- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-18
- Bylos Nr.
- 2A-462-198/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08387-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė (pran.), Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- G. D.
- Suinteresuotas asmuo
- D. G., Panevėžio miesto 3-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-462-198/2015
2015 m. rugpjūčio 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-437-956/2015 pagal pareiškėjos G. D. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo suinteresuotiems asmenims D. G., Panevėžio miesto 3-ojo notarų biuro notarei V. P. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja G. D. prašė atnaujinti terminą palikimui priimti po jos tėvo A. R. 2007-07-18 mirties, praleistą dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad tėvo mirties metu ji gyveno Ispanijoje ir su Lietuvoje likusiu tėvu ryšių nepalaikė, apie tėvo mirtį sužinojo tik 2014-06-14, kai atvyko į Lietuvą. Palikimą priėmęs suinteresuotas asmuo D. G. neinicijavo, kad jai būtų pranešta apie tėvo mirtį ir teisės į palikimą atsiradimą. Prašydama atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti savo teisę gauti iš palikimą priėmusio asmens lėšas, pastarojo gautas realizavus paveldėtą palikėjo butą, o būtent 18825,30 EUR (65 000,00 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apylinkės teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjos G. D. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Priteisė iš G. D. 753,01 € išlaidas advokato pagalbai apmokėti D. G. naudai. Iš rašytinės bylos medžiagos, pareiškėjos, suinteresuoto asmens atstovų paaiškinimų teismas nustatė, kad pareiškėjos termino priimti palikimą praleidimo priežastis – nežinojimas apie tėvo mirtį ir teisės į palikimo priėmimą įgyvendinimo atsiradimą, dėl ko nebuvo išreikšta jos valia dėl palikimo priėmimo. Teismas pareiškėjos nurodytą priežastį – nežinojimą apie tėvo mirtį – nepripažino svarbia priežastimi palikimo priėmimo terminui pratęsti. Nurodė, kad įstatymas įpėdinio neįpareigoja pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėja niekam nebuvo palikusi ar pasakiusi savo kontaktinių duomenų, nebuvo jokių galimybių nei D. G., nei notarei V. P., pareiškėjai pranešti apie tėvo mirtį ir palikimo atsiradimą, kadangi pati pareiškėja nenorėjo bendrauti, palaikyti ryšius su Lietuvoje likusiais giminaičiais. Pažymėjo ir tai, kad išvykstant į Ispaniją, pareiškėja savo tėvą paliko senyvo amžiaus, sprendė, kad logiška būtų manyti, kad per septynerius metus žmogaus gyvenime gali įvykti daug įvykių, jų tarpe ir mirtis. Teismas nurodė, kad palikimo priėmimo procesas truko ilgiau nei 6 mėnesius (nuo 2007-07-18 – 2008-02-14 dėl užsitęsusio giminystės ryšio nustatymo), kad terminas palikimui priimti praleistas daugiau nei 7 metai. Palikėjas A. R. yra pareiškėjos tėvas, o ji yra vienintelė jo dukra, kuriuos siejo įstatyme įtvirtintos tarpusavio vaikų ir tėvų išlaikymo, priežiūros ir rūpinimosi pareigos. Palikėjai jo mirties momentu buvo sukakę 78 metai. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja savo teisės neįgyvendino dėl to, kad nebuvo tiek atidi, rūpestinga ir sąžininga kaip to reikalauja rūpestingo žmogaus kriterijus, palikimo nepriėmė dėl savo nerūpestingumo. Pareiškėjos nurodytų aplinkybių teismas nelaikė svarbiomis priežastimis terminui atnaujinti. Teismo vertinimu faktinės aplinkybės, kad pareiškėja gyvena Ispanijoje, kad jai nebuvo pranešta apie tėvo mirtį, palikimo atsiradimą, byloje nekvestionuojamos, tačiau jos pačios savaime negali būti traktuojamos kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios pareiškėjai atlikti palikimo priėmimo veiksmus atvykus į Lietuvą ar pasinaudojant konsulinių tarnybų paslaugomis. Teismas atsižvelgė į tai, kad suinteresuotam asmeniui D. G. 2008 m. vasario 14 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriame nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) , kurį D. G. 2008 m. kovo 5 d. pardavė S. R. už 65 000 Lt, todėl negali būti vertinami ir ginami vien pareiškėjos interesai, būtina įvertinti ir kitų civilinių teisinių santykių subjektų interesus, taip pat ir palikimo priėmimo termino paskirtį – užtikrinti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. Teismas sprendė kad, turėdama apsisprendimo laisvę, pareiškėja (pirmos eilės įpėdinė ) nepareiškė noro priimti palikimą. Palikimą priėmusio suinteresuoto asmens nesąžiningų veiksmų ar tai, jog pareiškėjai nepagrįstai buvo suvaržyta galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po tėvo mirties nagrinėjamoje byloje nebuvo nenustatyta. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas darė išvadą, kad pačios pareiškėjos neveikimas yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomas objektyvia priežastimi praleistam įstatymo nustatytam terminui atnaujinti. Pažymėjo, kad įstatymas reikalauja, kad įpėdinis būtų aktyvus ir nustatytu būdu bei terminais priimtų palikimą arba išreikštų valią palikimui priimti (CK 5.50 str. 1 ir 2 d.), todėl pasyvumas tokiose situacijose vertinamas kaip atsisakymas nuo teisės. Teismas sprendė, kad būtent nerūpestingas pareiškėjos elgesys savo pareigų atžvilgiu, ilgalaikis išvykimas ir nesirūpinimas senyvu tėvu sukėlė jai neigiamas pasekmes. Pažymėjo ir tai, kad apie tėvo mirtį sužinojo ne iš asmenų, gyvenančių tėvo bute, bet iš draugės, kas leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėja atvykusi į Lietuvą galimai nebūtų aplankiusi savo tėvo. Išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausius pareiškėjos, suinteresuoto asmens atstovų paaiškinimus, darė išvada, kad nėra pagrindo pareiškėjos nurodytas priežastis laikyti svarbiomis, galėjusiomis lemti, jog pareiškėja dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių, todėl sprendė kad atnaujinti terminą palikimui priimti pagrindo nėra.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pratęsti terminą pareiškėjai G. D. priimti 2007-07-18 mirusio A. R. palikimą. Prašo iš suinteresuoto asmens priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas nevertino tos aplinkybės, kad pareiškėja yra palikėjo vaikas iš jo pirmosios santuokos ir jos bei palikėjo santykiai nutrūko dar pareiškėjos vaikystėje, kai palikėjas išsiskyrė su pareiškėjos motina ir palikėjas nutraukė ryšius su pareiškėja ir su ja ryšių nebepalaikė, jų tarpusavio santykiai buvo konfliktiški. Palikėjui atsisakius bendrauti bei palaikyti bet kokius santykius su pareiškėja, pastaroji neturėjo galimybių gauti informacijos apie palikėją. Todėl nuolatinai gyvendama ir dirbdama Ispanijoje, pareiškėja neturėjo realių galimybių domėtis palikėju. Byloje nėra duomenų, kad palikėjui būtų reikalingas išlaikymas, ar jis būtų pageidavęs gauti kokią nors paramą iš pareiškėjos. Pareiškėjos net ir moralinės pareigos rūpintis tėvu, jį išlaikyti ir prižiūrėti konstatavimas būtų nepagrįstas, nes po skyrybų palikėjas nevykdė savo, kaip tėvo pareigų, atsisakė bendrauti su pareiškėja bei nepageidavo, kad pareiškėja juo rūpintųsi. Pareiškėja savo giminaičiams ir draugams buvo nurodžiusi savo kontaktinius duomenis Ispanijoje, be to, Lietuvoje buvo deklaravusi savo išvykimą į Ispaniją gyventi ir dirbti, tačiau niekas jai nepranešė apie palikėjo mirtį, o jos aplinkos žmonės su palikėju bei jo aplinka jokių ryšių nepalaikė. Pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka neatsisakė jai tenkančio tėčio palikimo. Pareiškėjai nebuvo pranešta apie jos tėčio mirtį ir teisės į palikimą atsiradimą, todėl suinteresuoti asmenys prisiėmė riziką dėl atitinkamų teisinių padarinių. Teigia, kad pareiškėja į notarą su pareiškimu priimti palikimą nesikreipė dėl svarbių priežasčių, o ne sąmoningai atsisakydama jai tenkančio palikimo. Pareiškėjos galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po jos tėčio mirties buvo suvaržyta. Mano, kad nurodytos aplinkybės ir jų tinkamas vertinimas visos bylos kontekste sudaro pagrindą daryti išvadai, kad pareiškėjos negalima apkaltinti nerūpestingumu. Sužinojusi apie turimą teisę paveldėti po tėčio mirties, nedelsiant kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo.
Teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus, o tokias aplinkybes turėjo įrodyti suinteresuoti asmenys, todėl termino pratęsimas negali būti vertintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises, o priešingas sprendimas- termino nepratęsimas vertintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtai suvaržantis bei pažeidžiantis pareiškėjos paveldėjimo teises bei Konstitucijos 23 str. Pinigų, gautų realizavus paveldėtą butą, grąžinimas pareiškėjai nepastatytų palikimą priėmusio suinteresuoto asmens į blogesnę padėtį, nei ji būtų buvusi pareiškėjai priėmus palikimą įstatymo nustatytu terminu. Apeliantė mano, kad pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo D. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Prašo iš pareiškėjos priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ne pats nežinojimas yra objektyvi priežastis, trukdžiusi išreikšti valią dėl palikimo priėmimo, o priežastys, dėl kurių asmuo nesužinojo apie palikimo atsiradimą. Pati apeliantė sukūrė tokią situaciją, jog net ir siekiant informuoti apie apeliantės tėčio mirtį, su apeliantės tėčiu artimai bendravę ir senatvėje prižiūrėję žmonės neturėjo jokių galimybių, nes jos gyvenamoji vieta nebuvo žinoma, ji nebuvo nustatyta ir notaro remiantis Gyventojų registro tarnybos turimais duomenimis. Pati apeliantė tėvu ir jo giminaičiais nesidomėjo. Atsižvelgiant į apeliantės amžių, geros moralės normas, bent minimalus ir pagarbus bendravimas su tėvais yra būtinas. Apeliantė tik apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes apie neva tai tėvo jai neteiktą išlaikymą, kai ji buvo nepilnametė, tačiau šių teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais. Nurodo, kad mirusysis savo dukra rūpinosi ir teikė jai išlaikymą iki jos pilnametystės. Apeliantė nepateikia objektyvias priežastis patvirtinančių dokumentų, trukdžiusių pareiškėjai sužinoti apie tėvo mirtį ir pareikšti valią dėl palikimo priėmimo, o gyvenimas kitoje valstybėje esant šiuolaikinėms susisiekimo priemonėms, nelaikytinas objektyvia priežastimi suvaržiusia pasinaudoti savo teisėmis priimti palikimą. Teigia, kad apeliantė turi prisiimti neigiamas savo neveikimo pasekmes, nes teisės priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimą neįgyvendino dėl savo pačios aplaidumo, nerūpestingumo bei geros moralės normų nesilaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apeliacinio skundo motyvų.
Byloje kilęs ginčas dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Nustatyta, kad palikėjas A. R. mirė 2007 m. liepos 18 d. (b.l. 22; 52; 53). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. R. vardu nuo 1992 m. rugpjūčio 5 d. iki 2008 m. vasario 27 d. buvo registruotas nekilnojamasis turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 35-36). Po palikėjo mirties į Panevėžio miesto 3-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi palikėjo dukterėčia D. G., buvo užvesta paveldėjimo byla ir 2008-02-14 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (b.l. 27; 50; 64; 78). Palikėjas testamento nebuvo sudaręs (b.l. 45; 76; 77). Pareiškėja G. D. į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo kreipėsi 2014 m. lapkričio 27 d. (b.l. 1). t.y. praėjus 7 metams po palikimo atsiradimo dienos ir palikimo priėmimo, padavus notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepratęsė apeliantei termino palikimui priimti, nes jos nurodytos aplinkybės neatitinka svarbioms termino priežastims keliamų kriterijų. Priešingai nei teigia apeliantė, visas aplinkybes, reikšmingas termino palikimui priimti pratęsimo byloje, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino. Pažymėtina, jog palikimą priėmusio suinteresuoto asmens nesąžiningų veiksmų ar tai, jog apeliantei nepagrįstai buvo suvaržyta galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po tėvo mirties specialiai nepranešant apie jos mirtį, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta. Proceso teisės normų dėl įrodymų įvertinimo pirmosios instancijos teismas nepažeidė (CPK 185 straipsnis).
CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).
Apeliantė savo reikalavimą iš esmės grindžia aplinkybe, kad iki 2014-06-14 jai nebuvo žinoma apie palikėjo mirtį ir kartu apie palikimo atsiradimo faktą bei teisę paveldėti, nes tėvams išsiskyrus, su tėvu, jo giminaičiais nebendravo, o apie jo mirtį jai nebuvo pranešta. Teigia, jog terminas priimti palikimui yra praleistas dėl svarbių priežasčių, kas pripažintina pagrindu atnaujinti arba pratęsti terminą palikimui priimti po tėvo mirties. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien sužinojimo apie palikėjo mirtį faktu negali būti remiamasi sprendžiant dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Palikimo priėmimo terminai įstatymų leidėjo nustatyti be kita ko siekiant užtikrinti teisinį apibrėžtumą ir teisinių santykių stabilumą. Šių principų požiūriu būtų nepateisinama situacija, jei įpėdiniui terminas priimti palikimą būtų pratęsiamas praėjus itin ilgam laiko tarpui nuo palikimo atsiradimo ir jo priėmimo kitų asmenų remiantis vien tuo, kad įpėdinis nežinojo apie palikėjo mirtį, nors tokį nežinojimą sąlygojo išimtinai paties įpėdinio elgesys. Apeliantei palikėjo mirties momentu buvo 47 metai. Byloje nenustatyta, kad būtų egzistavusios objektyvios kliūtys apeliantei pasidomėti palikėjo likimu per 7 metų laikotarpį, tokių aplinkybių nenurodo ir pati apeliantė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad palikimo priėmimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju sąlygojo ne objektyvios priežastys, o subjektyvi apeliantės pozicija palikėjo atžvilgiu, būtent dėl kurios apeliantei ir nebuvo žinoma apie palikėjo mirtį ir palikimo atsiradimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Atsižvelgdamas į tai, taip pat į termino palikimui priimti praleidimo trukmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad terminas palikimui priimti pareiškėjai negali būti pratęsiamas. Nors apeliantė pagrįstai teigia, kad nebendravimas su palikėju nėra paveldėjimo teisę naikinanti aplinkybė, tačiau apeliantės teisė į palikimą šiuo atveju pasibaigė pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, nesant pagrindo šį terminą pratęsti (CK 5.50 straipsnio 1,3 dalys). Taigi, ši aplinkybė negali pateisinti įstatymo nustatyto termino palikimui priimti praleidimo, nes tėvo (palikėjo) ir apeliantės bendravimo ypatumai nėra objektyvi kliūtis, sutrukdžiusi laiku priimti palikimą. Palikimo atsiradimo metu apeliantė buvo 47 metų, ji turėjo apsisprendimo laisvę domėtis tėvo, jo giminės likimu, galvoti apie ryšio su tėvu atnaujinimą.
Aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo nepranešė apeliantei apie palikimo atsiradimą ir jos teisę paveldėti, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant šią bylą, nes įstatymas įpėdinio neįpareigoja taip elgtis kitų įpėdinių atžvilgiu. Be to, suinteresuotas asmuo ir neturėjo konkrečių duomenų apie apeliantės gyvenamąją vietą. Tą patvirtino ir apeliantė, nurodydama, kad niekam nebuvo palikusi savo kontaktinių duomenų, kuriais būtų galima susisiekti su ja. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad suinteresuotas asmuo D. G. priimdama palikimą notarei nurodė palikėjo pirmos eilės įpėdinę. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė niekam nebuvo palikusi ar pasakiusi savo kontaktinių duomenų, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo jokių galimybių nei D. G., nei notarei V. P., apeliantei pranešti apie tėvo mirtį ir palikimo atsiradimą, kadangi pati apeliantė nenorėjo bendrauti, palaikyti ryšius su Lietuvoje likusiais giminaičiais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vertinant apeliantės elgesį negalima konstatuoti, jog ji buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nes be svarbių priežasčių nepriėmė palikimo per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.
Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Vertinant termino pratęsimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu pastebėtina, kad šiuo atveju nuo palikimo atsiradimo praėjo daug laiko, palikėjo turtą paveldėjo kitas asmuo, kurio interesus termino palikimui priimti pratęsimas paveiktų neigiamai, nes paveldėtas turtas parduotas, o suinteresuoto asmens sąžiningumas byloje nepaneigtas (CPK 178 str.). Pareiškėja nurodo, kad prašydama atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, ji siekia įgyvendinti savo teisę gauti iš palikimą priėmusio asmens lėšas, pastarojo gautas realizavus paveldėtą palikėjo butą, o būtent 18825,30 € ( 65 000,00 Lt) Pažymėtina, kad LR CK 563 str. 1 d. nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Šiuo atveju nuo palikimo atsiradimo dienos praėjo daugiau nei 7 metai. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė termino palikimui priimti pratęsimą reglamentuojančias materialinės teisės normas ir pagrįstai sprendė, kad terminas palikimui priimti apeliantei negali būti pratęstas. Apeliaciniame skunde nurodytais argumentais keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Suinteresuoto asmens naudai prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos – 600€ viršija 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius, todėl atmetus apeliacinį skundą, suinteresuotam asmeniui iš apeliantės priteisiama 450 € advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų, (b.l. 122- 123).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 450 € (keturis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 63 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.