Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-30 · Civilinė byla Nr. e2A-1374-803/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-02-28Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-06-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
e2A-1374-803/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34422-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas
Ieškovas
viešosios įstaigos Būsto energijos taupymo agentūra
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1374-803/2020Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34422-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ingos Staknienės ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Būsto energijos taupymo agentūra ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Vilnius (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“) dėl valstybės lėšų grąžinimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Būsto energijos taupymo agentūra kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Mano Būstas Vilnius 14 901,08 Eur valstybės paramos lėšų bei 1 760,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė ieškinį grindė galiojusiomis Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725, 26 punktu, kuriame numatyta, kad projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos kompensuojamos nuo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo rengti projektą priėmimo dienos iki statybos užbaigimo akto surašymo dienos, tačiau ne ilgiau kaip 3 metus; Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos sudaro lėšos už Taisyklių 5 punkte nurodytų bendrojo naudojimo objektų valdytojo pareigų vykdymą.

2. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl valstybės paramos lėšų sugrąžinimo įgyvendinant valstybės paramos projektą. Parama teikta daugiabučiams namams (duomenys neskelbtini), modernizuoti. Projekto administratorė buvo atsakovė UAB Mano Būstas Vilnius. Ieškovė paaiškino, kad 2017 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą Nr. (4)-B2-801 dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo. Aplinkybės, susijusios su daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) projektu buvo aiškinamos Vilniaus apygardos administraciniame teisme (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3852-764/2017). Teismas nusprendė atsakovės skundą atmesti kaip nepagrįstą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-915-662/2019, atsakovės apeliacinį skundą taip pat atmetė. Butų ir kitų patalpų savininkams buvo teikiama valstybės parama: 8 585,78 Eur (projektui ar jo dalies parengimui) ir 2 539,05 Eur (projekto įgyvendinimo administravimui). Atsakovė buvo informuota dėl permokėtų lėšų 11 124,83 Eurų sumos (8 585,78 + 2 539,05) sugrąžinimo per 3 mėn., tačiau atsakovė šios sumos (11 124,83 Eur) negrąžino.

3. Ieškovė paaiškino, kad atsakovė, kaip projekto administratorė, taip pat administravo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projektą. Ieškovė 2015 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. B3-1-172 išmokėjo 403,01 Eur paramos Projekto ar jo dalies parengimui kompensuoti, o 2015 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. B3-1-173, 2015 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. B3-1-2004 ir 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. B3-1-4028 atitinkamai išmokėjo 1 948,41 Eur, 927,93 Eur ir 496,90 Eur. Iš viso daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimo išlaidoms, pagal atsakovės prašymus buvo išmokėti 3 776,25 Eurai (3 373,24 + 403,01).

4. Ieškovė nustačiusi, kad namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projektas Nr. VIJ 0220 nebuvo įgyvendintas per Taisyklių 6 punkte nustatytą terminą, vadovaudamasi Taisyklių 85 punktu, kreipėsi į projekto administratorę su reikalavimu grąžinti 403,01 Eur išmokėtą valstybės paramą projekto ar jos dalies parengimo išlaidoms kompensuoti ir 3 373,24 Eur paramą projekto įgyvendinimo administravimo išlaidoms apmokėti. Ieškovė 2017 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą Nr. (4)-B2-5764 dėl valstybės paramos lėšų sugrąžinimo iš projekto administratorės UAB Mano Būstas Vilnius.

5. Ieškovė pažymėjo, kad 2013 m. liepos 10 d. ir 2014 m. vasario 19 d. protokoliniais sprendimais namų savininkai projekto administratorei UAB Mano Būstas Vilnius suteikė įgaliojimus atstovauti gyventojus, atliekant visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, susijusius su projekto įgyvendinimu, todėl šių sprendimų pagrindu tarp šalių yra susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, o tarp atsakovės ir ieškovės administraciniai teisiniai santykiai. Ieškovė valstybės paramą namų savininkams teikė per projekto administratorę, todėl projektų administratorė, o ne namų gyventojai, turi pareigą grąžinti permokėtą paramos sumą.

Atsiliepimas

6. Atsakovė UAB Mano Būstas Vilnius prašė ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Dėl namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, atsakovė nurodė, kad namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai 2010 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje. 2010 m. birželio 17 d. vykusio susirinkimo metu projekto parengimo ir įgyvendinimo administravimas, finansavimo organizavimas buvo pavestas atsakovei, kurią gyventojai pasirinko priimdami sprendimą dalyvauti namo modernizavime. UAB Mano Būstas Vilnius buvo įgaliota gyventojų vardu atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, susijusius su projekto įgyvendinimu. 2010 m. birželio 1 d. UAB Mano Būstas Vilnius ir AB „City Service“ sudarė Namo Investicijų plano pirkimo sutartį Nr. 10-06-79. 2013 m. vasario 25 d. gyventojų dauguma balsuodami raštu patvirtino Investicijų planą. 2013 m. birželio 7 d. atsakovė ir UAB „Sunsolis“ sudarė Namo techninio – darbo projekto ruošimo sutartį. 2015 m. Namo techninis – darbo projektas buvo atliktas ir gautas statybos leidimas. 2015 m. kovo 10 d. ir 2015 m. balandžio 1 d. vyko rangos darbų pirkimo konkursai skelbti per CPO, tačiau rangovų nusipirkti nepavyko, negautas nė vienas pasiūlymas. 2015 m. gegužės 14 d. vyko rangos darbų pirkimo konkursas, gautas vienintelis pasiūlymas kuris buvo atmestas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų reikalavimų. Dėl šių priežasčių atsakovė, vadovaudamasi Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-677 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – Tvarkos aprašas) 9 punktu, kreipėsi į ieškovę pritarti Namo Investicijų plano tikslinimo paslaugų pirkimui ir leisti pirkti Investicijų plano tikslinimo paslaugas iš to paties tiekėjo – AB „City Service“. Gavę ieškovės pritarimą, buvo kreiptasi į AB „City Service“, tačiau buvo gautas atsisakymas sudaryti investicijų plano tikslinimo sutartį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kadangi investicijų plano tikslinimo sutartį sudaryti nepavyko, dėl ko reikėjo organizuoti naują pirkimą, namo atnaujinimo programos išlaidoms gerokai padidėjus, gyventojų sprendimu namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimas ir vykdymas buvo nutrauktas.

7. Dėl namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, atsakovė nurodė, kad namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai 2013 m. gegužės 17 d. priėmė sprendimą dėl dalyvavimo daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Šio vykusio susirinkimo metu projekto parengimo ir įgyvendinimo administravimas, finansavimo organizavimas buvo pavestas atsakovei, kurią gyventojai pasirinko priimdami sprendimą dalyvauti namo modernizavime. Atsakovė buvo įgaliota gyventojų vardu atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, susijusius su projekto įgyvendinimu. 2013 metais projekto administratorė organizavo investicinio plano rengimo pirkimą, pirkimą suderinus su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra. Daugiabučio gyvenamojo namo gyventojams susirinkimo metu patvirtinus investicinį planą ir gavus ieškovės pritarimą, atsakovė, vadovaudamasi nuo 2014 m. liepos 16 d. iki 2014 m. gruodžio 3 d. organizavo 6 rangos darbų su projektavimu pirkimo konkursus, tačiau rangovų nusipirkti nepavyko, kadangi gauti pasiūlymai ženkliai viršijo investicijų plane rangos darbams su projektavimu numatytą pinigų sumą, arba rangovų nusipirkti nepavyko, kadangi nebuvo gautas nė vienas pasiūlymas. Dėl šių priežasčių atsakovė kreipėsi į ieškovę pritarti Namo Investicijų plano tikslinimo paslaugų pirkimui ir leisti pirkti Investicijų plano tikslinimo paslaugas iš to paties tiekėjo – UAB „AF-Consult“. Gavę ieškovės pritarimą, buvo pasirašyta su UAB „AF-Consult“ investicijų plano tikslinimo sutartis. Patikslinus investicijų planą ir jį suderinus su ieškove, patikslintas investicijų planas buvo pateiktas tvirtinti gyventojams 2015 m. liepos 3 d. ir 2015 m. rugpjūčio 21 d. vykusių susirinkimų metu, tačiau gyventojų daugumos pritarimas nei vieno susirinkimo metu nebuvo gautas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kad namo atnaujinimo programos išlaidos gerokai padidėjo, gyventojų sprendimu namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimas ir vykdymas buvo nutrauktas.

8. Atsakovė pažymėjo, kad tinkamai vykdė jai pavestas funkcijas, susijusias su projektų administravimu – organizavo gyventojų susirinkimus ir balsavimus, rangos darbų pirkimus, projekto įgyvendinimo metu buvo kreiptasi į elektros, vandens bei šilumos tiekėjus dėl namų bendrasavininkų įsiskolinimo ir vykdomi kiti veiksmai, susiję su tinkamu administravimu. Projekto administratorei buvo mokamas administravimo mokestis būtent už tai, kad gyventojų naudai buvo atliekami šie pagrindiniai veiksmai – organizuojamas investicijų projekto parengimas ir įgyvendinimas: projektavimo ir rangos darbų pirkimas, investicijų projektui įgyvendinti surinktų ir skolintų lėšų apskaita ir tvarkymas, valstybės paramos lėšų panaudojimas, rangos ir kredito sutarčių sudarymas, butų ir kitų patalpų savininkų priimtų kitų sprendimų, susijusių su investicijų projektu, įgyvendinimas. Vadovaujantis Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725, butų ir kitų patalpų savininkams buvo teikiama valstybės parama projekto įgyvendinimo administravimui apmokėti. Kadangi per nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo įgyvendintas, ieškovė priėmė sprendimą dėl permokėtų lėšų susigrąžinimo iš projektų administratorės. Ieškovė laikosi jokiais teisiniais argumentais negrindžiamos pozicijos, kad už paramą, kuri buvo suteikta butų ir kitų patalpų savininkams, kompensuojant projekto administravimo išlaidas, turi atlyginti ne paramos gavėjai, o tinkamai ir laiku savo pareigas vykęs projekto administratorius. Atsakovės nuomone, toks sprendimas yra visiškai nepagrįstas, pažeidžiantis atsakovės, kaip projekto administratorės, interesus. Atsakovės nuomone, ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes valstybės paramą, kurią ieškovė siekia susigrąžinti, gavo ne atsakovė, o namo bendrasavininkai, be to, permokėtos lėšos gautos ne dėl atsakovės pateiktų klaidingų duomenų, arba kitų aplinkybių buvo išmokėta per didelė valstybės parama (Taisyklių 85 p.).

9. Atsakovės nuomone, namų atnaujinimo (modernizavimo) projektai nebuvo įgyvendinti dėl objektyvių priežasčių, bet ieškovė, priimdama skundžiamą sprendimą, nevertino šių aplinkybių, jų neanalizavo, nenurodė jokių motyvų akte, tokių būdu pažeisdama ir kitas teisės aktų normas, reglamentuojančias individualaus administracinio akto turinį ir formą.

Atsiliepimas

10. Atsakovė nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje buvo priimta nutartis, kuria buvo patenkintas projekto administratorės UAB „Jūros būstas“ apeliacinis skundas ir panaikintas VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros sprendimas grąžinti permokėtas lėšas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1161-624/2019).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės ieškovei 14 901,08 Eur valstybės paramos lėšų, 335 Eur žyminio mokesčio, 1425 Eur advokato išlaidų.

12. Teismas nustatė, kad ieškovė VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra pervedė atsakovei UAB Mano Būstas Vilnius arba atsakovės nurodytai bendrovei pinigines lėšas daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projektams įgyvendinti. Tarp šalių ginčo dėl paramai skirtų piniginių lėšų grąžinimo dydžio ir paramos skyrimo procedūros teisėtumo nėra. Tarp šalių kilo ginčas dėl piniginių lėšų, skirtų atnaujinimo (modernizavimo) projektams sugrąžinimo, neįgyvendinus nustatytu terminu projekto. Ieškovė 2017 m. spalio 7 d. raštu pareikalavo per 3 mėnesius, kad atsakovė sugrąžintų 3373,24 Eur piniginių lėšų, skirtų administravimo išlaidoms padengti ir 403,01 Eur skirtų projekto parengimo ar vykdymo priežiūros išlaidų grąžinimo, išmokėtų namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projektams įgyvendinti. 2017 m. vasario 2 d. raštu ieškovė pareikalavo, kad atsakovė per 3 mėnesius sugrąžintų 2539,05 Eur piniginių lėšų, skirtų administravimo išlaidoms padengti ir 8585,78 Eur, skirtų projekto parengimo išlaidų grąžinimo, išmokėtų namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti.

13. Teismas sprendė, kad parama daugiabučiams namams (duomenys neskelbtini) atnaujinti (modernizuoti) buvo teikiama projekto administratorei UAB „Naujamiesčio būstas“. UAB Mano Būstas Vilnius (buvęs pavadinimas UAB „Naujamiesčio būstas“) pradėjo daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projekto ar jo dalies parengimą bei įgyvendinimo projekto administravimą, patirdama išlaidas, kurias atsakovei nustatyta tvarka kompensavo ieškovė, administruodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą, suteikdama valstybės paramą iš valstybės biudžeto lėšų. Namų atnaujinimo (modernizavimo) projektai nebuvo įgyvendinti per teisės aktuose įtvirtintą terminą ir (ar) neįvykdytos teisės aktuose įtvirtintos paramos gavimo sąlygos (nepasiektas projekto įgyvendinimo tikslas).

14. Teismas nurodė, kad valstybės paramos suteikimo atsakovei momentu 2015 metais galiojo Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725, kurių 26 punkte numatyta, kad Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos kompensuojamos nuo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo rengti projektą priėmimo dienos iki statybos užbaigimo akto surašymo dienos, tačiau ne ilgiau kaip 3 metus; Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos sudaro lėšos už Taisyklių 5 p. nurodytų bendrojo naudojimo objektų valdytojo pareigų vykdymą. Taisyklių 85 p. taip pat nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad Projekto administratorius teisei į valstybės paramą ir valstybės paramos dydžiui nustatyti pateikė klaidingus duomenis, arba kitų aplinkybių, dėl kurių išmokėta per didelė valstybės parama (išskyrus lengvatinius kreditus), arba valstybės parama negalėjo būti suteikta, arba butų ir kitų patalpų savininkai, vykdantys ūkinę veiklą atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio namo nuosavybės teise priklausančiame bute ar kitose patalpose, neinformavo Projekto administratoriaus apie nuosavybės teise jiems priklausančiuose butuose ir kitose patalpose jų vykdomą ūkinę veiklą arba pateikė klaidingą informaciją, arba savivaldybė, įstatymų nustatyta tvarka privatizavusi (perleidusi) nuosavybės teise valdomas gyvenamąsias patalpas, apie šį faktą neinformavo Agentūros ir dėl to valstybės parama kreditui ir palūkanų įmokoms sumokėti nuo šių gyvenamųjų patalpų privatizavimo (perleidimo) dienos išmokėta neteisėtai, arba projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir (ar) neįvykdytos Taisyklių 2 p. nustatytos sąlygos, Agentūra priima sprendimą dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo.

15. Teismas sprendė ieškinį tenkinti, nes atsakovė administravo pinigines lėšas, gautas iš VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra, skirtas atnaujinimo (modernizavimo) projektams įgyvendinti. Teismas pažymėjo, kad namų (duomenys neskelbtini) butų ir patalpų savininkai nevaldė ir nedisponavo gautomis lėšomis, skirtomis atnaujinimo (modernizavimo) projektams įgyvendinti. Pinigai namų (duomenys neskelbtini) modernizavimo projektams įgyvendinti buvo pervedami į UAB Mano Būstas Vilnius (buvęs pavadinimas UAB „Naujamiesčio būstas“) sąskaitą arba į atsakovės nurodytą sąskaitą. Projekto administratoriaus, tai yra atsakovės paskyrimas yra viena iš sąlygų, be kurios projektas negali būti įgyvendinamas ir valstybės parama tokiu atveju neteikiama. Ieškovės tiesioginiai santykiai su daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkais nesieja, todėl pastarieji negali būti atsakovais byloje. Tarp gyvenamojo namo buto ir kitų patalpų savininkų ir UAB „Naujamiesčio būstas“ yra susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai. Valstybės parama gali būti teikiama tik įgyvendinantiems projektą ir įgyvendinus projektą, t. y. parama yra tikslinė ir neatsiejamai susieta su projekto įgyvendinimu. Jei projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatyta projekto įgyvendinimo laikotarpį ir neįvykdytos Taisyklių nustatytos sąlygos, Agentūros sprendimas įpareigoti projekto administratorių gražinti valstybės parama yra pagristas ir teisėtas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis adm. byloje Nr. eA-2709-662/2018; 2019-03-07 d. nutartis adm.byloje Nr. eA-915-662/2019).

16. Teismas nesutiko su atsakovės motyvu, kad nagrinėjamoje byloje prejudicinę galią turi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1161-624/2019, nes nagrinėjamos bylos ir atsakovės nurodytos administracinės bylos faktinės bylos aplinkybės skiriasi, vėlesnėse to paties teismo nutartyse buvo konstatuojama, kad permokėtos lėšos turi būti susigrąžinamos iš projekto administratoriaus, o ne iš namo butų ar kitų patalpų savininkų.

17. Ieškinį patenkinęs visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, priteisė iš atsakovės ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 1425 Eur už advokato paslaugas ir 335 Eur žyminio mokesčio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

18. Atsakovė UAB Mano Būstas Vilnius pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimo, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

18.1. namų atnaujinimo (modernizavimo) projektą įgyvendina bendraturčiai, o projekto administratorius tik organizuoja jo įgyvendinimą, vykdo bendraturčių teisėtus sprendimus. Dėl paramos suteikimo apeliantė kreipėsi kaip bendraturčių atstovė, kadangi tokia yra teisės aktuose numatyta tvarka. Taisyklės nenumato teisės namų bendraturčiams atskirai kreiptis dėl paramos suteikimo, tą atlikti jie įgalioja projekto administratorių;

18.2. Taisyklės aiškiai ir nedviprasmiškai numato, jog visais atvejais projektą įgyvendina, už atliktus darbus apmoka ir valstybės paramą gauna būtent namo butų ir kitų patalpų savininkai, o projekto administratorius tik organizuoja visus darbus ir už suteiktas paslaugas tiek projekto administratorius, tiek projekto rengėjas gauna atlyginimą;

18.3. tarp ieškovės ir namo butų ir kitų patalpų savininkų taip pat yra susiklostę administraciniai teisiniai santykiai, kuriuose apeliantė veikė tik kaip tarpininkas. Teismui priėmus sprendimą apeliantei grąžinti valstybės išmokėtas sumas, kuri yra valstybės parama gyventojams, yra pažeista Taisyklėse (38 p.) įtvirtinta teisė gauti projekto administravimo mokestį, kurį gauti apeliantė turi teisę įvykdžiusi Taisyklių 5 p. numatytus įsipareigojimus. Pagal teismo sprendimą apeliantė turėtų taip pat grąžinti sumas, kurios buvo pervestos tiesiogiai techninio darbo projekto rengėjui. Apeliantei grąžinus gautą apmokėjimą už suteiktas paslaugas bei sumas už techninį darbo projektą, butų ir kitų patalpų savininkai nepagrįstai praturtėtų, kadangi apeliantės suteiktomis paslaugomis bus pasinaudoję ir techninį darbo projektą nuosavybėn gautų nemokamai;

18.4. teismo argumentai, kad valstybės paramą privalo grąžinti apeliantė, nes (i) ji kreipėsi į ieškovę dėl tokios paramos suteikimo, (ii) į jos sąskaitą buvo pervėstos lėšos – yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi, kadangi į apeliantė sąskaitą buvo pervestos lėšos tik už projekto administravimą, tuo tarpu už parengtą projektą ieškovė lėšas pervedė tiesiogiai projekto rengėjui;

18.5. teismas visapusiškai neišnagrinėjo visų byloje esančių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, neįvertino faktinės situacijos, kas iš esmės nulėmė nepagrįsto pranašumo ieškovei suteikimą, neteisingų išvadų priėjimą bei neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą;

18.6. teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, nes teismas traktavo tarp apeliantės ir gyventojų susiklosčiusius santykius kaip sutartinius teisinius santykius ir nurodė, jog apeliantė turi prisiimti sutartinius įsipareigojimus. Akivaizdu, jog teismas net nenustatinėjo, ar tikrai tarp šalių buvo sudaryta sutartis ir kokius sutartinius įsipareigojimus buvo prisiėmusi apeliantė;

18.7. teismas netinkamai aiškindamas ir taikydamas teisės aktų nuostatas, neteisingai ir nepagrįstai sprendime konstatavo, jog dėl permokėtų lėšų turi būti kreipiamasi į projekto administratorių, o projekto administratoriui manant, jog su juo turi būti atsiskaityta už vykdant pavedimą atliktus veiksmus, tokio atlyginimo gali atitinkamai reikalauti iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, davusių jam tokį pavedimą. Projekto administratorius pats nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl jo finansavimo būdo, jis tik vykdo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus. Parama suteikiama modernizuojamo daugiabučio namo savininkams, o apeliantė, būdama investicinio projekto administratorė, atstovauja savininkams santykiuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose (bankais, rangovais ir kt.), t. y., išoriniuose santykiuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2013, kurioje buvo sprendžiamas klausimas, ar daugiabučio namo savininkų bendrija yra tinkamas atsakovas byloje, kurioje kredito įstaiga reiškia reikalavimą priteisti negrąžintą kreditą, suteiktą daugiabučio namo renovacijai aiškiai nurodė, jog namo administratorius tik atstovauja gyventojų interesus, tačiau nėra atsakingas už gyventojų asmenines prievoles – šiuo konkrečiu atveju, valstybės paramą gavo būtent namo gyventojai, todėl jiems ir turėtų kilti pareiga grąžinti gautą naudą, projekto administratorius tik vykdė gyventojų nurodymus, atliko visas jam pavestas funkcijas ir todėl atitinkamai už savo suteiktas paslaugas gavo apmokėjimą (CK 6.716 straipsnio 1 dalis);

18.8. teisės aktai nenustato specifinių, šiam teisiniam santykiui skirtų, atsakomybės kilimo pagrindų, taigi atsakingas asmuo – projekto administratorius, galėtų atsakyti bendraisiais pagrindais už visą padarytą žalą (tiesioginius ir netiesioginius nuostolius), įrodžius civilinės atsakomybės kilimo sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę. Šiuo atveju nei ieškovė, nei teismas nenurodė, kokias funkcijas ir veiksmus netinkamai atliko apeliantė, ko visiškai neatliko ir kaip pažeidė teisės aktų reikalavimus;

18.9. valstybės parama priskirtina investicijų projekto įgyvendinimo išlaidoms, t. y. išlaidoms, susijusioms su daugiabučio namo ir bendrojo turto (bendrojo naudojimo objektų) atnaujinimu, pagerinimu, todėl akivaizdu, kad jų atitinkamą dalį, proporcingą turtui bendrojoje nuosavybėje, turi atlyginti kiekvienas daugiabučio namo patalpų savininkas – bendraturtis. Dėl šių aplinkybių teismas sprendime nepasisakė. Projektų administratorius vadovaujantis gyventojų sprendimu bei Taisyklių nuostatomis neįgyvendina namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto, o tik organizuoja jo įgyvendinimą, todėl esant gyventojų sprendimui, dėl įgyvendinimo sustabdymo ar nutraukimo, projektų administratorius neturi jokios teisės veikti prieš gyventojų valią;

18.10. ginčijamo ieškovės sprendimo gavėjais yra namo gyventojai (bendraturčiai). Ieškovės sprendimas daro tiesioginį poveikį jų teisėms ir pareigoms. Ieškovė surašydama, adresuodama ir įteikdama savo sprendimą dėl permokėtų lėšų grąžinimo projekto administratoriui, kaip atstovui (ir to savo sprendime net nenurodydama) pažeidė teisės aktų reikalavimus, kadangi tokiais veiksmais užkirto kelią tikriesiems šio administracinio akto gavėjams reikšti pretenzijas dėl jo, apskųsti per įstatymo nustatytą terminą ar įgyvendinti kitas savo turimas teises. Teismas, nagrinėdamas šią bylą šių aplinkybių visiškai nevertino, neanalizavo ir savo sprendime nepasisakė, kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą;

Žemesnės instancijos teismas

18.11. vadovaujantis naujausia Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo formuojama praktika, analogiškoje byloje Nr. eA-1161-624/2019, teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi tenkino projekto administratoriaus UAB „Jūros būstas“ apeliacinį skundą ir panaikino VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūros“ sprendimą grąžinti permokėtas lėšas.

Atsiliepimas

19. Ieškovė VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, prašo apeliantės UAB Mano Būstas Vilnius apeliacinį skundą atmesti bei priteisti ieškovei iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

19.1. dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) aplinkybės jau buvo aiškinamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. administracinėje byloje Nr. eI-3852-764/2017, kurioje teismas nusprendė atsakovės UAB Mano Būstas Vilnius skundą atmesti kaip nepagrįstą, o 2019 m. kovo 7 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-915-662/2019 nutarė UAB Mano Būstas Vilnius apeliacinį skundą taip pat atmesti, tačiau atsakovė vis tiek negrąžino valstybės paramos lėšų;

19.2. dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atsakovė UAB Mano Būstas Vilnius taip pat kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. priimtu sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2818-208/2018 skundą atmetė, UAB Mano Būstas Vilnius šį teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-474-552/2020 apeliantės skundą atmetė;

19.3. ieškovė palaiko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2719-534/2020 dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo;

19.4. į atsakovės sąskaitą buvo pervestos lėšos tik už projekto administravimą, o už parengtą projektą lėšos buvo pervestos tiesiogiai projekto rengėjui;

19.5. reikalavimas reikalauti atsiskaityti už atliktus veiksmus (techninio darbo projekto parengimas), yra pagrįstai adresuojamas būtent apeliantei, kadangi tarp jos ir techninio projekto rengėjo yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, o ne daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, todėl reikalauti atlyginimo iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, davusių tokį pavedimą apeliantei būtų ne tik, kad netinkama, tačiau ir neteisinga, prieštaraujant elementariems protingumo, sąžiningumo ir objektyvumo principams;

19.6. nors ieškovė vadovavosi teisės akto redakcija, kuri buvo priimta vėliau, nei gyventojai nusprendė dalyvauti namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje, tačiau Taisyklių 85 p. nuostata grąžinti permokėtas lėšas galiojo ir tuo metu, kai namo savininkai patvirtino investicijų planą, tik šiek tiek kitaip suformuluota. Tai, kad 2012 m. galiojusioje Taisyklių redakcijoje tiesiogiai nebuvo nustatyta, kad parama susigrąžinama tuo atveju, jei projektas neįgyvendinamas per nustatytą terminą (neįvykdžius Taisyklių 2 p. sąlygų), nereiškia, kad valstybės parama neturi būti susigrąžinta;

19.7. projekto administratoriaus paskyrimas yra viena iš sąlygų, be kurios projektas negali būti įgyvendinamas ir tokiu atveju valstybės parama neteikiama. Kadangi ieškovės tiesioginiai santykiai su daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkais nesieja, todėl pastarieji negali būti atsakovais byloje. Tarp gyvenamojo namo buto ir kitų patalpų savininkų ir apeliantės yra susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai;

19.8. apeliantė kaip projekto administratorė, yra susipažinusi su valstybės paramos teikimo, grąžinimo ir kita teisės aktų nustatyta daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) tvarka, todėl sustabdant projekto įgyvendinimą turėjo numatyti ir atsirandančią prievolę grąžinti išmokėtą valstybės paramą, o patys atnaujinimą (modernizavimą) reglamentuojantis teisės aktai nenumatė ir nenumato galimybės valstybės lėšomis kompensuoti neįgyvendinto projekto išlaidas. Taip yra formuojama ir pagrindinė taisyklė – valstybės parama teikiama tik pasiekus numatytus tikslus ir įgyvendinus projektą, pasiekus nustatytus sutaupymus;

19.9. aktualia ir tiesiogiai taikoma laikytina naujausia teismų praktika – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 27 d. priimtos nutarties administracinėje byloje Nr. eA-802-520/2019 išaiškinta, kad nutraukęs Projekto vykdymą, bet gavęs valstybės paramą, pareiškėjas valstybės lėšomis disponuoja nepagrįstai ir būtent pareiškėjui, kaip šias lėšas administruojančiam daugiabučio namo savininkų atstovui, kyla teisės aktų nuostatuose nustatyta pareiga šias lėšas grąžinti atsakovui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-915-662/2019 teismas išaiškino, kad Projekto administratoriaus argumentai, kad valstybės paramą turi grąžinti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kad priimant sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo Taisyklės nenustatė sąlygos dėl permokėtų lėšų susigrąžinimo dėl to, kad projektas neįgyvendintas, nepripažįstami pagrįstais. Be to, valstybės parama gali būti teikiama tik įgyvendinantiems projektą ir įgyvendinus projektą, t. y. parama yra tikslinė ir neatsiejamai susieta su projekto įgyvendinimu. Jei projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatyta projekto įgyvendinimo laikotarpį ir neįvykdytos Taisyklių nustatytos sąlygos, Agentūros sprendimas įpareigoti projekto administratorių gražinti valstybės parama yra pagristas ir teisėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-694-502/2019 teismas yra išaiškinęs, kad dėl permokėtų lėšų turi būti kreipiamasi į projekto administratorių, o projekto administratoriui manant, jog su juo turi būti atsiskaityta už vykdant pavedimą atliktus veiksmus, tokio atlyginimo gali atitinkamai reikalauti iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, davusių jam tokį pavedimą;

19.10. neįgyvendinus projekto ir reikalaujant sugrąžinti išmokėtas lėšas, skirtingai nei nurodo apeliantė, butų savininkai nepagrįstai nepraturtėja, nes butų savininkų teisėtas lūkestis įgyvendintas projektas, o kitokių teisėtų lūkesčių jie neturėjo. Tokie apeliantės motyvai atmestini, nes jie buvo keliami ir kitose civilinėse bylose, kur teismai taip pat juos atmetė (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-24342-545/2019, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-628-577/2020 bei kitose Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtose civilinėse bylose Nr.e2-86-750/2020, e2-2297-845/2020, e2-2719-534/2020, e2-3254-1014/2020, e2-5187-545/2020 nors šiose bylose dar neįsiteisėję teismų sprendimai, o civilinėje byloje Nr. e2-2297-845/2020 teismo sprendimas jau įsiteisėjo).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl piniginių lėšų, skirtų daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams sugrąžinimo, neįgyvendinus nustatytu terminu projekto objektuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini).

21. Byloje nustatyta, kad ieškovė VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra pervedė atsakovei UAB Mano Būstas Vilnius pinigines lėšas daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projektams įgyvendinti.

22. Byloje taip pat nustatyta, kad tuo metu, kai apeliantei buvo suteikta valstybės parama, galiojo Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725, kurių 26 p. numatė, Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos kompensuojamos nuo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo rengti projektą priėmimo dienos iki statybos užbaigimo akto surašymo dienos, tačiau ne ilgiau kaip 3 metus; Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos sudaro lėšos už Taisyklių 5 p. nurodytų bendrojo naudojimo objektų valdytojo pareigų vykdymą.

23. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė Taisyklių 26 p. nustatytu terminu daugiabučių namų adresu: (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projektų neįgyvendino (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantei projektų neįgyvendinus per teisės aktų nustatytą terminą, bet gavus valstybės paramą, būtent apeliantė valstybės lėšomis disponuoja nepagrįstai ir būtent jai, kaip šias lėšas administruojančiam daugiabučio namo savininkų atstovui, kyla teisės aktų nuostatuose nustatyta pareiga šias lėšas grąžinti ieškovei.

24. Apeliantė nurodė, kad į jos sąskaitą buvo pervėstos lėšos tik už projekto administravimą, o už parengtą projektą lėšos buvo pervestos tiesiogiai projekto rengėjui, todėl teismas nepagrįstai ieškinį tenkino visiškai, nepasisakęs, jog lėšas turi grąžinti ir projekto rengėjas. Taip pat apeliantė apeliaciniame skunde pakartojo atsikirtimuose į ieškinį nurodytus argumentus, kad dėl laiku neįgyvendinto modernizavimo projekto yra atsakingi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes jie nepatvirtino patikslinto investicinio plano, todėl Projekto administratorius (apeliantė) negalėjo tęsti Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą.

25. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3852-764/2017 pasisakė dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 3R-100(AG-62/05-2017) ir VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra 2017 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. (4)-B2-801 „Dėl permokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“ teisėtumo, tai yra išsprendė šioje byloje apeliantės keliamus klausimus dėl lėšų grąžinimo už namo, esančio (duomenys neskelbtini) renovaciją.

26. Administracinėje byloje buvo nustatyta, kad pareiškėja (šioje byloje apeliantė) atsakovei (šioje byloje ieškovei) pateikė 2015 kovo 25 d. prašymą (VAGK I t. b. l. 131-134) apmokėti projekto ar jo dalies parengimo išlaidas, t. y. 6010,05 Eur ir nurodė lėšas pervesti į projekto rengėjo sąskaitą bei pervesti 2575,73 Eur į butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitą. 2015 m. balandžio 22 d. pareiškėja pateikė prašymą (VAGK II t. b. l. 11-12) apmokėti 2539,05 Eur projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 25 d. iki 2014 m. spalio 22 d. ir nurodė, kad lėšos turi būti pervestos į pareiškėjos atsiskaitomąją sąskaitą. Apeliantė administraciniam teismui pateiktu skundu, kaip ir šioje byloje pateiktame apeliaciniame skunde, naudodama panašius argumentus, teigė, kad ji negali būti laikoma tinkamu subjektu, iš kurio būtų reikalaujama sugrąžinti suteiktą valstybės paramą

27. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė šiuos argumentus, konstatavęs, jog Agentūra susieta administraciniais teisiniais santykiais būtent su UAB ,,Naujamiesčio būstas, o ne su gyventojais. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, projekto administratorius, atlikdamas statytojo (užsakovo) funkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, vadovaudamasis butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintu investicijų planu, organizuoja projekto parengimą, įgyvendinimą ir (ar) finansavimą, atlieka visas kitas funkcijas, nustatytas įstatyme, programoje ir Taisyklėse. Daugiabučio namo gyventojai, 2010 m. birželio 17 d. protokoliniu sprendimu, namo atnaujinimo projekto administratoriumi paskyrė pareiškėją, kuri sudarė darbų priėmimo – perdavimo aktą ir teikė paraiškas dėl valstybės paramos gavimo iš atsakovės (šioje byloje ieškovės).

28. Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja per teisės aktų nustatytą terminą, t. y. 3 metų laikotarpį neįgyvendino daugiabučio namo atnaujinimo projekto, todėl privalo grąžinti jai išmokėtą valstybės paramą, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 290 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 1725 pakeitimo“ 2 punktu.

29. Nesutikdama su šiuo sprendimu UAB „Naujamiesčio būstas“ pateikė apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-915-662/2019. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad byloje yra teisingai nustatyta aplinkybė, jog projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatyta projekto įgyvendinimo laikotarpį ir neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos, todėl VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra teisėtai ir pagrįstai nusprendė UAB „Naujamiesčio būstas“ projekto ar jo dalies parengimui ir projekto įgyvendinimui administruoti išmokėtas lėšas susigrąžinti.

30. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė apeliacinį skundą vėl grindžia iš esmės analogiškais motyvais. Pasak atsakovės, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, jog dėl permokėtų lėšų turi būti kreipiamasi į projekto administratorių, o projekto administratoriui manant, jog su juo turi būti atsiskaityta už vykdant pavedimą atliktus veiksmus, tokio atlyginimo gali reikalauti iš patalpų savininkų.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytose bylose nustatyti faktai turi įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią šioje byloje sprendžiamam ginčui.

32. CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; kt.).

34. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008).

35. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimą priteisti valstybės lėšas iš atsakovės, grindė tuo, kad atsakovė neįvykdė jos sprendimo Nr. (4)-B2-801 dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė, kaip projekto administratorius, administravo daugiabučio namo adresu: (duomenys neskelbtini) projektą Nr. VIJ0019, kurio neužbaigė per teisės aktais numatytą terminą. Ieškovė rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-915-662/2019 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3852-764/2017.

36. Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės nenurodydama motyvų dėl išnagrinėto ginčo įtakos šiai bylai, nesutikimą su ieškiniu ir skundžiamu sprendimu grindžia panašiais argumentais, prašomos priteisti sumos (dydžio) neginčija. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantės teiginiai dėl ją siejančio teisinio santykio su ieškove bei patalpų savininkais, pareigos grąžinti valstybės paramą, netinkamo subjekto nelaikytini pagrįstais, todėl atmestini.

37. Lygiai taip pat pasisakytina dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais išsakomas nesutikimas dėl priteistų lėšų, vykdant projektą dėl renovacijos adresu: (duomenys neskelbtini).

38. Apeliantė UAB ,,Mano būstas“ Vilnius taip pat kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas savo 2018 m. rugpjūčio 23 d. priimtu sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2818-208/2018 skundą atmetė. UAB ,,Mano būstas“ Vilnius šį teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.eA-474-552/2020, apeliantės skundą atmetė. Šiuose bylose buvo kilęs ginčas dėl Komisijos 2018 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. 3R-98(AG-57/07-2018) ir VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros 2017 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. (4)-B2-5764 teisėtumo bei pagrįstumo. Ginčijamu VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra sprendimu pareiškėjai nurodyta grąžinti permokėtą valstybės paramos sumą 3 776,25 Eur. Minėtose bylose buvo nustatyta, kad Projektas nebuvo įgyvendintas per Taisyklių 6 punkte nustatytą terminą. Pripažinta, kad namų atnaujinimo (modernizavimo) procese pareiškėja (šioje byloje atsakovė) vykdydama Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo administravimą, veikė kaip administracinių teisinių santykių dalyvis. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė apeliantės argumentą, kad Agentūra vadovavosi teisės akto redakcija, kuri buvo priimta vėliau, nei gyventojai nusprendė dalyvauti namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Teismo vertinimu, Taisyklių 85 punkto nuostata grąžinti permokėtas lėšas galiojo ir tuo metu, kai namo savininkai patvirtino investicijų planą (2013 m.), tik šiek tiek kitaip suformuluota normos konstrukcija. Tai, kad 2012 m. galiojusioje Taisyklių redakcijoje tiesiogiai nebuvo nustatyta, jog parama susigrąžinama tuo atveju, jei projektas neįgyvendinamas per nustatytą terminą (neįvykdžius Taisyklių 2 punkto sąlygų), nereiškia, kad valstybės parama neturi būti susigrąžinta.

39. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimą priteisti valstybės lėšas iš atsakovės, grindė tuo, kad apeliantė neįgyvendino projekto Nr. VIJ 0220 per Taisyklių 6 punkte nustatytą terminą, todėl priėmė sprendimą Nr. (4)-B2-5764 dėl lėšų gražinimo, dėl kurio teisėtumo pasisakė Vilniaus apygardos administracinis teismas savo 2018 m. rugpjūčio 23 d. priimtu sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2818-208/2018, kuris yra įsiteisėjęs (CPK 18 straipsnis).

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė įrodė, jog į apeliantės sąskaitą buvo pervėstos lėšos tik už projekto administravimą, o už parengtą projektą lėšos buvo pervestos tiesiogiai projekto rengėjui. Apeliantė prašomos priteisti sumos (dydžio) nenuginčijo (CPK 185 straipsnis).

41. Apeliantė savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, teigdamas, jog ,,<...> Projekto administratorius pats nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl jo finansavimo būdo, jis tik vykdo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus <...>“. Pagal apeliantę, parama suteikiama modernizuojamo daugiabučio namo savininkams, o apeliantė atstovauja savininkams santykiuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose. Apeliantė prašo taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-220/2013 ir Nr. 3K-3-452/2013 teisės aiškinimą, jog projekto administratorius yra namo administratorius, kuris atstovauja gyventojų interesus, tačiau nėra atsakingas už gyventojų asmenines prievoles.

42. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios.

43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje yra įsigalioję administracinių teismų sprendimai, kuriuose nurodyta, jog būtent apeliantė gavo prašomas priteisti lėšas, Agentūra susieta administraciniais teisiniais santykiais su UAB ,,Naujamiesčio būstas“, todėl ji atsakinga už lėšų grąžinimą, todėl sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo vadovautis pateiktais išaiškinimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-220/2013 ir Nr. 3K-3-452/2013.

44. Pasisakant dėl apeliantės argumento, kad ji nėra tinkamas subjektas, galintis atsakyti pagal ieškinį, nes Projektų administratorius vadovaujantis gyventojų sprendimu bei Taisyklių nuostatomis neįgyvendina namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, o tik organizuoja jo įgyvendinimą, teisėjų kolegija jį atmeta.

45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA- 802-520/2019 išaiškinta, kad nutraukęs Projekto vykdymą, bet gavęs valstybės paramą, pareiškėjas valstybės lėšomis disponuoja nepagrįstai ir būtent pareiškėjui, kaip šias lėšas administruojančiam daugiabučio namo savininkų atstovui, kyla teisės aktų nuostatuose nustatyta pareiga šias lėšas grąžinti atsakovui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-723-261/2019, taip pat nurodė, kad valstybės parama gali būti teikiama tik įgyvendinantiems projektą ir įgyvendinus projektą, t. y. parama yra tikslinė ir neatsiejamai nuo projekto įgyvendinimo. Projektų administratorių argumentai, esą valstybės paramą turi grąžinti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir kad priimant sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo Taisyklės nenustatė sąlygos dėl permokėtų lėšų susigrąžinimo dėl to, kad projektas neįgyvendintas, nepripažįstami pagrįstais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2709-662/2018, 2019 kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-915-662/2019, 2019 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-802-520/2019, 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-694-502/2019, 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1206-502/2019 ir kt.). Tokios pat pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį byloje Nr. eA-820-261/2019).

46. Taigi apeliantės argumentai dėl netinkamo atsakovo yra neatitinkantys suformuotos teismų praktikos (CPK 4 straipsnis). Aplinkybė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi byloje Nr. eA-1161-624/2019 buvo patenkintas projekto administratoriaus UAB „Jūros būstas“ apeliacinis skundas ir panaikintas VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūros“ sprendimas grąžinti permokėtas lėšas, šioje byloje nėra teisiškai reikšminga. Minėtoje byloje buvo pasisakoma būtent UAB „Jūros būstas“ taikyto reikalavimų grąžinti lėšas pagrįstumo.

47. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas. Pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertino visus byloje surinktus ir bylos šalių išsakytus argumentus dėl ginčo esmės, teisingai išnagrinėjo tarp bylos šalių kilusį ginčą. Tai, kad atsakovė nesutinka su teismo sprendimo motyvais, nereiškia, kad motyvų nėra ar jie nepakankami.

Dėl bylos procesinės baigties

48. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Teisėjų kolegija nurodo, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Savo ruožtu žemesnės instancijos teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.

51. Nagrinėjamoje byloje atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

52. Pažymėtina, jog CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

53. Ieškovė prašė atlyginti jos bylinėjimosi išlaidas, patirtas atsakovei pradėjus apeliacinį procesą. Nustatyta, kad ieškovė iš viso patyrė 600,00 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

54. Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20). Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, atitinka rekomenduojamas, iš apeliantės priteisiama 600,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų ieškovo naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

55. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija

nutaria:

apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei viešajai įstaigai Būsto energijos taupymo agentūra (juridinio asmens kodas 303004035) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius (juridinio asmenis kodas 121452091) 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Rūta PetkuvienėInga StaknienėAndrius Verikas