Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia tuo, kad duše nebuvo įrengtos pertvaros, todėl maudantis buvo matomas kitų nuteistųjų. Po darbo negalėdavo išsimaudyti, nes dušai niekuomet nebūdavo tušti, o kiti nuteistieji nuolat šaipydavosi, todėl patyrė didelį pažeminimą, psichologinį smurtą, pablogėjo santykiai su kitais nuteistaisiais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamos bylos dalykas neturtinės žalos atlyginimas, kuri pareiškėjo nuomone, padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais ginčo laikotarpiu pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių kalėjime netinkamomis sąlygomis – nesant tinkamų sąlygų naudotis dušu.

5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Pravieniškių kalėjimo Trečiajame sektoriuje buvo paskirtas gyventi:

5.1. nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2021 m. liepos 2 d.: būrys – 6, patalpa – 11;

5.2. nuo 2021 m. liepos 2 d. iki 2021 m. liepos 22 d.: būrys – 6, patalpa – 5;

5.3. nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2021 m. spalio 5 d.: būrys – 5, patalpa – 7;

5.4. nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2021 m. spalio 27 d.: būrys – 6, patalpa – 3.

6. Pravieniškių kalėjimo Trečiojo sektoriaus nuteistieji dušu galėjo naudotis:

6.1. pagal 2021-06-17 grafiką – 5-6 ir 7-8 būriai: pirmadieniais – trečiadieniais nuo 8.40 val. iki 15.00 val., visomis savaitės dienomis – nuo 15.00 val. iki 21.30 val.;

6.2. pagal 2021-09-22 grafiką: pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, o 1–4, 14–18 būrių dirbantys nuteistieji dušu naudojaisi vieną kartą per dieną.

7. Restruktūrizuojamos valstybės įmonės „Mūsų amatai“ (toliau – Įmonė) Pravieniškių filialo direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 7/05-1133 „Dėl skyrimo į darbą“, pareiškėjas paskirtas dirbti į Pravieniškių filialo Paslaugų ir gamybos cecho darbininko pareigas. Įmonės Pravieniškių filialo direktoriaus 2022 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 7/05-90 „Dėl nuteistojo atleidimo darbe“, nuo 2022 m. sausio 18 d. pareiškėjas buvo atleistas iš Pravieniškių filialo paslaugų ir gamybos cecho siuvyklos darbininko pareigų.

8. Byloje pateikti dokumentai, susiję su pareiškėjui 2021 m. rugpjūčio mėn. – spalio mėn., mokėtu darbo užmokesčiu ir 2021 m. rugsėjo mėn. – spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, patvirtina, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio mėn. dirbo 5 dienas, 2021 m. rugsėjo mėn. – 12 dienų, 2021 m. spalio mėn. – 6 dienas.

9. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš jo bausmės atlikimo sąlygų – ginčo laikotarpiu naudojantis dušais nebuvo užtikrintas privatumas. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama CK ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

10. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

11. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

12. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

13. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

14. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, kuris sukelia ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02). Pažymėtina, kad LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A-727-552/2017, A-4543-520/2017).

15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A438-336/2012, A-3693-502/2017, A-2206-1062/2018, A-232-822/2018).

16. Pareiškėjo teigimu, ginčo laikotarpiu, prausiantis duše nebuvo užtikrintas privatumas, kiti nuteistieji nuolat šaipydavosi, todėl patyrė didelį pažeminimą, psichologinį smurtą, pablogėjo santykiai su kitais nuteistaisiais. Atsakovė atsiliepime patvirtino, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių kalėjimo Trečiojo sektoriaus dušinėse tarp maudymosi vietų matomumą ribojančių pertvarų įrengtą nebuvo, t. y. pertvaros įrengtos 2022 m. spalio mėn. Nurodė, kad teisės aktai nenumatė prievolės laisvės atėmimo vietų įstaigos dušo patalpose įrengti pertvaras.

17. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Pravieniškių kalėjimo neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

18. Šiuo aspektu LVAT laikosi pozicijos, kad nors teisės aktai nenumato pataisos įstaigos pareigos dušuose įrengti pertvaras, tačiau tai nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (pvz., LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019, 2021 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-840-520/2021 ir kt.). LVAT praktikoje taip pat pripažįstama, kad naudojantis pertvarų neturinčiu dušu pažeidžiamas privatumas (pvz., LVAT 2021 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Pagal EŽTT praktiką nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (pvz., 2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje C. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09)).

19. Byloje nustatytos aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu nebuvo pertvarų Pravieniškių kalėjimo Trečiojo sektoriaus dušinėse, laikytinos susijusios su pareiškėjo teisę į privatumą, kadangi kiti, duše besimaudantys asmenys galėjo matyti pareiškėją besimaudantį. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti dušu tuo metu, kai bendrai nesimaudė kiti asmenys. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės vertinamos kaip pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių kalėjimo Trečiajame sektoriuje buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu. Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikosi LVAT (žr., pvz., LVAT 2024 m. kovo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024).

20. Ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), 17.5 punktas numatė, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien.

21. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos normos), 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

22. Pravieniškių kalėjimo Trečiojo sektoriaus nuteistieji dušu galėjo naudotis kaip numatyta 2021-06-17 grafike ir 2021-09-22 grafike, kuriuose nustatyta dušu naudojimosi tvarka neprieštarauja Vidaus tvarkos taisyklių ir Higienos normų reikalavimams. Teismo vertinimu, nustatytais duomenimis pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. dušu turėjo galimybę naudotis kiekvieną dieną (2021-06-17 grafikas), o nuo 2021 m. rugsėjo 22 d.: pirmadieniais, trečiadieniais bei penktadieniais, be kita ko, tomis savaitės dienomis, kuomet dirbo, jeigu pareiškėjo darbo dienos nesutapo su 2021-09-22 grafike nurodytomis dušu naudojimosi dienomis.

23. Pagal pateiktus 2021 m. rugsėjo mėn. – spalio mėn. Įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščius pareiškėjas nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. Įmonėje dirbo: 2021 m. rugsėjo 22 d. (trečiadienis), 2021 m. rugsėjo 23 d. (ketvirtadienis), 2021 m. rugsėjo 27 d. (pirmadienis), 2021 m. spalio 4 d. (pirmadienis), 2021 m. spalio 5 d. (antradienis), 2021 spalio 7 d. (ketvirtadienis), 2021 m. spalio 8 d. (penktadienis), 2021 m. spalio 19 d. (antradienis), 2021 m. spalio 25 d. (pirmadienis), t. y. iš jų yra papildomos 4 dienos nepatenkančios į 2021-09-22 grafike nurodytas dušu naudojimosi dienas, kuriomis pareiškėjas galėjo po darbo naudotis dušu.

24. Ginčo laikotarpyje pareiškėjas iš viso turėjo teisę pasinaudoti dušu – 109 kartus, t. y. 109 kartus pareiškėjo privatumas naudojantis dušu bendrojo naudojimo dušinėje buvo pažeidžiamas, dėl to pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų ir dėl to spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovo akcentuojama aplinkybė, kad pareiškėjas galimai nesinaudojo ir (ar) neišnaudojo visų galimų lankymosi duše kartų dėl vienų ar kitų priežasčių, nepaneigia teisės pažeidimo pakartotinumo, juolab, lengvina atsakingo už žalos atsiradimą asmens atsakomybę.

25. Pažymėtina, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

26. Nors pareiškėjas nurodė, kad dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė pažeminimą, psichologinį smurtą, pablogėjo santykiai su kitais nuteistaisiais, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį jo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Lietuvos kalėjimų tarnybos 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. sausio 30 d. pažyma Nr. RV-22-1017 „Dėl nuteistojo D. T.“ patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Pravieniškių kalėjimo psichologus dėl patiriamų emocinių išgyvenimų, dvasinių kančių, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmo, orumo pažeminimo, kuriuos galėjo sukelti nesudarytos tinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė.

27. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos, pripažįsta, kad dėl konstatuoto pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

28. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT (2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444–619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, LVAT formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

29. Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, nenustačius, kad dėl konstatuoto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios ypač neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų lėmę tolesnį pareiškėjo gyvenimą), ar kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovės atstovę dėl skunde nurodytų aplinkybių (privatumo neužtikrinimo duše), be kita ko, atsižvelgus į analogiško pobūdžio LVAT praktiką (pvz., 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-625-662/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-617-815/2023, 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-627-821/2023), teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis įvertinamas 330 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. T. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui D. T. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 330 Eur (trys šimtai trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.