Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto valstybės įmonės „Mūsų amatai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto valstybės įmonės „Mūsų amatai“ ieškinį atsakovams E. G., J. G., V. G., V. P., A. S., L. Š., A. V. ir G. Ž. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Lietuvos kalėjimų tarnyba, V. B. (V. B.), A. D., R. L., J. M., M. P., K. V., V. Ž., J. Ž..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Ieškovė kreipėsi į Kauno apygardos teismą, pareikšdama ieškinį UAB „Tarptautiniai kontaktai“ dėl skolos priteisimo. Apeliacine tvarka civilinę bylą Nr. e2A-186-464/2022 išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendime konstatavo, kad ieškovė, atstovaujama vadovaujančias pareigas atlikusių darbuotojų, konkliudentiniais veiksmais pritarė UAB „Tarptautiniai kontaktai“ inicijuotiems sutarties pakeitimams dėl nuomos kainos dydžio sumažinimo, todėl ieškinio dėl skolos priteisimo netenkino.

5. Atsakovai, kaip žalos padarymo laikotarpiu vadovaujančias pareigas užėmę asmenys, savo pareigas vykdė aplaidžiai ir nerūpestingai, pažeidė galiojantį teisinį reglamentavimą, dėl to ieškovei buvo padaryta 295 147,81 Eur žala 2015 m. kovo 31 d. – 2020 m. rugpjūčio 30 d. laikotarpiu. Ieškinio senaties termino atnaujinimas užtikrintų viešąjį interesą, siekiant apginti ieškovės interesus nuo neteisėto ir nesąžiningo valstybės turto naudojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

6.1. priteisti E. G. iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų 500 Eur bylinėjimosi išlaidas;

6.2. priteisti J. G. iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų 4 719 Eur bylinėjimosi išlaidas;

6.3. priteisti V. G. iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų 9 165,75 Eur bylinėjimosi išlaidas;

6.4. priteisti V. P. iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas;

6.5. priteisti A. S. iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų 3 462 Eur bylinėjimosi išlaidas;

6.6. priteisti L. Š. iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų 800 Eur bylinėjimosi išlaidas;

6.7. priteisti A. V. iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų 4 720,37 Eur bylinėjimosi išlaidas;

6.8. priteisti K. V. iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas;

6.9. priteisti G. Ž. iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė nei žalos fakto, nei jos dydžio ir tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą taikyti atsakovams civilinę atsakomybę.

8. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė žalos faktą sieja išskirtinai su netinkamu sutarties vykdymu, t. y. neteisėtu jos modifikavimu, kontrahentės iniciatyva sumažinant sutarties kainą, teismas pažymėjo, jog sutartis tokiomis sąlygomis, kurios yra įtvirtintos jos pradiniame turinyje, šalių susitarimu galiojo tik iki 2013 m. gruodžio 31 d. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad ji nuo 2015 m. iki 2020 m. planavo gauti pajamas, kurias sudarė pradinė sutarties kaina, kaip nepagrįstą nei fakto, nei teisės aiškinimo ir taikymo požiūriu. Ieškovės pateikti duomenys nesuponuoja, kad, dinamiškai besivystant logistikos rinkai, keičiantis sutarties objektui (sutrumpėjus geležinkelio privažiuojamojo kelio ilgiui nuo 0,2417 km iki 0,219 km), ne tik sutarties kontrahentė UAB „Tarptautiniai kontaktai“, bet ir bet koks kitas subjektas neabejotinai būtų galėjęs (ketinęs) mokėti sutartimi sulygtą pradinę kainą ir tuo pačiu prisiimti kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su kitomis paslaugų gavėjos išlaidomis (sutarties 3.2–3.4 punktai). Teismas priėjo išvadą, kad ieškovės nurodomos negautos pajamos negali būti laikomos turtine žala.

9. Atsakovams negali būti taikoma civilinė atsakomybė, pažeidus jiems, kaip buvusiems ieškovės vadovams Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas ieškovės atžvilgiu, kadangi daugumai iš šių atsakovų ieškovės vadovo pareigos nebuvo pagrindinės. Laikinai atlikdami šias pareigas, atsakovai liko atsakingi ir už savo tiesiogines pareigas, todėl nėra nei sąžininga, nei protinga jų atžvilgiu taikyti tokius pačius reikalavimus, kaip ir asmeniui, paskirtam į šias pareigas kaip pagrindines. Kai kurie atsakovai ieškovės vadovo funkcijas atliko trumpą laiką, todėl, teismo vertinimu, tai sudarė objektyvias kliūtis operatyviai priimti strateginius ekonominius sprendimus, susipažinti su įmonės dokumentais, atlikti jų ekonominį ir teisinį vertinimą. Teismas konstatavo, kad bendrovei paprašius sumažinti sutartyje nurodytą kainą, ieškovė turėjo tik dvi galimybes: nutraukti sutartį arba pakeisti ją pagal bendrovės reikalavimus. Teismas priėjo išvadą, kad atsakovams negali būti taikoma civilinė atsakomybė, kadangi ieškovė neįrodė, jog atsakovai, priėmę sprendimus tęsti sutartį, modifikavus ją dėl kainos dalies, tokiais veiksmais pažeidė imperatyvias teisės normas.

10. Teismas konstatavo, kad civilinė atsakomybė už fiduciarinių pareigų pažeidimus yra taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, jog atsakovai veikė tyčine kaltės forma, t. y. tik nustačius atsakovų asmeninių ekonominių interesų egzistavimą, modifikuojant sutartį. Teismo vertinimu, atsakovai iš sutarties vykdymo negavo asmeninės naudos, todėl nėra pagrindo vertinti, kad atsakovai, modifikuodami šią sutartį, pažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas.

11. Teismas konstatavo, kad visi atsakovai ieškovės reikalavimams prašė taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Teismas pažymėjo, kad, ieškovei neįrodžius atsakovų būtinųjų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, nėra tikslinga detaliai vertinti atsakovų byloje reikštų prašymų taikyti ieškinio senatį, kadangi teismo išvados šiuo klausimu (ieškinio senaties skaičiavimo ir taikymo) negali lemti kitokio sprendimo rezultato, nei ieškinio atmetimas.

12. Teismas pažymėjo, kad, ieškinį atmetus, ieškovė neteko teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, tačiau tokią teisę įgijo atsakovai ir tretieji asmenys, dalyvavę byloje atsakovų pusėje. Teismas konstatavo, kad iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį atitinka bankroto administravimo išlaidų sampratą ir turi būti atlyginamos iš įmonės bankroto administravimo išlaidų.

13. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Teismo sprendimu buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, netinkamai išaiškintos materialiosios teisės normos ir dėl šio pažeidimo nebuvo tinkamai atskleista bylos esmė.

13.2. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad, nesant atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, jog nuo 2015 m. iki 2020 m. sutartis būtų vykdoma tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo įtvirtintos jos pradiniame turinyje. Suėjus sutarties 5.1 punkte nustatytam terminui (2013 m. gruodžio 31 d.), sutartis nebuvo nutraukta ir buvo toliau vykdoma nuo 2015 m. iki 2020 m. pagal tas pačias sąlygas dėl kainos sumokėjimo, kurios buvo įtvirtintos pirminiame sutarties turinyje, t. y. bendrovei mokant tą pačią kainą (5 256,60 Eur) už suteiktas paslaugas. Teismas netyrė ir nevertino, ar ieškovė iš sutarties galėjo gauti daugiau pajamų, nei realiai gavo nuo 2015 m. iki 2020 m., o apsiribojo vertinimu, ar ieškovė per šį laikotarpį iš sutarties vykdymo galėjo gauti pajamas, kurias sudarė pradinė sutarties kaina (5 256,60 Eur). Tokia teismo klaida, kaip netinkamas ir selektyvus įrodymų vertinimas iš esmės lėmė, kad teismas nenustatė žalos padarymo fakto, kuris šiuo atveju turėjo būti nustatytas net ir konstatavus, jog ieškovė per ginčo laikotarpį iš sutarties vykdymo negalėjo tikėtis gauti visų pajamų, kurias sudarė sutarties 5.1 punkte nurodyta kaina (5 256,60 Eur).

13.3. Nė vienas iš atsakovų neieškojo galimybių kreiptis į kitus subjektus (potencialius kontrahentus) dėl galimybės išnuomoti turtą už sutartyje sulygtą kainą arba už kitą protingą, atitinkančią realią tokio turto nuomos rinkoje kainą. Vėlesniais laikotarpiais atliktas sutarties kainos sumažinimas taip pat nekoreliuoja su oficialiais statistikos duomenimis apie atitinkamo laikotarpio pokyčius lengvųjų automobilių rinkoje.

13.4. Byloje esantys įrodymai (jų visuma) patvirtina, kad ieškovė per ginčo laikotarpį (nuo 2015 m. iki 2020 m.) iš sutarties vykdymo galėjo (ir turėjo teisę) gauti pajamas, kurias sudarė pradinė sutarties kaina (5 256,60 Eur), arba, teismui nesutinkant su ieškovės lūkesčiu dėl pradinės kainos gavimo, gauti bent jau tokį apmokėjimą už turto naudojimą, kuris būtų maksimaliai naudingas ieškovei. Šuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negalėjo būti atmestas remiantis tik tuo pagrindu, kad ieškovė tinkamai neįrodė patirtos žalos dydžio, nes negalint įrodyti konkretaus žalos dydžio, teismas nustato žalos dydį.

13.5. Atsakomybė už ieškovės turtui padarytą žalą yra taikytina visiems atsakovams, kurie nurodyti ieškinyje ir kurie nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. nuolatos ar laikinai ėjo ieškovės vadovo pareigas ir buvo įgiję ieškovės valdymo organo statusą, t. y. visi atsakovai pagal ieškinį. Vertinant aplinkybes apie tai, per kokį laiko tarpą tam tikram asmeniui, kaip ieškovės vadovui, galėjo tapti žinomos aplinkybės apie ieškovės sudarytus sandorius, jų sąlygas ir jų vykdymo eigą, svarbu neapsiriboti vien tik formaliu terminu, per kurį nurodytas asmuo ėjo ieškovės vadovo pareigas, bet reikia įvertinti byloje esančių duomenų visumą apie tai, kokias pareigas tokie asmenys užėmė prieš tapdami ieškovės vadovais. Atsakovai, ilgesnį laiko tarpą atlikdami ieškovės vadovų pareigas arba eidami šias pareigas trumpiau, tačiau dėl prieš tai atliekamų pareigų specifikos, turėjo visas galimybes susipažinti su visa ieškovės dokumentacija, jos sudaromais sandoriais ir kontroliuoti tokių sandorių vykdymo eigą.

13.6. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias įmonės vadovų civilinę atsakomybę. Teismas suteikė per didelę įrodomąją reikšmę bendrovės pateiktiems prašymams pakeisti sutarties kainą. Faktiniai atsakovų, kaip buvusių ieškovės vadovų, veiksmai (neveikimas), ieškovės vardu išrašant bendrovei PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodyta bendrovės pageidaujama ir sumažinta sutartyje nurodytų paslaugų kaina arba neveikimas, nevykdant išrašomų PVM sąskaitų faktūrų kontrolės, laikytini rūpestingumo pareigos pažeidimu ir yra neteisėti. Civilinė atsakomybė atsakovams už fiduciarinių pareigų pažeidimą yra taikoma konstatavus aiškų ir nepateisinamą atsakovų aplaidumą, vykdant jiems priskirtas pareigas, t. y. net nenustačius sprendime nurodytų aplinkybių apie atsakovų veikimą tyčine kaltės forma, siekiant patenkinti savo asmeninius interesus.

13.7. Šiuo atveju atsakovas A. V., būdamas ieškovės vadovu ir vienasmeniškai priimdamas sprendimus dėl sutartyje nurodytos kainos sumažinimo, neabejotinai žinojo ir suprato šias aplinkybes, kad, sumažinus sutartyje nurodytą kainą, ieškovė negaus dalies pajamų, kurias būtų gavusi tuo atveju, jeigu šis atsakovas nebūtų sutikęs su bendrovės pateiktu pasiūlymu dėl tokios kainos sumažinimo. Tokie minėto atsakovo veiksmai, sumažinus sutarties kainą, pasirašant sutarties pakeitimus, negali būti vertinami kaip suderinami su protinga verslo rizika. Atsakovai sudarė tokią situaciją, kad ieškovės turtas net ketverius metus buvo naudojamas neefektyviai ir neracionaliai, t. y. už keliolika kartų mažesnę kainą, nei tą, kurią ieškovė turėjo teisę gauti tuo atveju, jeigu atsakovai būtų tinkamai užtikrinę ieškovės turimų turtinių teisių apsaugą ir kontrolę.

13.8. Taigi, nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. vasario 15 d. ir nuo 2019 m. birželio 11d. ieškovės valdymo organų struktūrą sudarė tik du valdymo organai – ieškovės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir įmonės vadovas (direktorius), o ieškovės valdyba apskritai nebuvo sudaroma. Todėl ieškovės valdybai apskritai negali būti taikoma civilinė atsakomybė už buvusių ieškovės vadovų veiksmais padarytą žalą, kurie buvo atlikti tuo laikotarpiu, kuomet galiojo ieškovės įstatų redakcija, numatanti dvinarę (be valdybos) ieškovės valdymo organų struktūrą. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovų atžvilgiu, apskritai nėra reikšmingi ir neturi būti vertinami šių atsakovų argumentai, susiję su civilinės atsakomybės perkėlimu ieškovės valdybai. Atsakovų veiksmuose, priėmus sprendimus dėl sutarties 2.1 punkte nurodytos kainos sumažinimo, yra tyčinės kaltės elementų, kurie sudaro objektyvų pagrindą atsakovų atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę. Atsakovai nevykdė ieškovės gaunamų įmokų pagal sutartį pagrįstumo kontrolės, nevertino bendrovės teikiamų prašymų dėl sutarties kainos sumažinimo pagrįstumo, ieškovės vardu nereiškė pretenzijų bendrovei dėl atsiskaitymo pagal sutartį. Taigi, atsakovų veiksmuose egzistuoja mišri kaltės forma, turinti tiek tyčios, tiek nerūpestingumo požymių.

13.9. Teismas nepagrįstai nusprendė priteisti atsakovui V. G. iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų 9 165,75 Eur bylinėjimosi išlaidas. Visi atsakovai, atsižvelgdami į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkto kriterijus (bylos sudėtingumą, paslaugų kompleksiškumą ir kitas reikšmingas aplinkybes) vertino jų patirtas bylinėjimosi išlaidas ne didesnes kaip 4 720,37 Eur. Taigi, pagal protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus atsakovo V. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje turėtų būti vertinamos kaip dalinai nepagrįstos. Atsakovas V. G. pateikė 2024 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą apie patirtas 9 165,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro ir konsultacija dėl ieškinio žalos priteisimo (150 Eur be PVM), susipažinimas su pareikštu ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kliento pateiktų dokumentų analizė, pirminio atsiliepimo projekto parengimas (1 200 Eur be PVM). Tokios teisinės paslaugos neturėjo būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis, už kurių suteikimą šiam atsakovui galėtų būti priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė E. G. prašo ieškovės apeliacinį skundą atsakovės E. G. atžvilgiu atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą atsakovės E. G. atžvilgiu palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

14.1. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė E. G., du trumpus laikotarpius (15 ir 8 kalendorines dienas) laikinai vykdžiusi ieškovės vadovo funkcijas, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ir jais sukėlė ieškovei žalą.

14.2. Abiem trumpais laikotarpiais, kai vadovybės prašoma atsakovė E. G. laikinai vykdė ieškovės direktoriaus funkcijas, atsakovė ieškovės vardu nesudarė susitarimų dėl ieškovės valdomo turto nuomos ar esamų sutarčių pakeitimų, nepriėmė jokių esminių sprendimų dėl ieškovės veiklos. Šių aplinkybių ieškovė byloje nepaneigė, priešingų įrodymų nepateikė, todėl nepagrįstai ir nesąžiningai toliau palaiko ieškinio, apeliacinio skundo reikalavimus atsakovės E. G. atžvilgiu.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas J. G. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

15.1. Ieškovė buvo laisva pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą, kreipdamasi su ieškiniu į teismą dėl skolos priteisimo iš UAB „Tarptautiniai kontaktai“. Nustatyta, kad faktinės aplinkybės, kurias ieškovė įrodinėjo ankstesnėje byloje ir įrodinėja šioje byloje, yra analogiškos. Atsakovas prašo taikyti ieškovo ieškiniui senaties terminą.

15.2. Ieškovė nepateikė konkrečių argumentų dėl atsakovo J. G. atliktų neva neteisėtų veiksmų ar kitų šio atsakovo civilinę atsakomybę galinčių lemti sąlygų egzistavimo, t. y. nepateikė faktinių duomenų apie tai, kada, kaip, tarp ko buvo sudaryti susitarimai dėl sutarties pakeitimo, nepateikė duomenų apie atsakovo J. G. veiksmus dėl šios sutarties sudarymo ar vykdymo. Atsakovas J. G., būdamas ieškovės direktoriumi, nesudarė sutarties, nepriėmė sprendimų dėl sutarties pakeitimų, tokių pakeitimų neinicijavo, negavo ir nepriėmė jokių prašymų dėl sutarties modifikavimo, neišrašė sąskaitų. Ieškovas neįrodė atsakovo J. G. neva atliktų neteisėtų veiksmų, todėl negalima teigti, kad egzistuoja atsakovo J. G. kaltė. Ieškovei nepateikus konkrečių duomenų apie atsakovo J. G. atliktus neteisėtus veiksmus, jų ryšį su žala, ieškinio reikalavimai nebuvo įrodyti. Be kita ko, atsakovas J. G. ieškovės direktoriaus pareigas ėjo nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. kovo 8 d., o nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. sausio 28 d. atsakovas J. G. turėjo nedarbingumą. Taigi, atsakovas J. G. per tokį trumpą laiką nežinojo ir negalėjo žinoti apie ginčo sandorį ir šio sandorio modifikavimą.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. G. prašo skundo netenkinti ir priteisti atsakovui V. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

16.1. Apeliaciniame skunde (kaip ir ieškinyje) ieškovė ne tik nenurodė nė vieno duomens apie konkrečius neteisėtus V. G. veiksmus, bet ir ignoravo dokumentais nustatytas aplinkybes apie tai, kad būtent V. G. vos per mėnesį laiko nuo vadovavimo ieškovei pradžios ėmėsi aktyvių veiksmų tam, jog būtų mokama visa sutartyje numatyta kaina ir padengta nepriemoka, susidariusi iki jam pradedant eiti vadovo pareigas.

16.2. Nuo 2020 m. kovo 9 d. vadovo pareigas pradėjęs eiti V. G. ėmė analizuoti įmonės finansinę ūkinę padėtį, nors nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 17 d. Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas su esminiais judėjimo ir darbo ofisuose ribojimais, o įmonės finansinė atskaitomybė buvo nepatvirtinta už 2018 ir 2019 m., kuomet dar reikėjo rengti restruktūrizavimo planą (teismo patvirtintas 2020 m. birželio 8 d.), ir jau 2020 m. balandžio 22 d. (per mėnesį nuo pradėjimo eiti vadovo pareigas) atsakovas V. G. pavedė buhalterijos darbuotojai L. K. pateikti visą informaciją apie aktualius atsiskaitymus pagal sutartį. Atsakovo V. G. nurodymu buvo išrašytos sąskaitos faktūros: 2020 m. gegužės 30 d. VIPN Nr. 0023284 ir 2020 m. birželio 30 d. VIPN Nr. 0023385 po 5 256,60 Eur su PVM kiekviena, t. y. tiek, kiek numatyta sutartyje. Ieškovės direktorius V. G. 2020 m. birželio 25 d. raštu kreipėsi į UAB ,,Tarptautiniai kontaktai“ dėl sutarties vykdymo ir nurodė, kad nepriemoka nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. sudaro 254 807,20 Eur, kartu pasiūlydamas išspręsti klausimą dėl nurodytos nepriemokos, nes bus inicijuotos teisminės procedūros. Atsakovo V. G. iniciatyva buvo parengtas ir pateiktas ieškinys Kauno apygardos teismui priteisti iš UAB ,,Tarptautiniai kontaktai“ 295 147,81 Eur skolą, 10 625,32 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir pripažinti negaliojančiu 2015 m. vasario 26 d. priedą Nr. 4 prie sutarties.

16.3. Ieškovė nepateikė duomenų, kokiais konkrečiais neteisėtais veiksmais atsakovas V. G. prisidėjo prie ginčijamos žalos. Atsakovo V. G. kaltė neįrodyta, o jo aktyvūs veiksmai ieškovės naudai tiesiog ignoruoti.

16.4. Ieškovė apeliaciniame skunde ginčija ir atsakovui priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį, tačiau nepateikė duomenų, kad jos viršija Rekomendacijomis nustatytus dydžius.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė V. P. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovės 968 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

17.1. Negautas pajamas apeliantė dalino tarp atsakovų, atsižvelgdama į atsakovų vadovavimo ieškovės įmonei laikotarpį matematiškai proporcingai, įvertinusi kiekvieno iš atsakovų vadovavimo laikotarpį, kadangi atsakovai, būdami nerūpestingi, ieškovės vardu neįgyvendino jokių teisių gauti sutarties 2.1 punkte nurodytą kainą. Apeliantė detaliau neaiškino, kada ir kokia forma atsakovė V. P. priėmė kokį nors sprendimą dėl sutarties kainos sumažinimo, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsakovė V. P. buvo nerūpestinga dėl ieškovės teisių neįgyvendinimo. Apeliantė nepateikė duomenų, kad atsakovei V. P. apie sutarties faktą ir turinį apskritai buvo žinoma, dėl to apeliantės argumentai dėl tariamo atsakovų veiksmų įvertinimo yra nekonkretūs ir nepagrįsti.

17.2. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ieškiniu prašytos priteisti pajamos buvo numatytos gauti iš anksto. Aplinkybę dėl to, kad ieškovės pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto, patvirtino apeliantės atžvilgiu priimtas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-186-464/2022, kuriame teismas konstatavo, jog UAB „Tarptautiniai kontaktai“ neturėjo prievolės mokėti visos sutarties kainos, nes sutartis šalių susitarimu (konkliudentiniais veiksmais) buvo pakeista. Nebuvus UAB „Tarptautiniai kontaktai“ prievolės mokėti visą sutartyje nurodytą kainą, negalėjo būti ir ieškovės negautų pajamų iš šio subjekto.

17.3. Apeliantei skunde reikalaujant, kad prie sutarties sudarymo, vykdymo ar keitimo jokia forma neprisidėjusi atsakovė V. P. įrodinėtų savo neprisidėjimą, neatitinka įrodinėjimo pareigos paskirstymo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnį tvarkos, todėl apeliacinis skundas negali būti tenkinamas. Apeliantė nepateikė duomenų, kokios faktiškai buvo pagrindinės atsakovės V. P. pareigos ir atsakomybės sritys, einant ieškovės Komercijos ir rinkodaros skyriaus vadovo pavaduotojos pareigas, koks buvo šių pareigų turinys, kokia informacija disponavo atsakovė V. P. Nesant duomenų apie šių pareigų turinį ir pobūdį, apeliantės skundo teiginiai yra abstraktūs, grindžiami prielaidomis ir neįrodyti.

17.4. Atsakovė V. P. iš viso nebuvo gavusi nė vieno UAB „Tarptautiniai kontaktai“ prašymo ir net nežinojo apie tokios sutarties egzistavimą, todėl apeliacinio skundo argumentais dėl atsakovės pareigų vykdymo ieškovė pripažino ieškinį atsakovei V. P. pareiškusi be teisinio ar faktinio pagrindo.

17.5. Nepateikusi įrodymų apie geresnių alternatyvų buvimą apskritai, tačiau, reikalaudama atsakovų atsakomybės vien dėl ieškovei nepakankamą naudą atnešusių sprendimų, ieškovė negali būti laikoma tinkamai pagrindusia ieškinį. Kadangi apeliantė nesilaikė įrodinėjimo pareigos reikalavimų vadovų civilinės atsakomybės bylose, jos ieškinys pagrįstai buvo atmestas. Atsakovės V. P. nedalyvavimas sudarant, vykdant ir keičiant sutartį reiškia atsakovės veiksmų ir ieškovės žalos priežastinio ryšio nebuvimą. Nesant duomenų apie atsakovės V. P. konkliudentinių veiksmų (ar veiksmų, kuriuos galima būtų tokiais laikyti) buvimą, ieškovės teiginiai apie šiais veiksmais sukeltą žalą yra nepagrįsti.

17.6. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė apeliantės nurodomais argumentais dėl valdybos buvimo ieškovės įmonėje, todėl skųsdamasi dėl aplinkybių, kuriomis teismas nesirėmė, ieškovė pateikė nepagrįstus ir su teismo sprendimo skundimu nesusijusius argumentus. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes dėl tariamos tyčinės ar mišrios atsakovų kaltės formos požymių buvimo, todėl toks rėmimasis naujomis, pirmosios instancijos teisme neįrodinėtomis ir nenagrinėtomis aplinkybėmis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. S. prašo skundo netenkinti, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bankroto administravimo lėšų 1 210 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

18.1. Apeliantės deklaratyvūs teiginiai, padarytos išvados bei aplinkybių interpretacija sau palankia linkme iš esmės prieštarauja bylos medžiagai ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Ieškovė, įrodinėdama atsakovo A. S. neteisėtus veiksmus, iš esmės jų neindividualizavo.

18.2. Atsakovas A. S. tinkamai vykdė ieškovės vadovo pareigas ir pasiekė ieškovės ir Lietuvos kalėjimų tarnybos nustatytus tikslus.

18.3. Nors skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinio senaties termino taikymo ieškovės reikalavimams ir ieškinį atmetė, neįrodžius būtinųjų civilinės atsakomybė sąlygų, atsakovas A. S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir šiuo pagrindu. Atsakovas A. S. bylos nagrinėjimo metu reikalavo taikyti ieškinio senatį, todėl ieškinio reikalavimai turėjo būti iš esmės nagrinėjami (tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas) tik tuomet, jeigu teismas būtų nustatęs, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas arba buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. V. prašo skundo netenkinti, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 1 600 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės bankroto administravimo lėšų. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

19.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sudaryta sutartis iš esmės buvo terminuota. Sutarties sąlygos dėl kainos dydžio buvo nuolat keičiamos. Aplinkybė, kad sutartis nebuvo nutraukta ir buvo vykdoma iki 2020 m., nepatvirtina, jog ieškovė galėjo tikėtis gauti pradinėse sutarties sąlygose sulygtą kainą, nes sutartis nebuvo nutraukta tik todėl, kad šalys ne vieną kartą susiderėjo dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovė neginčija 2014 m. kovo 31 d. sudaryto priedo Nr. 001 prie sutarties, kuriuo ieškovės atstovas K. V. sutiko sumažinti UAB „Tarptautiniai kontaktai“ mokėtina kainą iki 8 000 Lt, pridedant PVM, per mėnesį, ir 2014 m. spalio 1 d. priedo Nr. 2 prie sutarties, kuriuo susitarta dėl UAB „Tarptautiniai kontaktai“ mokėtinos kainos 8 000 Lt, pridedant PVM, per mėnesį. Taigi, ieškovė pripažįsta, kad šie sutarties pakeitimai buvo atlikti pagrįstai ir sutartis nebuvo pratęsta pradinėmis sąlygomis 2014 m. Nuo 2014 m. iki 2020 m. nė karto negaliojo pradinės sutarties sąlygos dėl kainos dydžio, taigi, jokio pagrįsto lūkesčio, kad ieškovė galėjo tikėtis gauti pradinėse sutarties sąlygose sulygtą kainą, nebuvo ir negalėjo būti.

19.2. Ieškovė skaičiuoja negautas pajamas, įskaičiuodama ir PVM, kuris negali būti laikomas ieškovės patirta žala, kadangi ieškovė šia suma nebūtų praturtėjusi. Ieškovei PVM būtų sumokėjusi UAB „Tarptautiniai kontaktai“, o ieškovė šį mokestį būtų sumokėjusi į biudžetą. Taigi, ieškovė PVM vertės nebūtų gavusi kaip pajamų.

19.3. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas, gavęs UAB „Tarptautiniai kontaktai“ prašymus dėl sutarties pakeitimo ir kainos sumažinimo, neatliko jokio prašymo pagrįstumo vertinimo ir faktinės situacijos patikrinimo, jog tokio paties ar panašaus turto (kaip ieškovės valdomas turtas) nuomos kaina rinkoje būtų buvusi didesnė. Šiuo atveju būtent ieškovė turi įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, o ne atsakovas turi įrodinėti, kad jo veiksmai buvo teisėti.

19.4. Sutarties kainos sumažinimas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 22 d. buvo sulygtas, atsižvelgiant į tas pačias objektyvias priežastis, kaip 2014 m. ir 2015 m. Pažymėtina, kad ieškovė neginčija 2014 m. susitarimų dėl kainos sumažinimo, taigi, pripažįsta, jog buvo objektyvios priežastys lengvųjų automobilių eksporto rinkoje tokius pakeitimus daryti.

19.5. Priimant sprendimus dėl kainos sumažinimo, buvo įvertintos aplinkybės, kad kita sutarties šalis su nustatyta kaina nesutiko ir turėjo visas teises dėl to sutarties nepratęsti, naudotų automobilių eksporto rinkoje vyko dideli neigiami pokyčiai, kitų subjektų, kurie būtų išreiškę norą sudaryti analogišką sutartį, nebuvo. Buvo vertinama tai, kad UAB „Tarptautiniai kontaktai“ užtikrino teritorijos švarą ir tvarką, saugojo teritorijoje esančias materialines vertybes, atsiskaitė su akcine bendrove (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ už teikiamas paslaugas. Tai reiškia, kad nesumažinus kainos ir UAB „Tarptautiniai kontaktai“ nutraukus sutartį su ieškove, visos šios sąnaudos tektų pačiai ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad pasirinkimo variantai buvo sumažinti paslaugų kainą, arba iš viso netekti šių mokėjimų nutraukus sutartį, sutikimas sumažinti paslaugų kainą buvo ekonomiškai naudingesnis ieškovei.

19.6. Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė nei atsakovų neteisėtų veiksmų, nei žalos padarymo fakto ir ieškinį atmetė, ieškovei neįrodžius atsakovų būtinųjų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, teismas nepasisakė dėl atsakovų pareikštų prašymų taikyti ieškinio senatį.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo K. V. prašo skundo netenkinti, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti trečiajam asmeniui K. V. iš ieškovės 2 000 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

20.1. Ieškinio atmetimo pagrindas dėl neįrodyto žalos dydžio buvo tik vienas iš keleto pagrindų. Teismui pagrįstai konstatavus, kad ieškovė neįrodė, visų pirma, žalos fakto, savarankiškai nustatinėti žalos dydį nebuvo teisinio pagrindo.

20.2. Akivaizdu, kad atsakovai ieškojo būdų, siekdami užtikrinti, jog įmonė iš naudojimosi turtu gautų maksimaliai geriausią kainą. Atsižvelgiant į atsiradusius pokyčius rinkoje, kaina už naudojimąsi turtu buvo objektyvi ir protinga.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos kalėjimų tarnyba prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

21.1. Sprendime nurodyti motyvai dėl ieškovės pareigos įrodyti žalos padarymo faktą neįvykdymo neatitinka bylos medžiagos, kuri pagrindžia atsakovų kaltę netinkamai bei neracionaliai valdant ieškovės turtą, nes būtent vadovui, kaip valstybės įmonės vienasmeniam valdymo organui, buvo nustatyta pareiga užtikrinti racionalų ir efektyvų ieškovės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą.

21.2. Atsakovai, būdami ieškovės vadovais, įmonės turtą valdė neefektyviai ir be faktinio ar teisinio pagrindo, nesant sudarytų sutarties pakeitimų, sistemingai nepagrįstai mažino turto nuomos kainą, taip ieškovei iš viso buvo padaryta 295 147,81 Eur žala. Teismas netinkamai įvertino šias aplinkybes bei dokumentus, konstatuodamas, kad ieškovė faktinių aplinkybių neįrodė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir selektyviai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, neteisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias įmonės vadovų civilinę atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

23. Ieškovės LVĮ „Mūsų amatai“ vadovo (direktoriaus) funkcijas nuo 2014 m. birželio 17 d. iki 2017 m. kovo 29 d. atliko A. V., nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. liepos 12 d. – L. Š., nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. – A. S., nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d. – V. P., nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. kovo 21 d. – J. G., nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. – E. G., nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. kovo 17 d. – G. Ž., o nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2021 m. vasario 11 d. – V. G.

24. Ieškovė LVĮ „Mūsų amatai“ (buvęs pavadinimas VĮ prie Marijampolės pataisos namų), kuriai atstovavo direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, K. V., ir UAB „Tarptautiniai kontaktai“ 2013 m. liepos 1 d. sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti geležinkelio vagonų, skirtų automobilių transportavimui, laikymo paslaugą savo geležinkelio privažiuojamajame kelyje ir automobilių, skirtų pakrovai į juos, laikymo paslaugą pakrovimo–iškrovimo, pokraninio kelio aikštelės teritorijoje, o UAB „Tarptautiniai kontaktai“ įsipareigojo už suteiktas paslaugas mokėti 15 000 Lt, pridėjus PVM, t. y. 18 150 Lt (5 256,60 Eur) mokestį (sutarties 2.1 punktas). Sutarties šalys susitarė:

24.1. atskiru rašytiniu susitarimu gali būti nustatomos kitos atsiskaitymo sąlygos (sutarties 2.3 punktas);

24.2. UAB „Tarptautiniai kontaktai“ įsipareigojo netrukdomai leisti ieškovei naudotis geležinkelio atšaka ir pokraninio kelio aikštelės teritorija, atlikti būtinus darbus, griežtai laikytis šiai veiklai nustatytų priešgaisrinių, ekologinių, aplinkos taršos ir sanitarijos, darbų saugos reikalavimų ir darbo taisyklių, atsiskaityti su AB „Lietuvos geležinkeliai“ už jų suteiktas paslaugas, susijusias su ieškovės teritorijoje laikomų vagonų manevravimu, užtikrinti bendrąją teritorijos švarą bei tvarką, pašalinių asmenų patekimą pakrovimo–iškrovimo aikštelės teritorijoje bei jos prieigose, joje esančių materialinių vertybių apsaugą (sutarties 3.2.–3.4 punktai);

24.3. sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d. Likus ne mažiau kaip 14 dienų iki sutarties galiojimo pabaigos, šalims raštu nepareiškus pageidavimo nutraukti sutartį, sutartis pratęsiama tokiomis pat sąlygomis kitiems metams (5.1 punktas).

25. Ieškovė LVĮ „Mūsų amatai“, kuriai atstovavo K. V., ir UAB „Tarptautiniai kontaktai“ 2014 m. kovo 31 d. sudarė priedą 001 prie sutarties, pagal kurį UAB „Tarptautiniai kontaktai“ laikinai nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. birželio 31 d. buvo sumažintas mokestis iki 8 000 Lt per mėnesį (2 803,52 Eur).

26. Ieškovė LVĮ „Mūsų amatai“, atstovaujama A. V., ir UAB „Tarptautiniai kontaktai“ 2014 m. spalio 1 d. sudarė priedą Nr. 2 prie sutarties, pagal kurį UAB „Tarptautiniai kontaktai“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. mokestis buvo dar kartą sumažintas iki 8 000 Lt per mėnesį (2 803,52 Eur).

27. Ieškovė LVĮ „Mūsų amatai“, atstovaujama A. V., ir UAB „Tarptautiniai kontaktai“ 2015 m. vasario 26 d. sudarė priedą Nr. 4 prie sutarties, pagal kurį UAB „Tarptautiniai kontaktai“ nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. mokestis buvo sumažintas iki 1 000 Eur, pridedant PVM, per mėnesį.

28. UAB „Tarptautiniai kontaktai“ 2015 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į LVĮ „Mūsų amatai“ su prašymu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. taikyti 300 Eur, pridedant PVM, mokestį.

29. UAB „Tarptautiniai kontaktai“ 2017 m. balandžio 25 d. kreipėsi į LVĮ „Mūsų amatai“ su prašymu nuo 2017 m. gegužės 1 d. taikyti 500 Eur, pridedant PVM, mokestį.

30. UAB „Tarptautiniai kontaktai“ 2019 m. balandžio 12 d. kreipėsi į LVĮ „Mūsų amatai“ su prašymu nuo 2019 m. gegužės 1 d. taikyti 1 000 Eur, pridedant PVM, mokestį.

31. Ieškovė LVĮ „Mūsų amatai“ 2020 m. spalio 19 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, pareikšdama ieškinį dėl 295 147,81 Eur skolos, 10 625,32 Eur delspinigių ir 8 proc. metinių palūkanų priteisimo iš UAB „Tarptautiniai kontaktai“, bei dėl 2015 m. vasario 26 d. priedo Nr. 4 prie sutarties pripažinimo negaliojančiu.

32. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-186-464/2022 panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys iš dalies buvo patenkintas, priteisiant 254 681,78 Eur skolą, 9 168,54 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, o kitą teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2015 m. vasario 26 d. priedą Nr. 4 prie sutarties, paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė, atstovaujama vadovaujančias pareigas atlikusių darbuotojų, konkliudentiniais veiksmais pritarė UAB „Tarptautiniai kontaktai“ inicijuotiems sutarties pakeitimams dėl sutarties kainos dydžio sumažinimo, todėl ieškinio dėl skolos priteisimo netenkino.

33. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi LVĮ „Mūsų amatai“ nutraukta restruktūrizavimo byla ir iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas A. K. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 22 d.

34. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi įmonė pripažinta likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 27 d.

Dėl įmonės vadovų civilinės atsakomybės sąlygų

35. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad atsakovai nepažeidė fiduciarinių pareigų vadovaujamos įmonės atžvilgiu. Ieškovės teigimu, atsakovai, nuspręsdami dėl įmonės ir UAB „Tarptautiniai kontaktai“ sutartyje nustatytos kainos modifikavimo (sumažinimo) ar nereikalaudami sutartyje numatytos kainos, padarė įmonei žalą, kurią sudaro įmonės negautos pajamos.

36. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos nurodytos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (1 dalis); jis turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (2 dalis); jis privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (3 dalis); jis negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (4 dalis); jis privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba dalyviams apie aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, ir nurodyti jų pobūdį ir, jei įmanoma, vertę (5 dalis). To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020).

38. Tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017; 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017).

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi, sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).

40. Siekiant apsaugoti juridinio asmens valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas geriausiais juridinių asmenų, kuriems jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti juridinių asmenų vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021).

41. Taikant verslo sprendimų teisminio peržiūrėjimo standartą, bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimai teisme paprastai turi būti grindžiami analize, ar priimdami verslo sprendimus bendrovės vadovai vykdė pareigą identifikuoti galimas rizikas pagal tikėtinos naudos ir galimos žalos bei jos atsiradimo tikimybės santykio įvertinimą. Šiame vertinime turi būti paisoma ir žalos išvengimo, sumažinimo ir amortizavimo kaštų. Tuo atveju, jei teisme vertinant verslo sprendimų riziką, taikant nurodytus dėmenis, nepaneigiama šių asmenų veikimo geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais prezumpcija, net ir verslo sprendimai, kurie visuomet vertinami jau po fakto, sukėlę nuostolių, negali būti pripažįstami bendrovės valdymo organų narių veiksmų neteisėtumo faktu kaip jų civilinės atsakomybės sąlyga. Išimtis – kai sprendimai priimami pažeidžiant įstatymus ar bendrovės įstatus. Bendrovės vadovui kils atsakomybė tik tuo atveju, jei bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimų teisme rezultatas bus akivaizdaus vadovo ūkinės komercinės rizikos protingumo peržengimo konstatavimas ar aiškaus aplaidumo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014).

42. Atsižvelgiant į tai, jog valdymo organų nariai negali iš anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiškai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių, todėl ir atsakomybė jiems turėtų būti taikoma ne už neigiamą ekonominį jų veiksmų rezultatą (ekonomiškai nepasiteisinusį sprendimą), kurio pasekmių numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmus sprendimo priėmimo metu, vertinant jų teisėtumą – ar sprendimo priėmimo metu jie galėjo pagrįstai ir sąžiningai tikėti, kad šis sandoris naudingas bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018).

43. Jeigu ieškovas neįrodo juridinio asmens vadovo įstatymuose įtvirtintų ar fiduciarinių pareigų, ar kompetencijos pažeidimo sudarant sandorį ir sandoris nėra akivaizdžiai žalingas, teismas neturi vertinti sandorio naudingumo požiūriu. Juridinio vadovo priimtas verslo sprendimas turi būti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir fiduciarinių pareigų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Rūpestingumo ir lojalumo pareigos nebus pažeistos, jei sprendimas priimamas sąžiningai (be interesų konflikto) ir ištyrus informaciją apie galimas tokio sprendimo pasekmes, t. y. sprendimą priimantiems valdymo organams neturi daryti įtakos interesų konfliktas ir jie pagal sprendimo aplinkybes turi išsamiai ištirti galimas verslo sprendimo pasekmes, verslo sprendimas turi akivaizdžiai neviršyti protingos komercinės rizikos. Laikoma, kad verslo sprendimas yra protingas, jeigu nustatoma aplinkybė, jog nebuvo akivaizdaus vadovo ūkinės komercinės rizikos peržengimo (verslo sprendimas nebuvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas, nuostolingas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014). Nustačius, kad bendrovės vadovo sprendimas yra akivaizdžiai neprotingas ūkinės komercinės rizikos aspektu, bendrovės vadovo sprendimui netaikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, todėl už šį sprendimą bendrovės vadovui gali kilti civilinė atsakomybė, jei įrodomos kitos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018).

44. Kasacinis teismas aktualiausioje formuojamoje praktikoje, pasisakydamas dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo, sprendžiant juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės už priimtus verslo sprendimus klausimą, nurodė, kad tokiu atveju yra taikoma prezumpcija, jog juridinio asmens vadovas, priimdamas verslo sprendimą, veikė geriausiais juridinio asmens, kuriam jis vadovauja, interesais. Ši prezumpcija gali būti paneigiama įrodant, kad juridinio asmens vadovas, priimdamas verslo sprendimą, veikė pažeisdamas fiduciarines pareigas. Tačiau fiduciarinių pareigų pažeidimo faktą turi įrodyti asmuo, kuris reiškia reikalavimą taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-381/2024).

45. Už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai. Tačiau už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017).

46. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami, kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

47. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad ieškovė apeliaciniame skunde negautomis pajamomis laiko pagal ieškovės ir UAB „Tarptautiniai kontaktai“ sudarytos sutarties nuostatas 2015 m. kovo 31 d.–2020 m. rugpjūčio 30 d. laikotarpiu negautą nuomos mokestį, t. y. 295 147,81 Eur žalos dydis apskaičiuotas, įvertinus sutarties 2.1 punkte nurodytą kainą (5 256,60 Eur per mėnesį su PVM) ir ieškovės faktiškai pagal sutartį ir jos pakeitimus gautas pajamas. Be kita ko, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-186-464/2022, kuriuo ieškovės ieškinys atsakovei UAB „Tarptautiniai kontaktai“ dėl skolos priteisimo pagal sutartį buvo atmestas, konstatavo, jog ieškovės ir UAB „Tarptautiniai kontaktai“ buvo sudaryta ne nuomos, o atlygintinų paslaugų sutartis (CK 6.716 straipsnio 1 dalis), kuri pirmaisiais metais buvo pratęsiama, modifikuojant paslaugų kainos dydį, rašytiniais susitarimais (sutarties priedais), o vėliau (nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.) – konkliudentiniais veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad UAB „Tarptautiniai kontaktai“ objektyviai negali kilti atsakomybė už ieškovės darbuotojų veiklą ar jų priimtus sprendimus dėl sutarties kainos sumažinimo, o ieškovė galbūt pažeistas savo teises dėl viršijant suteiktus įgaliojimus darbuotojų priimtų sprendimų gali ginti kitais būdais.

48. Taigi, Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. kovo 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-186-464/2022 nenustačius, kad UAB „Tarptautiniai kontaktai“ pagal atlygintinų paslaugų sutartį mokėjo ieškovei per mažą mokestį, ieškovė, siekdama iš UAB „Tarptautiniai kontaktai“ priteisti žalą (negautas pajamas), kildinamą iš buvusių ieškovės vadovų veiksmų (neveikimo), sumažinus sutarties kainą ar nesiimant veiksmų jai padidinti, teko našta įrodyti visų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, konkrečiai individualizuojant kiekvieno atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), lėmusius žalos atsiradimą. Nepaisant to, iš ieškovės procesinių dokumentų (ieškinio, dubliko, baigiamosios kalbos, apeliacinio skundo) turinio matyti, kad ieškovė visų atsakovų neteisėtus veiksmus (neveikimą) apžvelgia bendrai, neišskirdama ir neindividualizuodama kiekvieno iš buvusių įmonės vadovų neteisėto veikimo arba neveikimo, kaip to reikalauja įstatymas. Ieškovė visų atsakovų atsakomybę įrodinėjo bendrai, nors pati pripažino, kad atsakovai neveikė kartu. Ieškovė neteisėtais veiksmais (neveikimu) įvardijo įmonės vadovų bendrųjų fiduciarinių pareigų nevykdymą ir abstrakčius veiksmus, konkrečiai nenurodant, kuris būtent atsakovas kokius veiksmus atliko, kaip konkretaus atsakovo atlikti konkretūs veiksmai lėmė žalos atsiradimą.

49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad juridinio asmens vadovas, kaip vienasmenis valdymo organas, savo iniciatyva organizuoja kasdienę juridinio asmens veiklą, atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Nors juridinio asmens vadovas turi plačius įgaliojimus juridinio asmens valdymo procese, tačiau tai nereiškia, kad šio subjekto atsakomybė yra neribota, t. y. jog jis automatiškai atsako pagal visas prievoles, kurios atsiranda kaip juridinio asmens vykdomos veiklos pasekmė. Sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo juridinio asmens vadovui klausimą, būtina identifikuoti, ar juridinio asmens vadovas pažeidė jo kompetencijai priskirtas pareigas ir ar įrodinėjama žala yra būtent juridinio asmens vadovui tenkančių pareigų pažeidimo pasekmė. Būtinybė individualizuoti konkrečius juridinio asmens vadovo neteisėtus veiksmus ir tokiais veiksmais padarytą žalą yra akcentuojama ir kasacinio teismo praktikoje, kurioje nurodoma, kad, sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

50. Taigi, kiekvieno atsakovo, tam tikru laikotarpiu vadovavusio įmonei, kaip ir bet kurio kito civilinių teisinių santykių subjekto, civilinė atsakomybė turi būti individualizuota, t. y. turi būti nustatyti kiekvieno atsakovo konkretūs neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp konkretaus atsakovo neteisėtų aktyvių ir (ar) pasyvių veiksmų ir žalos atsiradimo bei likusios civilinės atsakomybės sąlygos. Vien deklaratyvaus pobūdžio nurodymo, kad kiekvienas atsakovas tam tikru laikotarpiu vykdė įmonės vadovo funkcijas ir pačios ieškovės apskaičiuotas žalos, neva susidariusios kiekvieno atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu, dydis, nepakanka kiekvieno atsakovo atsakomybei individualizuoti.

51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės nurodomi atsakovų neteisėti veiksmai (neveikimas) yra pernelyg bendro pobūdžio, abstraktūs, nesudarantys teismui galimybės įvertinti tiek konkrečių atsakovų, tiek visų atsakovų bendrai atliktus veiksmus, su kuriais ieškovė sieja žalos atsiradimą, nustatyti konkrečių atsakovų susitarimų ir (ar) sprendimų, kurie galimai sukėlė žalą, atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, kaltės formos, kitų aplinkybių, susijusių su deliktinės atsakomybės taikymu, nors ieškinio pagrindo suformavimas yra ieškovės, o ne teismo pareiga.

52. Kaip minėta, ieškovė atsakovų neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir žalos atsiradimą sieja su ieškovės ir UAB „Tarptautiniai kontaktai“ sudarytos sutarties nevykdymu pagal pradines sutarties sąlygas, pagal kurias ieškovė ginčui aktualiu laikotarpiu būtų gavusi daugiau pajamų, jei būtų mokamas 5 256,60 Eur mėnesinis mokestis. Ieškovė konkrečiai nepaaiškino, kodėl tikėjosi gauti fiksuoto dydžio nuomos mokestį visą laikotarpį, t. y. daugiau nei 6 metus nuo sutarties sudarymo, nepaisant to, jog pagal sutartį nurodyto dydžio mokestis buvo sutartas mokėti iki 2013 m. gruodžio 31 d., be to, vėliau pasikeitė sutarties objektas (sutrumpėjo geležinkelio privažiuojamojo kelio ilgis). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nurodyto dydžio mėnesinis mokestis buvo nustatytas tik iki 2013 m. gruodžio 31 d., todėl ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis, jog ir pasibaigus nurodytam terminui bus mokamas toks pats mėnesinis mokestis, juolab kad sutarties pratęsimas konkrečiomis sąlygomis priklausė nuo abiejų sutarties šalių suderintos valios.

53. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad vėliau (nuo 2014 m. balandžio 1 d.) sutartyje sulygtas mėnesinis mokestis buvo koreguojamas bendru sutarties šalių sutarimu, t. y. tiek sutarties priedais, tiek konkliudentiniais veiksmais, atsižvelgiant į automobilių eksporto rinkos tendencijas. Kaip minėta, pagal 2013 m. liepos 1 d. paslaugų teikimo sutarties 5.3 punktą šalys susitarė, kad sutarties pakeitimai įforminami raštu, šalims sudarius dokumentą ir patvirtinus jį kompetentingų asmenų parašais bei antspaudais (jei tokie yra), kuris tampa neatskiriama sutarties dalimi, Pirmaisiais sutarties vykdymo metais buvo sudaryti rašytiniai susitarimai prie sutarties (2014 m. kovo 31 d. priedas 001 (pasirašė trečiasis asmuo K. V.), 2014 m. spalio 1 d. – priedas Nr. 2, 2015 m. vasario 26 d. – priedas Nr. 4 (pasirašė atsakovas A. V.). Rašytiniai sutartį keičiantys susitarimai buvo sudaryti, atsižvelgiant į UAB „Tarptautiniai kontaktai“ 2014 m. kovo 31 d., 2014 m. rugsėjo 26 d., 2015 m. vasario 23 d. rašytinius prašymus dėl sutarties kainos pakeitimo. Nors pagal UAB „Tarptautiniai kontaktai“ 2015 m. vasario 27 d., 2015 m. gruodžio 30 d., 2017 m. balandžio 25 d., 2019 m. balandžio 12 d. prašymus rašytiniai susitarimai dėl kainos pakeitimo (sumažinimo ar padidinimo) nebuvo sudaromi, tačiau įmonė, išrašydama PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui, su sutarties kainos pakeitimu sutiko (akceptavo) konkliudentiniais veiksmais, nes sąskaitose nurodydavo tokį patį mėnesinį mokesčio dydį, kuris buvo nurodytas UAB „Tarptautiniai kontaktai“ prašymuose (CK 6.173 straipsnis), sąskaitas įtraukdavo į savo apskaitą ir ilgą laiką (iki ieškinio dėl skolos pateikimo Kauno apygardos teisme) nereiškė jokių pretenzijų.

54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant pripažinti, kad buvę ieškovės konkretūs vadovai, sutikdami su mažesniu (ar didesniu, bet neatitinkančiu pradinės sutarties kainos) mėnesiniu mokesčiu, atliko neteisėtus aktyvius ar pasyvius veiksmus, ieškovė privalėjo įrodyti, jog tokie atsakovų, kaip buvusių įmonės vadovų, veiksmai buvo atlikti tyčia ar dėl didelio neatsargumo, kiekvienam iš atsakovų žinant, jog kiekvieno iš atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu egzistavo reali tikimybė gauti analogišką (fiksuotą) dydžio mėnesinį mokestį (5 256,60 Eur), tačiau ieškovė tokių įrodymų nepateikė. Ieškovė neįrodė, kad konkretūs atsakovai, gavę UAB „Tarptautiniai kontaktai“ prašymus dėl sutartyje nurodytos kainos pakeitimo ir sutikę su prašymuose nurodyta paslaugų kaina, buvo nerūpestingi ar neobjektyvūs ir (ar) neišnaudojo kitų alternatyvų, nes byloje nėra duomenų, jog ginčui aktualiu laikotarpiu įmonė turėjo realią galimybę teikti paslaugas už ieškovės apeliaciniame skunde akcentuojamą pradinės sutarties (be pakeitimų) kainą, nors tokius įrodymus privalėjo pateikti ieškovė.

55. Kaip minėta, pagal ieškovės ir UAB „Tarptautiniai kontaktai“ 2013 m. liepos 1 d. sudarytą sutartį ieškovė įsipareigojo teikti geležinkelio vagonų, skirtų automobilių transportavimui, laikymo paslaugą savo geležinkelio privažiuojamame kelyje ir automobilių, skirtų pakrovai į juos, laikymo paslaugą pakrovimo–iškrovimo, pokraninio kelio aikštelės teritorijoje. Taigi, ieškovė nebuvo perdavusi UAB „Tarptautiniai kontaktai“ valdyti ir naudotis geležinkelio vagonų, geležinkelio privažiuojamojo kelio ir aikštelės, t. y. analogiškas paslaugas ieškovė galėjo teikti ne tik UAB „Tarptautiniai kontaktai“, bet ir kitiems tokias paslaugas pageidaujantiems gauti subjektams. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė ginčui aktualiu laikotarpiu turėjo realią galimybę iš UAB „Tarptautiniai kontaktai“ ar kito suinteresuoto asmens gauti (ar gavo) 2013 m. liepos 1 d. sutartyje numatytą mėnesinį mokestį, ir jog nurodytų pajamų ieškovė negavo būtent dėl bendrų atsakovų ar konkretaus atsakovo veiksmų (neveikimo), ar jų asmeninio suinteresuotumo, nesąžiningumo.

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal įrodinėjimo taisykles būtent ieškovė, nesutikdama su atsakovų veiksmais ar neveikimu, (ne)modifikuojant paslaugų teikimo sutarties kainos, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog paslaugų teikimo kaina ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pernelyg maža, tačiau ieškovė to nepadarė. Priešingai, byloje esanti ieškovės ir UAB „Baltic Wood Industry“ 2021 m. spalio 1 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis patvirtina, kad dėl tos pačios geležinkelio atkarpos, kuria naudojosi UAB „Tarptautiniai kontaktai“, eksploatavimo šios sutarties šalys susitarė dėl 700 Eur, pridedant PVM, mėnesinio mokesčio, t. y. mažesnę kainą nei ieškovės ir UAB „Tarptautiniai kontaktai“ konkliudentiniais veiksmais buvo susitarta (1 000 Eur, pridedant PVM) paskutiniais sutarties galiojimo metais (2019 m. gegužės 1 d.–2020 m. rugpjūčio 30 d. laikotarpiu).

57. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys įrodymai paneigia apeliantės argumentus, jog atsakovai bendrai ar kuris nors iš jų atliko neteisėtus aktyvius ir (ar) pasyvius veiksmus, modifikuojant (sumažinant ar jo nekeičiant, nepadidinant) sutartyje nustatytą mokestį. Ieškovė nepaneigė byloje nustatytų aplinkybių, kad ieškovės ir UAB „Tarptautiniai kontaktai“ 2013 m. sudarytoje sutartyje nustatytas mokestis buvo keičiamas, atsižvelgiant į rinkoje vyraujančias automobilių eksporto tendencijas, t. y. kai eksporto apimtys mažėjo – atitinkamai sutarties šalys susitardavo dėl mažesnio mokesčio, o kai didėjo – mokestis buvo didinimas. Šios aplinkybės atsispindi pačios ieškovės apeliaciniame skunde pateiktoje paslaugų teikimo sutarties kainos palyginime su atitinkamo laikotarpio lengvųjų automobilių eksporto vertės pokyčiais lentelėje. Taigi, atsakovų (ne)priimti sprendimai, susiję su sutarties kainos mažinimu, didinimu ir (ar) nekeitimu, atsižvelgiant į nurodytas automobilių eksporto rinkos tendencijas, kuriomis, be kita ko, buvo grindžiami UAB „Tarptautiniai kontaktai“ prašymai dėl kainos pakeitimo, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovai bendrai ar kuris nors vienas iš jų pažeidė fiduciarines pareigas ar imperatyviąsias teisės aktų nuostatas.

58. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvieno juridinio asmens vadovas privalo užtikrinti jo vadovaujamo juridinio asmens racionalų ir efektyvų turto valdymą, naudojimą ir disponavimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra valstybės įmonė, kurį ginčui aktualų valstybės turtą valdė patikėjimo teise. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nurodyti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.

59. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės apeliacinio skundo argumentai neįrodo, kad atsakovai bendrai ar kuris nors vienas iš jų atskirai veikė neteisėtai, nesąžiningai, supainiojo savo ir įmonės interesus, akivaizdžiai viršijo protingą ūkinę komercinę riziką ar kitokiu būdu padarė įmonei žalą (pavyzdžiui, paslaugų mokestis nepadengė turto remonto, priežiūros kaštų ir pan.), neracionaliai naudojant įmonei patikėtą valstybės turtą. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovė turėjo galimybę teikti analogiškas paslaugas už ieškovės akcentuojamą 2013 m. sutartą mokestį suinteresuotam asmeniui UAB „Tarptautiniai kontaktai“ ar kitam subjektui. Teisėjų kolegija pažymi, kad, įmonės vadovams nereaguojant į UAB „Tarptautiniai kontaktai“ prašymus pakeisti paslaugų kainą, paslaugų teikimo sutartis galėjo būti nutraukta ir įmonė už ginčui aktualias paslaugas iš viso negautų pajamų bei patirtų papildomas turto priežiūros ir išlaikymo išlaidas, nors pagal įmonės įstatus įmonė, vykdydama savo pagrindinę veiklą, privalėjo ją finansuoti iš gaunamų pajamų. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovės steigėja yra Lietuvos kalėjimų tarnyba, kuri atlikdavo ieškovės auditą, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, jog įmonės steigėja būtų nustačiusi kokius nors pažeidimus, susijusius su ginčui aktualios paslaugų teikimo sutarties vykdymu.

60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovei konkrečiai neindividualizavus kiekvieno atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, įskaitant konkrečių neteisėtų veiksmų (neveikimo), lėmusių žalos atsiradimą, neįrodžius realios galimybės gauti akcentuojamas pajamas visą ginčui aktualų laikotarpį, ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovų vadovavimo įmonei laikotarpių, kurių, ieškovės manymu, turėjo pakakti tam, jog būtų tinkamai įvertintas sutarties su UAB „Tarptautiniai kontaktai“ vykdymas, yra teisiškai nereikšmingi, nes yra abstraktaus pobūdžio, juolab dalis atsakovų (V. P., E. G., V. G.) nedalyvavo nei pradinės sutarties sudarymo, nei jos pakeitimo, įskaitant konkliudentiniais veiksmais, procese.

61. Pažymėtina, kad ieškovės pozicija dėl visų atsakovų civilinės atsakomybės yra prieštaringa, nes ieškovė visų atsakovų veiksmus (neveikimą), susijusius su kainos (ne)modifikavimu (atstatymu į pradinę), laiko neteisėtais, nors byloje nustatyta, jog įmonės vadovu 2020 m. kovo 9 d. tapęs atsakovas V. G. iš esmės siekė to paties rezultato, ko ir ieškovė nagrinėjamu atveju, t. y. įmonės naudai išieškoti pagal su UAB „Tarptautiniai kontaktai“ 2013 m. sudarytos sutarties nuostatas, neva, nesumokėtas sumas – reiškė pretenzijas, įmonės vardu pareiškė ieškinį, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-186-464/2022 buvo atmestas, nenustačius teisinio pagrindo priteisti iš UAB „Tarptautiniai kontaktai“ skolą, grindžiamą ieškovės akcentuojamais, kaip neteisėtai sudarytais, sutarties priedais ir konkliudentiniais veiksmais. Taigi, akivaizdu, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovų fiduciarinės atsakomybės taikymo yra ne tik abstraktaus ir bendro pobūdžio, bet ir prieštaringi, nes civilinę atsakomybę prašoma taikyti atsakovui, kuris, tapęs įmonės vadovu, veikė aktyviai ir siekė atgauti iš UAB „Tarptautiniai kontaktai“ skolą pagal pradinės (nepakeistos) sutarties sąlygas.

62. Ieškovės apeliacinio skundo prieštaringumą patvirtina ir tai, kad ieškovė neteisėtais veiksmais nurodo atsakovo A. V. 2015 m. vasario 26 d. pagal sutarties priedą Nr. 4 atliktą paslaugų teikimo kainos sumažinimą iki 1 000 Eur, pridedant PVM, tačiau tuo pačiu ieškovė neginčija to paties atsakovo veiksmų teisėtumo, pasirašant sutarties priedą Nr. 2, kuriuo paslaugų teikimo mokestis buvo sumažintas iki 2 803,52 Eur, nors abiem atvejais paslaugų teikimo kaina buvo mažinama, atsižvelgiant į UAB „Tarptautiniai kontaktai“ prašymuose nurodytas objektyvias priežastis, susijusias su pasikeitusia situacija automobilių eksporto rinkoje. Pažymėtina, kad paslaugų teikimo kaina iki 2 803,52 Eur buvo sumažinta ir sutarties priedu 001, kurį 2014 m. kovo 31 d. pasirašė tuometinis įmonės vadovas trečiasis asmuo K. V., tačiau ir šiuo atveju ieškovė šio sutarties priedo pasirašymo nesieja su žalos atsiradimu. Nepaisant to, ieškovė žalos dydį skaičiuoja ir prašo jį priteisti iš atsakovų pagal sutartyje nurodytą pradinę kainą, nekonkretizuodama, kodėl vienu atveju atsakovo A. V. ir trečiojo asmens K. V. veiksmus, sumažinant kainą, laiko teisėtais, o kitu atveju laiko jau neteisėtais. Taigi, taip ieškovė iš esmės pripažįsta, kad du pirmieji sutarties pakeitimai buvo atlikti teisėtai, todėl ši aplinkybė paneigia ieškovės argumentus, jog sutartyje nustatyta pradinė kaina turėjo galioti visą sutarties vykdymo laiką, įskaitant laikotarpį, už kurį ieškovė prašo priteisti žalos atlyginimą.

63. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog kuri nors pajamų dalis turėjo būti gauta iš anksto, turėjo negautų pajamų dydį apskaičiuoti pats. Taigi, viena vertus, ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės pati pripažįsta, kad negautų pajamų suma buvo apskaičiuota neteisingai. Kita vertus, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti pats ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014).

64. Ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Konkrečiai – žalos padarymo fakto ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas.

65. Taigi, negautos pajamos, kaip negautas pelnas, laikytinas suma, kuria nukentėjusios šalies turtas potencialiai padidėtų, jei pažeidimas nebūtų įvykęs, todėl iš negautų pajamų turi būti atimami nukentėjusio asmens sutaupymai, sąnaudos, kurių nukentėjęs asmuo išvengė dėl to, kad dėl neteisėtų kito asmens veiksmų nevykdė įprastinės veiklos. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė negautas pajamas (ieškinio sumą) grindė išimtinai 2015 m. kovo 31 d.–2020 m. rugpjūčio 30 d. laikotarpiu negautu mėnesiniu mokesčiu, kuris buvo nustatytas ieškovės su UAB „Tarptautiniai kontaktai“ 2013 m. liepos 1 d. sudarytoje sutartyje, neatskaičius įprastinėje veikloje, susijusioje su sutarties vykdymu, patiriamų sąnaudų ir pelno mokesčio. Taigi, ieškovė ne tik neįrodė žalos (negautų pajamų) fakto ir dydžio, bet ir jo tinkamai neindividualizavo, atsižvelgiant į tai, jog ieškinio reikalavimai buvo pareikšti 8 atsakovams, įmonės vadovų pareigas vykdžiusiems skirtingais laikotarpiais, o sutarties kaina iki 2015 m. kovo 31 d. kelis kartus buvo sumažinta ir jiems nevadovaujant įmonei (išskyrus A. V.). Ieškovei neįrodinėjus konkrečių sąnaudų ir jų įtakos negauto pelno apskaičiavimui bei neįrodžius žalos padarymo fakto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo iniciatyva nenustatinėjo ieškovei padarytos žalos dydžio, nes tokia įrodinėjimo pareiga teko ieškovei.

66. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. CK 6.156 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021).

67. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šis principas yra būtina sutarčių teisės efektyvumo sąlyga. Vertinant sutarties laisvės ir sutarties privalomumo principų tarpusavio sąveiką, darytina išvada, kad šalys turi teisę teisiškai susisaistyti įvairaus pobūdžio įstatymuose neaptartais susitarimais. Tokio pobūdžio susitarimai jų šalims turi įstatymo galią, yra teisiškai įpareigojantys, nebent prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, viešajai tvarkai ar gerai moralei arba turi valios ydų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021).

68. Pagal CK 6.223 straipsnio 1 dalį sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartinių santykių šalys, atsiradus aplinkybių, dėl kurių vienai jų ar abiem tolimesnis sutartimi prisiimtų prievolių vykdymas sutartyje nustatytomis sąlygomis tampa nepalankus, pažeidžia sutartinių santykių pusiausvyrą ir pan., turi galimybę sutartinius santykius nutraukti ar juos pakeisti. CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių taisyklė, taikytina, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Šioje normoje nurodytos aplinkybės, kurioms esant konkrečiu atveju pripažįstama, kad sutartinių prievolių pusiausvyra yra iš esmės pažeista ir vienai šaliai sutarties vykdymas yra suvaržytas. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2012).

69. Pažymėtina, kad pagal 2013 m. liepos 1 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties galiojusias Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-3 patvirtintų ieškovės įstatų nuostatas iš esmės pagrindinis ieškovės veiklos tikslas, pačiai save finansiškai išlaikant (įskaitant per kitą transportui būdingų paslaugų teikimą), buvo nuteistųjų įdarbinimas, siekiant išsaugoti ir ugdyti jų darbo įgūdžius bei parengti darbinei veiklai išėjus į laisvę. Įmonės pagrindinės veiklos tikslas nesikeitė ir kitose įmonės įstatų redakcijose. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad pagal ieškovės įstatus (atitinkamas jų redakcijas) ieškovė, atitinkamais laikotarpiais atstovaujama tuo metu vadovų pareigas ėjusių atsakovų, turėjo teisę spręsti tiek dėl atlygintinų paslaugų sutarties sudarymo, tiek jos keitimo, modifikuojant sutarties kainą, kuri buvo keičiama atsižvelgiant į kontrahentės prašymus dėl pasikeitusios padėties automobilių eksporto rinkoje. Byloje nenustatyta ir ieškovė neįrodinėjo, kad tiek sudarant, tiek keičiant, tiek vykdant sutartį buvo pažeistos imperatyviosios teisės aktų nuostatos, ar jog atsakovai buvo nesąžiningi, suinteresuoti, sprendimų (ne)priėmė, siekdami asmeninės naudos ir pan.

70. Pažymėtina, kad ieškovė Kauno apygardos teismo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo iš UAB „Tarptautiniai kontaktai“, be kita ko, buvo pareiškusi savarankišką reikalavimą tik dėl sutarties priedo Nr. 4 pripažinimo negaliojančiu, tačiau šis reikalavimas buvo atmestas. Kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-186-464/2022 panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo buvo iš dalies patenkintas, ieškinį atmetant, o kitą teismo sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2015 m. vasario 26 d. priedą Nr. 4 prie sutarties, paliko nepakeistą. Ieškovė nagrinėjamu atveju nebuvo pareiškusi savarankiškų reikalavimų nei dėl ieškovės ir UAB „Tarptautiniai kontaktai“ sudarytos sutarties, nei dėl jos neatskiriamąja (sudedamąja) dalimi esančių priedų (įskaitant sudarytų konkliudentiniais veiksmais, pakeičiant sutarties kainą) pripažinimo negaliojančiais. Sutarties priedai yra neatskiriama sutarties dalis ir galioja tol, kol galioja pati sutartis, todėl laikytina, kad paslaugų teikimo sutartis, įskaitant visus jos priedus dėl kainos modifikavimo, yra galiojanti (nenuginčyta). Byloje taip pat neįrodytos atsakovų, kaip buvusių įmonės vadovų, civilinės atsakomybės sąlygos dėl sutarties kainos (ne)modifikavimo neteisėtumo, lėmusio ieškovės įrodinėjamos žalos atsiradimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų visų atsakovų atžvilgiu.

71. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės įrodinėjimo taisykles, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir pagrįstai pripažino, jog atsakovai nepažeidė fiduciarinių pareigų. Pažymėtina, kad tiek ieškovės ieškinio, tiek apeliacinio skundo faktinis pagrindas nėra konkretizuotas, o priešingai – yra paremtas bendro ir abstraktaus pobūdžio bei neindividualizuoto atsakovų veiksmų vertinimu, nesudarančiu pagrindo taikyti atsakovams civilinę atsakomybę už ieškovės prašomą priteisti žalą.

Dėl atsakovui V. G. priteistų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

72. Ieškovė apeliaciniame skundė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui V. G. iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų 9 165,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė teigimu, priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis yra akivaizdžiai per didelis ir nepagrįstas, nes kiti dalyvaujantys byloje asmenys patyrė mažesnes bylinėjimosi išlaidas.

73. Pagal CPK 93 straipsnio 1–3 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus.

74. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

75. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis).

76. Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

77. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).

78. Taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi, nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).

79. Nustatyta, kad atsakovas V. G. pirmosios instancijos teisme patyrė 9 165,75 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį, tripliko ir baigiamosios kalbos parengimą bei atstovavimą pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 7 d., 2023 m. birželio 1 d., 2023 m. spalio 4 d., 2023 m. spalio 9 d., 2023 m. spalio 12 d., 2023 m. gruodžio 19 d., 2024 m. kovo 15 d. posėdžiuose. Atsakovas V. G. jį atstovavusiam advokatui už suteiktas paslaugas sumokėjo 2024 m. balandžio 16 d. (II ketvirtį) mokėjimo pavedimu, todėl pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2023 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 110,30 Eur.

80. Taigi, maksimali priteistina suma už atsiliepimą į ieškinį sudaro 5 275,75 Eur (2,5 x 2 110,30 Eur; Rekomendacijų 8.2 papunktis). Maksimali priteistina suma už tripliką sudaro 3 165,45 Eur (1,5 x 2 110,30 Eur; Rekomendacijų 8.3 papunktis). Maksimali priteistina suma už baigiamąją kalbą sudaro 844,12 Eur (0,4 x 2 110,30 Eur; Rekomendacijų 8.16 papunktis). Taigi, pagal Rekomendacijas vien už procesinių dokumentų parengimą maksimali priteistina 9 285,32 Eur suma yra didesnė už atsakovo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį.

81. Pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 7 d., 2023 m. birželio 1 d., 2023 m. spalio 4 d., 2023 m. spalio 9 d., 2023 m. spalio 12 d., 2023 m. gruodžio 19 d., 2024 m. kovo 15 d. posėdžiai, kuriuose dalyvavo atsakovo V. G. atstovas, žodinio proceso tvarka vyko iš viso 20 valandų, todėl maksimali priteistina suma už pasirengimą (iš viso 20 val.) ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (iš viso 20 val.) sudaro 4 220,60 Eur (2 110,30 x 0,1 x 20) (Rekomendacijų 8.19 papunktis, 9 punktas).

82. Taigi, pagal Rekomendacijas atsakovui už suteiktas teisines paslaugas maksimalus atlygintinas bylinėjimosi išlaidų dydis galėtų sudaryti iš viso 13 505,92 Eur. Atsakovo advokato suteiktos 9 165,75 Eur teisinės paslaugos yra mažesnės už Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nemažino atsakovui V. G. priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio. Pažymėtina, kad šio atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl jų dydžio ir bylos išnagrinėjimo rezultatą, yra proporcingas bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui bei atstovavimo teismo posėdžiuose trukmei, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl ieškovės akcentuojama aplinkybė, jog kiti atsakovai patyrė mažesnes bylinėjimosi išlaidas, nesudaro pagrindo mažinti atsakovui V. G. pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

83. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai nustatė ir teisingai įvertino ginčui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, pasisakė dėl šalių paaiškinimų ir pateiktų duomenų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims ir išvadas padarė, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių. Kiti ieškovės argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

84. Atsakovas A. S. prašo priteisti iš ieškovės 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovas už jam suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė 2024 m. liepos 8 d. (III ketvirtį).

85. Taigi, pagal Rekomendacijų 7 punktą taikomas 2024 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 161 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 2 809,30 Eur (1,3 x 2 161 Eur) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nemažinamas, nes jis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Taigi, atsakovui A. S. iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteisiamas 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.

86. Atsakovė V. P. pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 968 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovė už jai suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė 2024 m. liepos 10 d. (III ketvirtį).

87. Minėta, pagal Rekomendacijų 7 punktą taikomas 2024 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 161 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 2 809,30 Eur (1,3 x 2 161 Eur) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nemažinamas, nes jis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Taigi, atsakovei V. P. iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteisiamas 968 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.

88. Atsakovas A. V. pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovas už jam suteiktas teisines paslaugas dalinai atsiskaitė (sumokėjo 1 000 Eur) 2024 m. rugpjūčio 23 d. (III ketvirtį), o galutinai atsiskaitė (sumokėjo 600 Eur) 2024 m. spalio 30 d. (IV ketvirtį).

89. Taigi, pagal Rekomendacijų 7 punktą taikomas (pagal galutinio atsiskaitymo datą) 2024 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 196,40 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 2 855,32 Eur (1,3 x 2 196,40 Eur) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nemažinamas, nes jis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Taigi, atsakovui A. V. iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteisiamas 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.

90. Trečiasis asmuo K. V., kuris veikė atsakovų pusėje, prašo priteisti iš ieškovės 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Trečiasis asmuo už jam suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė 2024 m. birželio 26 d. (II ketvirtį).

91. Taigi, pagal Rekomendacijų 7 punktą taikomas 2023 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 110,30 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 2 743,39 Eur (1,3 x 2 110,30 Eur) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad trečiojo asmens prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nemažinamas, nes jis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Taigi, trečiajam asmeniui K. V. iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteisiamas 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.

92. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei nėra atlyginamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto valstybės įmonės „Mūsų amatai“ (juridinio asmens kodas 303316138) bankroto administravimui skirtų lėšų 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą atsakovui A. S. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto valstybės įmonės „Mūsų amatai“ (juridinio asmens kodas 303316138) bankroto administravimui skirtų lėšų 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą atsakovei V. P. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto valstybės įmonės „Mūsų amatai“ (juridinio asmens kodas 303316138) bankroto administravimui skirtų lėšų 1 600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą atsakovui A. V. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto valstybės įmonės „Mūsų amatai“ (juridinio asmens kodas 303316138) bankroto administravimui skirtų lėšų 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą trečiajam asmeniui K. V. (duomenys neskelbtini).