Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „AQUA VILNIUS“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) Milnata bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsakovei UAB Milnata iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta M. B.. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 29 d.

2. Nemokumo administratorei 2024 m. sausio 16 d. kreipusis į teismą su prašymu patvirtinti BUAB Milnata kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, bendrai 128 459,35 Eur sumai, netvirtinant kreditorės UAB „AQUA VILNIUS“ (toliau – ir kreditorė, bendrovė) kreditorinio reikalavimo dalies 25 000 Eur sumai, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtino neginčijamą BUAB Milnata kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, be kita ko atsakovės kreditorės UAB „AQUA VILNIUS“ 25 000 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą civilinę bylą.

3. Nemokumo administratorė ginčija dalį kreditorės UAB „AQUA VILNIUS“ pareikšto 35 856,32 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo, t. y. ginčija 25 000 Eur reikalavimo sumą. Nemokumo administratorė nurodo, kad minėta 25 000 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo suma, kreditorės nurodyta kaip jos patirtos reputacinės žalos atlyginimo suma, yra niekuo nepagrįsta, tik kreditorės nuomone ir jos išrašyta PVM sąskaita faktūra, kartu atkreipia dėmesį, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas ir šiuo atveju kreditorės vienašališkai išrašyta PVM sąskaita faktūra nesukuria prievolės šią sąskaitą apmokėti.

6. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis).

7. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir/arba teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

Motyvuojamoji dalis

8. Teismas pažymi, kad viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutavusios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus kreditorinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Vadinasi, kreditoriaus reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais.

9. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

10. Nagrinėjamu atveju UAB „AQUA VILNIUS“ savo 25 000 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB Milnata grindžia 2023 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaita faktūra Serija AQVE Nr. 7705, išrašyta už dalykinės reputacijos sugadinimą. Vertinant tokio reikalavimo pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką vien PVM sąskaitos faktūros išrašymo ir įtraukimo į apskaitą fakto nepakanka prievolei tokią PVM sąskaitą faktūrą apmokėti konstatuoti.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020, 32, 33 punktai).

12. Taigi PVM sąskaitos faktūros įrašymas gali būti siejamas su tam tikrų prekių ar paslaugų suteikimu, tačiau dėl dalykinės reputacijos sugadinimo patirta žala, nuostoliai, nėra PVM objektas, todėl sutiktina su BUAB Milnata nemokumo administratorės nuomone, jog šiuo atveju kreditorė neturėjo jokio teisinio pagrindo PVM sąskaitai faktūrai išrašyti, o tokios sąskaitos išrašymas savaime nepagrindžia kreditorės reikalavimo pagrįstumo.

13. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismų praktikoje dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020). Taigi sprendžiant pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumą įrodinėjimo našta tenka tokį reikalavimą pareiškusiam asmeniui – kreditoriui, taip pat kreditoriui tenka rizika dėl pasirinkto teisių gynimo būdo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

14. Kartu kasacinio teismo yra ne kartą išaiškinta, jog asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje privalo nurodyti tik tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirinkti teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), teisinio ieškinio pagrindo nurodymas nėra privalomas, nes tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-103-378/2017, 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo teises gina prašydama žalos, patirtos dėl dalykinės reputacijos sugadinimo, priteisimo. Ieškinyje ieškovė nenurodė teisinio savo reikalavimo pagrindo, tačiau iš išdėstytų faktinių aplinkybių matyti, kad žala yra grindžiama prarastu kontrahentų pasitikėjimu dėl laiku neįvykdytų prievolių, darbuotojų atleidimu ir veiklos sustabdymu, kuriuos, anot kreditorės, sąlygojo BUAB Milnata neteisėti veiksmai, kuomet pastaroji laiku neatsiskaitė už jai parduotas prekes.

16. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, taip pat paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. Priklausomai nuo to, ar asmens teisės buvo pažeistos žinios ar nuomonės paskleidimu, jos ginamos atitinkamai pagal CK 2.24 straipsnio ar CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikant civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-247-701/2020, 36 ir 52 punktai).

17. Byloje nenustatyta, kad BUAB Milnata paskleistų kokius duomenis (žinias ar nuomonę apie kreditorę) ir tokių aplinkybių nenurodo ir neįrodinėja pati kreditorė, todėl dalykinės reputacijos gynimui taikytinas teisinis reguliavimas ir deliktinės atsakomybės taikymas šiuo atveju nėra aktualus.

18. Iš kreditorės išdėstytų faktinių aplinkybių matyti, jog prašoma priteisti žala kildinama iš sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, t. y. dėl neatsiskaitymo už parduotas prekes. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir ką pripažįsta pati kreditorė, dėl minėtų netinkamai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų patirtų nuostolių atlyginimo priteisimo kreditorė kreipėsi į teismą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11777-1125/2023 jai iš BUAB Milnata buvo priteistos 8 676,86 Eur skola ir 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos. Iš pareiškimo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo spręstina, jog prašymu dėl 25 000 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kreditorė prašo papildomų nuostolių atlyginimo dėl civilinėje byloje Nr. e2-11777-1125/2023 konstatuotų neteisėtų veiksmų – neatsiskaitymo pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 22/11/30.

19. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), kurie nebūtų patirti, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kreditorė nurodė, jog 25 000 žalą paskaičiavo, įvertinusi darbuotojų atleidimą (kaitą), su mokėjimo už suteiktas prekes atidėjimo panaikinimu susijusius nepatogumus ir veiklos sustabdymą, bei atsirandančių netesybų skaičiavimą. Tačiau jokių rašytinių ar kitų įrodymų, pagrindžiančių nurodytas faktines aplinkybes dėl darbuotojų atleidimo (kaitos), veiklos sustabdymo, taip pat konkrečių – 25 000 Eur nuostolių patyrimo, kreditorė nepateikė, todėl neįrodė.

20. Be to, pažymėtina, jog pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Nagrinėjamu atveju kreditorė nepateikė pakankamų įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, jog BUAB Milnata savalaikis neatsiskaitymas už prekes lėmė kreditorės nurodytas pasekmes, t. y. tai, jog būtent dėl BUAB Milnata savalaikio neatsiskaitymo pagal sutartį kreditorė negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų kiltiems kreditoriams ir privalėjo sustabdyti savo veiklos vykdymą. Pažymėtina, jog pati kreditorė pareiškime nurodo, kad šiuo metu jos skolos tiekėjams sudaro 97 631,63 Eur. Įvertinus tai, jog BUAB Milnata skola pagal sutartį sudarė tik 8 676,86 Eur, teismas vertina mažai tikėtinu, jog šios sumos nesumokėjimas lėmė beveik 100 000 Eur įsiskolinimo tiekėjams susidarymą. Kartu pažymėtina, jog iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad kreditorės kontrahentas UAB R.O. Optimalūs sprendimai tik 2023 m. lapkričio 1 d. pranešimu panaikino kreditorei atsikaitymo atidėjimą, kai tuo tarpu PVM sąskaitą faktūrą dėl 25 000 Eur žalos atlyginimo BUAB Milnata kreditorė išrašė jau 2023 m. rugsėjo 20 d. Apie tokios žalos patyrimą 2023 m. rugsėjo 20 d., bei tai, kad jos atsiradimas priežastiniu ryšiu būtų susijęs su 8 676,86 Eur sutartinės skolos neapmokėjimu, kreditorė jokių įrodymų į bylą nepateikė.

21. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visetą, daro išvadą, jog kreditorė UAB „AQUA VILNIUS“ neįvykdė pareigos leistinais ir pakankamais įrodymais pagrįsti BUAB Milnata sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų dėl 25 000 Eur žalos priteisimo, todėl sprendžia, jog nėra pagrindo patvirtinti kreditorės prašomą 25 000 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB Milnata bankroto byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41–42 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, teismas

nutaria:

UAB „AQUA VILNIUS“ prašymo dėl 25 000 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.