- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-628-577/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „Būsto energijos taupymo agentūra“
- Kategorijos
- 2.4.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 3.2.4.8.2Prejudiciniai faktai
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Būsto energijos taupymo agentūra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“) dėl valstybės lėšų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ (toliau ir – Agentūra) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ (toliau ir - Projekto administratorius) 3 803,71 Eur (2 239,92 + 1 563,79) valstybės paramos lėšų; 86 Eur žyminio mokesčio; 1 350 Eur advokato išlaidų. Ieškinį grindė šiais argumentais:
1.1. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai (toliau ir – patalpų savininkai) 2012 m. gegužės 17 d. nusprendė pritarti daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) ir įgaliojo UAB „Naujamiesčio būstas“, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorių atstovauti patalpų savininkus organizuojant, vykdant ir administruojant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su 2012 m. gegužės 17 d. priimtų sprendimų įvykdymu. Agentūra suderino UAB „Naujamiesčio būstas“ pateiktą investicijų planą, kurį 2013 m. kovo 8 d. sprendimu patvirtino patalpų savininkai.
1.2. Ieškovė nustatė, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projektas Nr. VIJ0047 neįgyvendintas per Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėse (toliau ir – Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725, nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos. Pažymėjo, kad patalpų savininkams buvo teikiama valstybės parama: 2 239,92 Eur (projektui ar jo dalies parengimui) ir 1 563,79 Eur (projekto įgyvendinimo administravimui).
1.3. 2017 m. vasario 2 d. ieškovė priėmė sprendimą Nr. (4)-B2-802 dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo ir apie sprendimą dėl permokėtų 3 803,71 Eur lėšų sugrąžinimo informavo atsakovę. Pasak ieškovės, pinigų suma jai nebuvo grąžinta. Pažymėjo, kad atnaujinimą (modernizavimą) reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės valstybės lėšomis kompensuoti neįgyvendinto projekto išlaidas; nenumato galimybės Agentūrai priimti sprendimus dėl dalies valstybės paramos grąžinimo atsižvelgiant į Projekto administratoriaus atliktus veiksmus iki projekto sustabdymo ar nutraukimo.
Žemesnės instancijos teismas
1.4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu konstatavo, jog Agentūra pagrįstai dėl permokėtų valstybės paramos lėšų grąžinimo kreipėsi į ieškovę (šioje byloje atsakovę); Agentūros sprendimas „Dėl permokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ prašė ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad:
2.1. Tarp gyventojų kilo ginčai, susiję su renovacija, dėl patalpų įteisinimo ir kt., ir dėl šių priežasčių gyventojų sprendimu projekto įgyvendinimas buvo sustabdytas. Atsakovė per laikotarpį nuo sprendimo dalyvauti Namo atnaujinime iki vykdymo nutraukimo, tinkamai vykdė jai pavestas funkcijas, susijusias su projekto administravimu – organizavo gyventojų susirinkimus ir balsavimus, organizavo rangos darbų pirkimus ir kt.
2.2. Agentūra laikosi teisiniais argumentais negrindžiamos pozicijos, kad už paramą, kuri buvo suteikta butų ir kitų patalpų savininkams, kompensuojant projekto administravimo išlaidas, turi atlyginti ne paramos gavėjai, o tinkamai ir laiku savo pareigas vykdęs Projekto administratorius. Taisyklės aiškiai numato, jog visais atvejais projektą įgyvendina, už atliktus darbus apmoka ir valstybės paramą gauna būtent Namo butų ir kitų patalpų savininkai, o Projekto administratorius tik organizuoja visus darbus ir už suteiktas paslaugas gauna atlyginimą – gyventojai moka projekto administravimo išlaidas. Atsakovės nuomone, tarp Agentūros ir namo butų ir kitų patalpų savininkų susiklostę administraciniai teisiniai santykiai, kuriuose atsakovė veikė tik kaip tarpininkė. Priėmus sprendimą grąžinti valstybės išmokėtas sumas, būtų pažeista Taisyklėse (38 p.) įtvirtinta teisė gauti projekto administravimo mokestį; patalpų savininkai nepagrįstai praturtėtų, kadangi atsakovės suteiktomis paslaugomis bus pasinaudoję nemokamai.
2.3. Sprendimo dalyvauti namo atnaujinimo programoje metu galiojanti Taisyklių redakcija nenumatė permokėtų lėšų grąžinimo, kuomet projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir (ar) neįvykdytos Taisyklių 2 punkto nustatytos sąlygos. 2014 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 290 imperatyviai nustatė, kad jo pakeitimai negalioja atgal ir nenumatė sunkinančio asmenų padėtį teisės akto grįžtamosios galios.
2.4. Pažeista Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Atsakovės teigimu, namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo įgyvendintas dėl objektyvių priežasčių, bet Agentūra, priimdama skundžiamą sprendimą, nevertino šių aplinkybių, jų neanalizavo, nenurodė jokių motyvų akte.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ 3 803,71 Eur valstybės paramos lėšų, 86 Eur žyminio mokesčio, 1 350 Eur advokato išlaidų ieškovei VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“.
4. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ji yra netinkama atsakovė, kad suteikta valstybės parama turi būti priteista iš gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendime Nr. eI-3759-535/2017 konstatuota, jog Agentūra susieta administraciniais teisiniais santykiais būtent su UAB ,,Naujamiesčio būstas“, o ne su namo savininkais; nustačiusi, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo įgyvendintas per teisės aktuose nustatytą terminą ir nebuvo įvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos paramos gavimo sąlygos, pagrįstai permokėtą valstybės paramos sumą nusprendė susigrąžinti iš UAB ,,Naujamiesčio būstas“, ir sprendė, kad Agentūros 2017 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. (4)-B2-802 „Dėl permokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pritarė administracinio teismo motyvams dėl teisės akto redakcijos, kad Taisyklių 85 punkto nuostata grąžinti permokėtas lėšas galiojo ir tuo metu, kai namo savininkai patvirtino investicijų planą, tik šiek tiek kitaip suformuluota. Sprendime nurodyta, jog tai, kad 2012 m. galiojusioje Taisyklių redakcijoje tiesiogiai nebuvo nustatyta, kad parama susigrąžinama tuo atveju, jei projektas neįgyvendinamas per nustatytą terminą (neįvykdžius Taisyklių 2 p. sąlygų), nereiškia, kad valstybės parama neturi būti susigrąžinta. Pažymėjo, jog administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo ir galioja.
5. Teismas nurodė, kad ieškovės tiesioginiai santykiai su patalpų savininkais nesieja, todėl pastarieji negali būti atsakovais byloje. Pažymėjo, jog tarp gyvenamojo namo buto ir kitų patalpų savininkų ir UAB „Naujamiesčio būstas“ yra susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai.
6. Teismas nesutiko su atsakovės motyvu, kad nagrinėjamoje byloje prejudicinę galią turi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1161-624/2019, nes nagrinėjamos bylos ir atsakovo nurodytos bylos faktinės bylos aplinkybės skiriasi, vėlesnėse to paties teismo nutartyse buvo konstatuojama, kad permokėtos lėšos turi būti susigrąžinamos iš projekto administratoriaus, o ne iš namo butų ar kitų patalpų savininkų. Aktualioje nagrinėjamai bylai 2019 metų administracinių teismų praktikoje buvo išaiškinta, kad nutraukęs Projekto vykdymą, bet gavęs valstybės paramą, pareiškėjas valstybės lėšomis disponuoja nepagrįstai ir būtent pareiškėjui, kaip šias lėšas administruojančiam daugiabučio namo savininkų atstovui, kyla teisės aktų nuostatuose nustatyta pareiga šias lėšas grąžinti atsakovei.
7. Teismas, atsižvelgdamas ir į tai, kad galioja Agentūros 2017 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. (4)-B2-802 „Dėl permokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“ bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. 3R-93(AG-63/05-2017), teismas ieškinį tenkino visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Taisyklės numato, jog projektą įgyvendina, už atliktus darbus apmoka ir valstybės paramą gauna būtent patalpų savininkai, o Projekto administratorius tik organizuoja visus darbus ir už suteiktas paslaugas gauna atlyginimą. Tarp ieškovės ir patalpų savininkų yra susiklostę administraciniai teisiniai santykiai, kuriuose apeliantė veikė tik kaip tarpininkė. Sprendimu pažeista teisė gauti projekto administravimo mokestį. Patalpų savininkai nepagrįstai praturtėtų.
Šalies argumentai
8.2. Teismo argumentai, kad valstybės paramą privalo grąžinti apeliantė, nes: a/ ji kreipėsi į ieškovę dėl tokios paramos suteikimo, b/ į jo sąskaitą buvo pervestos lėšos, yra nepagrįsti ir neteisingi. Pažymi, kad į apeliantės sąskaitą buvo pervestos lėšos tik už projekto administravimą, o už projektą ieškovė lėšas pervedė tiesiogiai projekto rengėjui.
8.3. Teismas visapusiškai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių ir įrodymų, neįvertino faktinės situacijos; nenustatinėjo, ar tarp šalių buvo sudaryta sutartis ir kokius sutartinius įsipareigojimus buvo prisiėmusi apeliantė. Teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas teisės aktų nuostatas, nepagrįstai konstatavo, jog dėl permokėtų lėšų turi būti kreipiamasi į projekto administratorių, o projekto administratoriui manant, jog su juo turi būti atsiskaityta už vykdant pavedimą atliktus veiksmus, tokio atlyginimo gali reikalauti iš patalpų savininkų. Projekto administratorius nepriima sprendimo dėl gyvenamojo namo modernizavimo, jo finansavimo būdo, jis tik vykdo patalpų savininkų daugumos sprendimus. Teisės aktų nuostatos suponuoja išvadą, kad parama suteikiama modernizuojamo daugiabučio namo savininkams, o apeliantė atstovauja savininkams santykiuose su subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose (bankais, rangovais ir kt.), t. y., išoriniuose santykiuose. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2013 nurodė, jog namo administratorius tik atstovauja gyventojų interesus, tačiau nėra atsakingas už gyventojų asmenines prievoles.
8.4. Teismo sprendimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų normomis, įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos. Nei ieškovė, nei teismas nenurodė, kokias funkcijas ir veiksmus apeliantė atliko netinkamai, visiškai neatliko ir kaip pažeidė teisės aktų reikalavimus.
8.5. Valstybės parama priskirtina išlaidoms, susijusioms su daugiabučio namo ir bendrojo turto (bendrojo naudojimo objektų) atnaujinimu, pagerinimu, todėl jų dalį, proporcingą turtui bendrojoje nuosavybėje, turi atlyginti kiekvienas daugiabučio namo patalpų savininkas. Šias aplinkybes apeliantė nurodė atsiliepime ir posėdžio metu, tačiau į jas nebuvo atsižvelgta ir sprendime nepasisakyta. Atkreipė dėmesį, kad esant gyventojų sprendimui dėl įgyvendinimo sustabdymo ar nutraukimo, Projektų administratorius neturi jokios teisės veikti prieš gyventojų valią.
Šalies argumentai
8.6. Ieškovės sprendimas projekto administratoriui dėl lėšų grąžinimo buvo pateiktas kaip gyventojų atstovui. Šis sprendimas daro tiesioginį poveikį namo gyventojų (bendraturčių) teisėms ir pareigoms. Ieškovė, adresuodama ir įteikdama sprendimą projekto administratoriui, užkirto kelią tikriesiems šio administracinio akto gavėjams reikšti pretenzijas dėl jo, apskųsti per įstatymo nustatytą terminą ar įgyvendinti kitas teises. Teismas, nagrinėdamas šią bylą šių aplinkybių nevertino.
8.7. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas analogiškoje byloje Nr. eA-1161-624/2019, 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi panaikino VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūros“ sprendimą grąžinti permokėtas lėšas. Teismai privalo vykdyti ne formalųjį, o tikrąjį teisingumą. Teismas pažeidė teismų formuojamą praktiką, todėl priėmė iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
9. Ieškovė VšĮ ,,Būsto energijos taupymo agentūra“ atsiliepime prašo apeliantės UAB „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Projekto lėšos buvo pervestos pagal apeliantės prašymą; būtent tarp jos ir techninio projekto rengėjo yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl reikalauti atlyginimo iš patalpų savininkų, davusių tokį pavedimą apeliantei būtų neteisinga, prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir objektyvumo principams.
Atsiliepimas
9.2. Ieškovė pritaria teismo išvadai, kad apeliantės argumentai buvo detaliai aptarti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-3759-535/2017.
9.3. Taisyklių 85 punkto nuostata grąžinti permokėtas lėšas galiojo ir tuo metu, kai namo savininkai patvirtino investicijų planą, tik šiek tiek kitaip suformuluota.
9.4. Ieškovės tiesioginiai santykiai su patalpų savininkais nesieja, todėl pastarieji negali būti atsakovais byloje.
9.5. Apeliantė yra susipažinusi su valstybės paramos teikimo, grąžinimo ir kita teisės aktų nustatyta daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) tvarka, todėl sustabdant projekto įgyvendinimą turėjo numatyti ir atsirandančią prievolę grąžinti išmokėtą valstybės paramą, o patys atnaujinimą (modernizavimą) reglamentuojantis teisės aktai nenumatė ir nenumato galimybės valstybės lėšomis kompensuoti neįgyvendinto projekto išlaidas.
9.6. Teismas pagrįstai nesutiko, kad nagrinėjamoje byloje prejudicinę galią turi Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1161-624/2019. Naujausioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Agentūros sprendimas įpareigoti projekto administratorių grąžinti valstybės paramą yra pagrįstas ir teisėtas.
9.7. Apeliantės išvada, kad ieškovės priimtas sprendimas dėl lėšų grąžinimo turėjo būti skirtas ne projekto administratoriui, tačiau namo bendraturčiams, nepagrįsta. Neįgyvendinus projekto ir reikalaujant sugrąžinti išmokėtas lėšas, skirtingai nei nurodo apeliantė, butų savininkai nepagrįstai nepraturtėja, nes butų savininkų teisėtas lūkestis - įgyvendintas projektas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs UAB ,,Naujamiesčio būstas“ skundą dėl VšĮ ,,Būsto energijos taupymo agentūra“ 2017 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. (4)-B2-802 „Dėl permokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“ panaikinimo, 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-3759-535/2017 konstatavo, kad Agentūra susieta administraciniais teisiniais santykiais būtent su UAB ,,Naujamiesčio būstas“, o ne su namo savininkais, nustačiusi, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo įgyvendintas per teisės aktuose nustatytą terminą ir nebuvo įvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos paramos gavimo sąlygos, pagrįstai permokėtą valstybės paramos sumą nusprendė susigrąžinti iš UAB ,,Naujamiesčio būstas“. Sprendime pareiškėjai išaiškinta, kad ji turi teisę dėl patirtų administravimo išlaidų priteisimo iš namo savininkų kreiptis į bendros kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Teismas atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2709-662/2018, minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad skundo aspektais (kad projekto nebuvo įmanoma įgyvendinti dėl objektyvių priežasčių ar gyventojų tarpusavio nesutarimų, jog atsakovas ginčijamą sprendimą priėmė netinkamo subjekto atžvilgiu, kad Agentūra ginčo santykiams taikė teisės akto redakciją, kuri buvo priimta vėliau, nei gyventojai nusprendė dalyvauti namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje, ir ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų) pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritarė žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
12. Nagrinėjamoje byloje atsakovė apeliacinį skundą vėl grindžia iš esmės analogiškais motyvais. Pasak atsakovės, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, jog dėl permokėtų lėšų turi būti kreipiamasi į projekto administratorių, o projekto administratoriui manant, jog su juo turi būti atsiskaityta už vykdant pavedimą atliktus veiksmus, tokio atlyginimo gali reikalauti iš patalpų savininkų. Apeliantės teigimu, ji veikė tik kaip tarpininkė, savininkų atstovė santykiuose su subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose; išlaidų, susijusių su daugiabučio namo ir bendrojo turto atnaujinimu, pagerinimu, atitinkamą dalį turi atlyginti kiekvienas daugiabučio namo patalpų savininkas.
13. CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
14. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, šios aplinkybės – prejudiciniai faktai – laikytinos įrodytomis, todėl teismui draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti kitoje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).
15. Ieškovė reikalavimą priteisti valstybės lėšas iš atsakovės, grindė tuo, kad atsakovė neįvykdė Agentūros 2017 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. (4)-B2-802 dėl permokėtų 3 803,71 Eur lėšų sugrąžinimo. Kaip minėta, klausimas dėl šio sprendimo teisėtumo buvo sprendžiamas teisme. Taigi, administraciniai teismai išnagrinėjo šalių ginčą dėl suteiktos valstybės paramos grąžinimo ir subjekto, kuris tai privalo atlikti, todėl kitose apeliantės nurodomose bylose priimti sprendimai/teismų praktika, šiuo atveju, net neturi teisinės reikšmės. Kaip minėta, teismui draudžiama iš naujo nustatinėti kitoje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aukščiau minėtose administracinėse bylose nustatytais faktais.
16. Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės nenurodydama motyvų dėl išnagrinėto ginčo įtakos šiai bylai, nesutikimą su ieškiniu ir skundžiamu sprendimu grindžia tapačiais argumentais, prašomos priteisti sumos (dydžio) neginčija. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantės teiginiai dėl ją siejančio teisinio santykio su ieškove bei patalpų savininkais, pareigos grąžinti valstybės paramą, netinkamo subjekto nelaikytini pagrįstais, todėl atmestini.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė klaidingai interpretuoja tiek pareikšto reikalavimo pobūdį, tiek skundžiamo sprendimo turinį (apeliacinio skundo 28-29 punktai). Ieškovė, vadovaudamasi konkrečiais ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, prašo grąžinti išmokėtas valstybės paramos lėšas; jos reikalavimas nesiejamas su atsakovės civiline atsakomybe. Taigi, apeliacinio skundo argumentai dėl neįrodytų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (kad projekto administratorius galėtų atsakyti bendraisiais pagrindais už visą padarytą žalą, įrodžius civilinės atsakomybės kilimo sąlygas) atmestini, kaip nesusiję su byloje pareikštais bei išnagrinėtais reikalavimais (nagrinėjamu ginču).
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertino visus byloje surinktus ir bylos šalių išsakytus argumentus dėl ginčo esmės, teisingai išnagrinėjo tarp bylos šalių kilusį ginčą. Tai, kad atsakovė nesutinka su teismo sprendimo motyvais, nereiškia, kad motyvų nėra ar jie nepakankami.
19. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
20. Teisėjų kolegija vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
21. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš jos ieškovei priteistinos 600 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės (apeliantės) UAB „Mano Būstas Vilnius“ (j. a. k. 121452091) ieškovei
VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ (j. a. k. 303004035) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.