- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-08
- Bylos Nr.
- 2-1785-381/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00790-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kaminkelio projektai“
- Ieškovas
- M. D.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminkelio projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-4561-567/2016, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaminkelio projektai“ iškelta bankroto byla pagal ieškovo M. D. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas M. D. kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovei UAB „Kaminkelio projektai“ iškelti bankroto bylą. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. vasario 18 d. buvo įdarbintas vadovu atsakovės bendrovėje, tuometinis atsakovės vadovas – D. L. (D. L.) neslėpė bendrovės finansinių problemų, tačiau pasiūlė ieškovui solidų atlyginimą. Vadovavimo bendrovei metu jos akcininkai keitėsi, tačiau ieškovui nebuvo mokamas sutartas atlyginimas, o bendrovės finansinė padėtis blogėjo. Vienintelis atsakovės akcininkas – BUAB „Hartlis“ 2016 m. kovo 2 d. sprendimu atšaukė ieškovą iš bendrovės vadovo pareigų, tačiau atlyginimo nesumokėjo ir darbo sutarties oficialiai nenutraukė. 2016 m. kovo 4 d. pranešimu ieškovas pareikalavo atsakovės per 30 dienų sumokėti jam priklausantį 24 000 Eur darbo užmokestį ir informavo, kad priešingu atveju bus inicijuojama bankroto bylos iškėlimo procedūra. 2016 m. balandžio 20 d. pranešimu atsakovė pripažino įsiskolinimą ieškovui, tačiau nurodė dėl nemokumo neturinti galimybių atsiskaityti. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą UAB „Kaminkelio projektai“ bankroto bylos iškėlimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 25 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Kaminkelio projektai“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Apertus“.
Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo dėl bankroto bylos iškėlimo tvarkos. Teismas nurodė, kad ieškovas 2016 m. kovo 4 d. įteikė atsakovės vadovui D. B. pranešimą, kuriuo pareikalavo sumokėti jam priklausantį atlygį bei informavo, kad neatsiskaičius per 30 dienų, bus inicijuojamas atsakovės bankroto bylos iškėlimo procesas. Ieškovas taip pat į bylą pateikė 2016 m. balandžio 20 d. atsakovės vadovo D. B. pasirašytą pažymą, kurioje atsakovė pripažino ieškovo skolą ir nurodė negalinti jos padengti dėl nemokumo. Nors atsakovės teigimu, paminėti dokumentai yra suklastoti, teismas nurodė, kad jie nėra panaikinti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka. Remdamasis į bylą pateiktais įrodymais bei ĮBĮ 4, 6 straipsnių nuostatomis, teismas sprendė, kad ieškovas tinkamai pasinaudojo ikiteismine bankroto bylos iškėlimo tvarka.
Įvertinęs atsakovės 2013 m. balanso duomenis, teismas sprendė, kad jau 2013 m. bendrovė buvo nemoki, nes balanse apskaityta jos įsipareigojimų suma (1 250 781,11 Eur) viršijo turtą (1 219 782,50 Eur). Teismas nurodė, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės nemokumą, todėl jai keltina bankroto byla.
Teismas netenkino atsakovės vadovo D. B. prašymo įvertinti, ar ieškovo į bylą pateikti dokumentai nėra suklastoti. Teismas nurodė, kad vien toks prašymas nelemia teismo pareigos, sprendžiant įmonės bankroto bylos iškėlimo klausimą, atlikti baudžiamojo persekiojimo veiksmus. Teismas nurodė, kad atsakovės vadovas turi teisę kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas dėl atitinkamų asmenų veiksmų įvertinimo baudžiamosios atsakomybės požiūriu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „Kaminkelio projektai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neįvertino, kad ieškovas, pateikęs pareiškimą dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo, nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo tvarkos. Ieškovas pateikė 2016 m. kovo 4 d. pranešimą, kurio nepasirašė atsakovės vadovas D. B., nors įstatymas įsakmiai nustato, kokiu būdu turi būti įteikiamas pranešimas bendrovei. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šį ieškovo dokumentą vertino kaip tinkamą pranešimo apie ketinimą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą įmonei įteikimo būdą.
2. Nors atsakovė nurodė, kad 2016 m. kovo 4 d. pranešimas bei kiti ieškovo pateikti dokumentai nėra pasirašyti atsakovės, teismas priėmė akivaizdžiai suklastotus dokumentus kaip tinkamus ir iškėlė bankroto bylą.
3. Ieškovo pateiktų dokumentų pripažinimas negaliojančiais truktų ilgiau, nei sprendimo dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo priėmimas. Atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, kilusį ginčą dėl dokumentų tikrumo, vadovaudamasis ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalimi, teismas negalėjo 2016 m. kovo 4 d. pranešimo laikyti tinkamai įteiktu atsakovei, nes šis dokumentas buvo surašytas vėliau paties ieškovo. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad minėtą pranešimą ieškovas išsiuntė atsakovei registruotu paštu, įteikė per kurjerį ar antstolį. Tokiu būdu teismas suteikė galimybę ieškovui piktnaudžiauti procesu ir toliau klastoti dokumentus.
4. Nors atsakovė nurodė, kad į bylą pateikta 2016 m. balandžio 20 d. pažyma dėl skolos ieškovui pripažinimo nebuvo pasirašyta jos vadovo – D. B., kad ieškovas nėra grąžinęs bendrovės antspaudo ir apskaitos dokumentų, teismas vis tiek formaliai rėmėsi nurodytu dokumentu.
5. Iš byloje esančių 2013 m. atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų nėra aišku, kokia šiuo metu yra jos finansinė padėtis. Ieškovas, iki 2016 m. kovo mėnesio būdamas bendrovės vadovu, tinkamai neatliko savo pareigų – neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, neperdavė dokumentų naujam bendrovės vadovui, ir tokiu savo neveikimu pablogino jos finansinę padėtį. Iš ieškovo pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti realios atsakovės finansinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „Kaminkelio projektai“.
Dėl ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi bankroto bylos iškėlimo metu
ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Šia norma įstatymų leidėjas nustatė alternatyvius pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimo būdus. Tai reiškia, kad kreditorius neprivalo įteikinėti pranešimo visais šioje normoje nurodytais būdais: pavyzdžiui, nepavykus pranešti įmonei apie tokį ketinimą registruotu laišku, kreditoriui nėra pareigos įteikinėti tokį pranešimą per kurjerį ar antstolį. Tam, kad pranešimas būtų laikomas įteiktu, nepavykus pranešti vienu iš nurodytų būdų, pakanka, kad praeitų penkios dienos nuo pranešimo išsiuntimo įmonės buveinės adresu. Kreditoriaus pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad, jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Įsipareigojimams įvykdyti turi būti nustatytas ne trumpesnis kaip 30 dienų laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-911-381/2015).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas M. D. 2016 m. kovo 4 d. pranešimu informavo atsakovę UAB „Kaminkelio projektai“ apie jam nesumokėtą 24 000 Eur darbo užmokestį, susidariusį šalių 2015 m. vasario 18 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu bei nurodė, kad per 30 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos su juo neatsiskaičius, bendrovei bus inicijuojamas bankroto bylos iškėlimo procesas. Nurodytas dokumentas tą pačią dieną buvo įteiktas tiesiogiai UAB „Kaminkelio projektai“ vadovui D. B. (b. l. 6). Šią aplinkybę patvirtina ne tik ant 2016 m. kovo 4 d. pranešimo esantis bendrovės antspaudas ir vadovo parašas, bet ir bendrovės 2016 m. balandžio 20 d. atsakymas ieškovui, kad įsiskolinimą ji pripažįsta, tačiau negali šio įsipareigojimo įvykdyti dėl nemokumo, kad neprieštarauja bankroto bylos inicijavimui (b. l. 7). Pažymėtina, jog ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis nustato galimas pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimo skolininkui formas – registruotu laišku, per antstolį ar kurjerį, tačiau nedraudžia kreditoriui tokį pranešimą įteikti tiesiogiai pačiam skolininkui, kadangi teisinę reikšmę šiuo atveju turi tinkamas skolininko informavimas, o ne pasirinktas informavimo būdas (priemonė). Esant nurodytoms aplinkybėms bei įvertinus tai, kad pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo teismui pateiktas 2016 m. balandžio 25 d., nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovas nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl atmestini, kaip nepagrįsti, atskirojo skundo argumentai, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Kaminkelio projektai“ iškėlimo.
Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės teiginius, jog bendrovės vadovo D. B. parašas ant ankščiau aptartų dokumentų yra suklastotas, kad ieškovas, kaip buvęs UAB „Kaminkelio projektai“ vadovas, nėra perdavęs naujajam jos vadovui bendrovės antspaudo ir dokumentų (CPK 178, 184 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius teiginius atmetė ir sprendė, kad ieškovo į bylą pateikti dokumentai įrodo, jog išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos nagrinėjamu atveju buvo laikytasi.
Dėl pagrindo iškelti bankroto bylą
Remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies nuostatomis (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 1 d.), bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Taigi įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės (ne)mokumo, rėmėsi atsakovės pateiktais 2013 m. finansinės atskaitomybės ir kitais duomenimis. Iš 2013 m. balanso matyti, kad atsakovė 2013 m. turėjo 1 219 782,50 Eur turto, kurio didžiąją dalį – 1 039 271,90 Eur sudarė trumpalaikis turtas – išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad bendrovė realiai disponuoja tokios vertės trumpalaikiu turtu. Kitas bendrovės turtas – 180 510,60 Eur ilgalaikis finansinis, apie kurio vertę taip pat nepateikta jokių duomenų. Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų 2013 m. balanse apskaityta 821 407,55 Eur sumai, ilgalaikių – 1 250 781,11 Eur sumai. Atsižvelgiant į nustatytą atsakovės turto sudėtį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Kaminkelio projektai“ įsipareigojimų ir turto santykis atitinka nustatytą ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumo kriterijų. Bendrovės nemokumą patvirtina ir tai, kad tiek 2012 m., tiek 2013 m. ji veikė nuostolingai (b. l. 21), neturi nekilnojamojo turto, nevykdo įsipareigojimų savo darbuotojams, didėja jos įsipareigojimai valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, apibendrinęs aptartus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Kaminkelio projektai“ atitinka nemokios įmonės būseną, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis).
Skunde atsakovė apeliuoja į tai, kad iš byloje esančių 2013 m. finansinės atskaitomybės duomenų nėra aišku, kokia šiuo metu yra bendrovės finansinė padėtis, kad ieškovas, būdamas bendrovės vadovu, ją dar labiau pablogino.
Pasisakydamas dėl šių skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą, įmonės mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovės vadovas D. B. neįvykdė ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pateikti aktualius bendrovės finansinės atskaitomybės ir kitus dokumentus, todėl nepagrįstai apeliuoja į netinkamai nustatytą bendrovės finansinę padėtį.
Antra, teigdama, kad ieškovas, būdamas bendrovės vadovu, dar labiau pablogino įmonės finansinę padėtį, atsakovė netiesiogiai pripažįsta, kad jos finansinė padėtis bloga. Be to, ankščiau paminėtame 2016 m. balandžio 20 d. atsakyme į ieškovo reikalavimą dėl darbo užmokesčio sumokėjimo, atsakovė pati pripažino, kad negali įvykdyti finansinių įsipareigojimų dėl nemokumo (b. l. 7). Tuo tarpu aplinkybė, kas konkrečiai atsakingas už atsakovės nemokumą, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant įmonės bankroto bylos iškėlimo klausimą.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie atsakovės finansinę padėtį, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovei UAB „Kaminkelio projektai“ keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis, 2 straipsnio 8 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.