Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ ieškinį atsakovui UAB „Mano Būstas Neris“ dėl valstybės lėšų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas UAB „Mano Būstas Neris“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2012 m. spalio 3 d. vykusio susirinkimo metu priėmė sprendimą dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Šio vykusio susirinkimo metu projekto parengimo ir/ar įgyvendinimo administravimas ir/ar finansavimo organizavimas buvo pavestas atsakovui, kurį gyventojai pasirinko priimdami sprendimą dalyvauti Namo modernizavime. Taigi, atsakovas buvo įgaliotas gyventojų vardu atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Pažymėjo, jog Projekto administratorius organizavo investicinio plano rengimo pirkimą, pirkimą derino su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, ir daugiabučio gyvenamojo namo gyventojams 2013-05-06 susirinkimo metu viešai aptarus investicinį planą, suderinus jį su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, 2013-07-08 organizavo dar vieną susirinkimą, kuriame buvo patvirtintas investicinis planas. Patvirtinus investicinį planą ir gavus BETA pritarimą, atsakovas, vadovaujantis 2014 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-34 „Dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) organizavo rangos darbų su projekto parengimu pirkimą. Pabrėžė, jog buvo organizuojami keli konkursai, tačiau nei vienas organizuotas konkursas neįvyko, kadangi nebuvo gauta reikalavimus atitinkančių pasiūlymų. Atsižvelgiant į tai, Projekto administratorius nuo Namo Investicijų plano patvirtinimo dienos ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant įsigyti reikiamas paslaugas ir darbus Projekto įgyvendinimui. Nurodė, kad nepavykus įsigyti rangos darbų, atsakovas organizavo gyventojų apklausą, siekiant išsiaiškinti, ar gyventojai sutinka tęsti Namo atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą. Atlikus apklausą, nustatyta, kad didžioji dalis bendrasavininkų, įvertinę, kad reikės tikslinti Investicijų planą ir jame numatytos patikslintos projekto įgyvendinimo išlaidos gerokai padidės, išreiškė norą stabdyti (duomenys neskelbtini), namo atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas negalėjo tęsti namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo. Taigi, atsakovas per visą laikotarpį tinkamai vykdė jam pavestas funkcijas, susijusias su projekto administravimu, todėl jam buvo mokamas administravimo mokestis būtent už tai, kad gyventojų naudai buvo atliekami šie pagrindiniai veiksmai – organizuojamas investicijų projekto parengimas ir įgyvendinimas: projektavimo ir rangos darbų pirkimas, investicijų projektui įgyvendinti surinktų ir skolintų lėšų apskaita ir tvarkymas, valstybės paramos lėšų panaudojimas, rangos ir kredito sutarčių sudarymas, butų ir kitų patalpų savininkų priimtų kitų sprendimų, susijusių su investicijų projektu, įgyvendinimas ir kt. Pasak atsakovo, ieškovo sprendimas yra nepagrįstas, nes už atliktus darbus apmoka ir valstybės paramą gauna Namo butų ir kitų patalpų savininkai, o Projekto administratorius tik organizuoja visus darbus ir už suteiktas paslaugas Projekto administratorius gauna atlyginimą. Taigi, atsakovas veikė tik kaip tarpininkas. Pasak atsakovo, įpareigojus jį grąžinti valstybės išmokėtas sumas, kuri yra valstybės parama gyventojams, būtų pažeista Taisyklėse (38 p.) įtvirtinta teisė gauti projekto administravimo mokestį, kurį gauti atsakovas turi teisę įvykdęs Taisyklių 5 p. numatytus įsipareigojimus. Atsakovas rėmėsi kasacinio teismo praktika (civ. byloje Nr. 3K-3-220/2013) pagal kurią nagrinėjamoje byloje atsakovu turėtų būti daugiabučio namo savininkų bendrija; tuo tarpu namo administratorius tik atstovauja gyventojų interesus, tačiau nėra atsakingas už gyventojų asmenines prievoles –valstybės paramą, kurią gavo Namo gyventojai. Be to, atkreipė dėmesį, jog valstybės parama priskirtina investicijų projekto įgyvendinimo išlaidoms, t. y. išlaidoms, susijusioms su daugiabučio namo ir bendrojo turto (bendrojo naudojimo objektų) atnaujinimu, pagerinimu, todėl akivaizdu, kad jų atitinkamą dalį, proporcingą turtui bendrojoje nuosavybėje, turi atlyginti kiekvienas daugiabučio namo patalpų savininkas – bendraturtis. Tuo tarpu Projektų administratorius tik organizuoja projekto įgyvendinimą; taigi atsakovas nėra atsakomybės subjektas šioje byloje.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-02-21 raštu Nr. (4)-B2-1382 ieškovas kreipėsi į atsakovą (buvęs UAB „Žirmūnų būstas“) dėl permokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo, kuriame nurodė, jog vadovaujantis Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės 2009-12-16 nutarimu Nr. 1725 (toliau – Taisyklės) 85 punktu, projektas Nr. VIJ 0062, esantis adresu (duomenys neskelbtini), neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir neįvykdytos Taisyklių 2 p. nustatytos sąlygos. Rašte pažymėta, jog pagal administratoriaus pateiktus prašymus, butų ir kitų patalpų savininkams buvo teikiama valstybės parama projekto įgyvendinimo administravimui apmokėti, kurios dydis – 1943,05 Eur. Taip pat ieškovas rašte nurodė, jog jis priėmė sprendimą dėl permokėtų lėšų projekto administratoriui sugrąžinimo. Taigi, prašė atsakovą per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos grąžinti permokėtą valstybės paramos sumą 1943,05 Eur (e.b.l. 12). Kadangi atsakovas nurodyto ieškovo reikalavimo neįvykdė, ieškovas kreipėsi į teismą.

Pažymėtina, jog įsiteisėjusiu 2017-10-04 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3879-484/2017 konstatuota, jog ieškovas (agentūra) administruoja Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą, agentūros veikla finansuojama valstybės biudžeto lėšomis; ieškovas (agentūra), vykdydama Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo administravimą, veikia kaip administracinių teisinių santykių dalyvis, todėl Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos yra priskiriamos prie valstybės paramos. Tokiu būdu, teismas nurodytoje byloje nustatė, kad agentūra sprendimą grąžinti išmokėtą valstybės paramos permoką – 1943,05 Eur – priėmė teisingai, vadovaudamasis Taisyklių 85 punktu, kuriame nurodyta, jog tuo atveju, kai paaiškėja, kad valstybės parama negalėjo būti suteikta arba projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir (ar) neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos, agentūra priima sprendimą dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo. Teismas konstatavo, jog ieškovas (agentūra) pagal teisinį reglamentavimą turėjo teisę priimti sprendimą dėl išmokėtų ir / ar permokėtų lėšų sugrąžinimo, kai parama Namo savininkams negalėjo būti suteikta, nes Namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas neįgyvendintas per teisės aktuose įtvirtintą terminą ir (ar) neįvykdytos teisės aktuose įtvirtintos paravimo gavimo sąlygos (nepasiektas projekto įgyvendinimo tikslas).

Pažymėtina, jog Lietuvos Vyriausias Administracinis teismas 2019-07-03 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą (administracinė byla Nr. eA-694-502/2019) paliko nepakeistą ir konstatavo, jog projektui likus neįgyvendintam, atsakovui, kaip projekto administratoriui, kilo pareiga grąžinti išmokėtą valstybės paramą. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 85 punkte (2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 1141 redakcija) yra numatytas naujas pagrindas, kuriam esant agentūra priima sprendimą dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo, – projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį, tačiau ši aplinkybė nelaikytina byloje turinčia esminę reikšmę, kadangi nagrinėjamu atveju agentūra reikalavimą sugrąžinti permokėtas lėšas siejo su Projekto neįgyvendinimu, o ne su nustatyto Projekto įgyvendinimo laikotarpio praleidimu. Teismas konstatavo, jog valstybės parama gali būti teikiama tik įgyvendinantiems projektą ir įgyvendinus projektą, t. y. parama yra tikslinė ir neatsiejamai susieta su projekto įgyvendinimu; bylos šalys neginčijo, kad ginčo Projektas nebuvo ir nebus įgyvendintas, t. y. , kad nebuvo pasiektas investicijų plane numatytas namo suvartojamos energijos efektyvumo lygis; taigi nebuvo įvykdytos teisės aktuose įtvirtintos paramos teikimo sąlygos (nepasiektas projekto įgyvendinimo tikslas) ir tai ieškovui sudarė pagrindą reikalauti grąžinti išmokėtą valstybės paramą. Be to, Lietuvos Vyriausias Administracinis teismas 2019-07-03 nutartyje pabrėžė, jog byloje nebuvo ginčo, kad tikslinė valstybės parama – 1943,05 Eur buvo pervesta atsakovo prašymu į jo banko sąskaitą, o ne į daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams; todėl teismas konstatavo, jog ieškovo 2017-02-21 sprendimas pagrįstai buvo skirtas atsakovui, kaip projekto administratoriui.

CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Ši teisės norma susijusi su CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Viena iš CPK 182 str. 2 p. nurodytų aplinkybių yra prejudicinis faktas. Jo ypatybė yra ta, kad jis vieną kartą jau buvo nustatytas ir ekonomijos sumetimais antrą kartą neįrodinėjamas ir nenustatinėjamas, o vadovaujamasi tuo, kad faktas yra toks, koks jis buvo konstatuotas pirmą kartą. Kad tam tikras faktas būtų pripažintas prejudiciniu faktu pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, jis turi atitikti tokias sąlygas:

1) faktas turi būti nustatytas teismo;

2) teismo sprendimas ar nutartis, kuriomis buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję;

3) teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje;

4) teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti civilinėje arba administracinėje byloje;

5) kitoje byloje dalyvavo tie patys asmenys arba teismo sprendimas sukėlė teisinių pasekmių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims;

6) aplinkybė turėjo būti įrodinėjimo dalykas kitoje byloje.

Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje Nr. eI-3879-484/2017 buvo nustatytas atsakomybės subjektas, o būtent: teismas konstatavo, jog agentūra (ieškovas) priėmė 2017-02-21 sprendimą grąžinti išmokėtą valstybės paramos permoką – 1943,05 Eur - teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu (Taisyklių 85 punktu), o būtent - paaiškėjus, jog valstybės parama negalėjo būti suteikta arba projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir (ar) neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos; taigi, teismas padarė išvadą, jog ieškovas turėjo teisę priimti sprendimą dėl išmokėtų ir/ar permokėtų lėšų sugrąžinimo, nes Namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo įgyvendintas per teisės aktuose įtvirtintą terminą ir (ar) neįvykdytos teisės aktuose įtvirtintos paravimo gavimo sąlygos (nepasiektas projekto įgyvendinimo tikslas). Be to, teismas negali ignoruoti ir Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2019-07-03 nutartyje konstatuotų aplinkybių apie tai, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo, kad tikslinė valstybės parama – 1943,05 Eur buvo pervesta atsakovo prašymu į jo banko sąskaitą, o ne į daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams; tokiu būdu teismas konstatavo, jog ieškovo 2017-02-21 sprendimas pagrįstai buvo skirtas atsakovui, kaip projekto administratoriui. Taigi administracinių teismų konstatuotos aplinkybės yra šios bylos nagrinėjimo dalykas; konstatavus, jog ieškovo 2017-02-21 sprendimas pagrįstai buvo skirtas atsakovui, kaip projekto administratoriui, sprendžiant, atsakovo, kaip atsakomybės subjekto klausimą šioje byloje, nurodyta faktų konstatacija yra reikšminga ir teismas ja vadovaujasi (CPK 279 str. 4 d.). Taigi nustačius įrodomąjį faktą – atsakovo pareigą grąžinti 1943,05 Eur permoką (kadangi projektas per nustatytą terminą įgyvendintas nebuvo), teismas šio fakto pagrindu konstatuoja, jog ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo, 2017-02-21 sprendimo (raštas Nr. (4)-B2-1382) pagrindu 1943,05 Eur permokėtų valstybės paramos lėšų grąžinimo. Pažymėtina, jog ginčo dėl prašomos priteisit sumos dydžio nagrinėjamojoje byloje nėra.

Pagal CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 44 Eur žyminio mokesčio ir 1050 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 98 str.), kurias teismas, atsižvelgdamas į advokato darbo ir laiko sąnaudas, vertina kaip pagrįstas ir protingas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Mano Būstas Neris“, į. k.: 121483222, ieškovo VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“, į. k.: 303004035, naudai 1943,05 Eur tikslinės valstybės paramos ir 1094 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso - 3037,05 Eur (tris tūkstančius trisdešimt septynis Eur ir 05 euro centus).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.