Kauno apygardos teismo nutartis

2020-03-09 · Civilinė byla Nr. e2A-319-264/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-09
Bylos Nr.
e2A-319-264/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių butai“, Kėdainių rajono savivaldybei, K. K.
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-319-264/2020Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00505-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 9 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių butai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8944-347/2019 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovams Kėdainių rajono savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Kėdainių butai“ ir K. K. dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo: 1) solidariai priteisti iš atsakovų Kėdainių rajono savivaldybės, UAB „Kėdainių butai“, K. K. ieškovės naudai 815,82 Eur žalos atlyginimo; 2) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovų, ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintas ieškinys, dublikas grindžiamas argumentais, jog 2018 m. kovo 28 d. iš Kėdainių rajono savivaldybei priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini) buvo aplietas žemiau esantis apdraustas butas. Įvykis pripažintas draudžiamuoju, todėl draudėjui buvo išmokėta 815,82 Eur draudimo išmoka. Teigia, kad žala kilo iš atsakovo buto. Dėl netinkamo turto valdymo buvo padaryta žala kitam asmeniui. Padarę žalą asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Kėdainių rajono savivaldybė atsiliepimu, tripliku į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Atsiliepimas į ieškinį grindžiamas argumentais, jog atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą patikėjimo teise valdo UAB „Kėdainių butai“. Butas 2017 m. spalio 20 d. atsakovės nuomos sutartimi buvo išnuomotas K. K.. 2018 m. kovo 28 d. iš buto aplietas žemiau esantis apdraustas butas. Gedimų registracijos žurnale nurodyta, kad nuomininkas gedimą bute susitvarkė pats. UAB „Kėdainių butai“ darbuotojai nustatė, kad bute prie vonios maišytuvo yra nesandarus vamzdis ir dėl jo buvo aplietas žemiau esantis butas. Vandenį praleidusios detalės vieta yra iki patalpų įvado atšakos, todėl priskiriama butui, o ne daugiabučio namo bendrosioms pastato inžinerinėms sistemoms. Nuomininkas privalo atlyginti žalą pastate, jei ji buvo padaryta dėl nuomininko kaltės ar aplaidumo. Nuomininkas atsakingas už savivaldybės būsto einamąjį remontą bei už inžinerinių sistemų keitimą savivaldybės bute.

3. Atsakovas K. K. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad nesulaukus pagalbos iš UAB „Kėdainių butai“ atsakovo tėvas savo lėšomis pašalino avarijos priežastį – surūdijusį vamzdžio, kuris buvo užkaltas plastikinėmis lentelėmis, gabalą. Surūdijęs vamzdis buvo ne atviroje patalpoje, o paslėptas sienoje po dailylentėmis (jos buvo sudėtos prieš įsikeliant atsakovui). Nebuvo atliktas metinis buto inžinerinių tinklų įvertinimas.

4. Atsakovė UAB „Kėdainių butai“ atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovų nesieja bendri veiksmai dėl padarinių ar dėl neteisėtų veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį atsakovams tenkino iš dalies – priteisė solidariai iš atsakovų K. K. ir UAB „Kėdainių butai“ ieškovei ADB „Gjensidige“ 815,82 Eur išmokėtą draudimą išmoką, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat priteisė iš atsakovų K. K. ir UAB „Kėdainių butai“ lygiomis dalimis 18 Eur žyminį mokestį. Kitą ieškinio dalį atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje žalos atsiradimo (buto užliejimo) priežastis nustatyta (vamzdis praleido vandenį ne daugiabučio bendrosioms pastato inžinerinėse sistemose), dėl jos ginčo civilinėje byloje nėra.

7. Teismas vertino, jog atsakovo K. K. pasyvus elgesys (buto įrenginių nepriežiūra) lėmė žalos atsiradimą, tačiau pagal nuomos sutarties 4.8 papunktį (sprendimo 17 punktas) negalima tokio pobūdžio žalos atsiradimą išimtinai perkelti tik atsakovui K. K., nes atsakovė UAB „Kėdainių butai“ taip pat buvo pasyvi (neveikimas), t. y. pagal nuomos sutarties 4.8 papunktį netikrino būsto būklės, todėl klausimo dėl remonto nesprendė.

8. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nuosavybės teisės registracijos viešame registre faktas savaime nelemia atsakovės atsakomybės, o nustačius, kad žala kilo dėl atsakovų K. K. ir UAB „Kėdainių būtai“ neveikimo, žalos vieta nepriklauso daugiabučio bendrosioms pastato inžinerinėms sistemoms, ieškinio reikalavimo dalį Kėdainių rajono savivaldybės atžvilgiu atmetė.

9. Teismas pažymėjo, jog atsakovo K. K. atstovė išreiškė poziciją (nuomonę) dėl galimai per didelės draudimo išmokos, tačiau jos dydžio mažinimo klausimo nesprendė, nurodė, kad atsakovui K. K. apskritai atsakomybė neturėtų kilti. Dėl šios priežasties teismas plačiau dėl draudimo išmokos dydžio nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

10. Atsakovė UAB „Kėdainių butai“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2019 m. lapkričio 8 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą, kuriuo teismas priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Kėdainių butai“ ir K. K. 815,82 Eur žalos atlyginimo ieškovei ADB „Gjensidige“ ir priimti naują sprendimo dalį dėl solidariosios atsakomybės - atmesti ieškinį atsakovei UAB „Kėdainių butai“. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:

10.1. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo K. K. pasyvus elgesys (buto įrenginių nepriežiūra) lėmė žalos atsiradimą, tačiau pagal nuomos sutarties 4.8 papunktį negalima tokio pobūdžio žalos atsiradimą išimtinai perkelti tik atsakovui K. K.. Apeliantės vertinimu, UAB „Kėdainių butai“ nėra atsakinga dėl vonios maišytuvo gedimo, ir tai nėra pagrindas konstatuoti, kad UAB „Kėdainių butai“ buvo pasyvi (neveikimas), kadangi netikrino būsto būklės ir klausimo dėl remonto nesprendė (pagal nuomos sutarties 4.8 papunktį).

10.2. Teismas neįvertino, jog nuomininkas K. K. elgėsi nerūpestingai, t.y. dėl santechnikos įrangos keitimo ar kitų buto remonto darbų į UAB „Kėdainių butai“ nebuvo kreipęsis, taip pat ir 2018 m. kovo 28 d. maišytuvo gedimą pašalino patys, o po šio įvykio į UAB „Kėdainių butai“ dėl kokių nors santechnikos keitimo darbų nesikreipė, tad UAB „Kėdainių butai“ tame kaltės nėra.

Atsiliepimas

11. Atsakovė Kėdainių rajono savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti apeliantės UAB „Kėdainių butai“ apeliacinį skundą – pakeisti 2019 m. lapkričio 8 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą, kuriuo teismas priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Kėdainių butai“ ir K. K. 815,82 Eur žalos atlyginimo ieškovei ADB „Gjensidige“ ir priimti naują sprendimo dalį dėl solidariosios atsakomybės - atmesti ieškinį atsakovei UAB „Kėdainių butai“. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:

11.1. Kauno apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi Sutarties 4.8 punktas numato Nuomotojo teisę, bet ne pareigą tikrinti būsto būklę, kitais atvejais Nuomininkas pats sprendžia, ar daryti einamąjį remontą, todėl atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė palaiko apeliantės apeliacinį skundą ir mano, kad pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškino Sutarties 4.8 punktą, nenustatė visų šios bylos faktinių aplinkybių.

11.2. Teismas nesiejo Sutarties 18 punkte nurodytos žalos atlyginimo dėl Nuomininko kaltės su Sutarties 4.8 punktu Nuomininkui daryti einamąjį Savivaldybės būsto remontą, nepagrįstai konstatavo, kad žala kilo ir dėl UAB „Kėdainių butai“ neveikimo, neatsižvelgdamas į Sutarties šalių valią ir sutarties tikslus, todėl teismas nukrypo nuo sutarčių aiškinimo taisyklių, reglamentuotų CK 6.193-6.195 straipsniuose bei suformuluotų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

13. Apeliacijos objektas-pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria taikyta solidarioji civilinė atsakomybė atsakovės UAB „Kėdainių butai“ atžvilgiu.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės UAB „Kėdainių butai“ ir atsakovo buto nuomininko K. K. prievolė atlyginti 815,82 Eur žalą ieškovei ADB „Gjensidige“ dėl pastarosios išmokėtos draudimo išmokos, yra solidari, padaręs išvadą, kad atsakovė UAB „Kėdainių butai“ taip pat buvo pasyvi (neveikimas), t. y. pagal nuomos sutarties 4.8 papunktį netikrino būsto būklės, todėl klausimo dėl remonto nesprendė.

15. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad padarydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė prievolių solidarumą ir solidarią skolininkų atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal kasacinio teismo praktiką neteisėtais deliktinės atsakomybės aspektu gali būti pripažinti veiksmai, kurie nors ir nepažeidžia imperatyviųjų normų ir yra formaliai teisėti, tačiau pažeidžia bendrąją rūpestingumo pareigą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi, taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 28, 29 punktai, 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018.).

17. Byloje nėra ginčo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2018-03-28 užlietas iš virš esančio buto, (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra Kėdainių rajono savivaldybė. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas 2005 m. spalio 29 d. turto patikėjimo sutartimi ir 2005 m. lapkričio 7 d. turto perdavimo – priėmimo aktu uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „Kėdainių butai“ . 2017 m. spalio 20 d. būsto nuomos sutartimi tarp UAB „Kėdainių butai“ ir K. K., jos nuomininku yra atsakovas K. K..

18. Nuomos sutarties 4.3 p. nuomininkas įsipareigojo naudoti Savivaldybės būstą tik pagal paskirtį, numatytą Sutarties 3 punkte, jį prižiūrėti ir laikyti tvarkingą ir kt. Nors byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl santechnikos įrangos gedimo, jo keitimo ar kitų buto remonto darbų į UAB „Kėdainių butai“ būtų kreipęsis iki įvykio atsakovas K. K., tačiau apeliantės argumentai, kad pagal nuomos sutarties 4.8 punkto sąlygą yra nuomininko pareiga daryti einamąjį remontą, todėl apeliantė nėra atsakinga už kilusias pasekmes, nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus laiko nepakankamais ir neteikiančiais pagrindo atleisti ją nuo solidariosios civilinės atsakomybės kaip pastato (buto Nr.6) savininkės (valdytojos).

19. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad žalos atsiradimo (buto užliejimo) priežastis - prie vonios maišytuvo esantis vamzdis praleido vandenį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas K. K. šiame bute būtų atlikęs savavališkus statybos ar kitus darbus, kurie būtų įtakoję trūkusį vamzdį. Pagal bylos duomenis trūkęs vamzdis buvo po užkaltomis plastikinėmis lentelėmis, kurios buvo sudėtos prieš įsikeliant atsakovui K. K., surūdijęs, apeliantė šių atsakovo K. K. nurodytų aplinkybių nepaneigė ir priešingų įrodymų nepateikė. Byloje nėra pateikta duomenų, kada ji iki įvykio paskutinį kartą buvo atlikusi buto inžinerinių tinklų įvertinimą, kad ji po nuomos sutarties sudarymo kaip turto nuomotoja atliko su buto priežiūra susijusius veiksmus. Todėl apeliantės argumentai, kad dėl santechnikos įrangos gedimo, jo keitimo ar kitų buto remonto darbų į UAB „Kėdainių butai“ būtų kreipęsis iki įvykio atsakovas K. K., nepakankami spręsti, jog žalos atsiradimą lėmė tik nuomininko K. K. nerūpestingumas (neveikimas) (CK 6.246-6.249 str., 6.263 str., CPK 178, 185 str.). Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl atsakovės UAB „Kėdainių butai“ neveikimo (kad netikrino būsto būklės ir klausimo dėl remonto nesprendė).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir kitą atsakovės UAB „Kėdainių butai“ civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi padaryta žala turi būti asmens kaltų veiksmų rezultatas, tačiau įstatyme nereikalaujama, kad atsakingo asmens elgesys būtų vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Teismas, vertindamas aplinkybių ir priežasčių visumą, turi nustatyti pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, t. y. nustatyti, kad pažeidėjo elgesys buvo pakankama priežastis žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012). Nagrinėjamos bylos atveju, spręstina, kad esant skundžiamame sprendime įvardintam atsakovės UAB „Kėdainių butai“ neveikimui, laikytina įrodyta ir kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga-priežastinis ryšys su atsiradusiomis pasekmėmis.

21. CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 24 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė UAB „Kėdainių butai“ atliko neteisėtus veiksmus (neveikimas), todėl žalos atsiradimo priežastis buvo ne tik atsakovo K. K. kaip buto nuomininko nerūpestingumas, žala atsirado ir dėl to, kad apeliantė kaip buto valdytoja netikrino savivaldybės būsto (jame esančių vamzdynų) būklės, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti esant objektyvųjį bendrininkavimą (CK 6. 263 str., Sutarties 4.8 p.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.279 straipsnio 1 dalį ir konstatavo solidariąją atsakovų UAB „Kėdainių butai“ ir K. K. žalos atlyginimo prievolę.

Dėl procesinės bylos baigties.

24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė apeliantės UAB „Kėdainių butai“ civilinės atsakomybės sąlygas (priežastinį ryšį) ir teisėtai konstatavo atsakovų UAB „Kėdainių butai“ ir K. K. prievolės solidarumą, išvadas padarė iš įrodymų visumos. Tai, kad padarė kitokias išvadas nei tikėjosi apeliantė, nereiškia, jog netinkamai nustatytos byloje aplinkybės, netinkamai vertinti įrodymai ir padarytos netinkamos išvados. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisakoma. Įvertinusi aukščiau išdėstytą, konstatuojama, jog apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Ieškovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Kauno apygardos teismas

nutaria:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių butai“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė