- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-22
- Bylos Nr.
- e2-12860-1184/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04278-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Miniotienė
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- T. L.
- Advokatai
- Eglė Gecevičė
- Kategorijos
institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Aurimui Bagavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui T. L. (L.) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė L. P. (toliau – ir ieškovė) prašo: 1) priteisti nustatyti nepilnamečio vaiko L. L. (L.) (toliau – ir atsakovas), gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo T. L. sūnaus L. L. išlaikymui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę uzufrukto teise tvarkyti išlaikymą priteistą iš atsakovo nepilnamečiam vaikui; 3) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimė ieškovės ir atsakovo sūnus – L. L.. Nuo 2019 m. pavasario su atsakovu nebeveda šeimyninio gyvenimo, gyvena atskirai, sūnus nuo to laiko išimtinai gyvena su ieškove, kuri sūnumi visokeriopai rūpinasi, prižiūri ir sūnus prisirišęs prie jos, jaučiasi saugiai. Atsižvelgiant į tai ir remiantis geriausiais sūnaus interesais, vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove. Dėl vaikui teiktino išlaikymo ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji dirba pagal individualią veiklą – užsiima internetine prekyba. Šia veikla užsiima tik nuo 2023 m. vasario mėn., pajamos dar labai nedidelės, svyruojančios, nestabilios. Jokių kitų darbinių pajamų negauna. Automobilio neturi. Yra įsigijusi tris mažo dydžio žemės sklypus, kuriuose vyksta statybos – statomas gyvenamasis pastatas. Patys sklypai nėra vertingi nei dydžiu, nei rinkos verte, kadangi jų paskirtis yra ta, kad ant jų ateityje stovės gyvenamasis pastatas. Tačiau statybos dar tebevyksta ir vyks ilgai, tad iš šių žemės sklypų finansinės naudos negauna jokios, jokio kito nekilnojamojo ar vertingo kilnojamojo turto neturi. Kol vedė šeimyninį gyvenimą su atsakovu, jis (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) ir uždirbdavo apie 3 200 Eur per mėnesį. Nuo 2019 m. atsakovas vaikui mokėdavo 200 Eur kas mėnesį, vėliau 2021 m. – 250 Eur, o nuo 2023 m. birželio 1 d. nebeteikia išlaikymo. Atsakovas dabar galimai dirba (duomenys neskelbtini). Jos žiniomis, atsakovas neturi kitų išlaikytinių ar sveikatos bėdų. Dėl vaiko išlaikymui patiriamų išlaidų pažymėjo, jog numatyti vaiko poreikius iki jis sulauks pilnametystės nėra lengva, tačiau nurodė, jog sūnaus L. L. poreikių tenkinimui kiekvieną mėnesį reikalinga skirti 1 028,40 Eur sumą. Atsižvelgdama į vaiko poreikius, taip pat įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, kiekvieno iš tėvų finansinį prisidėjimą prie šių poreikių tenkinimo, prašo teismo priteisti iš atsakovo sūnaus L. L. išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas, kurių dydis – 400 Eur, nuo 2023 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis prašo skirti ieškovę (el. medž. l. 1-9).
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu L. P. ieškinį palaikė pilna apimtimi, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad santuoka su atsakovu sudaryta nebuvo, tačiau su atsakovu kartu gyveno iki 2019 m. Šalims gyvenant skyriui, buvo susitarę, jog atsakovas teiks vaikui kas mėnesį po 250 Eur. Tokio išlaikymo dydį atsakovas teikė iki 2023 m. gegužės mėnesio, o jau nuo birželio mėnesio išlaikymo vaikui nebeteikia. Teigė, jog atsakovui vaikas nebėra svarbus, pats vaikas rodo iniciatyvą bendraudamas su tėvu. Tuo tarpu vaiko tėvas vaiku nesidomi, su vaiku bendravo prieš dvi savaites. Teigė, jog ji viena su vaiku gyvena nuo tada, kai vaikui sukako pusantrų metukų. Nuo šio laiko visus sprendimus, susijusius su vaiku, priima ji pati viena. Dėl vaikui pasirinktos privačios ugdymo įstaigos, teigė, jog atsakovas apie tai žinojo ir tokiam pasirinkimui neprieštaravo. Pažymėjo, jog minėtą ugdymo įstaigą pasirinko atsižvelgdama tik į geriausius vaiko interesus, kadangi vaikas yra gabus: labai gera jo atmintis, geri matematiniai įgūdžiai, nors yra gana jauno amžiaus, tačiau jau labai gerai skaito. Teigė, jog ši įstaiga puikiai patenkina ir užtikrina vaiko poreikius ir jo tinkamą visokeriopą ugdymą, suteikiama vaikui galimybė būti užimtam visą dieną, gauna papildomų būrelių paslaugas, taip pat teikiama logopedės pagalba. Nurodė, jog atsakovas sutinka, jog ji vaiko poreikiams patiria papildomų išlaidų, tačiau pats prisiimti atsakomybę dėl vaiko išlaikymo nebeprisiima. Teigė, jog šiuo metu vaikas lanko robotikos būrelį, taip pat mokykloje lanko šokių, dainavimo ir sporto būrelius. Pažymėjo, jog futbolo treniruočių, kurios nurodytos ieškinyje, vaikas nebelanko. Pažymėjo, jog nors savo vardu registruoto automobilio neturi, tačiau ji vairuoja ne savo automobilį ir todėl yra patiriamos išlaidos kurui. Ieškovė pastebėjo, jog vaikas turi tam tikrų sveikatos problemų, todėl papildomai ji patiria išlaidų pirkdama vaikui vitaminus, kurie yra geresni užsienio valstybėse, todėl juos siunčiasi iš ten. Teigė, jog vaikas regos problemų neturi, tačiau išlaidų, susijusių su priežiūros priemonėmis, ji iš tiesų kas mėnesį patiria. Teigė, jog iš atsakovo prašo vaiko išlaikymui priteisti mažesnę pinigų sumą, nei pati prisideda prie vaiko išlaikymo. Jos žiniomis atsakovas rimtesnių sveikatos problemų neturi, šiuo metu jis dirba statybų sektoriuje. Šiuo metu pati pajamų negauna, kadangi ruošiamas projektas, kuris nuo naujų metų turi startuoti internete, todėl tik po naujų metų ketina gauti pajamas. Teigė, jog šiuo metu tiek pati, tiek savo vaiką ji išlaiko iš savo santaupų.
4. Teismo posėdžio metu ieškovės L. P. atstovė advokatė Eglė Gecevičė prašė ieškinį tenkinti, iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje.
5. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovas Aurimas Bagavičius palaikė pateiktą 2023 m. spalio 4 d. išvadą dėl nepilnamečio vaiko interesų Nr. 6SD-8764 (el. medž. l. 48-49). Teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, įvertinus vaiko poreikius, prašoma suma atitinka vaiko interesus, mano, kad ieškinys turėtų būti tenkintinas visiškai.
6. Atsakovas T. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, jam apie paskirtą posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, t. y. atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti 2023 m. spalio 23 d. viešo paskelbimo būdu, šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį ir teismo posėdį įteikta atitinkamai – 2023 m. lapkričio 9 d., 2023 m. lapkričio 27 d. viešo paskelbimo būdu. Ieškovė L. P. teismo posėdyje paaiškino, kad ji su atsakovu prieš posėdį bendravo, apie paskirtą teismo posėdį jį informavo, tačiau atsakovas ir toliau byloje išlieka pasyvus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
7. Teisme ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė L. P. ir atsakovas T. L. yra nepilnamečio vaiko L. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (el. medž. l. 12). Vaikų tėvai kartu negyvena, bendro ūkio neveda nuo 2019 metų. Šalių sūnus lanko (duomenys neskelbtini) (el. medž. l. 33-36, 37, 94, 105). Vaikas lanko popamokinę veikla (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 10 d. atliktas mokėjimas už būrelį - 46,80 Eur sumai (el. medž. l. 104). Iš papildomai pateiktų duomenų matyti, jog šalių sūnus turi (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimų (el. medž. l. 97,99).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
8. Ieškovė L. P. prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas savo pozicijos neišdėstė. Atsižvelgdamas į vaiko interesus ir siekdamas užtikrinti vaiko teisę į jo gyvenimo saugumą ir stabilumą, išanalizavęs įrodymų visumą ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė rūpinasi vaiku nuo jo gimimo, ji yra sudariusi sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas, į tai, kad, pasak ieškovės, vaiko tėvas vaiku nesidomi, vaikas nebėra svarbus, taip pat įvertinus tai, kad išlaikymą teikia/teikė tik iš dalies, o nuo 2023 m. birželio 1 d. jo iš vis nebeteikia, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko L. L. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove L. P. (CK 3.168 straipsnis, 3.169 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
10. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
11. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
12. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.
13. Nustačius nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas klausimas dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo vaikui.
14. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.
15. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400,00 Eur per mėnesį. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovė teigė, jog būtiniesiems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį ieškovei reikia išleisti 1 028,40 Eur. Sūnaus išlaidas sudaro: mokykla, mokesti mokyklai – 165 Eur, mokymosi priemonės – 20 Eur, maistas – 200 Eur, rūbai, avalynė – 80 Eur, komunalinių išlaidų dalis – 60 Eur, higienos prekės – 10 Eur, transportas (kuras) – 200 Eur, laisvalaikis – 150 Eur, priežiūros priemonės – 40 Eur, vasaros atostogos, stovykla – 35 Eur, būreliai – 53,40 Eur, buičiai (kambario įrengimas) – 15 Eur.
16. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir savo pozicijos dėl teiktino išlaikymo vaikui dydžio neišreiškė. Iš ieškovės pateikto banko išrašo matyti, jog atsakovas vaiko išlaikymui į ieškovės banko sąskaitą pervedė: 2023 m. sausio 9 d. – 250 Eur, 2023 m. vasario 10 d. – 200 Eur, 2023 m. kovo 13 d. – 300 Eur, 2023 m. balandžio 13 d. – 250 Eur, 2023 m. gegužės 15 d. – 250 Eur sumas (el. medž. l. 96).
17. Vertinant nepilnamečio vaiko poreikius nustatyta, kad šalių sūnui sprendimo priėmimo metu kiek daugiau nei (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos būsto išlaikymui, tenkančios vaiko daliai (60 Eur), žinant komunalinių paslaugų kainas, yra protingo dydžio ir realios. 200 Eur išlaidų suma vaiko maistui, laikytina kiek per didelė, juolab, kad maistas namuose gaminamas bendrai. Iš bylos duomenų matyti, jog vaikas mokykloje maitinamas 3 kartus per dieną (80-85 Eur), tad akivaizdu, jog vaikui maitinantis mokykloje, vaikas atitinkamai mažiau valgo namuose, todėl pilnas maitinimas vaikui lieka tik savaitgaliais. Ieškovė nurodė 200 Eur per mėnesį sumą vaikui, reikalingą kurui vaiką vežioti į ugdymo įstaigas ir lankomus būrelius. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė savo vardu registruotos transporto priemonės neturi, teismo posėdžio metu teigė, jog vairuoja ne jai priklausantį automobilį. Iš pateikto paskaičiavimo kurui ieškovė ieškinyje nurodo, kad 1 dieną per savaitę veža vaiką į robotikos būrelį, 3 kartus per savaitę veža į futbolo būrelį ir 5 dienas veža į ugdymo įstaigą. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog vaikas futbolo būrelio nebelanko, tačiau lanko kitus būrelius mokykloje: šokių, dainavimo, sporto, tad akivaizdu, jog šiuo metu vaiko 3 kartus per savaitę nebereikia papildomai vežti į futbolo treniruotes, todėl ir išlaidos kurui bylos nagrinėjimo metu yra pakitusios (sumažėjusios). Kaip ir atitinkamai yra sumažėjusios išlaidos būreliams (CPK 185 straipsnis). Teismas šioje apimtyje pažymi, jog ieškovė nepateikė teismui jokių papildomų įrodymų apie kurui patiriamas išlaidas. Be to, vaikui augant, kinta ir vaiko norai dėl lankytinų būrelių, todėl akivaizdu, jog išlaidos kurui gali būti ir ženkliai mažesnės, gali kai kuriais laikotarpiais būti ir didesnės (CPK 185 straipsnis). Protingos ir realaus dydžio yra ir ieškovės nurodytos išlaidos higienai (juolab, ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog į šias išlaidas įskaičiavo ir vaikui perkamus lovos čiužinius, patalynę, kurią reikia dažniau keisti dėl vaiko turimų sveikatos problemų), papildomoms priemonėms, reikalingoms mokykloje. Tačiau ieškovės nurodomos priežiūros išlaidos, teismo nuomone, kiek paaukštintos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas paprastai bent keletą kartų per metus serga, jiems reikalingos ir profilaktikos priemonės, sprendžia, jog išlaidos vaistams/vitaminams ir pan. vidutiniškai per mėnesį yra/ir gali svyruoti nuo 20-40 Eur. Į bylą pateikti duomenys apie tai, kad vaikas turi sveikatos problemų su šlapimo pūsle, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog medikų skiriami vaistai vaikui yra kompensuojami. Ieškovė į bylą pateikė duomenis, jog vaikas turi problemų su dantimis, jų kariesu, tad vaikas buvo gydomas privačioje medicinos įstaigoje ir gydymas kainavo 400 Eur. Teismas pastebi, jog paprastai vaikams iki 18 metų tiek dantų profilaktika, tiek laiku atliekamas einamasis dantų gydymas gali būti atliekami poliklinikoje, kuris yra atliekamas nemokamai. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog išlaidos patiriamos vaiko laisvalaikiui kas mėnesį siekia – 150 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad vaikas yra labai aktyvus, todėl savaitgaliais nuolat keliauja, vaikui organizuoja aktyvų poilsį, o tai papildomai kainuoja. Teismas pritaria ieškovės nurodytoms aplinkybėms, jog turiningai ir aktyviai leisti laisvalaikį reikalingos papildomos išlaidos, tačiau pastebi, jog ne visos aktyvios pramogos kainuoja papildomus pinigus. Kaip pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, būna, jog jie išvyksta tiesiog pasivaikščioti miške, kas akivaizdu, papildomų išlaidų nereikalauja. Lygiai taip, kaip išlaidų nereikalauja pasivaikščiojimas parke, kur įrengtos papildomos vaikų žaidimų aikštelės ir pan.. Be to, tiek bilietai į kino filmą ar teatrą mokyklinio amžiaus vaikams yra su jiems pritaikyta nuolaida.
18. Kaip jau buvo minėta, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog papildomai vaiko poreikiams reikalinga suma kas mėnesį yra 165 Eur, kuri mokama ugdymo įstaigai (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovė teigė, jog ji atsižvelgdama į vaiko gabumus, t. y. vaikas turi labai gerą atmintį, labai geri matematiniai įgūdžiai, vaikas būdamas tokio amžiaus jau puikiai skaito, taip pat jis labai gerai dainuoja, ji nusprendė vaiką leisti į privačią ugdymo įstaigą. Teigė, jog dėl vaikui parinktos ugdymo įstaigos atsakovas neprieštaravo. Priešingų duomenų, paneigiančių šias ieškoves aplinkybes, byloje nėra (CPK 185 straipsnis).
19. Nagrinėjamu atveju teismas ieškovės nurodytas sumas vertina atsižvelgdamas į protingumo kriterijų, išlaidų būtinumą, realumą. Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant ne tik į atsakovo, bet ir teikti išlaikymą vaikui pareigą turinčios ieškovės finansines galimybes. Teismas sprendžia, kad šalys vaiko išlaikymui turi skirti ne mažiau kaip 705 Eur per mėnesį. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.).
20. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vertinama tėvų turtinė padėtis, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas, kaip minėta, turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018; ir kt.).
21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).
22. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; ir kt.).
23. Pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Minėta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
24. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog šiuo metu tiek ieškovė, tiek atsakovas verčiasi individualia veikla, abu darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovui būtų nustatytas nedarbingumo lygis ar turėtų sveikatos problemų. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog šiuo metu pati pajamų negauna, kadangi ruošiamas projektas, kuris nuo naujų metų turi startuoti internete, todėl tik po naujų metų ketina gauti pajamas. Teigė, jog šiuo metu tiek pati, tiek savo vaiką ji išlaiko iš savo santaupų. Dėl atsakovo gaunamų mėnesinių pajamų nežino, tik žino, jog atsakovas dirba statybų sektoriuje ir didesnių sveikatos problemų, kurios ribotų jo darbingumą, atsakovas neturi. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog iki ieškovei kreipiantis į teismą, atsakovas vaiku rūpinosi ir iki 2023 m. birželio mėnesio vaikui kas mėnesį teikė vidutiniškai po 250 Eur dydžio išlaikymą. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog atsakovas yra pajėgus savo nepilnamečiam vaikui teikti ne mažesnį nei 250 Eur išlaikymą. Pastebėtina, jog kadangi nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, remiantis teismų praktikos išaiškinimais, jai tenka didesnis nepilnamečio vaiko kasdienio materialinio aprūpinimo užtikrinimas.
25. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (el. medž. l. 71-73), atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (el. medž. l. 70). Tiek ieškovė, tiek atsakovas registruoto kilnojamojo turto neturi (el. medž. l. 66, 67). Ieškovė nuo 2023 m. vasario 22 d., o atsakovas nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą (el. medž. l. 68, 69). Byloje nėra duomenų apie šalių sveikatos problemas, dėl kurių būtų sumažintas jų darbingumas ir dėl kurių jos negalėtų dirbti ir gauti pakankamas pajamas vaikui išlaikyti. Duomenų, kad ieškovė ir atsakovas turi dar kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, byloje nėra. Vertinant šalių turtinę padėtį, akivaizdu, jog turtinė padėtis ieškovės yra kiek geresnė, nei atsakovo (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė prie vaiko poreikių tenkinimo turi prisidėti mažesne dalimi, pagrindo nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo teismas nenustatė.
26. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 840 Eur (633,00 Eur atskaičius mokesčius, kas sudarytų po 316,50 Eur iš kiekvieno iš tėvų) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 85,75 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui.
27. Be to, kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas ir šiandieną laikytina minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA), kuri šiuo metu atskaičius mokesčius sudaro 633 Eur, nuo 2024 m. sausio mėnesio MMA didės 10 proc. iki 924 Eur (neatskaičius mokesčių). Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
28. Kasacinis teismas taip pat suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020; 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020; kt.). Taigi šiuo atveju bendra valstybės mokamos vaikui išmokos suma yra 85,75 Eur. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, šalių teiktinas išlaikymas vaikui mažintinas šia suma.
29. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, įvertinęs vaiko, kuriam turi būti teikiamas išlaikymas, amžių bei poreikius, į pastaruoju metu kylančią infliaciją, taip atsižvelgiant į tai, jog vaikui ūgtelėjus gali atsirasti ir naujų papildomų išlaidų, taip pat gali šiuo metu esančios papildomos išlaidos ir pasikeisti/pasibaigti, taip pat ir į vaiko interesams taikomą prioritetą, teismas sprendžia, jog ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies. Ieškovė išlaikymą prašo priteisti nuo 2023 m. birželio 1 d., t. y. nuo to mėnesio, kuomet atsakovas išlaikymo vaikui nebeteikia. CK 3.200 straipsnyje numatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsižvelgiant į tai, jog poreikis vaiko išlaikymui atsirado būtent nuo 2023 m. birželio 1 d., kuomet atsakovas vaikui išlaikymo visiškai nebeteikia, todėl iš atsakovo nepilnamečiam vaikui L. L. priteistinas 310,00 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį ne nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2023 m. rugsėjo 14 d.), tačiau konkrečiai nuo 2023 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, tėvų galimybėms ir pastangoms, nepažeis socialinio teisingumo (CPK 178, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
30. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė L. P. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
31. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
33. Ieškovė L. P. yra atleista pagal įstatymą nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ieškinio dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo) CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, bei sumokėjo 109,00 Eur žyminį mokestį už kitą neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Be to, ieškovė iki teismui pateikiant ieškinį naudojosi mediatorės R. V. paslaugomis, todėl patyrė 50 Eur išlaidų už pasinaudojimą mediacijos procesu bei byloje jos interesus atstovavo advokatė Eglė Gecevičė, todėl susidarė 1 475 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (el. medž. l. 27-28, 29-32, 83-90). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, sudėtingumą, į tai, kad buvo paruoštas ieškinys, renkami įrodymai, ieškovė atstovaujanti atstovės dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, jos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis, be to, jų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio.
34. Kadangi ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas visiškai, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 109,00 Eur žyminis mokestis. Sprendžiant priteistino žyminio mokesčio dydį valstybei, nuo kurio ieškovė buvo atleista, žyminio mokesčio suma, skaičiuotina nuo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio priteisimo 310,00 Eur, o tai sudaro 84,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte), todėl iš atsakovo priteistinas valstybei 84,00 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
35. Kaip jau minėta sprendimo 33 punkte, ieškovė papildomai naudojosi mediatorės ir advokato teikiamomis paslaugomis ir patyrė viso 1 525 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies 88,75 (proc.) (gyvenamosios vietos nustatymas (50 proc. viso ieškinio), prašė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį priteisti 400 Eur, o priteista – 310 Eur (310 Eur * 50 proc./400 Eur), proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo priteistina ieškovei 1 353,44 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
36. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 13,28 Eur, iš jų 11,79 Eur tenka mokėti atsakovui ir 1,49 Eur ieškovei. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos tik iš atsakovo, nes iš ieškovės priteistina dalis neviršija minimalios priteistinos 5,00 Eur dydžio sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
37. Atsakovo T. L. (L.) gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, todėl teismo sprendimas atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nepilnamečio vaiko L. L. (L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo T. L. (L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui L. L. (L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 310 Eur (tris šimtus dešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2023 m. birželio 1 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti uzufrukto teisę ieškovei L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkyti nepilnamečio vaiko L. L. (L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamas išlaikymo lėšas.
Priteisti iš atsakovo T. L. (L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 109,00 Eur (vieno šimto devynių eurų) žyminį mokestį ir kitas 1 353,44 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt trijų eurų 44 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo T. L. (L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 95,79 Eur (devyniasdešimt penkių eurų 79 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei (žyminis mokestis bei išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu), jas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimą atsakovui T. L. (L.) įteikti per 3 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbiant tokį pranešimą:
„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2023 m. gruodžio 22 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-12860-1184/2023, iškeltoje pagal ieškovės L. P., gim. (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui T. L. (L.), gim. (duomenys neskelbtini), dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsakovo T. L. (L.), gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas jam įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Informacijos teirautis tel. (8 41) 421 434“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.