PVM nepriemokos už 2014 metus. Teismas neįvertino, kad minėta nepriemoka susidarė tuo metu, kai UAB „Kaminkelio projektai“ tvarkingai mokėjo įmokas Bankui pagal 2006 m. gegužės 5 d. kredito sutartį, o mokamų Bankui įmokų net 19 proc. sudarė mokėjimai pagal Skolos perkėlimo sutartį. Kadangi atsiskaitymams su Bankui buvo skiriama 70–72 proc. pajamų, kitoms veiklos sąnaudoms padengti ir mokesčiams mokėti lėšų neužteko.
11.5. Bankas privalomai turėjo vertinti, ar sudaroma Skolos perkėlimo sutartis ir atitinkamai 2006 m. gegužės 5 d. kredito sutarties pakeitimas nepažeis potencialių UAB „Kaminkelio projektai“ kreditorių teisių.
Atsiliepimas
12. Atsakovė UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
12.1. Ieškovės kreditorių teisės ir teisėti interesai negalėjo būti pažeisti, kadangi 2012 m. gegužės 24 d. ieškovė neturėjo jokių kreditorių.
Šalies argumentai
12.2. Apeliantės teiginys, kad neaiškus Skolos perkėlimo sutarties sudarymo tikslas ir kad sutarties sudarymas prieštaravo ieškovės veiklos tikslams, yra nepagrįstas. Visapusiškai vertinant visas Skolos perkėlimo sutarties sudarymo aplinkybes, tokios sutarties sudarymo tikslas yra akivaizdus. Ieškovė kreipėsi į Banką dėl 3 898 639 Lt kredito suteikimo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai ir UAB „Stiklo artelė“ skolos perėmimo. Daugiabutis namas turėjo būti statomas ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiusio trečiajam asmeniui A. K.. Kadangi minėtas sklypas buvo įkeistas, užtikrinant UAB „Stiklo artelė“ skolos pagal 2006 m. birželio 5 d. kredito sutartį Nr. LOAN_36596 su visais jos pakeitimais ir papildymais grąžinimą, neįsigijus minėto sklypo ir neperėmus skolos, nebuvo galima įgyvendinti ieškovės verslo plano. Statydama daugiabutį, ieškovė siekė pelno, o tai neprieštarauja ieškovės veiklos tikslams.
12.3. Apeliantė daro nepagrįstą išvadą, kad jau 2012 metais UAB „Kaminkelio projektai“ buvo nemoki ir kad tariamą bendrovės nemokumą bei neatsiskaitymą su kreditoriais sąlygojo Skolos perkėlimo sutartis. Nors ir 2012 metais, ir 2013 metais bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo bendrovės turtą ir bendrovė dirbo nuostolingai, tačiau tai dar nereiškia, kad bendrovė buvo nemoki Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme. Natūralu, kad projektas pradžioje dėl pasiskolintų lėšų ir pradėtų darbų būna nuostolingas, o pajamos iš projekto pradedamos gauti vėliau, t. y. pradėjus pastatytų butų pardavimus. Bendrovei bankroto byla buvo iškelta praėjus daugiau kaip keturiems metams po ginčijamos Skolos perkėlimo sutarties sudarymo. Iš esmės projekto nuostolingumą ir ieškovės bankrotą sąlygojo tai, kad rangovas laiku ir tinkamai nevykdė įsipareigojimų, dėl ko projektui užbaigti reikėjo kito rangovo, o tai sąlygojo projekto pabrangimą ir vykdymo terminų užtęsimą.
12.4. Nepagrįstas ir apeliantės teiginys, kad tai, jog būdama nemoki, bendrovė visiškai atsiskaitė su Banku, taip pažeisdama kitų bendrovės kreditorių teises. Bankui buvo įkeistas žemės sklypas su daugiabučiu namu, todėl natūralu, kad su Banku, kaip hipotekos kreditoriumi, buvo atsiskaitoma. Bankas nereikalavo, kad jam būtų pervedamos visos lėšos, gautos iš butų pardavimo, skolininkas turėjo galimybę 30 proc. butų pardavimo kainos disponuoti savo nuožiūra. Ši pinigų suma buvo pakankama pardavimo PVM nuo turto pardavimo kainos valstybei sumokėti. Bankui apie tai, kad ieškovė nemoka mokesčių valstybei, nebuvo ir negalėjo būti žinoma.
12.5. Nepagrįstai tvirtinama, kad, spręsdamas dėl kredito suteikimo ir skolos perkėlimo, Bankas pažeidė Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalį. Jei vis dėlto būtų sprendžiama, kad Bankas pažeidė minėtą reikalavimą, tai toks pažeidimas negali turėti įtakos tiek ginčijama 2012 m. gegužės 24 d. skolos perkėlimo sutartimi, tiek papildomu susitarimu Nr. 4 prie kredito sutarties pagrindu atsiradusių įsipareigojimų Bankui vykdymui, nes viešosios teisės normų pažeidimas neturi įtakos prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Sudarant Skolos perkėlimo sutartį, Bankui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad, vykdydama projektą, ieškovė gali neatsiskaityti su savo kreditoriais. Bankas privalo įvertinti tik kredito riziką, t. y. skolinamų pinigų susigrąžinimo riziką, o verslo projekto nesėkmės rizika tenka klientui, kuris tą projektą vykdys.
12.6. Nors Skolos perkėlimo sutartyje neaptarta, kokiomis sąlygomis naujasis skolininkas perima pradinio skolininko skolą (atlygintinai / neatlygintinai), tačiau jos galėjo būti nustatytos atskiru susitarimu, sudarytu tarp UAB „Kaminkelio projektai“ ir UAB „Stiklo artelė“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
14. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: pirma, teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes dėl Skolos perkėlimo sutarties sudarymo ir įtakos ieškovės nemokumui; antra, nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovės finansinės situacijos blogėjimui įtakos turėjo generalinio rangovo netinkami veiksmai vykdant statybas; trečia, Skolos perkėlimo sutartis sąlygojo ieškovės nemokumą; ketvirta, Bankas nepagrįstai nevertino, ar sudaroma Skolos perkėlimo sutartis ir atitinkamai 2006 m. gegužės 5 d. kredito sutarties pakeitimas nepažeis potencialių ieškovės kreditorių teisių, todėl toliau, neišeinant už apeliacinio skundo ribų, bus pasisakoma dėl šių argumentų pagrįstumo.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
15. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė, kaip kredito davėja, ir UAB „Vilsotos stiklas“ (nuo 2007 m. balandžio 5 d. pavadinimas pakeistas į UAB „Stiklo artelė“), kaip kredito gavėja, 2006 m. gegužės 5 d. sudarė kredito sutartį Nr. LOAN-36596, pagal kurią Bankas suteikė kredito gavėjai 700 000 Lt kreditą UAB „Srega“ akcijų įsigijimui. Ši Kredito sutartis buvo keista 2009 m. rugsėjo 30 d. papildomu susitarimu Nr. 1, 2010 m. liepos 29 d. papildomu susitarimu Nr. 2 ir 2011 m. birželio 29 d. papildomu susitarimu Nr. 3. Pagal Kredito sutartį bei papildomus susitarimus galutinis kredito grąžinimo terminas – 2015 m. vasario 5 d. Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas įkaito davėjui A. K. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas – (duomenys neskelbtini), plotas – 0,1293 ha, esančio adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka pagal 2006 m. gegužės 10 d. hipotekos lakštą (hipotekos identifikavimo kodas 01120060010519).
16. 2012 m. kovo 15 d. trečiasis asmuo A. K. (bendrovės UAB „Kaminkelio projektai“ vienintelis akcininkas ir vadovas) pateikė Bankui paraišką dėl 3 898 639 Lt kredito 30 mėnesių laikotarpiui daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai ir UAB „Stiklo artelė“ paskolos perėmimui. 2012 m. gegužės 24 d. pasirašyta Skolos perkėlimo sutartis tarp UAB „Stiklo artelės“, UAB „Kaminkelio projektai“, UAB Medicinos banko, įkaito davėjo A. K., laiduotojo UAB „AM Technologijos“, pagal kurią UAB „Stiklo artelė“ kaip pradinis skolininkas perkėlė, o ieškovė UAB „Kaminkelio projektai“ perėmė visą 498 639,05 Lt skolą Bankui, atsiradusią pagal 2006 m. gegužės 5 d. kredito sutartį Nr. LOAN-36596 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, bei atidėtas pradelstas 100 042,76 Lt palūkanas, iki šios sutarties pasirašymo dienos priskaičiuotas 24 585,59 Lt palūkanas, atidėtus ir iki šios sutarties pasirašymo dienos priskaičiuotus 265,25 Lt delspinigius, iš viso 648 784,48 Lt (187 900,97 Eur). Sutartimi pradinis skolininkas taip pat perkėlė, o naujasis skolininkas perėmė visas pradinio skolininko teises ir pareigas, atsirandančias pagal Kredito sutartį, o Bankas sutiko su skolos teisių ir pareigų, atsiradusių minėtą Kredito sutartį, perkėlimu naujam skolininkui. Įkaito davėjas A. K. sutiko, kad sudarytas 2006 m. gegužės 10 d. hipotekos lakštas (hipotekos identifikavimo kodas 01120060010519) liktų galioti.
17. 2012 m. gegužės 24 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 4 prie Kredito sutarties, kuriuo buvo pakeista ir nauja redakcija išdėstyta Kredito sutartis, pagal sutartį naujam skolininkui (ieškovei), buvo numatytas papildomos kredito sumos – 3 100 000 Lt, išdavimas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai (pakeistos Kredito sutarties specialiosios dalies 2.1 ir 2.3 papunkčiai), taip pat nustatytos papildomos kredito grąžinimo užtikrinimo priemonės (be jau esančios A. K. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) hipotekos): A. K. priklausančio 1125/15000 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka; ieškovei priklausančių 10 000 Lt įkeitimas palūkanų mokėjimui; UAB „AMI Technologijos“ laidavimas už 3 100 000 Lt sumą; A. K. priklausančių 100 proc. ieškovo akcijų įkeitimas. Taip pat pakeistas Kredito sutarties Specialiosios dalies 2.6 papunktyje nustatytas galutinis viso 3 598 639,05 Lt kredito grąžinimo terminas į 2014 m. lapkričio 5 d.
18. Pagal į bylą pateiktus duomenis, daugiabutis buvo pradėtas statyti 2012 m. viduryje ir užbaigtas statyti 2014 m. pradžioje. Banko pagal Kredito sutartį ieškovei išduotas kreditas buvo panaudotas atsiskaitymams už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus, o įsipareigojimai Bankui pagal kredito sutartį baigti vykdyti 2014 m. balandžio 10 d.
Dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų
19. Nagrinėjamoje byloje ieškovė BUAB „Kaminkelio projektai“ bankroto administratorė ginčijo Skolos perkėlimo sutartį dėl sandorio prieštaravimo kreditorių teisėms actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis). Vilniaus apygardos teismas, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, ginčijamu 2018 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
20. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
21. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas (kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius) yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Šio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017 ir kt). Pažymėtina, kad, nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.
Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės
23. Neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė yra būtinoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Šio momento nustatymas yra reikšmingas, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo – skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (pvz., pirmiau nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
24. Ši actio Pauliana instituto taikymo sąlyga yra privaloma, nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriams atstovaujantis bankroto administratorius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje ne kartą akcentuota, kad tais atvejais, kai ieškinys actio Pauliana pagrindu yra pareikštas bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėms apginti, būtina išsiaiškinti, ar bankroto bylos procese patvirtinti kreditorių reikalavimai nėra atsiradę jau po ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-695/2017).
25. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtent bankroto administratorius, įrodinėdamas neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės sąlygos buvimą, privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą. Jeigu bankroto byloje patvirtinti kreditoriai savo reikalavimus įgijo vėliau, nei buvo sudaryti ginčijami sandoriai, tai nesant vienos iš būtinųjų sąlygų actio Pauliana negali būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2014).
26. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-2318-567/2019) buvo patvirtintas BUAB „Kaminkelio projektai“ kreditorių sąrašas, tarp kurių antros eilės kreditoriai: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 156 689,39 Eur; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius – 626,51 Eur; trečios eilės kreditoriai: UAB „Grinda“ – 58,80 Eur; AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 2 077,42 Eur; BUAB „Vilniaus statybos trestas“ – 10 233,60 Eur. 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi ieškovė buvo pripažinta bankrutavusia įmone ir likviduojama dėl bankroto, be to, nustatyta, kad, pardavus BUAB „Kaminkelio projektai“ turtą, turi būti patenkinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai.
27. Apeliantė skunde nurodo, kad didžiausios kreditorės - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kreditorinis reikalavimas atsirado dėl ieškovei apskaičiuotos PVM nepriemokos už 2014 metus, kai bendrovė mokėjo įmokas Bankui pagal 2006 m. gegužės 5 d. kredito sutartį, o mokamų Bankui įmokų net 19 proc. sudarė mokėjimai perimtos UAB „Stiklo artelė“ skolos dengimui, kas neva patvirtina, jog Skolos perkėlimo sutartis ženklia dalimi sąlygojo bendrovės nemokumą ir neatsiskaitymą su valstybės biudžetu
28. Pakartotinai pažymėtina, kad tam, jog būtų pagrindas taikyti actio Pauliana institutą, būtina įrodyti, kad nors vienas iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ginčijamo sandorio sudarymo metu. Nagrinėjamoje byloje ginčijama Skolos perkėlimo sutartis sudaryta 2012 m. gegužės 24 d. Duomenų, kad ginčo sandorio sudarymo momentu bendrovė, kuri buvo įsteigta tik 2,5 mėn. iki jo sudarymo, būtų turėjusi kreditorių, byloje nėra, o apeliantės argumentas, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas atsirado dėl ieškovei apskaičiuotos PVM nepriemokos tik už 2014 metus, priešingai nei tvirtina apeliantė, tik patvirtina išvadą, jog 2012 m. gegužės 24 d. Valstybinės mokesčių inspekcija neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės.
29. Minėtos kasacinio teismo praktikos ir nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė neturėjo kreditorių, kurie turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę jos atžvilgiu, t. y. neegzistuoja pirmoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga.
30. Nepaisant pirmiau padarytų išvadų dėl to, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena iš būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, atsižvelgiant į tai, jog didžioji dalis apeliacinio skundo argumentų yra susiję su ginčijamo sandorio įtaka ieškovės nemokumui, toliau bus pasisakoma ir šiuo aspektu.
Dėl ginčijamo sandorio įtakos ieškovės nemokumui
31. Jei kreditorius, turėtų galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, tai jis turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditorių teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018).
32. Nemokumo kriterijai ir / ar jų samprata CK 6.66 straipsnyje nėra nurodyti, tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar yra pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018).
33. Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantė laikosi pozicijos, kad jau 2012 metais UAB „Kaminkelio projektai“ buvo nemoki ir kad tariamą bendrovės nemokumą bei neatsiskaitymą su kreditoriais sąlygojo būtent Skolos perkėlimo sutartis. Įvertinusi bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo su tokia ieškovės pozicija sutikti.
34. Iš ieškovės į bylą pateikto bendrovės balanso už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. matyti, kad 2012 m. gruodžio 31 d. bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 311 648 Lt, o turtas – 2 276 945 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 4 318 697 Lt, o turtas – 4 211 665 Lt. 2012 metais bendrovės nuostoliai sudarė 44 042 Lt, o 2013 metais – 72 329 Lt. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad bendrovei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartimi iškelta bankroto byla, minėta nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1785-381/2016, aiškiai konstatuota, kad: „Atsižvelgiant į nustatytą atsakovės turto sudėtį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Kaminkelio projektai“ įsipareigojimų ir turto santykis atitinka nustatytą ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumo kriterijų. Bendrovės nemokumą patvirtina ir tai, kad tiek 2012 m., tiek 2013 m. ji veikė nuostolingai <...>“, todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad bendrovė 2012 ir 2013 metais neatitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme nemokios įmonės statuso.
35. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju vien tai, kad ieškovė 2012 ir 2013 metais formaliai atitiko nemokios įmonės statusą pagal ĮBĮ 2 dalies 8 punktą, nereiškia, jog ginčijamos Skolos perkėlimo sutarties sudarymas buvo akivaizdžiai finansiškai nenaudingas įmonei, sąlygojęs ieškovės bankrotą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ginčijamos Skolos perkėlimo sutarties bei jos sudarymo tikslingumas turi būti vertinamas visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Bylos duomenys patvirtina, kad 2012 m. gegužės 24 d. tarp Banko ir ieškovės (naujosios skolininkės) buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 4 prie 2006 m. gegužės 5 d. kredito sutarties Nr. LOAN-36596, kuriuo minėta Kredito sutartis išdėstyta nauja redakcija, specialiojoje dalyje nustatant, kad kredito likučio suma 3 598 639,05 Lt (498 639,05 Lt – negrąžintas kreditas, 3 100 000 Lt – papildomai išduodama kredito suma, kurios paskirtis – daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybai, galutinis kredito grąžinimo terminas –2014 m. lapkričio 5 d.). Taigi ieškovė perėmė pradinio skolininko UAB „Stiklo artelė“ skolą Bankui, atsiradusią pagal 2006 m. gegužės 5 d. kredito sutartį, nes turėjo tikslą įsigyti Bankui už pradinio skolininko skolą įkeistą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame iš Banko pasiskolintomis lėšomis statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, vėliau parduoti butus ir gauti iš to pelną. Toks ieškovės, kuri ir buvo įsteigta minėto projekto vykdymui, tikslas negalėjo prieštarauti jos veiklos tikslams.
36. Vertinant bendrovės finansinę situaciją minėtu laikotarpiu, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad, ginčijamos Skolos perkėlimo sutarties pagrindu perėmusi pradinio skolininko UAB „Stiklo artelė“ skolą Bankui, pasiskolinusi iš Banko lėšų ir įsigijusi Bankui už pradinio skolininko skolą įkeistą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė vykdė investicinį projektą, iš kurio pajamos turėjo būti gautos tik pradėjus realizuoti butus pastatytame daugiabučiame name, todėl, žiūrint iš ekonominės pusės, natūralu, jog ieškovės, kuri užsiėmė tik minėto projekto įgyvendinimu, veikla 2012 ir 2013 metais negalėjo būti pelninga, priešingai, kaip minėta pirmiau, ieškovė tuo metu atitiko nemokios įmonės statusą, kuo remiantis, sprendžiant teisme klausimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, kai nepasitvirtino vykdyto projekto verslo rizika, ieškovei ir buvo iškelta bankroto byla. Taigi Skolos perkėlimo sutarties sudarymas buvo būtina sąlyga, siekiant gauti finansavimą iš Banko ir įgyvendinti sumanytą projektą, kurio vykdymui ir buvo įsteigta ieškovė.
37. Spręsdamas, kad dėl to, kas sąlygojo ieškovės bankrotą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi trečiojo asmens paaiškinimais, jog dėl bendrovės nemokumo kaltos problemos su generaliniu rangovu, netinkamai vykdžiusiu statybos darbus. Tuo tarpu apeliantė skunde tvirtina, kad ši teismo išvada nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, o trečiojo asmens, kuris ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo ieškovės vadovas, paaiškinimais remtis negalima.
38. Kasacinis teismas savo nuosekliai plėtojamoje šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje yra suformavęs ir išplėtojęs pagrindines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
39. Taip pat kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
40. Nors ir sutiktina su apeliante, kad trečiojo asmens paaiškinimai yra subjektyvaus pobūdžio ir silpnos įrodomosios galios, tačiau tai savaime nereiškia, jog jais negalima vadovautis. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovei iš esmės to nepaneigus, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netikėti trečiojo asmens paaiškinimais, kad ieškovės vykdyto projekto nuostolingumui ir bendrovės nemokumui įtakos turėjo netinkamas rangovo įsipareigojimų vykdymas, dėl ko ieškovė buvo priversta samdyti naują rangovą, o tai sąlygojo projekto pabrangimą ir projekto vykdymo terminų užsitęsimą.
41. Skundo argumentas dėl Banko pareigos vertinti, ar Skolos perkėlimo sutartis ir atitinkamai Kredito sutarties pakeitimas nepažeis potencialių ieškovės kreditorių teisių, vertintinas kaip neturintis teisinės reikšmės sprendžiamo ginčo baigčiai, todėl dėl jo plačiau nepasisakytina.
42. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad neegzistuoja ir antroji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga, t. y. ginčijamas sandoris iš esmės nesąlygojo ieškovės nemokumo, kuris būtų galėjęs pažeisti kreditorių teises.
Dėl bylos procesinės baigties
43. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris priimtas nepažeidžiant nei procesinių, nei materialinių teisės normų, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.